Ugdymas kabalos požiūriu

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabalos požiūriu yra žmogaus ugdymas?
Atsakymas. Kabalos požiūriu, ugdymas turi būti svarbiausias mūsų užsiėmimas. Būtent tai gyvūną paverčia žmogumi, juk be auklėjimo šis liktų „Maugliu“. Ugdydami galime žmogų suformuoti kaip tinkami. Svarbiausia – numatyti tikslą.
Pagal kabalą, norint suprasti kokio tikslo siekti ugdant, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam gimstame, ko iš mūsų reikalauja gamta bei jos vystymosi dėsnis, kur link ji veda mus ir kaip turime auklėti žmogų.
Dabartinį pasaulį ištiko rimta krizė, nebežinome, ką daryti. Nežinome, kaip atnaujinti gamybą, nes viskas labai greitai kinta. Nežinome, kaip kurti šeimyninį gyvenimą, santykius su vaikais, kaip auklėti mokyklose ir vaikų darželiuose. Viskas kabo ore.
Kiekvienas užsiima savimi. Nežinome, kaip turėtų funkcionuoti ne tik dabartinė valstybė, bet ir visas pasaulis – kaip sąveikauti žmonėms su savo tradicijomis, siekiais, migracija iš vienos vietos į kitą, jau nekalbant apie pasaulio suvokimo problemas, pramonės, prekybos, finansų ir ekonomikos plėtotę.
Visa tai neįmanoma be tinkamo ugdymo, nes visko centre – žmogus, kuris turi viskam vadovauti, viską kurti ir viskuo naudotis. O kur šis ateities žmogus? Mes jo neįsivaizduojame, nes nelabai įsivaizduojame savo ateities.
Todėl ir nežinome, kaip auklėti vaikus. Kur juos atiduoti? Kokios specialybės mokyti? Kur nukreipti? Niekas neaišku.
Tai itin rimti klausimai net paprastam žmogučiui, jau nekalbant apie valstybę, kuri nežino, kaip toliau vystytis, kur eiti, todėl viską daro „baksnodama“: šiandien taip, rytoj kitaip ir t. t. Ir visi esame pakibę ore.
Todėl viskas remiasi į auklėjimą. Kaip paruošti žmones ateičiai, kad nebūtų nelauktai užklupti?
Štai čia susiduriame su kabalos mokslu, kuris daugelį metų buvo paslėptas, o dabar yra pasiruošęs mums padėti. Kabala teigia, kad gamta stumia žmonių visuomenę visuotinio susivienijimo link. Norime ar ne, vis tiek prie to prieisime, kad ir per „rimbo ir meduolio“ metodą, mat visa gamta palaipsniui jungiasi į didelę, bet sudėtingą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Visuomenės automatizacija šio atveju nepadės. Tuo turės užsiimti žmonės, organizuosiantys gamybines, politines ir visas kitas visuomenines sistemas į visiškai harmoningas tarpusavio sąveikas. Tik šitaip galėsime teisingai išgyventi ir valdyti savo būseną, kaskart keisdamiesi ir matydami, kaip gamta mus keičia.
Juk patys negebame keistis. Bandome šį bei tą daryti, bet staiga atsitrenkiame į kokią nors kliūtį ir nieko nepavyksta, bandome kitaip – ir vėl atsitrenkiame į kokią kliūtį. Todėl mums reikia žmonių, suprantančių ryšį su gamta ir galinčių vesti visą visuomenę jos link. Į tai turi būti nukreiptas mūsų auklėjimas.
O jis remiasi gebėjimu burti žmones į grupes, bendruomenes, įvairias partijas, bet ne priešingas viena kitai, ne nukreiptas prieš ką nors.
Mūsų metodika nukreipta į tai, kad žmogus pajaustų esąs integraliame pasaulyje, kuriame milijardais nematomų gijų yra susietas su kitais. Pirmiausia šį tinklą jis turi tiesiog įsivaizduoti, o po to pajaus, kad šis tikrai yra. Prie to žmogų reikia atvesti.
Todėl ugdant reikia susitelkti į žmogaus jautrumą vidiniam bendravimui su kitais, kai visą žmonių visuomenę jausime kaip vieną bendrą sistemą, kokia ji iš tiesų ir yra žvelgiant iš gamtos pusės.

Iš 2017 m. sausio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė sprendžia visas problemas

Išmintingas žiūri toli

Gėris kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>