Klausimas: Kaip eiti normaliu vystymosi keliu? Koks žmogaus pasirinkimas?
Atsakymas: Žmogus renkasi, ar susivienyti virš visų priešingai veikiančių jėgų.
Egzistuoja dvi mus veikiančios jėgos. Mums duodama kairioji, piktoji, egoistinė jėga – tarpusavio atstūmimas, kits kito išnaudojimas. O reikalauti reikia kitos jėgos – altruistinės, ryšio jėgos, meilės jėgos. Ją galime pritraukti tik užsiėmę aukštesniuoju lygmeniu.
Užsiimdami aukštesniuoju lygmeniu, mes tarsi pritraukiame save prie jo, žaidžiame tą žaidimą it vaikas, kuris nori būti didelis ir tai žaidžia.
Klausimas: O kaip to pasieks kabalos nestudijuojantys žmonės?
Atsakymas: Jie pasieks per mus. Jie išgirs tai, ką jiems pasakosime. Jiems nereikia specialiai tuo užsiimti. Pakanka mūsų lengva forma pateikiamos medžiagos: kur mūsų valios laisvė, kokie ryšiai mus turi sieti tarpusavyje ir t.t.

#314938

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kūrėjas – iškrypėlis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Injekcija iš Kūrėjo

Įgyti davimo ir meilės savybę

Priversti Kūrėją subanlansuoti dvi jėgas

Nereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentaras: Žurnalas „Forbes“ paskelbė straipsnį „Darbo pabaiga“. Jame daugybė idėjų, kurias bandote skleisti pasaulyje. Kalbėjome apie tai, kad bus prarastos darbo vietos, žlugs verslai, visą pasaulio ekonomiką ištiks krizė.
Įdomu, kad pasauliui labiausiai rūpės, ką daryti su nedirbančiais gyventojais. O svarbiausia, kad žmonėms reikės ne tik priemonių egzistuoti, bet ir tam tikros gyvenimo prasmės, savirealizacijos. Būtent tai laikoma svarbiausiu. Ir tai skelbia žurnalas, rašantis apie pinigus ir darbą. Netikėtai tai iškyla viešumon.
Atsakymas: Tai didelė problema – ką daryti su nedirbančiais gyventojais. Įsivaizduok, kad visos dirbančios moterys grįžta namo. O dar įsivaizduok, kad mažiausiai 10 proc. arba pusė vyrų irgi netenka darbo. Dirba tik apie 20 proc. pasaulio gyventojų. O kitų nereikia. Kitaip sakant, nereikia, kad jie dirbtų, jei atlieka niekam nereikalingą darbą. Ką su jais daryti?
Komentaras: Tai ir yra jų pirmas klausimas: ką daryti su nedirbančiais gyventojais.
Atsakymas: Šiuos žmones reikia užimti studijomis, ugdyti. Tik ugdymas gali pakeisti pasaulį. Dėl to ir atsilaisvina tie milijardai žmonių.
Klausimas: Jūs matote dar ir aukštesniąją programą? Ar milijardai žmonių išsilaisvina, kad imtų mokytis?
Atsakymas: Taip. Kad taptų žmonėmis. Atveriate duris ir įleidžiate kelis milijardus žmonių, kad salėse ar kitur sėstųsi prie stalų, kompiuterių ir mokytųsi, kaip būti žmonėmis. Žmonėmis aukščiausia šio žodžio prasme.
Klausimas: Kitaip tariant, mokytis, kaip tinkamai elgtis vieniems su kitais?
Atsakymas: Ne tik. Reikia suvokti gamtos programą, gamtos tikslą, savo vystymosi tikslą; kokiu keliu ir kur žmonės eina, kad būtų aišku, kaip juos valdo gamtos jėgos. Kad jie nėra apimti nežinios, užmiršti, kad juos veikia jėgos, kurių poveikį supranta ir yra su jomis organiškai tarpusavyje susiję. Ir taip veržiasi pirmyn, suprasdami visą šią programą.
Klausimas: Teigiate, kad visą laiką tyrėme pasekmes, o dabar turime ištirti priežastį, dėl ko atsiradome šiame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, žinoma!
Klausimas: Ar tai nėra kokių nors unikalių, talentingų žmonių privilegija?
Atsakymas: Ne, absoliučiai visi turėtų to mokytis.
Klausimas: Ir tai įsismelks į žmogų?
Atsakymas: Įsismelks ir dar kaip!
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus suvoks, kodėl atėjo į šį pasaulį ir koks jo atėjimo tikslas?
Atsakymas: Jokių problemų, taip ir bus.
Komentaras: Tada antras, svarbiausias žurnalo „Forbes“ klausimas: „Žmonės turės gauti ne tik lėšų pragyvenimui, bet ir naują gyvenimo prasmę“.
Atsakymas: Tai – svarbiausia.
Komentaras: Taigi šie du klausimai yra susiję. Žmonija, 2–3 milijardai žmonių, išsivadavo, kad suprastų, dėl ko egzistuoja?
Atsakymas: Taip, per juos supras ir likusi žmonija. Niekur nedingsime. Viskas priklauso tik nuo to, kaip tai darysime – greitai ir neskausmingai ar patirdami didelių nuostolių ir kančių.

