Tikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Moterų vaidmuo taisant pasaulį itin svarbus. Juk šis pasaulis egzistuoja tik moterų dėka. Moteris – tai namai, pirkiniai, ūkis. Moteris gimdo vaikus, augina, auklėja, jais rūpinasi.
Visi puikiai supranta, kaip atrodytų vyras, jei šalia jo nebūtų moters – kaip amžinai purvinas, neorganizuotas, išsiblaškęs berniukas.
Moteris – tai toks ypatingas kūrinys pasaulyje, kuris daro jame tvarką ir tą tvarką palaiko. Ir čia jos negali pakeisti joks vyras, taip sudarytas šis pasaulis. Judaizme moteris vadinama „namais“. Todėl moters pareiga sutvarkyti gyvenimą kiekvienuose namuose, kiekviename kaime, kiekviename mieste, kiekvienoje šalyje. Visa tai jų rankose, ir šiame darbe turi dalyvauti kiekvienas vyras ir kiekviena moteris.
Moteris vadinama „namais“, nes vyras galiausiai namuose atlieka tai, ko ji prašo. Išeitų, kad pasaulį valdo moterys. Tik jos nenori apie tai garsiai rėkti, nes tokia moterų prigimtis – likti kukliai šešėlyje ir nenorėti imtis atsakomybės.
Norėdamos pakeisti šį pasaulį į geresnę pusę, moterys turi tapti moteriškesnėmis, ir tada vyrai jų klausys. Vyrai mėgsta, kai moteris švelni, rami, ir tuomet klauso jos labiau nei kad grubios ir reikalaujančios. Tačiau moterys puikiai žino, kada reikia parėkti ant vyro, kada paverkti, ir taip dviem irklais vesti šeimos laivą vidurio linija.
Moterys turi suprasti, kad tik nuo jų priklauso, ar galėsime šį pasaulį paversti geresniu ir stabilesniu. Pasakyta, kad tik „dėl moterų teisuolių Izraelio tauta išėjo iš Egipto (iš vergystės)“. Moteris teisuolė – ta, kuri žino, kas yra teisingumas, tikslas ir kaip sukurti tinkamus tarpusavio ryšius su vyru, su visomis moterimis, visais vyrais pasaulyje, taip, kad pasaulyje vyrautų tarpusavio laidavimo dvasia. Tai didus dalykas.
Jeigu moterys įsisąmonina, kad nuo jų priklauso galutinis pasaulio išsitaisymas ir imsis šios misijos, tai visi eis paskui jas, ir mūsų lauks sėkmė. Kiekvienas vyras prisimena, kad kai buvo mažas vaikas, jį augino mama, močiutė, vyresnioji sesuo, auklėtoja darželyje, mokytoja mokykloje. Tad kodėl nepratęsus šio teisingo, gero, atsidavimo reikalaujančio darbo? Reikia pajungti moterišką jėgą taisyti pasaulį, ir taip būtinai priartėsime prie gero gyvenimo.
Problema ta, kad mokome moteris tapti verslininkėmis. O moters užduotis kaip šeimoje – rūpintis, palaikyti vyrą. Be išmintingo palaikymo vyrai augs it kiemo chuliganai, beglobiai. Kaip tik tai ir matome šiandien mūsų pasaulyje.
Esant tinkamam palaikymui iš žinančios, kaip elgtis, moters (ji vyrui kaip protinga auklėtoja ir mokytoja), iš vyrų išauga geri, jautrūs ir gerbiantys moteris vyrai. Reikia laiko ir daug tarpusavio darbo tarp vyrų ir moterų, kad vyrai įsisąmonintų, jog būtina bendradarbiauti su moterimis ir joms leisti išeiti į pirmąsias gretas.
O moterys turi suprasti, kad negalima slėptis už vyrų nugarų, reikia elgtis kaip namuose, kur ji imasi viso ūkio: tvarko, ruošia maistą, skalbia.
Štai tokią šeimos tvarką reikia perkelti į visą erdvę už namų sienų, ir tuomet prie šio darbo teks prijungti vyrus. Juk vietoj paprasto skalbimo prisireiks fabriko-skalbyklos, o vietoj maisto ruošimo virtuvėje – maisto kombinato, kur dirba daug vyrų ir moterų. Tai jau visai kitas mastas, ir tokia bus ateitis.

