Tikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Klausimas: Kaip keičiasi žmogaus širdis? Suprantu, kad prievarta mūsų jausmų nepakeisi, bet nematau, kad ugdymas keistų jausmus.
Atsakymas: Esmė ta, kad neturime tokio ugdymo pavyzdžio. Juk dabartinis ugdymas remiasi prievarta, kai veiki per bausmę, o ne iš paskatinimo.
Ugdymas skatinimu – kai parodai žmogui, kiek geros aplinkybės veda į teisingą ateitį, o negeri sumanymai atveda prie žlugimo.
Studijuojant kabalos mokslą mus veikia supanti Šviesa, kuri savo švytėjimu pažadina mumyse teisingas būsimas būsenas. Nė vienoje kitoje metodikoje to nėra.

#273560

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ugdymas kabalos požiūriu

Svarbiausia – pavyzdys

Motyvacija – skatinimas veikti

Klausimas: Kaip išmokyti vaiką būti geram, mylėti pasaulį ir gamtą?
Atsakymas: Tik per asmeninį pavyzdį. Vaikas turi nuolatos matyti aplink save tokius pavyzdžius. Jokių kitų būdų nėra. Kad ir ką jam sakytume, kad ir ką patarinėtumėte, tai nieko neduos. Jo aplinka turi duoti jam vien teigiamus pavyzdžius, kad jis juos perimtų nuo mažų dienų.
Klausimas: O jeigu jis auga nepilnoje šeimoje? Jei auklėju sūnų viena ir jis priešais akis neturi tėvo pavyzdžio.
Atsakymas: Vadinasi, jums reikia, kad šalia vis dėlto būtų vienas ar keletas vyrų, kurie rodytų jam pavyzdį, su kuriais jis palaikytų ryšį ir jie aplink jį suformuotų visuomenę.
#267770

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, III dalis

Kaip auklėti vaikus?

Asmenybės formavimas

Klausimas: Remiantis kabalistine metodika galima pasakyti, kad kiekvieno grupės nario pareiga vaidinti, elgtis taip, lyg jo būsena būtų labiau ištaisyta nei iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip, nes tuo aš rodau pavyzdį savo draugams, o jie rodo man pavyzdį, ir taip mes kylame. Nors tai tik pavyzdys, be to, suvaidintas, juk aš nesu tokios būsenos, kurią rodau draugams, bet stengiuosi taip, kaip vaikai stengiasi žaisdami.
Sakykime, vaikas vairuoja žaislinę mašinėlę ir burzgia. Jam rodosi, kad jis važiuoja su šia mašina. Dėl ko, kai jis apsimeta suaugusiuoju, jis vystosi, auga? Todėl, kad jis taip pritraukia Aukštesniąją šviesą ir Ši jį augina.
Taip ir mes vienijimusi pritraukiame Aukštesniąją šviesą ir Ji iš mūsų formuoja vieną bendrą norą, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas. Tai dvasinis, labai atsakingas, didis žaidimas.
Klausimas: Bet tuo tarpu mano vidiniai norai lieka egoistiniai, nors išorėje aš galiu atlikti tam tikrus altruistinius veiksmus ir tuo rodyti pavyzdį kitam?
Atsakymas: Taip. Aš tiksliai suprantu, kad negaliu pasikeisti savo vidinių norų. Bet aš noriu pakilti į kitą būseną, todėl stengiuosi elgtis taip, tarsi joje būčiau. Tarsi. Tai juk žaidimas. Ir tiek, kiek stengiuosi taip elgtis, mane veikia Aukštesnioji šviesa.
Klausimas: Kitaip tariant, viduje aš nieko negaliu padaryti, aš nevaldau savo norų?
Atsakymas: Absoliučiai niekaip.
Klausimas: Bet išoriškai aš galiu, pavyzdžiui, organizuoti pietus, pakviesti draugus, bandyti kažką dėl jų daryti, rodydamas, kad juos myliu ir palaikau?
Atsakymas: Taip, tai būtent taip ir veikia.
#261104

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dirbti išvien su Kūrėju

Draugai, įjunkite Šviesą!

