Pateikti įrašai priklausantys Dešimtukas kategorijai.


Jei neisi su grupe

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pradėjęs studijuoti kabalą žmogus dažniausiai ima ignoruoti tai, kas yra materialiame pasaulyje. Jis tarsi atsiriboja, nenori būti susijęs su šiuo pasauliu. Sakytum, kad atskleidė ką nors naujo, o galiausiai išeina priešingai…
Atsakymas: Galiausiai žmoguje atsiskleidžia didesnis egoizmas, nes jis turi pakilti į kitą pakopą. Bet žmogus tam priešinasi, nedirba su augančiu ego, lieka jame. Todėl materialus pasaulis ima traukti vis labiau, ir žmogus vėl pasineria į naują egoizmą.
Įvairiausi ankstesni pomėgiai, prisipildymai, malonumai, pasiekimai staiga ima atrodyti malonesni nei kadaise. Anksčiau žmogus jų atsisakydavo, o dabar vėl jį traukią, nes egoizmas tikslingai išaugo, kad žmogus virš jo pakiltų! Bet jis to nedaro, ir lieka egoizme.
Klausimas: Ir tai praeina kiekvienas?
Atsakymas: Žinoma! Paprastai 90% studijuojančių kabalą žmonių ties tuo susikerta ir vėl grįžta į tą gyvenimą, į tą išaugusį egoizmą. Pridėjo sau šiek tiek egoizmo studijuodami kabalą, neįstengė pakilti ir vėl ėmėsi pasaulietinių reikalų: kas paveikslų piešti, kas panyra į verslą, kas dar kuo užsiima.
O jeigu žmogus rimtai įsijungtų į grupę, tai pakiltų virš ego ir eitų toliau. Štai šioje kryžkelėje ir keliauja žemyn.

#311138

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Ko tikėtis iš kabalos?“

 

Komentarų nėra

Dešimtukas – visavertė grupė

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Dešimtukas – tai ta būsena, kai imi jausti, kad turi būti susijęs su visais, išeiti iš savęs, vienytis su visais.
Žmonės drauge formuoja bendrą tarpusavio ryšį, bendrą kūną, kuris kaip atskira maža ląstelė dvasinėje erdvėje. Kiekvienas turi anuliuoti save kitų atžvilgiu, įsivaizduoti, kad yra susijęs su kitais, ir galiausiai jie kuria tą organą, nes dvasiniame pasaulyje nėra vieno žmogaus.
Mūsų ryšių išvestinė atsiskleidžia kitame lygmenyje. Tarkime, jeigu paimtume tave ir mane, tai dvasiniame lygmenyje yra tik tai, kas tarp mūsų atsiskleidė kaip ryšys, kitaip tariant, mūsų bendras „mes“. O kitame, aukštesniame lygmenyje egzistuoja mūsų „mes“, ir dar kieno nors „mes“, irgi susijungę draugėn.
Ir taip visuomet kylame nuo vienos prie kitos, sudėtingesnės hierarchijos, nuolatos didindami savo tarpusavio ryšį, tarkime, kvadratu.
Iš tiesų ten ypatinga didėjimo sistema, sudėtinga tarpusavio ryšio kėlimo eilė – ir ji kokybinė, pavyzdžiui, iš hod lygmens į nėcach lygmenį, paskui į tifėrėt, gvura, chėsėd lygmenį ir t. t. Kitaip tariant, tarp jų egzistuoja ne šiaip kiekybiniai, bet kokybiniai ryšio pokyčiai. Tad šito negalėsime išmatuoti.
Kaip išmatuosi artumo rūšis mūsų pasaulyje? Sakykime, susipažinai su atsitiktiniu žmogumi. Vėliau susitikę imsite sveikintis. Dar vėliau persimesite keletu žodžių, netgi drauge pasėdėsite, išgersite kavos puodelį ir pan.
Dvasiniame pasaulyje tai dar sunkiau, nes esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus, juk pirmame lygmenyje aš ir tu virstame „mes“, o ne „aš“. Vėliau egoizmas tarp mūsų auga ir vėl mus atskiria, bet kokybiškai. Kaip matavimo prietaise: tavo jautrumas didėja, ir tau atrodo, kad tavo parametrai sutampa, o pasirodo, kad vis dėlto skiriasi, ir vėl juos sieki suvienyti, bet jau su didesniu jautrumu.
O paskui vėl perjungi jautrumą ir vėl matai, kad jie išsiskyrę, tarkime, per tūkstantį, per dešimt tūkstančių, per milijoną padalų ir pan. Kaskart eini į vis didesnį sutapimą, susiliejimą (kokybinį ir integralų), kur visi kartu kiekviename lygmenyje turi susijungti į vieną visumą.
Tai itin rimtas, įdomus darbas, jis vyksta per jausmus ir drauge per protą. Pabaigoje sukuri savyje Kūrėjo pavidalą, kitaip sakant, tą didžiulį tinklą, kuris ima gyventi tavyje ir tu jį valdai, ji – tavo, o tu – jo.
Klausimas: O jeigu imti didelį žmonių kiekį: ne dešimtukus, o tūkstančius?
Atsakymas: Koks skirtumas? Galbūt tinklas išeis šiek tiek susipainiojęs, bet ir efektyvesnis, juk kiekvienas eina pasitikti kiekvieno, prideda visiems savo vienybės jėgą. Todėl, jei žmonės eina pirmyn, tai kuo didesnė grupė, tuo ji efektyvesnė, ir tuo greičiau kiekviename etape baigs savo vienijimąsi ir bus pasirengusi kitam etapui, kitam kokybiniam šuoliui.

