Pateikti įrašai priklausantys Dešimtukas kategorijai.


Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Dešimtukas, Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманSenovės Babilone egzistavo 70 pasaulio tautų užuomazgos – daugybė mažų klanų. Jie labai skyrėsi vienas nuo kito. Bet kai Abraomas pradėjo pasakoti jiems apie tai, kad aptiko aukščiau daugybės aukštesniųjų jėgų vieną vienintelę gamtos jėgą, kuri jungia visas kitas, paskui jį pasekė visų tautų atstovai. Jis juos surinko kartu, ir jie net nepajautė, kad yra kilę iš įvairiausių vietų ir skelbia skirtingas teorijas, filosofijas, religines praktikas. Jie iš karto atsiribojo nuo to ir pradėjo tyrinėti pasaulį pagal Abraomo metodiką.
Visa tai yra aprašyta Abraomo „Kūrimo knygoje“. Nuo to laiko žmonės pradėjo rašyti apie vieningą gamtos jėgą. Abraomo grupė, susivienydama ir sukurdama savyje sąlygas „vienas, vienintelis, vieningas organizmas“, atskleidė tame šią bendrą jėgą. Paaiškėjo, kad žmogus gali pats iš savęs sukurti laboratoriją. Tiksliau ne iš savęs, o iš dešimties žmonių, kadangi esame sukurti iš dešimt pradmenų – kurie vadinami dešimčia sfirų. Nei daugiau, nei mažiau. Tai irgi aptiko Abraomas. Kai susirenka dešimt žmonių ir teisingai tarpusavyje vienijasi, tai šiame ryšyje jie pradeda jausti naujos jėgos pasireiškimą, o save jaučia kaip sistemą, kurioje ji atsiskleidžia.
Tokia sistema vadinama „dešimt sfirų. Kitaip tariant, jei dešimt žmonių bando vienas su kitu jungtis aukščiau savo egoizmo, gryname davime ir tarpusavio ryšyje, jie aptinka, kaip tarp jų pasireiškia ryšys dešimties sfirų sistemos pavidalu, o šios sistemos viduje – jų pripildymas. Jėga, pripildanti juos, tarsi juda, persilieja juose. Ši jėga vadinama Kūrėju. Jie atskleidžia ją, kaip pirminę priežastį.
Jei žvelgtume į visa tai iš priešingos gamtos pusės, iš Kūrėjo, tai ši jėga/Kūrėjas sukūrė ant savęs apdangalus iš dešimties sfirų. Kaip mes mokomės kabalos moksle, iš čia, iš viršaus žemyn, iš Begalybės iki mūsų pasaulio, susikūrė jau visa kita negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus pavidalu. O dabar iš priešingos pusės – iš apačios į viršų – mes turime patys sukurti tokią sistemą iš dešimtukų, kur atsiskleistų Kūrėjas.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Abraomo atradimas

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Komentarų nėra

Kaip objektyviai suvokti psaulį?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Remdamasis kabalos mokslo metodika, aš imu dešimt žmonių, pagal tam tikrus dėsnius užmezgu su jais tarpusavio ryšius ir per tai pradedu jausti pasaulį. Ar tai nėra subjektyvu? Vis tiek tai būsiu aš, tai aš per juos jausiu, aš pamatysiu kažkokį kitą pasaulį, o mano draugas pamatys visai kitką.
Atsakymas. Tu neturi kitos galimybės pažinti Aukštesniojo pasaulio. Bet tu ir tavo draugas jausite vieną ir tą patį, nes kiekvienas iš jūsų įtrauks į save visus likusius, visą dešimtuką.
Būdamas dešimtuke, aš esu malchut (M), devyni mano draugai yra pirmos devynios sfiros, kurių atžvilgiu aš anuliuojuosi. Visas jas aš įtraukiu į save ir tuomet jose matau viską.


