Klausimas: Prognozuojama, kad 90% didžiausių miestų 2050 metais bus užlieti vandeniu, nukentės nuo jūros vandens lygio pakilimo. Milijonai žmonių neteks pastogės, miestų infrastruktūra bus sunaikinta.
Dabar rengiamas miestas pavadinimu Oceanix City. 75 hektarai ant kelių plaukiojančių platformų.
Miestas turės apsirūpinti maistu iš žemės ūkio, naudojant ant platformų pripiltą žemę, ir tuo, kas bus vandenyne. Iš esmės tokių projektų vis daugėja. Šis projektas skirtas 10 000 žmonių. Kaip manote, ar tai realu?
Atsakymas: Nemanau, kad tai realu. Nemanau, kad būtina, nes juk Žemėje tiek daug laisvos erdvės, kur galima būtų apgyvendinti dar 200 milijardų žmonių.
Žmonijos ateitis, mano manymu, yra daug nuoseklesnė. Žmonės supras, kad jų pusiausvyra su gamta – pirmiausiai vyksta jų smegenyse ir santykiuose su gamta. Ji turi būti teisinga, subalansuota, atitinkanti gamtos dėsnius, o ne žmogaus egoizmo, kuris yra visko priešingybė, dėsnius.
Klausimas: Sakote, kad vanduo mus užlieja, tiksliau, vanduo pakyla tik dėl to, kaip jūs neseniai pasakėte, kad kažkas negerai su mūsų smegenimis. Mums tereikia pasukti kažką smegenyse ir jūra atsitrauks?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Fantastika!
Atsakymas: Kodėl fantastika? Ne. Mes pradėsime kitaip elgtis su gamta. Mūsų mintys, mūsų norai – tai pats aukščiausias lygmuo, veikiantis gamtą.
Klausimas: Ar galima tai pamatuoti?
Atsakymas: Ne, pamatuoti negalima.
Klausimas: Kitaip tariant, to įrodyti neįmanoma?
Atsakymas: Tai bus įrodyta iš vadinamosios priešingos pusės.
Klausimas: Iš priešingos pusės bus galima įrodyti, kai tam tikru momentu, tam išties neišvengiamai pradėjus vykti, žmogus pasuks smegenis ir jūra atslūgs?
Atsakymas: Kitaip tariant, ar yra riba tarp žmogaus kvailumo ir žmogaus užsispyrimo? Manau, kad yra. Kadangi, nors žmogus yra labai didelis, kvailas, užsispyręs egoistas, jis vis dėlto yra jautrus gamtos elementas, ir kai jį muša, jis šaukia: „O!”
Viskas priklauso nuo to, kiek mušti. Kai iš žmogaus viskas atimama, o gyvenimas tampa toks, kad būtų geriau, jei jo išvis nebūtų, tada jis pradeda galvoti. Bet tai yra didžiulė kančia! Didžiulė! Kabalos požiūriu, ji yra iš esmės nepakeliama.
Gamta taisys žmogų žiauriu būdu, būtent savo teisėtu būdu. Kitaip ji negali. Bet mums suteikta galimybė tai padaryti iš anksto ir geru būdu. Mes neišspręsime šios problemos bėgdami iš vieno Žemės rutulio kampo į kitą.
Dėl visko, kas susiję su ekologija ir mūsų sąveika su gamta, reikia tiesiog įsiklausyti į tai, ką sako mokslininkai. Jie pateikia patikrintus duomenis, kuriais negalime nei tikėti, nei netikėti. Tai tiesiog informacija ir turime elgtis atsižvelgdami į ją: ką turėtume daryti, kad taip neatsitiktų.
Ir tada atrasime sprendimą, kad viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo požiūrio į kitus žmones ir į pačią gamtą. Tam reikia taisyti žmogaus prigimtį – iš egoistinės, kai jis nejaučia nieko kito, tik save, į altruistinę.
#251657

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Ar galima pakeisti gamtos planus?

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Komentaras: Europa prieš virusą pasirodė esanti bejėgė. Pirmiausia krito Italija, tada Ispanija ir Prancūzija. Daugybė susirgimų. Prasidėjo visiškas sienų uždarymas. Ši vieninga Europa, kuri didžiavosi atviromis sienomis, staiga ėmė jas uždarinėti. Viena šalis užsidarė nuo kitos. Jūs visą laiką pasisakote už ryšį, vienijimąsi, o čia – viskas atvirkščiai.
Atsakymas: Džiaugiuosi sienų uždarymu! Džiaugiuosi šių egoistinių, militaristinių ir kitų ryšių sunaikinimu.
Virusas nukerta visus senus ryšius, visą šį Gordijaus mazgą, kurio mes negalėjome nutraukti. Dabar šių grandinėlių nebėra, kai tiekėjai, vartotojai, laivai zuja iš vieno pasaulio krašto į kitą, gabena nenaudingas prekes… Kam?!
Dabar viskas bus ramu. Pažiūrėkite, kaip pagerėjo ekologija, oras tapo švaresnis.
Komentaras: Sakoma, kad Italijoje oras tapo beveik 25–30 proc. švaresnis. Venecijos kanalų vanduo išskaidrėjo. Virš Kinijos neliko smogo, skraido paukšteliai.
Atsakymas: Plaukdamas Venecijos kanalais romantiškai panardinau ranką į vandenį. Po to kelis mėnesius luposi nagas ir visas pirštas. Kiek antibiotikų išgėriau! O dabar, jei tie kanalai švarūs, tada šiam koronavirusui reikia pastatyti paminklą!
Komentaras: Dabar valstybės užsidarė…
Atsakymas: Teisingai! Toroje sakoma, kad nusidėjėlių atskyrimas yra gerai jiems ir pasauliui.
Klausimas: Kodėl negalėjo visas pasaulis padėti Italijai?
Atsakymas: Kaip?! Kas padės? Kodėl turėtų?!
Komentaras: Yra gi tokia sąvoka – pagalba.
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos – pagalba, o priešingai, dar patrypti, kad giliau į žemę prasmegtų. O kaip sukurta visa pasaulinė sistema, tarpusavio santykių sistema? Ar kas nors galvoja apie ką kita, išskyrus save? Aš niekaip negalėsiu pakilti, jei nežlugdysiu kitų. Juk viskas matuojama lyginant.
Klausimas: Vadinasi, kiekvienas už save – toks mūsų pasaulis?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: O jūs sakote, kad jei visi pajaus, jog kiekvienas už save, tai bus gerai?
Atsakymas: Taip, bet be viso to jie pajaus, kad be tarpusavio pagalbos ir be tinkamo ryšio mes vis tik neišgyvensime.
Klausimas: Taigi, valstybė turi padaryti išvadą, kad ryšiai buvo ydingi, egoistiniai, ir dabar mums reikia atsiskirti, kad vėliau susijungtume kitais ryšiais?
Atsakymas: Virusas juos panaikina.
Visi motorlaiviai, garvežiai, lėktuvai, viskas stovi vietoje ir viskas ramu, niekas nejuda. Palaipsniui pinigai bankuose bus išeikvoti, viskas, kas nereikalinga, išnyks. Iš tiesų pastaruoju metu svarbiausios buvo niekuo nepadengtų pinigų įmonės. Kažkas juos spausdina mašina… Juk tai gryna spekuliacija, be to, oru.
Dabar visa tai turėtų po truputį dingti. Kaip muilo burbulas. Helio pripildytas balionas kažkur nuskrido ir sprogo.
Klausimas: Kokius santykius turėtų užmegzti valstybės po šio atsiskyrimo? Kas yra pageidautina? Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Labai paprastus. Aš tau kažką duodu, tu suteiki man tai, ko reikia egzistavimui. Štai ir viskas, nieko nereikalingo. Nieko nereikalingo!
Šalia to tyrinėjame pasaulį, kuriame gyvename, save ir tai, kaip galime pasiekti tikrai gerą, teisingą būseną pasaulyje.
Komentaras: O jūs visada sakėte: europiečių vienybės ugdymas…
Atsakymas: Taip ir yra.
Tai yra viską, kuo užsiėmėme, visokiais nereikalingais dalykais, kurie sudarė 90 proc. mūsų veiklos, verslo ir viso kito, dabar turime nukreipti švietimui, visos žmonijos perdarymui.
Įsivaizduojate, kaip visur bus tylu, ramu, gera! Koks bus ramus oras, paukšteliai, žuvys grįš į jūrą. Viskas bus gerai.
Komentaras: Atsikurs ekologija.
Atsakymas: Visai! Kaip ir Černobylyje.
Komentaras: Dabar tas pats vyksta ir Fukujamoje. Viskas atsikuria, grįžo seniai išnykę gyvūnai.
Atsakymas: Taip, buvo manoma, kad jie išnyko, tačiau gamtoje niekas neišnyksta. Informacinis įrašas, vadinamasis „rešimo“, egzistuoja ir staiga atsiranda iš niekur. Kaip gali atsirasti iš niekur?! Kaip ir kadaise atsirado iš niekur, taip ir dabar.
Komentaras: Reikia tik žmogų iš ten ištraukti.
Atsakymas: Žmogus, tikiuosi, bus jau kitoks. O jei ne, tada vėl atsiras dinozaurų.
Klausimas: Jūs visada kalbate apie tarpusavyje susijusią žmoniją. Kas yra susijusi žmonija? Tarkime, po viruso.
Atsakymas: Po viruso susijusi žmonija bus tada, kai kiekvienas gaus tai, ko jam reikia normaliam gyvenimui: drabužius, maistą, pastogę, visa kita, vaikų lavinimą ir viską, ko reikia, o be to, visą likusį laiką jis dirbs bendruomenei. Ir visi gaus vienodai.
Klausimas: Ką reiškia darbas bendruomenei?
Atsakymas: Tai darbas, skirtas žmonių visuomeninių tarpusavio ryšių stiprinimui. Ir nieko daugiau! Draudžiama užsiimti bet kokiu verslu. Jokio verslo!
Klausimas: Kas yra visuomeniniai žmonių tarpusavio ryšiai?
Atsakymas: Tai yra toks ryšių tarp žmonių stiprinimas, kai pamažu atsiskleidžia aukščiausioji gamtos forma, kai mes jaučiamės egzistuojantys amžinai!
Klausimas: Koks turėtų būti mano požiūris į kitus po tokio auklėjimo?
Atsakymas: Kaip į save. Juk nors ir esame atskiruose fiziniuose kūnuose, esame vienas ir tas pats dvasinis kūnas.
Klausimas: Vadinasi, „Mylėk savo artimą kaip save patį“ – tai ir yra požiūris „kaip į save“?
Atsakymas: Taip. Ir jis toks bus!
#264146

