Iš liliputų šalies – į Guliverių šalį

Laidavimas

Klausimas: Kas yra laidavimas?
Atsakymas: Vakar vaikų pamokoje pateikiau tokį pavyzdį: Kiekvienas žmogus turi labai mažą egoistinę jėgą. Ji nesuteikia jėgų pasiekti dvasinio pasaulio, nes dvasinis pasaulis – visiškai atiduodantis, be to, jis yra ant aukštesnės pakopos nei mūsiškis – t.y. reikia būti gerokai stipresniems nei mes.
Kaip iš mažos jėgos padaryti didelę ir iš gaunančios paversti ją atiduodančia? – Susijungiant!
Mūsų susijungimo forma turi būti tarpusavio laidavimas, t.y. turime visiškai tarpusavyje susijungti be jokių ribų. Kaip?
Tarkim, yra 50 žmonių – nuo paties mažiausio iki paties didžiausio. Jei visi įsilietų į patį mažiausią, – jis taptų, sakykim, 20 metrų ir 1000 kilogramų milžinu.
O jei visi įsilietų į patį didžiausią, kuris už visus visa galva aukštesnis? Vis tiek išeitų toks pat 20 metrų ir 1000 kilogramų milžinas.
Taigi susijungus tarpusavyje nėra nei mažų, nei didelių – visi tampa lygūs.
O kada jie įžengs į dvasinį pasaulį? – Jei jie įsilieję vienas į kitą, tai irgi visi kartu. Tai ir vadinama laidavimu.
Taip mes turime matyti mūsų bendrą dvasinį indą (sielą, kli). Jame nėra skirtumo tarp jį sudarančių sielų – nei pagal „ūgį“, nei pagal „svorį“.
Jei naujokai susijungia su mumis, tai kartu su mumis gaus tai, ką mes visi pasieksime.
Tokia ypatinga, stebuklinga jėga, slypi laidavime.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Unikalus kiekvienos sielos diapazonas“

„Deguonies čiaupas – kiekvieno žmogaus rankose!“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.