#310863

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. 10 žmonių – visavertė grupė kabaloje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Dešimtukas – visų gamtos savybių suma

Dešimtukas – bendra siela

Komentarų nėra

Instrukcija, kaip pastatyti bendrą sielą

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманSusijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Komentarų nėra

Veiksmas – mintis – noras

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Kabalistiniai šaltiniai

каббалист Михаэль ЛайтманAntiegoistinis ekranas – tai pirmiausia ryšio tarp draugų dešimtuke jėga, o paskui tarp mūsų ir Kūrėjo. Jis kuriamas, kai norime pakilti virš egoizmo ir susivienyti. Jeigu stengiamės susivienyti, tai šitaip imame kurti ekraną.
Ši vienybė ne šiaip mintyse, bet širdyse, vienų su kitais širdies ryšys. Norime susijungti širdimis, nes Kūrėjas vienas visiems, ir Jis atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų visų.
Pastangas širdyje dedu, kai noriu nukreipti ją į kokią nors savybę ir imu artėti prie jos. Svarbiausia – pastangos širdyje, o fiziniuose veiksmuose nėra nieko dvasiško. Juk širdimi siekiu to, ką myliu, noriu būti arčiau jo, ir kad jis pajaustų tą širdžių artumą. Tai ir yra suartėjimas širdimis.
Norime duoti vieni kitiems. Ir, žinoma, davimas gali būti išoriškas, kaip materiali dovana, bet taip išreiškiu savo širdžių jausmus.
Kaip nukreipti savo širdį reikiama kryptimi? Pasitelkus mintis. Širdis – tai noras, ir šį norą nukreipiu pasitelkęs mintį. Per mintį galima valdyti norą, tarsi su vairu, jeigu mintimis pakylu į maldą, kur susijungia mano noras su mintimi ir mano tikslu. Taip atsiduriu tarsi už automobilio vairo.
Mintys ateina mums iš Kūrėjo, bet galiu veikti mintį per vienybės veiksmus ir taip ją keisti. Jungiamės širdimis, bet veikiant mintims.

#303312

Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Noras lemia mintį

Ar mintis gali išvystyti norą?

Komentarų nėra

Vienybė ir pasaulis

Dešimtukas, Integralus auklėjimas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galime padėti savo šaliai, joje gyvenantiems žmonėms priartėti prie vienybės? Kaip veikiame juos savo vienybe?
Atsakymas: Patarčiau jums pirmiausia kurti santykius tarpusavyje. Tai svarbiausia. Kai jumyse bent šiek tiek ims skleistis dvasinė jėga – davimo, meilės, ryšio jėga, ji tuo pat metu spinduliuos nuo jūsų, jūsų išorėje. Tai ir pajaus plačios masės. O kol kas, nemanau, kad reikia apie tai galvoti, reklamuoti ar ką nors daryti.
O štai platinti bendras žinias apie tai, kad geras tarpusavio ryšys veda prie gero gyvenimo – būtina. Tuo užsiimame visą laiką.
Klausimas: Kaip galime palaikyti vieni kitus, kad tikėtume, jog galime pasiekti tikėjimo aukščiau žinojimo būseną?
Atsakymas: Ši galimybė priklauso tik nuo jūsų. Ir nuo nieko daugiau. O pasaulio būsena sudaryta taip, kad jei panorėsite, tai būtinai ir greitai pasieksite pokyčių. Viskas priklauso nuo jūsų noro dydžio. Tad – pirmyn! Ir netikėkite niekuo, kad tai neįmanoma, kad tai sunku. Svarbiausia mūsų problema šiame pasaulyje – atskleisti Kūrėją. Tuomet mums viskas taps aišku. Sėkmės jums!

