Klausimas: Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas: Jei žmogus pradeda jausti, kad nori sužinoti gyvenimo prasmę: kodėl, kam ir kaip – tai ir yra pirmasis sielos pasireiškimas.
Tai neduoda mums ramybės, ir patys tai jaučiame – kiekvienas pagal savo sielos pajėgumą. Nors iš pradžių žmogus mano, kad tai kažkas labai mažo, smulkaus, tačiau taip nėra.
Klausimas: Visada sakome „siela“, „siela“. Kaip žmogus apibūdina šią sąvoką?
Atsakymas: Deja, žmogus nesupranta, kas tai yra. Jis nesupranta, kokia gyvenimo prasmė.
Gyvenimo prasmės klausimas iš esmės teigia, kad gyvenime prasmės nėra. Jeigu ji būtų, matytume ją žmonių troškime kuo nors tapti: vienas nori būti konstruktoriumi, kitas – poetu, trečias – dar kuo nors. Tačiau jie to siekia ne tam, kad tik užsidirbtų duonai, o tam, kad bent šiek tiek kur nors save atrastų.
Ir kai žmogus jaučia, kad niekur negali savęs atrasti, kad visur yra tuščia, jis pradeda suprasti, kad prasmė yra ne šiame pasaulyje, bet už jo ribų, aukščiau jo. Jeigu tai tikrai jį jaudina, jis pradeda rimtai ieškoti.
Mūsų laikais tai įmanoma. Aš irgi taip pradėjau. Man prireikė daug metų, kol radau, kur ir kaip: keliolikos metų prieš atvykstant į Izraelį, o paskui dar kelerių metų Izraelyje. Apskritai tam reikia laiko.
Kiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Šiaip ar taip, taškas vis tiek pabus, tik neaišku – kada. Šiais laikais jis atsiskleidžia tiksliai, greitai ir daugumai. Anksčiau taškas pabusdavo kartą per dešimtis ar net šimtus metų ypatingiems žmonėms.
Klausimas: Anksčiau nebuvo tokių didelių grupių kaip Bnei Baruch?
Atsakymas: Žinoma. Pažiūrėkite, kokia didelė mūsų grupė ir kaip išsibarsčiusi po visą pasaulį! Tai labai rimtas judėjimas, kurio niekada nebuvo ir atsirado tik dabar. Aš to net nesitikėjau.
Kai pradėjau studijuoti kabalą, niekas jos rimtai nestudijavo. Buvo keletas senukų, kokie du ar trys žmonės, ir viskas. Lankiau jų užsiėmimus, bet mačiau, kad iš jų nieko negausiu. Jie tik skaitė šaltinius, o man reikėjo rimtų paaiškinimų su atsakymais į kylančius klausimus.
Juk taškas širdyje reikalauja augti, todėl kiekvieną akimirką turime jausti, ko jam reikia ir ar galime atsakyti į jo užklausą. Svarbiausia – tinkamai jį nukreipti, nes jis yra egoistiškoje aplinkoje, tarsi iš egoizmo padaryto kamuoliuko viduje. Tačiau viduje šis taškas grynai altruistinis.
Kyla klausimas, kaip per egoizmą nukreipti į jį altruistinį veiksmą, kuris pamaitintų, ir taškas imtų augti.
Klausimas: Kaip vaisius žievėje?
Atsakymas: Greičiau tai vadinčiau grūdu mėšle. Ir iš tikrųjų taip yra. Žmogus turi knaisiotis šiame mėšle, kad surastų grūdą ir taip save užaugintų. Tai nėra paprasta.
Bet mūsų laikais jau viskas atskleista. Paruošėme didžiulį įvairios medžiagos archyvą. Tad turime toliau skleisti šias žinias.
Labai džiaugiuosi, kad vedame pamokas ir paskaitas mūsų jauniesiems draugams. Turime taip daryti, kad jie įvaldytų mūsų archyvą ir pasakytų, kaip jį patobulinti, kad būtų patogu, suprantama ir lengva visiems, norintiems pas mus ateiti.
#260660

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Nepaperkamasis taškas širdyje

Taško širdyje maitinimas

Dešimtuko centras – tai vieta, kur nuo mūsų slepiasi Kūrėjas. Jei susitelksime į jį, kad atskleistume šį centrą, juodą skylę – ten ir atskleisime Kūrėją. Ir tuomet pastebėsime, kad iš tiesų esame ten, toje juodoje skylėje, kur ir egzistuoja tikroji realybė. O už jos – vien iliuzinis pasaulis.
Juoda skylė dešimtuko centre – tai įėjimas į aukštesnįjį pasaulį. Tai ta vieta, kur iš tiesų esame, o ne mūsų pasaulyje, koks kad jis mums atrodo mūsų egoistinėse fantazijose.
O paskui pastebėsime, kad ir mūsų pasaulis yra šios juodos skylės viduje, visas Žemės ritulys, visa Visata. Mes ten egzistuojame kaip „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“, kitaip tariant, visi susijungę visiško susiliejimo taške.
Bet norint priartėti prie tos tikrosios būsenos, mums reikia išsiaiškinti savo vienybę dešimtuke. Jame praeisime 125 pakopas, kol nepasieksime visiškos vienybės.
Mūsų atžvilgiu – tai juodas taškas, nes mūsų egoizmas jame nemato nieko gero, vien tamsą. Juk ji reikalauja eiti aukščiau žinojimo ir priimti mokytojo nuomonę, Kūrėjo nuomonę, grupės nuomonę.
Ar sutinku su tuo savo egoizme? Žinoma ne! Man tai atrodo kaip visiška tamsa. Ji visiškai manęs nedžiugina. Protu suprantu, kad jeigu tai eina prieš mano egoistinį norą, vadinas tiesa, tačiau širdis kol kas taip nejaučia.
#255973