Kūrimo kryptimi

Jeigu draugas turi aiškią nuomonę ir jos neišsako, tai laikoma vagyste. (Baal Sulamas „Taika pasaulyje“)
Grupėje, kur palaikome vieni kitus ir norime tarpusavyje susivienyti taip, kad galėtume pajausti Kūrėją, neturime slėpti savo ketinimų, savo jausmų. Priešingai, turime rodyti pavyzdį.
Geriausia priemonė kaip sudaryti įspūdį draugams, kitaip tariant, kultivuoti juose tikslo svarbą, tai asmeninis pavyzdys.
Pokalbiai ir mintys taip pat svarbūs, bet svarbiausia – pavyzdys.
#256648

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeleiviai dvasiniame kelyje

Kaip padėti draugams?

Kokiomis emocijomis užpildyti grupę?

Klausimas. Kaip galiu padėti draugams, jei esu 100% egoistas?
Atsakymas. Rodykite jiems gerą pavyzdį, net ir egoistinį: savo turiniu egoistinį, bet išorine forma – altruistinį.
Parodykite jiems, kiek savo egoizmu esate pasirengęs nusileisti, kad pritrauktumėte teisingą Kūrėjo santykį su savimi ir su grupe, ir kad Jis tave pakeistų.
#255042

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 5

Klausimas. Pagrįstas žiaurumas, atėmimas iš žmogaus to, kas jam svarbu ir miela, ugdant – tai egoizmas?
Atsakymas. Sunku patarti, kaip pasitelkti tokias auklėjimo priemones. Norint ugdyti kitą, reikia pačiam rodyti pavyzdį.
Mokytojas kabaloje – tas, kuris duoda disciplinos, nuoseklumo ir pan. pavyzdį. Ugdyti galima tik pavyzdžiu. Niekaip kitaip: nei bausme, nei atlygiu, nei paskatinimu. Juos galima taikyti, bet labai ribotai.
#239891

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Išsilavinimas ateities visuomenėje

Intelektiniai vaidmenų žaidimai tapo alternatyva šventėms prie vaišių stalo. Klerkai, vadybininkai, gydytojai, mokytojai entuziastingai ieško būdų sustabdyti sprogimus atominėje elektrinėje, gaudo maniakus, vaikosi slaptų povandeninio laivo brėžinių… Vienu žodžiu, visa galva pasineria į menamą iššūkį.
Vaikystėje mes skaitėme knygas ir žiūrėjome filmus apie didvyrius, kuriais norėjome tapti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad gyvenime nėra vietos ekraniniam heroizmui ir nuotykiams. Tai kodėl nepažaidus neišsipildžiusių svajonių?
Tačiau yra ir kita pusė: juk tikrasis didvyris turi būti pavyzdys kitiems, tiesa? Ir pavyzdys šokinėti iš lėktuvo su skėčiu nėra labai patrauklus… Ne, pavyzdys turi būti artimas mums. Ir dar: neskaitant kovos su priešais, visuomenės problemomis, nelaimėmis, herojus turi įveikti save, kad padėtų kitiems.
Tokiam didvyriui galima pavydėti – juk jis neša gėrį. Tokius mes norėtume matyti visus. Mums visiems reikalingas didvyris, kuris moka atiduoti save kitiems, nors tai nėra lengva. Ir tegul kiekvienas pastato save į jo vietą, tegul užsinori būti toks, kaip jis. Tada, išėjęs iš teatro ar vaidmenų žaidimo ir grįžęs į gyvenimą, aš elgsiuosi taip pat.
#224238

Iš 2018 m. sausio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Buvo žaidimas, tapo tiesa