Su savimi aš nesiskaitau. Aš save anuliuoju (cimcum).
Veikiu tik per draugus ir todėl matau pasaulį objektyviai – per juos. Aš matau dvasinį pasaulį, jo pakopas. Šiose susivienijimo pakopose atsiskleidžia Kūrėjas. Daugiau ten nieko nėra.
Klausimas. Nėra žvaigždžių, nėra medžių, nėra miestų?
Atsakymas. Ne. Tai kabalistas jaučia penkiuose savo gyvūniniuose (materialiuose) jutimo organuose.
Jei tu nori teisingai suvokti pasaulinę istoriją, tai turi pasinerti į savo dešimtuką ir jame vis labiau vienytis. Tada tu pajusi vienijimosi pakopas ir savo kilimą jomis į pasaulėdaros ir šviesos atskleidimą.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kabala – tai mokslas, kaip organizuoti visuomenę, tai ji turėtų turėti praktines rekomendacijas, kaip spręsti žemiškus ginčus, konfliktus ir t. t.?
Atsakymas. Žinoma. Mes sukūrėme ištisą metodiką, vadinamą „Integraliu ugdymu“, kuri padeda spręsti konfliktus materialiu lygmeniu. Ji tinkama skirtingiems visuomenės sluoksniams ir ją galima praktiškai taikyti gamyboje, švietimo institucijose, dirbant su pagyvenusiais žmonėmis, vaikais ir pan.
Jei kalbame apie konfliktų sprendimą grupėje, tai pradėję dirbti dešimtuke, išvysite, kaip kyla apkalbos, nutylėjimai, susierzinimas, nuoskaudos. Dešimtuke atsispindi viskas, kas yra didžioje visuomenėje. Dešimtukas – tai toks minimalus visuomenės pjūvis, kur galima itin greitai, kompaktiškai viską išspręsti ir gauti atitinkamą atsaką iš aukščiau, atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia tik ten, kur yra dešimt dalių. Jei daugiau nei dešimtukas – patys negalėsime atskleisti Kūrėjo, nes nejaučiame sistemos iš daugiau nei dešimties elementų. Taip viskas sukurta.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Tiesa ims staiga pati skleistis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Komentarų nėra

Kaip žvelgti į grupę?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Grupė – tai keletą funkcijų atliekantis adapteris tarp manęs ir Kūrėjo. Viena vertus, jaučiu joje tai, ką Kūrėjas nori man pasakyti. Kita vertus, per ją galiu kreiptis į Kūrėją ir pasakyti Jam, ko noriu.
Galiu žvelgti į draugus kaip į žmones arba kaip į Kūrėjo atstovus. Su Kūrėju kalbu per grupę – ne žodžiais, o per maldą, per savo santykį su jais, juk jie – tai mano ryšys su Juo. Todėl „nuo meilės kūriniams ateinama prie meilės Kūrėjui.“
Jei noriu mylėti Kūrėją, turiu tai daryti per aplinką, juk tik ten apsivelka aukštesnioji šviesa. Todėl grupę (dešimtuką) turiu suvokti kaip savo dvasinio kelio pradžią ir pabaigą, kaip vietą, į kurią ateisiu išsitaisymo pabaigoje, ten visiškai susijungiu su draugais ir to tobulo ryšio viduje atskleisiu Kūrėją.
Štai kodėl viskas prasideda nuo Pažinimo medžio nusidėjimo, Adam Rišon sielos sudužimo. Nuo čia jau gali prasidėti taisymasis, pasaulio (olam) pradžia, paslėptis (alama) ir atskleidimas.

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Kelias į visišką išsitaisymą