#305377

Iš pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

21-ojo amžiaus moteris

Ateina moters epocha

Sėkmė priklauso nuo moterų

Atsiskleidžiančius rešimot lydi nemalonūs pojūčiai, nes jie mums atsiveria kaip trūkumai. Bet drauge parodo mums sąlygas išsiaiškinti tikruosius poreikius. Bendro noro mėgautis augimas ir sudužusių rešimot atsiskleidimas – tai svarbiausi mūsų pabudimo veiksniai.
Jie pažadina visą žmoniją. Pažvelkite, kokius didžiulius žingsnius dabar žengia žmonija naujų būsenų link. Netrukus išvysime kardinalius pokyčius, bus akivaizdžiai matyti tikslus kryptingumas ir tinkamas nusistatymas į vienybę, suartėjimą, racionalų vartojimą, taisymąsi. Antraip, neišgyvensime.
Visa žmonija ims jausti šį spaudimą per tokius paprastus dalykus, kaip nūnai kylančios problemos su nafta, energijos tiekimu. Greitai gali imti trūkti maisto produktų, kils badas, stipri sausra ar nauja epidemija. Taip išsiaiškinsime, kad esame vienoje sistemoje, priklausome vieni nuo kitų ir privalome tą priklausomybę įsisąmoninti.
Ir svarbiausia teks suprasti, kad tik mūsų vienybė gali sugeneruoti jėgą, kuri paveiks visus negatyvius reiškinius ir pavers juo teigiamais. Taip virusas įpareigos mums visus ieškoti vaistų, leisiančio mums labiau suartėti ir susijungti, ir taip priartėti prie vienybės, sukūrimo tikslo.
Išeitų, kad jokie reiškiniai neatsiskleidžia mums, kad kenktų; kiekvienas įvykis, kiekviena akimirka, kiekviena diena vis labiau artina mus prie išsitaisymo. Todėl reikia džiaugtis savo gyvenimu, stengtis aktyviai įsijungti į šį procesą. Pasaulio išsitaisymas priklauso tik nuo mūsų gero tarpusavio ryšio.

#297572

Iš 2022 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta pasaulyje?

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Trūksta tik meilės

Jeigu pasaulis tokios kritinės būklės, kodėl Kūrėjui neįžiebus masėms stipraus intereso kabalos mokslui ir taip stumtelėti pasaulį taisymosi link?
Esmė ta, kad Kūrėjas organizuoja pasaulį pagal tą didelį egoizmą, kurį mums reikia ištaisyti. Jis neparenka norų ir nespaudžia jų. Ta sistema, kurią Jis sukūrė kūrimo pradžioje, ir visos sąlygos atsiskleidžia ir realizuojas per visą istoriją.
Kūrėjas nesiruošia peržiūrėti bei keisti kūrimo veiksmų proceso viduryje ir nesileis į kompromisus. Esame sistemoje ir turime savo pastangomis nustatyti, kokios jėgos joje turi būti didesnės, o kokios mažesnės, kaip jų pagalba atvesti mus į tinkamą vienybę.
Neanuliuojame jokių jėgų. Viskas lieka: ir blogos jėgos, ir didelis egoizmas. Niekas nesunaikinama, kad ir kaip to norėtume. Viena egzistuoja priešais kitą, teireikia padidinti davimo jėgą gavimo jėgos atžvilgiu, gėrio jėgą blogio jėgos atžvilgiu. Tik tokia forma pasieksime pusiausvyrą tarp šių dviejų sistemų.
O kai jos pamažu pasieks pusiausvyrą, tai tarp jų dviejų, jų tinkamame derinyje atskleisime Kūrėją.

