Unikalus kiekvienos sielos diapazonas

Laidavimas

Laidavimas – tai kai aš sutinku, kad nuo šiol mano dalis visuose kituose visada bus pripildyta.
Atrodo, kad tai paprasta, – tačiau tam aš turiu dvasiškai prisijungti prie kiekvieno ir pajausti jo norą.
Turiu išsiaiškinti, kur jo noro viduje yra mano dalis, – juk mes susieti sielomis ir jis neabejotinai turi kažką gauti per mano sielą kaip bendrame kūne.
Tai kur jame ta tuščia sritis, kurią privalau pripildyti pagal sistemą, esančią Begalybės pasaulyje?
Aš turėčiau tuo pasirūpinti, ir tai galioja kiekvienam iš mūsų. Nėra tokios sielos, į kurią nebūčiau įtrauktas ir neturėčiau joje pripildyti savo vietos.
Niekas negali pripildyti jos vietoj manęs – tai speciali sritis, unikalus diapazonas, kuriuo tik aš galiu pasirūpinti. Ir aš laiduoju, kad noriu ir įsipareigoju tai daryti, – tik leiskite man juos pripildyti!
Man daugiau nieko, išskyrus tai, nereikia – tarsi motinai, besirūpinančiai savo kūdikiu! Ji nori tik vieno – galimybės juo rūpintis.
Pabandykite jai pasakyti, kad reikia perduoti mažylį svetimiems. Net jei motina yra karalienė – ji mėgaujasi tuo, kad pati maitina savo vaikelį, nors turi gausybę tarnų, kurie galėtų jį pamaitinti. Tačiau tai darydama ji jaučia didžiulį pasitenkinimą. Taip ir mes davimą kitam turėtume suvokti kaip malonumą.
Dėl mūsų įsijungimo vienas į kitą kiekvienoje sieloje yra dalis, kurią turiu pripildyti.
Mano sieloje yra 7 milijardai dalių, o jos išorėje yra dar 7 milijardai sielų, kiekvienoje iš kurių man reikia pripildyti savo dalį (ir taip kiekvienam mūsų).
Iš savo taško širdyje aš pripildau savo dalis visose likusiose sielose, o kiekviena iš jų turi pripildyti savo dalį manyje. Tai ir vadinama sielų tarpusavio įsismelkimu. Kiekviename yra jo sielos šaknis, iš kurios jis veikia.
O visi likę mano norai, išskyrus šaknį, – svetimi! Jie yra manyje todėl, kad aš apimu savyje visus kitus.
Pradžioje aš esu tik taškelis. Man reikia, kad kiti pripildytų visus šiuos norus ­– tada gyvensiu!
Aš pats turiu panaudoti šiuos norus tam, kad suprasčiau kitą ir ištaisyčiau jame tą trūkumą, kurį galiu pripildyti tik aš.
Per šiuos į mane įtrauktus kitų norus aš suprantu tavo trūkumą ir pripildau tave iš savo taško širdyje.
O tu supranti mane per mano norą, įtrauktą į tave, ir pripildai manyje savo vietą iš savo taško širdyje. Tai ir vadinama abipusiu laidavimu.
Nėra jokios kitos galimybės visiems mums prisipildyti! Tai vienintelis būdas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mes visi atsakingi vienas už kitą“

„Pasaulinės sielos reanimacija“

„Deguonies čiaupas – kiekvieno žmogaus rankose!“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.