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar reikia iš pradžių pratintis prie ketinimo duoti egoistiškai, kad tam tikru metu kiekybė peraugtų į kokybę?
Atsakymas. Pirmiausia tai realizuojama ne visoje žmonijoje, o mažoje grupėje – dešimtuke, kai susirinkę dešimt žmonių sudaro sąjungą: „Norime tapti panašūs į Kūrėją“.
Kiekvienas atskirai to pasiekti negali, reikia, kad visi kartu imtų treniruotis, kaip vienas kitam duoti.
Tarpusavyje sudarome sutartį, kad palaikysime kits kitą, rodysime pavyzdį, anuliuosime save kitų atžvilgiu, demonstruosime tikslo svarbą būdami vienybėje. Šitaip savo dešimtuke sukuriame nedidelę konstrukciją, panašią į visą ištaisytą žmoniją, tik mažu masteliu: ne mažiau ir ne daugiau dešimties. Pagal kabalos mokslą tai optimalus variantas.
Pamažu tarpusavyje pradedame jausti ypatingas būsenas, atskleisti aukštesniuosius pasaulius, jausti tarp mūsų esantį Kūrėją  ir mus jungiančias jėgas.
Pradedame suprasti, kokios tai jėgos, kurios iš jų vadinamos „angelais“, kurios – „šventaisiais gyvūnais“ ir t. t. Pradedame jausti aukštesniąsias jėgas, tai yra davimo, meilės savybę. Ir svarbiausia, kad jų viduje veikia ypatinga jėga, savybė, vadinama „Kūrėju“ – viso, kas egzistuoja, šaltinis, palaikantis visą Visatą, kuris atsiskleidžia mums dėl mūsų atliekamų veiksmų.
Mūsų darbo rezultatas bus pojūtis, kad galime sutalpinti savyje visatą, visą žmoniją. Mums su ja dirbti nereikia. Juk jeigu sukuriame tokį dešimtuką, tai pakanka darbuotis jame, kad visa žmonija automatiškai įsijungtų į mus.
Ir tada pasijausime visiškai išsitaisę, panašūs į Kūrėją, esantį su mumis mažame rate.
Žmonija šito nejaučia, nes ji neištaisė savo savybių iš gavimo į davimą, iš egoizmo į altruizmą, o mes jaučiame. Tačiau galutiniam išsitaisymui reikia, kad pasiekę tam tikrą išsitaisymo slenkstį, iš karto pradėtume šią metodiką platinti visai žmonijai. Toks mūsų darbas.
Todėl, jei noriu priartėti prie Kūrėjo, turiu išeiti už savo dešimtuko ribų ir platinti metodiką visiems kitiems. Būtent taip artėsiu prie Kūrėjo ir dar aiškiau Jį atskleisiu.
Tai panašu į holografinį paveikslą, kurio mažame gabalėlyje (piešinyje pažymėta raudona spalva) jausiu Kūrėją labai silpnai, tarsi žiūrėčiau į pasaulį be akinių ir viską matyčiau miglotai.

Jei prie šios dalelės jungčiau kitas tokias pačias, tai paveikslas vis ryškėtų, pilnėtų, atsirastų vis daugiau detalių. Tad nesvarbu, ar atskleidžiau Kūrėją savo dešimtuke, ar didesnėje grupėje.
Viskas priklauso tik nuo raiškos: kai išeiname į didesnes mases ir prie savo dešimtuko pritraukiame daug įvairių žmonių, atskleidžiame Kūrėją vis aiškiau, ryškiau, vis labiau suprantame, vis stipriau jaučiame.
Todėl pati sistemos struktūra įpareigoja mus platinti. Daugiau platindamas, labiau atskleisiu Kūrėją, kilsiu į Jo lygmenį, kol galutinai užpildysiu visą apimtį, įjungdamas į save visą žmoniją tuo, kad jiems per save perduosiu Aukštesniąją Šviesą. Taip tapsiu lygus Kūrėjui, visiškai ištaisysiu savo sielą.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kaip tinkamai suformuluoti grupės maldą ir kaip ją išlaikyti 24 valandas?
Atsakymas. Iš pradžių malda gali būti dirbtina, nes jūs širdyje vis dar ne itin veržiatės sirgti už grupę, už draugus, už jūsų ryšį, už bendrą tarpusavio siekį ir iš jo pas Kūrėją.
Visa tai prasideda nuo pakankamai dirbtinio judėjimo viduje. Tačiau pamažu, besimokant jus paveiks Šviesa. Pajausite, kad jūsų mechaniški, dirbtiniai, melagingi veiksmai įgyja visiškai kitą atspalvį: natūralų, teisingą, nuoširdų.
Šviesa veikdama mus įskiepys mums savo savybes. Ir tuomet mūsų malda taps tikra, pasijausite su kitais draugais kaip viena visuma.
Jūs turite sujungti tarpusavyje taškus širdyje, kaip dešimt vandens lašų susilieja draugėn į vieną didžiulį lašą. Tuomet jų viduje pajausite aukštesniąją energiją, aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį! Čia bus visas jūsų gyvenimas.
Tai jūsų siela. Visam dešimtukui – ji viena. Žmogus turi suprasti, kad vienas jis nepraeis šio kelio. Jis turi susijungti su kitais. Arba virtualiai, arba fiziškai. Sėkmės jums!

