Klausimas. Ar iki hebrajų kalbos kabaloje buvo kokia nors kita kalba?
Atsakymas. Ne. Nuo pat pradžių tik per hebrajų kalbą galima perteikti kabalistines žinias. Ji kilo dėl būtinybes išreikšti dvasines šaknis, žodžius ir veiksmus. Tik dėl to ji ir egzistuoja.
O šnekamosios hebrajų k. apskritai turėtų nebūti mūsų pasaulyje. Tai, kad nūnai Izraelyje ivritas pasitelkiamas rašyti, skaityti ir bendrauti – tai neteisinga. Anksčiau to niekada nebuvo. Hebrajų k. visuomet buvo užrašomi tik tekstai, turintys ryšį su kabalą. Visam kitam buvo kitos kalbos – aramėjų ar senovės graikų, bet ne ivritas.
Ivritas – tai grynai šakų kalba, kuri pasitelkiama tik dvasinėms jėgoms, savybėms ir veiksmams aprašyti.
#251680

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Raidės – dvasinio indo atspindys

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Klausimas. Ar yra prasmė studijuoti ivritą, kol dar nepereitas machsomas (riba tarp mūsų ir aukštesniojo pasaulio)?
Atsakymas. O kaip jūs pereisite machsomą, jei nesieksite bet kokio krentančio jums į rankas ryšio su aukštesniuoju pasauliu? Jis jums reikalingas. Jei turite galimybę per kalbą, per raidžių pažinimą, tai kodėl tuo nepasinaudoti?
Hebrajų kalbos raidės studijuojamos ir mūsų kabalos kurse. Mes itin dažnai susiduriame su jomis kabalistiniuose tekstuose, kuriuose kabalistai, norėję perduoti mums kokius nors dvasinius pavidalus, perteikia juos per raides.
Tad manau, jog siekti įvaldyti kalbą – tai raktas į tolimesnį suvokimą. Pavyzdžiui, muzikantai privalo žinoti tam tikrą kiekį žodžių ir pasakymų itališkai, medikai – lotyniškai, fizikai – graikiškai ir t. t. Kitaip tariant, yra profesinė kalba. Bet kuriuo atveju būtini kokie nors elementai mokslui aprašyti.
Kabala kaip mokslas pasitelkia ivritą. Kaip ir bet kuriame moksle joje yra savos reikšmės.
#245202

Iš 2019 sausio 6 d. pamokos rusų k.