#288810

Iš 2021 m. spalio 19 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 26

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Kūrėjo žaidimų tikslas

Reikia visuomet prisiminti, kad priklausome vienai sielai, vienam norui (nors jis ir sudužo dėl Adomo prasižengimo), ir esame valdomi vienos jėgos, vadinamos „Kūrėju“. Nėra nieko, tik tai: vien Kūrėjas ir kūrinys – dvi viena priešais kitą esančios jėgos.
Kūrinys skilo į daugybę dalių ir dabar yra žmogus, jo šeima, tauta, šalis, materialus ir dvasinis gyvenimas, tačiau reikia pasistengti tai sujungti draugėn. Juk Kūrėjo atžvilgiu viskas viena, Kūrėjas veda visą kūriniją iš atsiskyrimo į vienybę. Analizuodami ir sintezuodami daugybę priešingų norų ir minčių, siekdami išsiaiškinti ir sujungti juos kartu galime atskleisti Kūrėją, suprasti Jo mintis ir norus.
Todėl žmogaus vystymasis, kuris iki šiol buvo asmeninis, individualus, mūsų laikais virsta integraliu procesu. Žmonija jaučia savo visišką tarpusavio ryšį ir negebėjimą vieniems nuo kitų atsiskirti. Pasaulis juda galutinio išsitaisymo link, ir šios būsenos neįmanoma pasiekti nedidele grupe ar šalimi, o tik su visu pasauliu išvien. Prie to mus veda Kūrėjas ir tokią mūsų ateitį nori matyti.
Bnei Baruch grupė egzistuoja tik tam, kad padėtų Kūrėjui realizuoti šį taisymą visame pasaulyje ir atskleistų Jį visiems, perduodama žmonėms metodiką ir taisymosi galią.

#274173

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Padėti žmonijai pakilti

Klausimas: Šiandien priešais mus – visuotinio taisymosi problema. Ar yra galimybė išgelbėti situaciją kabalistų grupėje?
Atsakymas: O kaip kabalistų grupė išgelbės situaciją, jeigu gamtos tikslas – kad visi kūriniai būtų tarpusavyje integraliai susiję, pasiektų ryšio ir meilės savybę? Kaip tai gali atlikti maža žmonių grupė?
Ji egzistuoja tik tam, kad perduotų vienijimosi metodiką visiems kitiems, kad būtų jiems mokytojais. Tad be absoliučiai kiekvieno žmogaus įsijungimo į šį procesą nieko būti negali.
Klausimas: Maža žmonijos dalis supranta vykstančios krizės esmę, o didžioji dalis to nežino. Kaip visam pasauliui perduoti, kad žmogui būtina keistis, norint ištaisyti visą pasaulį?
Atsakymas: Tai ir yra jūsų darbas, ir jūs turite jį atlikti. Bandykite atlikti viską, kas tik įmanoma.
#267253

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Avo mėnesio 9 d. reikia ne sėdėti ir bejėgiškai verkti, o suprasti, kad visos žydų šventės simbolizuoja tai, ką mums verta atlikti, kad sugrįžtume į pačią aukščiausią būseną, numatytą kūrimo sumanyme, kitaip tariant, judėti į taisymosi pabaigą.
Paprastos ašaros mums nepadės – liūdėti reikia dėl savo dabartinės būsenos, kitaip tariant, gedėjimas turi būti konstruktyvus.
Jeigu šiandien visi žydai laikytųsi Toros ir priesakų, ar būtų pastatyta Šventykla? Ne! O jeigu užsiimtų labdaryste? Irgi ne! Niekas nepadės, tik bepriežastinės mūsų tarpusavio neapykantos taisymas.
Gali būti, kad ištaisius bepriežastinę neapykantą mums teks atlikti papildomus taisymus ryšyje tarp mūsų, kad toliau statytume nuo Pirmosios Šventyklos lygmens, hafėc hėsėd, davimo dėl davimo, iki gavimo dėl davimo lygmens – Antrosios ir Trečiosios Šventyklos. Bet pirmiausia privalone ištaisyti bepriežastinę neapykantą, juk Antroji Šventykla griuvo būtent dėl šio prasižengimo.
Šventykla, šventumo namai – tai indas, sukurtas iš mūsų norų, kurie iš pat pradžių yra neištaisytos, egoistinės būsenos. Mums reikia juos ištaisyti taip, kad jie galėtų susijungti tarpusavyje ir pasiektų meilę, kaip pasakyta: „Visus prasižengimus apklos meilė“
Kiekvienas žmogus tarsi akmeninė plyta, akmeninė širdis. Tačiau jeigu pasitelksime Torą ištaisymui, tai ji taps tais klijais, kurie sujungs mūsų plytas.
Taip kuriame savo kli, dvasinį indą, kuris vadinasi šventumo namais, kitaip tariant, davimo ir meilės namais. Mūsų ypatingoje bendroje tarpusavio meilės ir davimo jėgoje sukuriame sąlygas Kūrėjui atsiskleisti ir ateiname į šventumo namus (davimo indą), į Šventyklą.
#211164