Iš 2019 m. lapkričio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupės centras – vienalytė masė

Bliūkštanti egoizmo skylė

Kai užklumpa tamsa

Klausimas. Rabašas straipsnyje „Kokios pakopos turi pasiekti žmogus“ rašo, kad kol žmogus nepasiekia savo sielos šaknies, neįsijungia į ją, jis vėl iš naujo grįš į šį pasaulį. Kiekvienas žmogaus žingsnis siekiant savo šaknies turi būti atliekamas, kol žmogus yra šio pasaulio materialiame kūne. Kas yra sielos šaknis?
Atsakymas. Sielos šaknis – tai tas taškas Kūrėjuje, prie kurio esu prisirišęs, iš kur nusileidžiu ir į kurį turiu sugrįžti.
Klausimas. Žmogus jį pasieka tik būdamas šiame pasaulyje, ne po mirties?
Atsakymas. Pagrindinis darbas vyksta mūsų žemiausiame, negyvajame, baisiame, egoistiniame pasaulyje. Būtent iš jo turime atskleisti Kūrėją, o toliau jau bus kitos pakopos.
#254871

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Nemirtingumo tėkmėje

Klausimas. Pradinis mano kelio taškas – gimimas, o galutinis – mirtis? Ar dvasiniame pasaulyje pirmas ir paskutinis taškai kitokie?
Atsakymas. Pradinis taškas – tai jūsų dvasinio kelio išeitinis taškas, o paskutinis – galutinis taškas, užsibaigiantis visiškų jūsų išsitaisymu. Taip jūs įeinate į kitą būseną, apie kurią kabaloje nekalbama.
Kabala aiškina tik kelią nuo taško „A“ iki taško „B“. Viskas, kas eina iki taško „A“ – tai mūsų žemiškas kelias, o kas už taško „B“ – niekur neaiškiname, nes tai Absoliutas, apie jį nekalbama.

Tačiau čia nėra jokių paslapčių, tiesiog žemiškais simboliais ir žodžiais negalime aprašyti tos būsenos. Mūsų kalba negali to perteikti, nes dvasiniame pasaulyje nėra mūsų savybių. Jame nėra nieko panašaus į „kažko trūksta“, „kažko užtenka“, „kažką papildyti“, „kažką pašalinti“ ir t.t.
Kitaip tariant visos mūsų būsenos grindžiamos trūkumu ir užpildymu, trūkumu ir užpildymu, Toliau – Absoliutas. Prasideda absoliučiai kita kūrinio būsena, kai jis visiškai įsijungęs į Kūrėją.
#244386

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio etapai

Dėl ko kenčiame? 4 dalis

Nuo taško iki Begalybės pasaulio Malchut

Klausimas. Pusiausvyros taške atsiskleidžia tiesa. Kodėl protas nuolatos mėgina išmušti mus iš to taško?
Atsakymas. Protas stengiasi ne išmušti mus iš šio taško, o pažadinti pusiausvyros nebuvimo pojūtį, visai kaip ant lyno balansuojantis ekvilibristas.
Visas mūsų gyvenimas skirtas tam, kad leistų mums pajausti pusiausvyros nebuvimą, o tai stumia mus ieškoti vis aukštesnio pusiausvyros taško ir taip kilti.
Šis pusiausvyros taškas nuolatos atsinaujina, tačiau ne savo kiekiu, o kokybe. Tai turime pajausti savyje.
#243946

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Kaip formuojasi vidurio linija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Matome, kad žmonės pasirengę sukurti įvairiausias sąjungas, klubus, bendruomenes, kalbėti apie vienybę ir meilę artimui, kurti ryšį tarpusavyje.
Bet viskas iki tam tikros ribos: kol tarp jų neatsiskleis egoizmo blogis. Vos tik atsiskleidžia egoistinė žmogaus prigimtis, iškart viskas baigiasi ir sąjunga griūna.
Nuo akimirkos, kai atsiskleidžia blogis, turi prasidėti dvasinis žmogaus darbas. Ir tai kritinis momentas net kabalistinei grupei, kur galima suklupti, jei neįveiksime atsiskleidžiančio blogio, nesukursime dešimtuko.
Juk dešimtuką būtina pastatyti iš „plytų“, iš kiekvieno iš mūsų, kai anuliuojame save ir prisijungiame prie dešimtuko, kad pastatytume bendrą pastatą. Klausimas – ar įstengsime įveikti kritinį tašką, ar sustosime ties juo, tarsi įprastinis klubas ar sąjunga.
Itin akivaizdu, kaip įvairios sąjungos ir metodikos griūna ant to paties taško, ir negali įveikti to barjero, kad eitų toliau, ir dar labiau viduje susijungtų, idant sukurtų vienybės pastatą iš savęs pačių.
Šis taškas, kylantis iš noro mėgautis pačiam ir pradėti rūpintis kitais, vadinamas „Israel“ (jašar –kel – tiesiai pas Kūrėją), juk taip žmogus nori tapti panašus į Kūrėją, būti jo atstovu šiame pasaulyje, jungiančiu kanalu.
#242721

Iš 2019 m. kovo 11 d. iš rytinės pamokos, tema „Nuolankumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją