Darbas Kūrėjo pasaulyje

Dvasinis darbas, Grupė

Vieno aktoriaus teatras?
Klausimas.
Jeigu Kūrėjas viską sukūrė, tai koks yra mūsų darbas?
Atsakymas. Iš tikrųjų, jei viskas iš Kūrėjo, jei Jis sukūrė šį „mažąjį spektaklį“, vadinasi, mes neegzistuojame kaip savarankiški asmenys ir viskas mums tik rodosi?
Aš jaučiuosi savarankiškas pagal atitrūkimo nuo Kūrėjo ir Jo paslėpties laipsnį. Ir atvirkščiai, Jam atsiskleidžiant aš išnykstu, tampu „skaidrus“, jaučiu, kaip viskas pereina per mane, o manęs paties iš viso nėra.
Tokiu būdu aš egzistuoju tik todėl, kad Kūrėjas yra paslėptyje. Kaipgi Jis gali atsiskleisti? Juk tada kūrinio tiesiog neliks, niekas neegzistuos, išskyrus Jį.
Ir vis tik, pagal kūrimo programą, aš galiu įgyti savarankiškumo ir atskleisti Kūrėją – jeigu dar iki šio atskleidimo aš veikčiau taip kaip Jis. Kitaip tariant, man įgyjant tam tikrą Kūrėjo savybę, Jis gali atsiskleisti nepašalindamas manęs iš šio pasaulio paveikslo. Ir tada mes su Juo tampame vieniu.

Aš savarankiškas – mes vienis
Dabar man reikia pasakyti „labai ačiū“ už paslėptį. Juk būtent per ją aš galiu įgyti Kūrėjo savybes, mintis, norus, veiksmus. Iš paslėpties aš noriu, kad jie pasireikštų manyje, gimtų manyje. Ir pagal tai Kūrėjas gali atsiskleisti pagal savybių panašumo dėsnį.
Tokiu atveju aš „neištrinu“ Jo iš paveikslo, o Jis, atsiskleisdamas, „neištrina“ manęs. Aš egzistuoju savarankiškai ir tuo pačiu metu mes su Juo esame tarpusavyje susiję, panašūs, susilieję. Kad ir kažkokia viena savybe, bet susilieję į vienį. Šį veiksmą reikia atlikti su kiekvienu mūsų noru, supanėšėjant su Kūrėju visu didžiuliu vidiniu žmogaus proto ir jausmų spektru. Štai kas mūsų laukia.

Už draugo – Kūrėjas
Tai pasiekiame padedant kabalos mokslui, taikydami per mokymąsi įgytas teorines žinias grupėje, dešimtuke. Mes renkamės ir stengiamės būti kartu, papildome vienas kitą, sutinkame vienas su kitu. Kitaip tariant, aš turiu kurti su draugu tokius pačius tarpusavio santykius kaip ir su Kūrėju.
Per šį pratimą mes vis labiau išsiugdome teisingą požiūrį, ir mūsų pastangos dirbant su draugais pritraukia Šviesą, grąžinančią į šaltinį.
Aš stengiuosi elgtis su draugais kaip su Kūrėju, tarsi Jis stovėtų už kiekvieno iš Jų, tarsi man tik atrodytų, kad tai draugas, o iš tikrųjų nėra nieko, išskyrus Kūrėją, kuris per draugus nuolatos man rodo įvairias elgesio formas.
Aš nuimu šiuos apdangalus ir sakau, kad viskas tik į gera. Man reikia juos įveikti, pakilti aukščiau jų, man reikia žiūrėti į Kūrėją kaip į mylintįjį ir mylimąjį.
Jei aš dedu šias pastangas, tai sužadinu Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Ir ji ištaiso mane, ištaiso mano savybes, kad jos iš tikrųjų būtų tokios ir kad jomis būčiau panašus į Kūrėją.

Teorija bejėgė
Apie tai mes turime galvoti, o paskui stengtis įgyvendinti. Svarbiausia – būtent įgyvendinti. Patikėkite, skaityti ir kalbėtis apie tai galima metų metus, nieko nesuprantant dėl praktikos stokos.
Kabala – praktinis mokslas. Ir todėl yra pasakyta: „Padarysime ir išgirsime.“ Atliksime praktiškai ir tada „išgirsime“ – kitaip tariant, įgysime Binos savybę ir pajusime, apie ką kalbama.

Iš 2015 m. liepos 22 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas vergas

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Nenoriu būti lėle!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.