Iš 2020 m. kovo 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Kada kyla pasaulinio masto problemų?
Klausimas: Virusas veikia tik gyvūniniame lygmenyje, mūsų biologinį kūną, kad pakeistume savo požiūrį „žmogaus“ lygmenyje, t. y. dvasiniame psichologiniame lygmenyje?
Atsakymas: Taip. Pats aukščiausias ryšys tarp žmonių – emocinis, t. y. jų tarpusavio ryšiai, žmogaus ketinimai kito žmogaus atžvilgiu. Jeigu šie ketinimai yra geri, nukreipti į tarpusavio ryšį, tai gamta pereina į absoliučiai integralią būseną, ir tada viskas einasi gerai. Žmonės mato tik pagalbą iš gamtos, jeigu juda gero ryšio link. Bet jei žmonių tarpusavio ryšiai tampa vis egoistiškesni, siekiama pelnytis iš kitų ir net daryti kitiems žalą, tai savaime aišku, gamta jų atžvilgiu pasireiškia priešingai.
Atsiranda visokių biologinių problemų, tokių kaip šis virusas. Taip pat gali būti ekologinių problemų, karų ir t. t. bet kuriame lygmenyje: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Svarbiausia – išsiskirstyti. Sakoma: „Nusidėjėlių atsiskyrimas yra geras jiems ir geras visam pasauliui“. Žmonės atsitolina tam tikru atstumu, kad pamažu padarytų teisingą išvadą ir pradėtų iš naujo jungtis geruoju būdu.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta priverstinai mus integravo ir dabar kataklizmais mus izoliuoja? Tvirtinate, kad, pagal kabal1, gamta taip mus veikia?
Atsakymas: Be abejonės. Per visą istoriją, pradedant nuo Adomo nusidėjimo, kai egzistavo viena sistema, kuri vėliau suskilo į daugelį dalių. Ir dabar vėl turime jas sujungti tinkamais tarpusavio ryšiais.
#262279

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Koronavirusas keičia tikrovę VI d.

Koronavirusas keičia tikrovę VII d.

Komentaras. Beveik prieš metus šešiolikmetė mergaitė Greta Thunberg pirmą kartą atsistojo su plakatu priešais Švedijos parlamentą. Plakate ji užrašė: „Jei jums, suaugusiems, nusispjauti į mano ateitį, tai nusispjauti ir man. Aš esu Greta, mokausi devintoje klasėje“.
Ji atsisakė lankyti mokyklą, kol politikai nekreips dėmesio į visuotinio atšilimo keliamas problemas.
Šiuo metu prie jos protesto prisijungė milijonai žmonių, jos kandidatūra iškelta Nobelio taikos premijai gauti. Kaip žmogus tampa tokiu simboliu?
Atsakymas. Visa tai – ne atsitiktinai. Tam dirba juristai, filosofai, auklėtojai ir t. t. Sukurta visa sistema, kad jos vardu būtų prastumti tam tikri interesai.
Klausimas. Tai ją išnaudoja?
Atsakymas. Aišku, kad išnaudoja! Mūsų egoistiškame pasaulyje kitaip ir negali būti!
Klausimas. Jūs netikite tokiu naiviu žmogučio noru?
Atsakymas. Ne! Egoistiniame pasaulyje naivumo negali būti.
Klausimas. Tarkime, vyksta kažkokia kova. Ar ši kova gali ką nors pakeisti žemiškajame lygmenyje?
Atsakymas. Taip. Gerai, kad ji vyksta. Ji verčia žmones galvoti apie tai, kad rytoj gali nieko nebebūti.
Klausimas. Ar skirtumėte šiai mergaitei Nobelio taikos premiją?
Atsakymas. Iš esmės – skirčiau, nes šio klausimo aštrinimas žmonijai naudingas. Taigi, nesu nusistatęs prieš ir nesišaipau iš to.
Man juokinga, kad yra žmonių, tikinčių, jog taip galima pasiekti teisingą tikslą. O mes žinome, kad niekas nevyksta tuščiai, juk viskas įsijungia į bendrąją gamtos programą. Taigi, aš prieš nieką nesu nusistatęs.
Klausimas. O jei priešais Jungtinių Tautų Organizaciją, priešais parlamentą atsistotų žmogus su plakatu, kuriame būtų parašyta: „Visų žmonijos nelaimių pagrindas – egoizmas“, ar šalia jo nesusirinktų milijonai?
Atsakymas. Aišku, kad ne. O kas susirenka prie šitos mergaitės? Šalia jos žmonės, nemanantys, kad nukentės dėl naftos pramonės žlugimo ir pan. Jie mano, kad ir taip pragyvens, todėl palaiko Gretą. O tie žmonės, kurie verčiasi naftos perdirbimu ir iš to lobsta, nusiteikę prieš ją.
Kitaip tariant, tarp šalių vyksta žaidimas, politika. Mergaitė atvyko į JTO, kur yra vykdytojų, norinčių jai skirti Nobelio premiją. Iš esmės tai nieko neduos, bet pasauliui patinka gražūs vaidinimai, mes tai suprantame.
Klausimas. O jūs galėtumėte stovėti prie JTO su plakatu, kuriame parašyta: „Tikroji priežastis to, kas vyksta su žmonija, su ekologija – egoizmas“?
Atsakymas. Bijau, kad tai neduos naudos, nes žmonės nesupranta, apie kokį egoizmą kalbama. Kur jis? Kas didesnis, o kas mažesnis egoistas? „Tas, kuris elgetauja gatvėje šalia JTO, tikrai neturi egoizmo, o tas, kuris pro šalį važiuoja su rolsroisu, – egoistas“, – mano visi.
Klausimas. O jei žinotumėte, kad visai nedaug, kokie 0,01 % žmonių jus išgirs, ar išeitumėte?
Atsakymas. Išgirs ir norės daugiau?
Klausimas. Taip.
Atsakymas. Žinoma! Neabejotinai!
Jei bijočiau, gėdyčiausi, šalinčiausi to, tai kabalos mokslo niekada neplatinčiau visais įmanomais būdais. O dabar aš pasisakau prieš viską! Prieš žmoniją, žydus, prieš judaizmą, komunizmą, socializmą, kapitalizmą, prieš viską. Esu laikomas priešu visko, kas egzistuoja mūsų žemiškajame lygmenyje.
Klausimas. Ar tvirtinimas, kas egoizmas yra viso pasaulio blogio priežastis – tai pasisakymas prieš viską?
Atsakymas. Be abejonės.
Klausimas. Ir jie tai jaučia?
Atsakymas. Jeigu jie tai jaustų, mane kaip nors rimtai neutralizuotų. O dabar mane neutralizavo taip: „Tegul plepa. Ką jis daro be to, kad kalba? Tegul kalba. Ir tai egzistuoja mūsų pliuralistiniame pasaulyje“. Pati metodika, pats žmonijos išsitaisymas nereikalauja ypatingos reklamos. Niekas nebėgs paskui tokią reklamą. Bendroje žmonijos sistemoje viskas taip sutvarkyta, kad jei turi teisingų idėjų, tave randa, girdi, supranta tie žmonės, kuriems jos svarbios. Kitaip negali būti.
Komentaras. Vis dėlto jūs sugebėjote „išeiti su plakatu“. Televizija, internetas suteikė galimybę „išeiti su plakatu“ ir pastovėti prieš žmoniją.
Atsakymas. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Pradedame kritinius 2020-uosius metus. Žmonija turėtų rimtai suvokti, kad jai ateina galas.
Klausimas. Dėl ekologinės katastrofos?
Atsakymas. Bus ir ekologinė, ir ekonominė, ir politinė katastrofa. Smogs labai smarkiai! Aišku, kad tai ne mergaitė su plakatėliu, tai labai rimtos problemos.
Pamatysime, kaip pasaulis vėl suskils į dvi priešingas stovyklas, tarp kurių visą laiką augs ir didės labai rimta kova. Kinija, Iranas, prisišliejusios prie jų kitos šalys sąmoningai didins agresiją, kad visos kitos jų bijotų. Jos tarsi neturi ko prarasti.
Klausimas. Būtų įdomu žinoti, kur bus Izraelis – šis mažas taškas žemėlapyje?
Atsakymas. Tai centrinis taškas. Mažas centrinis taškas.
Komentaras. Mes gi matome, kas čia vyksta. Net ir čia yra tokių aklaviečių, iš kurių negalime išeiti.
Atsakymas. Taip. Pasakyta, kad būtent tokioje aklavietės būsenoje žmonija pradės ieškoti kokio nors sprendimo.
Egoizmui pasiekus tokią būseną, kai su juo nebeįmanoma nieko padaryti, atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris mums paaiškina, kaip panaudoti gamtoje slypinčią jėgą – altruistinę, antiegoistinę, kad jos padedami ne sunaikintume egoizmą, bet subalansuotume jį.
#253903