Iš 2017 m. gegužės 21 d. vaizdo konferencijos su Pasaulinės akademijos (MAK) kursų studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Svarbiausias žmogaus darbas

Ketinimas, nešantis sėkmę

Komentarų nėra

Kaip suvokiamas Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas, Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip suvokiamas Aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Dešimt žmonių anuliuoja save vienas kito atžvilgiu, kartu anuliuoja save Kūrėjo atžvilgiu, prieš Kažką, ko jie nejaučia, norėdami Jį pritraukti kaip taisančią supančią Šviesą (Or makif) ir taip savyje sukuria Kūrėjo savybę.
Per šį veiksmą jie sukura savyje kli – instrumentą, leidžiantį jausti kitą pažinimo lygmenį. Šiame vieningame nore jie jaučia Kūrėją. O paskui vis stipriau jungdamiesi, vis labiau atskleidžia Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Komentarų nėra

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Užsiimdami dvasiniu darbu, mes turime nuolatos dirbti su mokomąja medžiaga, ieškoti savyje to, apie ką kalbama ir svarbiausia – realizuoti tai grupėje, dešimtuke. Kitos galimybės nėra.
Dvidešimt kabalistų kartų nuo Adomo iki Abraomo, ir nuo Abraomo iki mūsų dienų rašė apie tai.
Kabalistiniuose šaltiniuose nurodoma, kaip iš dešimties žmonių (gali būti ir mažiau: penkių šešių) sukurti tokį egoistų derinį, kai jie kyla virš savo ego, ir altruistiškai elgiasi vieni su kitai. Tuomet mumyse atsiskleidžia Kūrėjas, amžinas tobulas gyvenimas ir mes apsigyvensime Aukštesniajame pasaulyje.
Tačiau tai netrukdo mums tuo pat metu gyventi ir mūsų pasaulyje. Tiesiog nejausime, kad priklausome nuo savo gyvūninio kūno, nes išeisime į kitą egzistencijos lygmenį,
Kaip žmogus kerpasi nagus ir nejaučia skausmo, nes nagai – augalinis lygmuo , o žmogaus kūnas – gyvūninis lygmuo, taip ir mes, išėję į dvasinį lygmenį, ne tik liausimės jautę gyvūninį lygmenį, bet ir neteiksime jam tokios svarbos, kaip kiti žmonės. Išvysime visai kitokią perspektyvą, kaip suaugęs žmogus vaiko atžvilgiu.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Nauja žmonijos savybė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Los Andželo kongresas, 3-ioji pamoka
Jei nori tyrinėti Aukštesniąją jėgą, – teigia kabalos mokslas, – turi susikurti tinkamą instrumentą. Mokslininkai taip pat sukuria matavimo prietaisus: mikroskopus, teleskopus, dalelių greitintuvus ir kt. Bet tai tinka tik fizinei materijai. Kaipgi mums tyrinėti Jėgą, veikiančią mumyse, mūsų prigimtyje?
Tam kabalistai rekomenduoja sukurti struktūrą iš dešimties žmonių (minjan), kurie stengiasi tobulai susivienyti. Savo aplinkoje pagal galimybes jie generuoja Šviesos savybę, stengdamiesi sudaryti vieną visumą, pakylančią virš jų egoizmo.
Tokioje struktūroje jau glūdi dvi jėgos: mūsų įgimta egoistinė jėga ir bendroji davimo jėga, t. y. Kūrėjas. Išskaičiavimas čia paprastas: kiek įveiksime priešiškumo jėgą vienijimosi jėga, tiek atitiksime Aukštesniąją Šviesą, būsime panašūs į ją.
Jeigu davimo savybė nors vienu procentu bus didesnė, tokiu dydžiu būsime panašūs į Šviesą ir jausime ją. Jausime tą procentą, kuriuo noras duoti viršys norą gauti.
Jei stengiamės, sutelkiame jėgas, nors nepajėgiame įveikti savo egoistinių norų, bet pradedame pastebėti, kur trūksta, kokie dar esame silpni, kodėl mums nepavyksta. Tada mumyse gimsta riksmas, prašymas, malda, kad Šviesa padėtų. Tegu suteikia mums jėgų – ir mes susivienysime. Juk aišku, kad mes neturime vienijimosi jėgos. Ji ateina tik iš Šviesos.
Taip ir judame pirmyn: Šviesa veikia mus taip, kaip Jos prašome, nugalime savo norą gauti, įgyjame didesnį norą duoti, dar stipriau tarpusavyje vienijamės – dar ir dar kartą… Apie tai sakoma: „Grašis prie grašio, štai ir visas auksinas“.
O po to ateina laikas, kai iš tikrųjų galime susivienyti. Ir tada kiekvienas jaučia, kaip išnyksta bendrame tarpusavio ryšyje. Daugiau nebėra „manęs“ ir „draugų“ – visi susilieja į vieną visumą. Ir šiuo momentu, šioje „kartu“ būsenoje, pajuntame prisipildymą, Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją, esantį mumyse.
Tada galime Jį tyrinėti. Kitaip tariant, sukūrėme ir įjungėme prietaisą, vadinamą „grupe“, „dešimtuku“, „minjan” – dabar galime judėti pirmyn, įvairiais būdais vienydamiesi ir taip vis labiau formuodami save. O Kūrėjas priklausomai nuo mūsų ryšio kaskart vis labiau atsiskleis.
Suprantama, kad dėl Šviesos poveikio mumyse prabus vis gilesni egoizmo sluoksniai. Patirsime pasipriešinimą, kritimus, įvairias kliūtis – tai leis mums su vis didesne jėga kreiptis į Aukštesniąją Šviesą, kad ji ateitų ir suteiktų jėgų pamatyti mūsų ydas ir būdus joms ištaisyti.
Toks kelias – 125 pakopos, kuriomis kildami galiausiai pasiekiame savybių panašumo su Kūrėju lygmenį. Šiame kelyje atrandame, kokia svarbi mums jaudulio savybė. Juk tik neišsenkantis nerimas – „ar sugebėsiu duoti?“ – stumia mus pirmyn.

