Klausimas: Pasaulyje jau nebėra grynakraujų tautų. Pradedant nuo Babilono per 4000 metų beveik visi susimaišė. Ir vis dėlto nepavyksta užkirsti kelio nacionalizmui ir rasizmui. Kokia šio reiškinio priežastis? Kad ir kaip stengtumės, niekas nepadeda, netgi mišrios santuokos.
Atsakymas: Ne, tai nepadeda, nes turime maišytis ne paprastai, o pakildami virš savo skirtumų į kitą lygmenį, kuriame ne tik nėra šių skirtumų, bet ir apskritai žmonės neegzistuoja materialia forma.
Kitaip tariant, turime visiškai pakeisti asmeninį, mus vienus nuo kitų skiriantį egoizmą į altruizmą, davimą, meilę, pakilimą aukščiau savęs. Ir tada tai įvyks.
Klausimas: Rasinis atmetimas yra genų sukeltas reiškinys ar tai tėra auklėjimo pasekmė?
Atsakymas: Ne, tai ne tik auklėjimo pasekmė. Auklėjimas irgi pasekmė. Savo šaknyje esame sudaužyti į keturias dalis ir todėl negalime sutarti tarpusavyje, netaisydami savęs.
Klausimas: Yra kelios rasizmo priežastys: visuomenės susiskirstymas į turtingus ir vargšus, dirbtinis skirtingų rasių maišymas iš anksto nepasirengus, žmonių susvetimėjimas, priverstinė izoliacija pandemijos metu, įvairių šalių konfliktai.
Rašote, kad rasizmas kyla dėl noro mėgautis, kai blogai kitiems. Ar čia jo priežastis?
Atsakymas: Savaime suprantama. Taip pakylame aukščiau kitų. Būtent mėgavimąsi pranašumu prieš kitus visada jaučiame kaip savo aukščiausią egoistinį tikslą. Todėl rasizmas yra aukščiausia egoizmo forma.
Klausimas: Augant mūsų norams neapykanta tarp žmonių be paliovos didėja. Matome, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo daugiau neapykantos. Ar galite paaiškinti, kas gali sukelti daugiau ar mažiau adekvačius jausmus tarp tautų?
Atsakymas: Manau, kad tai gali būti tik mokslas apie kūriniją ir išankstinį nusistatymą, nes jis kelia visus į vieną šaknį. Tik eidami jo link galime tarpusavyje susivienyti.

#275145

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturios vienos dvasinės šaknies hipostazės

Nacionalinių valstybių pabaiga

Kaip atsikratyti rasistinių įsitikinimų?

Klausimas: Klausimas apie gyvenimo prasmę yra individualus ar bendras visiems?
Atsakymas: Gyvenimo šaknies atskleidimas yra bendras visiems, bet jį pažinsite individualiai.
Jūs pradedate pastebėti, kad tikroji Visata yra amžina, begalinė ir jūs taip pat egzistuojate šiame amžiname, begaliniame judesyje. Mirties nėra, išskyrus tai, kas mums atrodo, nes ji paveikia tik mūsų gyvūninio kūno būseną. Aukštesnėms būsenoms kūno mirtis neturi jokios įtakos.
Gyvenimo pažinimas yra jėgos, valdančios visą gamtą, suvokimas. Mes ją vadiname „Kūrėju“, nes jis mus sukūrė. Bet tai ne tas pat, ką aiškina religijos. Ši jėga atsiskleidžia savybėse, kurias įgyjame absoliučiai aiškiai, eksperimentiškai. Jūs pradedate jausti, kaip viskas egzistuoja aplink jus, ir kartu pakylate į šį lygmenį. Jums tampa aišku, ką reiškia žmogus, kuo jis skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, nors visa egzistuoja mažo žemiško egoizmo rėmuose, įskaitant ir žmogų. Jei pakylate virš savo gyvūninio egoizmo, tada pradedate suvokti amžiną, tobulą būseną dar šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir materialioji egzistencija niekaip jūsų neriboja.
#267167