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Pasaulyje populiarėja „maistas iš šiukšliadėžės“ – produktai, kurių galiojimo laikas baigėsi. Be to, tokio maisto galima užsisakyti į namus iki nustatyto laiko, kol restoranai ar kavinės privalo jį išmesti.
Šis projektas buvo paskelbtas ekologišku. Galų gale, maisto atliekos yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
Ekspertai sako, kad Didžiojoje Britanijoje prekybos centruose išmetama maisto už 360 mln. sterlingų. Apskritai ES per metus išmeta daugiau nei 12 mlrd. tonų maisto, t. y. apie 1 proc. viso bendro BVP.
Atsakymas. Toks kiekis išmetamų produktų labai kenkia aplinkai, ekologiją ir verčia daugybę žmonių badauti ar gyventi pusbadžiu. Mes turime kažką daryti.
Tam būtina auklėti visuomenę. Nemanau, kad viskas taip sklandžiai bus paskirstyta… Reikalingas sistemingas valstybės darbas. Tačiau problema ta, kad nė viena vyriausybė nėra suinteresuota tai daryti, jos nori tik valdyti ir išspausti maksimumą sau ir savo nariams.
Todėl mums reikia pradėti labai rimtą auklėjimo programą, kuri iš tiesų auklėtų visus visuomenės narius, kad mes be naudos gaminame ir išmetame milžiniškus kiekius maisto, mašinų ir viso kito. Taip užteršiame aplinką, nors kitos – neturime. Kasmet tik didiname sąvartynus aplink save.
Mes turime didžiulį rezervą: jei prieš 30–40 metų kažkur trūko maisto, tai šiandien visur yra perteklius. Jeigu galėtume jį tinkamai paskirstyti, neturėtume pabėgėlių, nebūtų mirčių iš bado. Visi turėtų viską, ko reikia.
Klausimas. Koks turi būti tinkamo paskirstymo principas, kad kažkokia kategorija žmonių nebevartotų pasibaigusio galiojimo maisto?
Atsakymas. Auklėjimas. Niekas daugiau nepadės.
Tinkamas požiūris vienas į kitą, nes mes esame vienos sistemos, vienos šeimos nariai. To reikia mokyti, rodyti, įtikinėti, aiškinti diena iš dienos. Ir kiekvieną kartą žmogus vis tiek atsibunda ryte kaip egoistas, ir jam iš naujo reikia aiškinti, kad jis – mažas varžtelis milžiniškoje mašinoje ir priklauso nuo jos, o ji priklauso nuo jo.
Komentaras. Yra išorinių atliekų, kurių galiojimo laikas baigiasi, tačiau žmogus turi „vidinių atliekų“, kurių privalo atsikratyti…
Atsakymas. Kaip išsivalyti savo vidų? Tam reikalinga tinkama visuomenė, kuri dirbtų su žmogumi ir padėtų jam išsivaduoti nuo blogų minčių ir norų. Tai įmanoma padaryti, tik veikiant tinkamai aplinkai.
#240033

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Beprotiškas požiūris į maistą

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra dvasinių reiškinių, kurie egzistuoja, bet neturi pasireikšti mūsų pasaulyje? Ar visi turi pasireikšti?
Atsakymas. Absoliučiai visi. Esmė ta, kad pilna, absoliuti sistema sudužo, ir dabar, kai mes surenkame ją dalimis, giliname ją 620 kartų.
Todėl ji tampa išgaubtesnė, detalesnė. Bet praktiškai visa ji egzistavo ir egzistuoja savo pirmapradėje formoje: iš pradžių sudužusioje, o dabar mes ją atkuriame.
Klausimas. Kitaip tariant, dėl to, kad tai yra viena sistema, viskas, kas yra dvasiniame pasaulyje, turi pasireikšti ir mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Apskritai, taip. Yra pasakyta, kad kiekviena dvasinė šaknis turi prisiliesti prie savo šakos materialiame pasaulyje.
Dinozaurų atsiradimas ir išnykimas, atšalimo laikotarpis, žmonių atsiradimas, įvairiausių rūšių gyvūnų ir augalų išnykimas, ekologinės katastrofos – visa tai mes turėjome praeiti, nes tai išeina iš dvasinių šaknų.
#231481

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Dvasinės materialių objektų šaknys

Klausimas. Ar žmogaus ketinimas padaryti kitam žalą veikia negyvąją ir augalinę gamtą? Kabalos mokslas sako, kad gamta į tai reaguoja visa griaunančiais uraganais ir kitomis stichinėmis nelaimėmis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Visa gamta yra neatskiriama ir tarpusavyje susijusi, todėl mūsų poveikis bet kuriai jos daliai turi įtakos visoms likusioms dalims. Kuo aukštesnis gamtos lygmuo, kurį mes veikiame, tarkim žmonių, tuo labiau tai atsiliepia visuose ankstesniuose lygiuose: gyvūniniame, augaliniame ir negyvajame.
Ir atvirkščiai, jei mes veikiame tik negyvąjį sluoksnį, tada mažesniu mastu tai paliečia augalinę gamtą, dar mažiau gyvūninę ir dar mažiau – žmogų.
Pasirodo, mano blogas požiūris į kitą žmogų persmelkia visą piramidę. Čia ir atsiskleidžia ekologinė ir kitos problemos: mes patys sukeliame uraganus, stichines nelaimes ir kitas bėdas.
Anksčiau negalėjome savo ketinimais kažko keisti, bet nuo praeito amžiaus pradžios viskas pasikeitė. Pažvelkite, ką padarėme per XX a.! Ir viskas todėl, kaip sako kabalistai, kad žmonija pasiekė visiškai naują būvį.
Jei XX a. pradžioje pasaulyje buvo 2 mlrd. gyventojų, ir tai yra maždaug tiek, kiek planeta gali išlaikyti, tai šiandien yra 8 mlrd. žmonių. Tai rodo, kad per pastaruosius 100 metų mes rimtai išvedėme mūsų sistemą iš pusiausvyros.
Klausimas. Tai reiškia, kad 2 mlrd. žmonių negali atlaikyti dabartinio egoizmo lygmens ir todėl turi būti 8 mlrd.?
Atsakymas. Jei mes vystytumės tinkamai, tai mums nereikėtų 8 milijardų žmonių.
#230746

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kaip žmonių tarpusavio santykiai gali paveikti ugnikalnį arba žemės drebėjimą? Ar vandenynas sužinos, kad žmonės jo krante ėmė geriau vieni su kitais elgtis, ir nurims?
Atsakymas. Juk mes visi – negyvoji gamta, augalai, gyvūnai ir žmonės – priklausome tai pačiai sistemai. Cunamius ir uraganus sukelia tos pačios jėgos, kurios valdo mūsų protą ir jausmus. Tik mūsų protas ir jausmai yra aukštesnėje pakopoje už jėgą, sukeliančią uraganus. Uraganas stiprus savo kiekybe, o žmogus – kokybe.
Jei žmogaus pakopoje artėjame vieni prie kitų, savo santykius pageriname „dešimčia gramų“, tai žemesnėje pakopoje susilpniname uraganą ne dešimčia gramų, bet dešimtis milijardų kartų. Jis jau nepadarys jokios žalos.
Juk tai bendra sistema: vienas lygmuo virš kito. Mes esame žmogiškajame, kokybės lygmenyje, o uraganas – negyvajame, kiekybiniame lygmenyje. Jo jėga kiekybė, o mūsų – kokybė, todėl žmogaus mintis gali sukelti arba nuraminti uraganus. Tačiau kol kas mes juos tik sukeliame…
Klausimas. Ar gali šimtas tūkstančių žmonių, stovinčių pakrantėje, savo minčių jėga sustabdyti artėjantį uraganą?
Atsakymas. Ne. Visų pirma, tam nereikia stovėti vandenyno pakrantėje. Svarbiausia, turime siekti vienybės, susivienyti – nusverti mumyse esančias blogio jėgas gėrio jėgomis. O tada visose žemiau mūsų esančiose pakopose: negyvojoje, augalijos ir gyvūnijos, taip pat bus atkurta pusiausvyra.
Klausimas. Išeitų, kad grėsmę kelia ne siautėjantis vandenynas, drebanti po mumis žemė ar besiveržiantis ugnikalnis? Ne į tai reikia kreipti mūsų minčių jėgą?
Atsakymas. Visai ne! Dėmesį reikia kreipti tik į save, taisyti savo santykius su kitais. Nors ir kaip fantastiškai, nerealiai, nemoksliškai tai atrodytų, bet veikia būtent šitaip.
Mums reikia išmokti valdyti savo mintis, norus ir ketinimus. Jei šito nedarome, jie iš karto krypsta į egoizmą, stengdamiesi gauti daugiau naudos sau ir labiau pakenkti kitiems.
Klausimas. Koks bus išsitaisęs ateities žmogus?
Atsakymas. Ateities žmogus išmoks palaikyti su kitais idealią pusiausvyrą. Taip, kad nei jis, nei kiti nebūtų aukščiau vieni kitų, bet visi būtų draugai, susiję gerais tarpusavio santykiais. Dėl to visa gamta bus pusiausvyra, tai vadinsis Rojaus sodu.
Klausimas. O kuo žmogus rūpinsis, atsibudęs rytą tokiame Rojaus sode?
Atsakymas. Sakoma, kad „pasaulis veikia pagal nesikeičiančius dėsnius“, ir gyvenime viskas bus taip pat. Bet žmogus rūpinsis pusiausvyra tarp savęs ir visos gamtos, taip pat ir žmonijos.
Klausimas. Ar bus gera gyventi, nenuobodu?
Atsakymas. Nesibaimink, bus ir jaudulio, tik ne dėl problemų, o dėl malonių dalykų. Užuot krimtęsis dėl iškvietimo į policiją, pas gydytoją ar į mokyklą dėl vaikų, būsi sujaudintas gero požiūrio į save.