Iš 3-iosios Los Andželo kongreso pamokos, 2014 m. spalio 31 d.

Komentarų nėra

Žemiškajame lygmenyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Penktoji pamoka Sankt Peterburgo kongrese
Klausimas. Jei mūsų dešimtuke susirgo ir kenčia žmogus, ar galime mes jam kaip nors padėti?
Atsakymas. Jūs privalote jam padėti viskuo, kuo tik galite.
Dešimtukas – tai laidavimas: vienas už visus ir visi už vieną. Tai aiškus suvokimas, kad tik kartu galime pasiekti tikslą, ir kiekvienas draugas yra svarbesnis už mane.
Klausimas. Ir tada jis pasveiks?
Atsakymas. Jei jūs labai panorėsite – taip.
Klausimas. Galbūt yra kažkoks algoritmas, apie ką galvoti? Patarkite, apie ką mums galvoti, kad žmogus iš tikrųjų pasveiktų.
Atsakymas. Aš negaliu to padaryti, kadangi visi jūsų algoritmai bus egoistiniai. Mes nesame tokiame lygmenyje, kad mūsų troškimai, nukreipti Kūrėjo link, ir mūsų norai, kad draugas pasveiktų, galėtų susijungti. Jie kol kas dar nesuderinami. Todėl pasakyti ką nors daugiau negaliu, kad jūs visko, kas šaus į galvą, nepradėtumėte naudoti egoistiniais tikslais.
Jums reikia padėti draugui gydytis ar stabilizuoti santykius namuose savo gerais norais ir ketinimais įprastame žemiškajame lygmenyje.

Iš 2014 m. rugsėjo 21 d. penktosios pamokos Sankt Peterburgo kongrese

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai