Draugai, įjunkite Šviesą!

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Dažnai sakome, kad turime žaisti teisingus santykius grupėje. Koks tai žaidimas?
Atsakymas: Žaidimas – tai judėjimo pirmyn stimuliatorius. Todėl žaidimą priskiriame vaikams, juk jie auga ir vystosi etapais. O tie, kurie liaujasi žaidę, daugiau nebesivysto.
Kaskart apibrėždamas savo esamą būseną, tikrinu ją ir priešais save piešiu kažkokį paveikslą, ateities pavidalą, į kurį norėčiau patekti, ir toks perėjimas iš vienos būsenos į kitą vadinamas žaidimu. Juk aš žaidžiu šį būsimą vaizdą ir noriu jame būti, įgyti tokią formą.
Žaisdami paprastai įsivaizduojame, kaip galėtume įgyti sėkmę, išlošti, ko nors pasiekti. Būna išorinis žaidimas – kaip pasiekti tam tikrų išorinių laimėjimų, ir būna labiau vidinis žaidimas, kai patiriu pokyčius savyje. Tačiau ir viena, ir kita – žaidimas.
Visa, kas vystosi, turi norimą būseną ir esamą būsenas, įsivaizdavimą apie būsimą tikslą ir tos būsenos siekimą. Taip vyksta augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse, ne tik su žmogumi. Augale vyksta žaidimas tarp jo ląstelių, gyvūnas žaidžia pats arba su kitais, lygiai taip elgiasi ir žmogus fiziologiniu lygmeniu.
Tačiau žmogus, kuris vadinamas „Adam“, kuris trokšta būti panašus į Kūrėją, – žaidžia būtent šį žaidimą: kaip tapti panašiam į Kūrėją. Tam reikia nuolat įsivaizduoti šią formą: ką reiškia būti panašiam į aukštesniąją pakopą, būti lygiam su Juo, kas yra susiliejimas, savybių panašumas – ir žaisti tai grupėje.
Tai reiškia, kad drauge turime įsivaizduoti tokią būseną, kai tarpusavio ryšyje − mūsų bendro indo viduje įsivaizduojame Kūrėjo pavidalą. Todėl jame turi būti visiška lygybė, draugystė. Žodis „draugas“ (chavėr)  kilęs iš žodžio „susijungimas“ (chibur), o susijungimas įmanomas tik tarp lygių, su sąlyga, kad yra tarpusavio meilė, davimas ir  laidavimas.
Kas kad mes visai ne tokie, tačiau jeigu žaidžiame su draugais tokius santykius, mūsų būsimą formą, tai nuolatos veržiamės to link, kad mūsų ryšys, mūsų bendras noras įgautų abipusę davimo formą. Ir akimirką, kai gauname tą davimo formą, pajausime lyg joje būtų užsidegusi Šviesa dėl to, kad pagaliau užmezgėme mūsų ryšį! Ir tada Šviesa įsijungia! Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas.
Ir taip kiekvieną kartą vis ją įjungiame virš visų trukdžių. Juk nebūna žaidimo be kliūčių.

Iš 2011 m. liepos  25 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas – tai labai rimta

Kūrimo kryptimi

Išsivaduoti iš apgaulės

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.