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Klausimas. Mūsų laikais sparčiai vystosi „klimato inžinerija“. Tai reiškia, kad užuot kovojęs dėl aplinkos išsaugojimo, žmogus bando kištis į gamtos procesus ir naujausiomis technologijomis valdyti klimatą: vėsinti Žemės rutulį, keisti atmosferos sudėtį, vandenynų būklę ir pan.
Žmogus bando atkurti pusiausvyrą gamtoje šiuolaikinėmis technologinėmis priemonėmis. Ar tai atneš žmonijai gėrį, ar priešingai – didelį pavojų?
Atsakymas. Aišku, kad taip tenka mokėti už neteisingą savo reakciją: statyti atsparius drebėjimams namus, gintis nuo gamtos smūgių. Bet tai vis tiek nepadės, juk neteisingai elgdamiesi mes patys išprovokuojame šias gamtos katastrofas.
Reikia suprasti, kad žmogaus mintys ir norai yra aukščiausiame visų Visatos jėgų lygyje. Todėl vien savo mintimis, norais, ketinimais gamtai padarome didžiulę žalą.
Žmogus – negatyvios gamtos jėgos nešiotojas, nes vadovaujasi tik gavimo jėga, todėl turime save subalansuoti davimo jėga. Natūraliai kiekvieno žmogaus veikla nukreipta į naudos sau gavimą. Bet mums reikia išvystyti ir gebėjimą duoti. Tada tarp mūsų rasis pusiausvyra, ji iš žmonijos pereis į visą likusią gamtą.
Klausimas. Tarkime, kad pradėsime gražiai vienas su kitu elgtis ir tarp visų žmonių bei tautų įsivyraus meilė bei davimo savybė, visiška idilė. Kaip tai gali sustabdyti ugnikalnio išsiveržimą arba cunamį?
Atsakymas. Mūsų mintys ir norai – taip pat gamtos jėgos. Žmogus – gamtos dalis, jos vystymosi viršūnė. Kuo skiriamės nuo visų kitų gamtos dalių? Mokslu, intelektu, labiau išvystytais jausmais. Gal tie jausmai pikti, bet jie labiau išvystyti nei gyvūnų, dėl to ir vadinamės žmonėmis.
Problema ta, kad nenaudojame savo jėgų teisingai. Manome, kad galime gyventi instinktyviai, kaip gyvūnai, nepuoselėdami meilės artimui ir netirdami savo įtakos pasauliui. Bet tai neteisinga, juk priklausome žmogiškajam lygmeniui. O žmogus, visų pirma, – tai mokslas, protas, jausmai, pakeliantys mus į piramidės viršūnę.
Vadinasi, skirtingai nei visi kiti gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis, instinktyviai įsijungiantys į bendrą sistemą, vadinamą „gamta“, žmogus save iš jos išskiria.
Turime užpildyti gamtos sistemą, įsijungdami į ją kartu su visais. Atkurdami jausmų, proto pusiausvyrą, neutralizuodami negatyvią savo egoizmo jėgą pozityvia jėga, užmegsime gerus ryšius su visomis kūrinijos dalimis.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-o pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Klausimas. Kuo ypatinga dabartinė ekologinė situacija? Kuo mūsų dienomis vykstantis žemės drebėjimas ar vulkano išsiveržimas skiriasi nuo vykusių prieš tūkstančius ar šimtus metų?
Atsakymas. Skiriasi priežastis, dėl kurios vyksta šie kataklizmai. Prieš tūkstantį metų vykusio žemės drebėjimo priežastis buvo natūralus evoliucijos procesas, stūmęs mus ir visą gamtą būti pusiausvyroje.
Priežastis kilo iš pačios gamtos jėgos, o dabartinė priežastis – mūsų aplaidumas. Užuot jungęs visas gamtos dalis, žmogus provokuoja visuotinį susiskaidymą.
Iki šiol gamta pati mus spaudė, kad vystytų visas savo pakopas: negyvąjį, augalijos, gyvūnijos pasaulį ir žmogų iki konkretaus lygio. Dabartiniu metu jau pasiekėme šį nustatytą vystymosi lygį ir įžengėme į vadinamosios „integralios žmonijos“ stadiją.
Pasaulis virsta mažu kaimu, kuriame visi tarp savęs susiję, ir dabar mes patys esame atsakingi už pusiausvyros gamtoje palaikymą. Vadinasi, kiekviena problema, kilusi dėl pusiausvyros trūkumo, liudija neteisingą mūsų elgesį.
Jeigu anais laikais uraganai ir žemės drebėjimai vertė vystyti techniką ir ekonomiką, tai dabar jie tiesiog mus žemina. Nepakanka į gamtos smūgius reaguoti technikos vystymu – šiais laikais būtini visuomenės pokyčiai, visuomeninių ryšių taisymas. Jei tinkamai nesureaguojame, bloginame situaciją.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-o pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I d.

Vakar viena nelaimė, šiandien kita, o kas rytoj?

Kada mus nustos purtyti?