Žaidimas – tai labai rimta

Svarbiausia – įeiti į pirmąją dvasinę pakopą, ir tai pats sunkiausias darbas. Juk tam žmogus turi pakeisti savo prigimtį, o paskui jis tik pridės vis daugiau tikėjimo aukščiau žinojimo.
Tačiau pirmąsyk pakilti į tikėjimą, kad jis taptų aukščiau egoistinio žinojimo, ir kad davimo jėga imtų vyrauti virš gavimo jėgos, virš noro, reikalauja itin didelių pokyčių žmoguje.
Esame arti šios būsenos ir didžiuojamės tuo, kad kuriame naują visuomenę, unikalią naują vietą, kuri dar neegzistuoja tikrovėje. Mūsų grupė siekia atskleisti ir realizuoti kabalos metodiką ir siekia ateiti į tokią ištaisytą būseną, kad taptų pasaulio dvasiniu centru, jo dvasinės raidos pavyzdžiu. Tai didelė garbė ir didžiulė atsakomybė.
#232790

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Klausimas. Kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų ištaisytoje ateities visuomenėje, jei kiekviename liepsnoja egoizmas?
Atsakymas. Mes nenaikiname savo egoizmo, o tik mokomės teisingai juo naudotis. Egoizmas – mūsų prigimtis, jo jokiu būdu negalima sunaikinti.
Mes apskritai nieko nenaikiname. Tai ne psichologija ir ne moralė, kuri per jėgą draudžia naudotis egoizmu. Juk matome, kad tai nepadeda ir galiausiai sukelia tik didesnių sprogimų.
Kabala siūlo visiškai unikalią metodiką, kurioje naudojama Aukštesnioji šviesa.
Jei mes mažose grupėse (dešimtukuose) laikomės Aukštesniojo pasaulio dėsnių – Šviesos, davimo ir meilės, pasaulio, stengdamiesi jį atitikti, kitaip tariant, siekiame anuliavimosi, vienybės, lygybės, susijungimo mūsų rato centre, tai jaučiame, kaip mums bunda naujas noras. Tai bendras noras vienytis, duoti, jame mes jaučiame naują tikrovę.
Jei ir tėvai, ir vaikai mokosi tokiuose kursuose, jie pradeda suprasti vienas kitą naujame tarpusavio ryšio lygyje. Ir vieni, ir kiti suvokia, kad nepaisant savojo egoizmo reikia veikti artimojo labui.
Ir ne todėl, kad tarp jų yra kraujo ryšys, kaip tarp tėvų ir vaikų, o todėl, kad per teisingą ryšį jie pakils aukščiau savo prigimties ir gaus didžiulį apdovanojimą – pereis į naują egzistavimo pakopą.
Vaikas pajaus, kad jį su tėvais sieja nuostabūs, idealūs santykiai. O tėvai galės pajausti amžiną ir tobulą egzistavimą.
Klausimas. O jei vaikas dar per mažas mokytis?
Atsakymas. Tokiu atveju reikia mokyti asmeniniu pavyzdžiu. Jei vaikas elgiasi egoistiškai, reikia jam parodyti, kad negaus to, ko nori, o gaus tai, ką tėvai mano jam esant naudinga. Ir jis puikiausiai tai supras. Mūsų vaikai labai protingi visame, kas susiję su jų egoizmu.
Klausimas. O kaip išvengti konflikto su vaiku?
Atsakymas. Palaipsniui vaikas supras, kad tai daroma iš meilės.
Klausimas. Vadinasi, būti aukščiau savo egoizmo tėvams nereiškia būti nuolaidiems ir maloniems?
Atsakymas. Yra pasakyta išminčių, kad „gailintis bausmės vaikui, nekenčia jo“. Į vaiką reikia žvelgti „viduriniojoje linijoje“, t. y. tarp „bausti“ ir „pasigailėti“. Jis turi tai pajausti. Jis būtinai pajaus ir supras, kad tai yra daroma jo labui, prieš šėlstantį jame blogį.
Tęsinys bus.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I dalis

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?