#274922

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui gresia bedarbystė?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Kabalos atskleidimas etapais

Klausimas: Kodėl žmonija taip ilgai ėjo prie vienodų sąlygų visiems, visų lygybės įstatymo atžvilgiu? Ir nors tai nėra dvasinė lygybė, bet vis dėlto matote tame progresą?
Atsakymas: Taip, matau progresą. Žmonija turėjo taip ilgai eiti iki dabartinės būsenos, nes mes dirbame su egoizmu. Žemose savo raidos pakopose egoizmas sunkiai pramušamas. Prireikė tūkstantmečių, kad kaip nors paruoštume jį būsimiems pokyčiams.
Kol kas nejaučiame tų pokyčių, tačiau greitai jie ims atsiskleisti. Pamatysime, kiek skirtinguose žmonijos vystymosi etapuose, skirtinguose istorinėse stadijose ruošėme save šiems pokyčiams. Įstengsime juo praeiti.
O tai, kad laikas taip viską perskirstė, rodo, kad gamta supranta, su kuo turi reikalą, ir žino, kaip viską atlikti pagal natūralaus vystymosi dėsnį.
Reikia, kad egoizmas palaipsniui įsisąmonintų, jog etiniai, papročių, o vėliau ir dvasiniai pokyčiai yra būtini.

#274127

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo augimas lemia evoliuciją

Kokybinių pokyčių laikas

Optimalus vystymasis

Evoliucija būtinai atves mus į panašumą su Kūrėju, geruoju ar per kančias – yra tik du keliai. Iš pradžių visas pasaulis vystosi nesąmoningai, vien dėl gamtos jėgos. Tačiau pradedant tam tikru vystymosi etapu žmogus atsiplėšia nuo savo gyvūninės egzistencijos ir vysto žmogų savyje, į Kūrėją panašią dvasinę formą.
Tokie žmonės gali pritraukti sau aukštesniąją jėgą ir paspartinti savo raidą, o per save, kaip per atvirą kanalą, perduos šią vystymosi jėgą visiems kitiems. Galiausiai visas blogis virs gėriu, tačiau turime tai paskatinti, tapdami aktyviais šio proceso dalyviais.
Esame vystymosi proceso finišo tiesiojoje, todėl verta aktyviai dalyvauti, kad mūsų nenublokštų atgal. Kitaip, kyla pavojus, kad nutiks, kaip vaikų žaidime: kai žaidėjas keletą žingsnių eina pirmyn, bet po kauliuko metimo staiga grįžta atgal, vos ne į žaidimo pradžią.
Jeigu norime išvengti tokio baudos rato evoliucijoje, verta laikytis gamtos dėsnių, Kūrėjo dėsnių, ir stengtis vis labiau susivienyti ir susisieti su aukštesniąja jėga. Tuomet per mus tekės vis daugiau Šviesos į pasaulį.
Pasaulis niekuo dėtas, viskas priklauso nuo „Israel“ dalies, kuri siekia Kūrėjo – tų, kurie susieja visas tautas, visą tą ratą su Kūrėju per liniją, tiesioginį kanalą.

#274223

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Padėti žmonijai pakilti

Finišo tiesioji

Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Klausimas. Kaip galima suformuoti laipsniško vystymosi dėsnį kabaloje?
Atsakymas. Laipsniško vystymosi dėsnis – tai neigiantis neigimą dėsnis. Praktiškai, tai marksistinis dėsnis, gamtos dėsnis. Jis iš tikrųjų teisingas.
Kabala sako tą patį: kiekviena ankstesnė būsena nulemia būsimą būseną, o pastaroji dar kitą ir tarsi yra joje, tik neatsiskleidusi.
Nereikia iškraipyti gamtos, neturime nieko keisti, tik save pačius. Net ir mumyse pačiuose nereikia nieko keisti, tik pagerinti mūsų tarpusavio santykius. Štai ir viskas.
Tad keisdami vos vieną nedidelį parametrą gamtoje – artėdami vieni prie kitų gerais darbais – keisime visą gamtą. Ir pamatysite, kokia ji bus gera. Staiga liausis cunamiai, uraganai, Saulės išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai. Visa gamta ims rimti.
Tai priklauso tik nuo žmonių, nuo to, kaip teisingai suartėsime tarpusavyje.
#251359

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią reviziją. Visas mūsų egoistinis vystymasis, visa žmogaus evoliucija nuo to laiko, kai jis paliko urvus, nulipo nuo medžio ir ėmė skirtis nuo beždžionės, vyksta tik egoizmo viduje. Dabar pirmąkart istorijoje keičiame savo raidos metodą.
Egoistinis metodas išseko, atvedęs mus į „Egiptą“ ir privertęs tapti visiškais noro mėgautis vergais. Dabar žmonija turi pereiti prie ketinimo duoti, t. y. išeiti iš „Egipto“ į „Izraelio žemę“.
Dabar esame posūkio taške prieš visišką perversmą. Tai istorinė akimirka, pirmąsyk su žmonija vyksta dvasinė revoliucija. Būtina dirbti, kad pritrauktume grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis žmonijos veidą. Privalome būti ta grupė, tas įrankis, kuris traukia šį siūlą, dėl kurio visa žmonija ima eiti į priekį.
Kas kad mūsų, siekiančių Kūrėjo, ne taip daug. Svarbiausia užmegzti pradinį ryšį, kaip sakoma: „Atverkite Man ertmę kaip adatos auselę“. Daugiau nieko nereikia. Žmogus iš savo pusės visoje erdvėje tarp mūsų turi atverti Kūrėjui tik mažytę skylutę, lyg dūrį adatos galu, ir per ją ims skleistis ir vystytis įvairiausi ryšiai ir mes pateksime į dvasinę davimo sistemą.
Jau negrįšime prie ankstesniųjų dalykų. Senasis pasaulis mirė, jo nebėra! Ateisime į naująjį pasaulį ir patys būsime nauji žmonės. Žinoma, tai nutiks ne iškart, o etapais. Kaip rašoma pasakojime apie išėjimą iš Egipto: kiek kartu Mozė ėjo pas Faraoną ir grįžo.
Tai nėra lengvas procesas, bet jis jau prasidėjo. Ir jis nesustos, kol koronavirusas taps tikra karūna, Kėtėr, ir atves mus į ryšį su Kūrėju skirtingomis formomis visuose lygmenyse. Jis būtinai tai atliks.
Todėl turime vertinti laiką, kuriuo gyvename. Žmonija neįstengia to suvokti, juk ji nežvelgia į šį procesą visos istorijos mastu, pradedant nuo pasaulio sukūrimo ir iki jo vystymosi pabaigos. Tačiau mes matome, kad viskas atsiskleidžia taip, kaip aprašyta kabalistinėse knygose.
Dar prieš šimtą metų Baal Sulamas rašė, kad pradedame „Mesijo dienas“, t .y. tą laikotarpį, kai mus ima veikti didžiulė, traukianti dvasinė jėga ir veda mus pirmyn.
#262587

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egipto koridorius

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Klausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Klausimas. Sakote, kad iki visiško išsitaisymo liko 200 metų. Kas tie 200 metų žvelgiant iš amžinybės pozicijų? Pragyvenau daugiau nei penkiasdešimt metų, gyvenimas praėjo kaip akimirksnis. Kas tie 200 metų? Dar keturissyk tiek, – tai tiesiog niekai. Kam skubinti laiką?
Atsakymas. Skubiname ne laiką, o savo vystymąsi, tai, kaip greitai pasieksime savo tobulą būseną.
O jums norisi ir toliau tęsti savo nelaimingą gyvenimą? Kokia jo prasmė, jei nepasiekta amžina, tobula būsena, kai esate visiškai susijungęs su visais kūrinijos elementas ir su Kūrėju? Juk be to, daugiau nieko nėra.
Pasiekti tobulybę – tai mūsų vystymosi tikslas. Spartindami šį judėjimą keičiate raidos principą – nuo smūgių ir nelaimių į gerą vystymąsi, kai pats siekiate tobulumo būsenos. Štai ir viskas.
Iš esmės galite palikti kabalą ir niekuo neužsiimti. O po 200 metų jus „lazda į laimę“ atvys prie šios būsenos ir viskas bus kaip reikia. Bet kuriuo atveju prieisime galutinio ištaisymo ir pripildymo būseną.
#261476

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirta kabala?

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Tobulybė be išimčių