Iš 2017 m. liepos 31 d. rytinės pamokos apie Avo mėn. 9 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Tobulybė be išimčių

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Klausimas: Ėmiau analizuoti save ir priėjau prie išvados, kad nežinau, kas toks esąs. Ar kabala padės man tai išsiaiškinti?
Atsakymas: Kabala padės išsiaiškinti. Bet nejau tai taip svarbu – išsiaiškinti, kas aš toks?
Nesistengčiau to sužinoti, nors, kaip sakoma kabaloje, žmogus siekia pažinti savo sielos šaknį.
Iš principo turime tai sužinoti, bet ne kas aš toks dabar, mat apie gyvūninį kūną nėra ko mąstyti, tai vien menki instinktai – ne daugiau.
Kas aš iš tikrųjų – prie to prieisime pačioje savo taisymosi pabaigoje, kai ištaisysime visą savo egoizmą, tikslingai mums tam duotą. Iš tikrųjų esame didžiuliai, didūs, dvasiškai labai aukšti kūriniai, kurie turi tai atskleisti. Ir mes atskleisime tai.
#260304

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti patį save

Kaip galima pažinti patį save?

Savęs pažinimas ir laimė

Kas įeina į gydymo programą, kuri siūloma žmonijai? Visi žmonės nuolatos užsiims savo vienybe, išskyrus tą laiką, kuris būtinas gyvenimiškai svarbiai produkcijai pagaminti: maistas, rūbai, statybos būtinais mastais.
Tai pirmasis dėsnis, kurio reikia laikytis mūsų pasaulyje. O visą kitą laiką, didžiąją dienos dalį skirti mokymuisi, platinimui, vienybei, juk tam ir gimėme, ir tik tai pakelia mus į ateities pasaulio pakopą. Ir atlikti tai reikia gyvenant šiame pasaulyje.
#263812

Iš 2020 m. balandžio 26 d. rytinės pamokos, pagal straipsnį „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Kur mus veda koronavirusas?

Pradėkime pagaliau gyventi!

Dabar švenčiame Pesachą, kuris simbolizuoja taisymosi pradžią. Juk viskas prasideda nuo išėjimo iš „Egipto“, po kurio dovanojama Tora.
Taisyti galima tik žmogų, kuris perėjo „Egipto tremtį“. Kūrinio pradžia – nusidėjimas prie Pažinimo medžio ir sielos sudaužymas, po kurių prasideda taisymosi procesas.
Tad suprantama, kad pirmiausia būtina įsisąmoninti blogį, išsiaiškinti būseną, kur atsidūrėme po Pažinimo medžio sudužimo, kai siela pasidalijo į daugybę dalių, kurias dabar turime surinkti draugėn. Ir tai atliekama turint tą egoistinį norą mėgautis, kuris kol kas viešpatauja tarp mūsų.
Taip prie sielos, kurią atkuriame, prijungiame vis labiau atsiskleidžiantį blogąjį pradą, t. y. visą tą Šviesos jėgą, kuri užpildė sielą ir atvedė prie to, kad kiekviena dalelė atitolo nuo kitų. Kai vėl susijungiame draugėn, dirbdami prieš Šviesos jėgą (anksčiau ji užpildė sielą, o dabar tapo jai priešiška), suvokiame Kūrėjo savybę ir ištaisyto kūrinio savybę.
Bet visa tai prasideda nuo esamos būsenos blogio įsisąmoninimo, nuo to, kad atskleidžiame tarp mūsų egoizmą, atstūmimą, neapykantą, nesupratimą, išsiaiškiname, kiek kiekvienas pasinėręs į patį save ir nėra pasirengęs iš to kapstytis. Tai pirmas, būtinas etapas pažįstant Kūrėją.
Visus Pesachui skirtus straipsnius reikia suvokti kaip kalbančius apie mūsų tarpusavio atitolimą ir susijungimą. Kai tolstame vieni nuo kitų, kyla piktos jėgos ir atskleidžia mumyse tremties pojūtį.
Ir tada iškart galima kalbėti apie vienybę bei išsitaisymą, prasideda išsilaisvinimas. Kitaip tariant, viską reikia matyti per tremties ir išsilaisvinimo, atitolimo ir suartėjimo prizmę, kaip kažką neištaisytą ir to kažko ištaisymą.
#222984

Iš 2018 m. kovo 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį „Palaiminimas, atlikęs su manimi stebuklą“