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vienintelė vertybė gyvenime

Baal Sulam „Kabalos mokslo esmė“: „Žemesniajame pasaulyje nėra nė vienos tikrovės detalės, kuri neturėtų atspindžio aukštesniajame pasaulyje, kuris panašus į jį it du vandens lašai. Tai vadinama „šaknimi ir šaka“.
Štai ką turėjo omenyje išminčiai, rašydami, kad „nėra nė vienos žolelės apačioje, kuri neturėtų jai liepiančio augti prižiūrėtojo iš aukščiau.
Kitaip tariant, šaknis vadinama „likimu“, priverčia ją augti kokybiškai ir kiekybiškai bei įgyti savybes kaip antspaudo atspaudas. Tai šaknies ir šakos dėsnis, veikiantis kiekviename pasaulyje visais tikrovės pasireiškimais jai aukštesnio pasaulio atžvilgiu.“

Mūsų pasaulis – aukštesniojo pasaulio projekcija. Visos detalės, esančios žemesniajame pasaulyje yra aukštesniajame ir atvirkščiai. Aukštesniojo pasaulio detalės vadinamos šaknimis, o žemesniojo – šakomis. Šaknys viršuje yra aukštesnės ir pirminės žemesniojo pasaulio atžvilgiu, nes kuria jį. Kiek viršuje šaknų, tiek šakų bus apačioje.
Visi pasauliai neatsiejamai susiję vieni su kitais, ir visa, kas yra viršuje, bet kuri detalė sklinda į apačią: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogus. Kadangi aukštesniajame pasaulyje nėra kalbos, tai kabalistai pasitelkė šio žemesniojo pasaulio kalbą ir jo žodžiais įvardijo tas jėgas, kurios atitinka juos aukštesniajame pasaulyje.
Aukštesniajame pasaulyje nėra nieko be davimo ir meilės jėgos, bet įvairiais pavidalais. Šių jėgų pasireiškimą mūsų pasaulyje įvardijančius pavadinimus vadiname dvasinėmis šaknimis. Iš to kilo kabalos mokslas, kabalos kalba.
Kabalistai skolinasi šio pasaulio žodžius ir susieja juos su šaknimis. Todėl jie gali aprašyti bet kokią aukštesniojo pasaulio šaknį, juk ten be turinčių projekciją mūsų pasaulyje šaknų daugiau nieko nėra. Taip susidaro kabalos kalba.
Aukštesnįjį pasaulį suvokiantys kabalistai mato jo ryšį su žemesniuoju pasaliu, o iš mūsų pasaulio pavadinimo iškart supranta, apie ką kalbama dvasiniame pasaulyje. Pagal šį principą jie parašė savo knygas. O žmonės, nesuprantantys šio kodo, nežinantys, kad šio pasaulio žodžiais aprašomas aukštesnysis pasaulis, mano, kad kalbama apie žemesnįjį pasaulį.
Jie mato pažįstamus žodžius, tačiau nežino, kad šie apibūdina aukštesniuosius reiškinius dvasiniame pasaulyje. Ir todėl kabalos atžvilgiu kyla didžiulė painiava žmonėms, su ja neturintiems jokio ryšio. Jiems atrodo, kad jie supranta kabalą, juk visi moka skaityti. Tačiau jie nesupranta, kokius reiškinius, jėgas, savybes perteikia perskaityti žodžiais, ir todėl itin painiojasi.
Dėl šios priežasties kabalos kalba atvira tik kabalistams, žmonėms, atskleidžiantiems dvasinį pasaulį ir tuo pat metu gyvenantiems šiame pasaulyje. Tik jie supranta kabalistines knygas.
#181240

Iš 2016 m. kovo 14 d. pamokos pagal rinktines ištraukas iš Baal Sulamo veikalų

Klausimas: Ėmiau analizuoti save ir priėjau prie išvados, kad nežinau, kas toks esąs. Ar kabala padės man tai išsiaiškinti?
Atsakymas: Kabala padės išsiaiškinti. Bet nejau tai taip svarbu – išsiaiškinti, kas aš toks?
Nesistengčiau to sužinoti, nors, kaip sakoma kabaloje, žmogus siekia pažinti savo sielos šaknį.
Iš principo turime tai sužinoti, bet ne kas aš toks dabar, mat apie gyvūninį kūną nėra ko mąstyti, tai vien menki instinktai – ne daugiau.
Kas aš iš tikrųjų – prie to prieisime pačioje savo taisymosi pabaigoje, kai ištaisysime visą savo egoizmą, tikslingai mums tam duotą. Iš tikrųjų esame didžiuliai, didūs, dvasiškai labai aukšti kūriniai, kurie turi tai atskleisti. Ir mes atskleisime tai.
#260304

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti patį save

Kaip galima pažinti patį save?

Savęs pažinimas ir laimė

Tik šakų kalba gali perteikti šakų ir jų aukštesniųjų šaknų santykį. Tačiau šia kalba naudotis gali tik žmogus, suprantantis šakų ir šaknų santykį. (Baal Sulamas „Kabalos mokslo esmė“)
Žinodami, koks atitikmuo tarp šaknies ir šakos galime pasitelkti mūsų pasaulio žodžius, kad įvardintume kokias nors sąveikas aukštesniame pasaulyje.
Kai atsiverčiame „Mokymą apie dešimt sfirų“ ar „Įvadą į kabalos mokslą“ ir pan. knygas, kur kalbama apie dvasinio pasaulio struktūrą, jo mechaniką ir veiksmus, tai vartojame mūsų pasaulio žodžius. Tačiau pasitelkiame juos, nes juos mums perdavė kabalistai.
Tirdami šakas, t.y. mūsų pasaulio pasekmes, turime pamėginti pakilti ir pajausti aukštesnįjį pasaulį ir ten išvysti, kas vyksta iš tiesų. Tuomet pastebėsime, kad mūsų pasaulis ir dvasinis pasaulis identiški. Tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, nusileidžia iš aukštesniojo pasaulio, ir tai, kaip veikiame mūsų pasaulyje, veikia aukštesnįjį pasaulį.
Šią sąveiką turime ištirti, ir tuomet galėsime veikti savo likimą. Kitaip tariant, tinkamai elgdamiesi mūsų pasaulyje, žinodami, kaip daryti įtaką aukštesniajam pasauliui, veiksime taip ir tuomet iš jo jau leisis valdymo signalai į mūsų pasaulį. Ir taip per aukštesnįjį pasaulį valdysime mūsų pasaulį.
O kol kas niekaip to negalėsime atlikti. Mėginame ko nors imtis, tačiau matome, kad visuomet klystame. Kuriame kokius nors planus, mėginame aplenkti būsimus įvykius, arba, priešingai, jiems padėti, kad jie atsiskleistų, tačiau dažniausiai tai nevyksta. Nežinome, kaip valdyti savo ateities.
O jeigu imsime kilti nuo mūsų pasaulio šakų prie aukštesniojo pasaulio šaknų, kitaip tariant, veiksime per aukštesnįjį pasaulį, tai galėsime veikti mūsų pasaulį ir taip valdyti savo likimą.
#255247

Iš 2019 m. spalio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Ar gali kabalistas matyti pasaulio ateitį?

Klausimas. Kas yra sielos šaknis, ir kaip ją pasiekiame?
Atsakymas. Sielos šaknis tai sielos šaltinis, t. y. Kūrėjas, kuris atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų. Ne mūsų egoizme, o ten, kur tarp dviejų egoistų gali atsiskleisti abipusio davimo savybė.
Ji atsiskleidžia tarp jūsų, egoistų, nepaisant kiekvieno iš jūsų asmeninio ego ir yra ta vieta, kur atsiskleidžia Kūrėjas.
Tad kuo didesni egoistai esate ir kuo labiau dirbate su savimi, tuo labiau gali atsiskleisti Kūrėjas. Bet visuomet tarp jų!
#254483

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Ko mus moko sielos šaknis?

Grįžti į sielos šaknį

Klausimas. Rabašas straipsnyje „Kokios pakopos turi pasiekti žmogus“ rašo, kad kol žmogus nepasiekia savo sielos šaknies, neįsijungia į ją, jis vėl iš naujo grįš į šį pasaulį. Kiekvienas žmogaus žingsnis siekiant savo šaknies turi būti atliekamas, kol žmogus yra šio pasaulio materialiame kūne. Kas yra sielos šaknis?
Atsakymas. Sielos šaknis – tai tas taškas Kūrėjuje, prie kurio esu prisirišęs, iš kur nusileidžiu ir į kurį turiu sugrįžti.
Klausimas. Žmogus jį pasieka tik būdamas šiame pasaulyje, ne po mirties?
Atsakymas. Pagrindinis darbas vyksta mūsų žemiausiame, negyvajame, baisiame, egoistiniame pasaulyje. Būtent iš jo turime atskleisti Kūrėją, o toliau jau bus kitos pakopos.
#254871

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Nemirtingumo tėkmėje

Klausimas. Ko mus moko mūsų sielos šaknis? Kaip ją pajausti? Kas iš jos kyla?
Atsakymas. Sielos šaknis moko mus, kaip virsti viena visuma, viena struktūra, kurioje gali atsiskleisti aukštesnioji Šviesa. Iš principo, tai visų mūsų veiksmų pagrindas, nėra nieko kito.
Mums atrodo, kad tai itin paprasta, o jūs pamėginkite ir pamatysite – tai itin sudėtingas mokslas. Labai sudėtingas! Ir ne tik realizacija, bet netgi tos neva psichologinės savybės, kurias ji ima atskleisti žmoguje.
#254849

Iš 2019 spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Iš kus mano sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Klausimas. Ar iki hebrajų kalbos kabaloje buvo kokia nors kita kalba?
Atsakymas. Ne. Nuo pat pradžių tik per hebrajų kalbą galima perteikti kabalistines žinias. Ji kilo dėl būtinybes išreikšti dvasines šaknis, žodžius ir veiksmus. Tik dėl to ji ir egzistuoja.
O šnekamosios hebrajų k. apskritai turėtų nebūti mūsų pasaulyje. Tai, kad nūnai Izraelyje ivritas pasitelkiamas rašyti, skaityti ir bendrauti – tai neteisinga. Anksčiau to niekada nebuvo. Hebrajų k. visuomet buvo užrašomi tik tekstai, turintys ryšį su kabalą. Visam kitam buvo kitos kalbos – aramėjų ar senovės graikų, bet ne ivritas.
Ivritas – tai grynai šakų kalba, kuri pasitelkiama tik dvasinėms jėgoms, savybėms ir veiksmams aprašyti.
#251680

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Raidės – dvasinio indo atspindys

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra feminizmo ir homoseksualizmo šaknys?
Atsakymas. Žinoma. Ir feminizmas, ir homoseksualizmas.
Vis dėlto negretinčiau jų, nereikia šių savybių susieti. Visos jos turi vietą mūsų pasaulyje. Kabala jokiu būdu į nieką nežiūri kaip į neturintį teisės egzistuoti.
Jei tai yra, vadinasi gali egzistuoti, o kad ką nors pakeistum, reikia ištaisyti aukštesniąją šaknį. Jeigu teisingai ją ištaisysime, tai šis nepageidautinas reiškinys apačioje, mūsų pasaulyje išnyks, o jei ne – tai ne.
Kas žino, kam tai padaryta? Mes dar sužinosime tai ateityje. Toks reiškinys kaip homoseksualizmas egzistuoja per visą žmonijos istoriją, galbūt net augalijos ir gyvūnijos pasauliuose. Tai natūralus mūsų dvilypės prigimties pasireiškimas.
Tad taisysime sielą Kūrėjo atžvilgiu, o kas vyks mūsų kūnuose – pažiūrėsime. Tačiau iš principo, kabala nekalba, kad reikia ką nors keisti, reikia tik pritraukti Šviesą. O ji kaip pakeis – taip pakeis.
#254761

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.