#293230

Iš 2022 m. sausio 8 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos tendencija

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Kokybiška vienybė

Komentarų nėra

Maža grupė aukščiau už didelį kabalistą

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманGrupė, dešimtukas yra aukščiau už bet kokį išminčių ar kabalistą, nes susiburia maži, siekiantys tikslo žmonės, kurie dar nesupranta, kur esą, ir nieko negali padaryti. Bet jie siekia vieno bendro tikslo ir susirinko draugėn.
Todėl jų susibūrimas pagal dvasinę konstrukciją aukščiau už vieno didaus kabalisto. Tai iš tikrųjų taip, nes savyje jie kuria Kūrėją. Jų būsena perspektyvesnė ir todėl Kūrėjas labiau užsiima jais.

#293678

Iš 2022 m. sausio 8 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip materiali grupė gali veikti dvasinį pasaulį?

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę?

Grupės pakėlimo mechanizmas

Komentarų nėra

Šventykla iš taškų širdyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Vienų žmonių taškas širdyje pabunda labiau, ir tuomet jie ima domėtis kabalos mokslu ir galiausiai ateina mokytis, kad pagal šią metodiką išvystytų savo tašką širdyje ir iš jo pastatytų Šventyklą, kitaip tariant, dvasinį indą (kli), parcufą iš dešimties sfirų, kuriame jie galės atskleisti Kūrėją.
Todėl Kūrėjas įdeda žmogui tašką širdyje sakydamas: „Sukurkite Man Šventyklą, kur galėsiu įsiviešpatauti, t. y. atsiskleisti jumyse.“ Tam ir egzistuojame, kad leistume Kūrėjui įsiviešpatauti mumyse, kitaip sakant, kad taptume indu, kuriame atsiskleis aukštesnioji Šviesa.
Toks žmogaus egzistavimo tikslas, ir visi turi prisijungti prie šio darbo. Juk visas mūsų gyvenimas (geras ar kupinas kančių), priklauso nuo to, ar einame keliu, kur statome kli Kūrėjui atskleisti.
Šis taškas įjungia savyje visą pasaulėdarą, tačiau kol kas jis mums atrodo vien taškas, neturintis svarbos, ir nematome jame nei jėgos, nei potencialio visiems aukštesniesiems pasauliams atskleisti. Jėga ateina, kai siekiame susijungti draugėn, kad taptume kaip vienas žmogus su viena širdimi. Tik nuo to priklauso sėkmė.
Širdis – tai visi žmogaus norai, o šios širdies viduje yra mažytė kibirkštis, vadinama „tašku širdyje“. Šis taškas šviečia, nes siekia Kūrėjo.
O kartais tai tiesiog juodas taškas, kuris nešviečia, tarsi būtų užgesęs. Ir žmogus visuomet turi stengtis įžiebti tą kibirkštį. Iš pradžių Kūrėjas pažadina ją, bet paskui darbą perleidžia žmogui, kad šis pats žadintų save.
Kartais šis taškas pabunda pats ir atveria žmoguje norą, pojūtį, kad jam trūksta dvasinio pasaulio. Tačiau nereikia laukti, kol taškas pabus pats ir trauks mus dvasingumo link. Reikia patiems grupėje, dešimtuke įžiebti kiekvieno draugo tašką, kad šis šviestų jo širdyje ir per jį visiems kitiems draugams.
Tai ypatingas veiksmas, kai jaučiu, jog draugai galvoja apie mane, ir todėl pabundu. O iki tol buvau lyg miręs. Pasistenkime galvoti apie visus draugus, kad padėtume jiems visiems degti siekiu Kūrėjui. Jei atliksime tai kartu, tai labai greitai ir lengvai pasieksime sėkmės. O pavieniui tai gali tęstis iki begalybės.
Be to, pats taškas, nors ir siekia Kūrėjo ir duoda tam tikrą ryšį, tačiau neparūpina pripildymo. Kad pripildytum reikia iš taško sukurti dvasinį parcufą, tam tikrą apimtį. O tai galima atlikti tik sujungus keletą taškų drauge.
Pajausime, kad nors ir siekiame vieno tikslo, bet esame labai skirtingi. Ir tuomet įveikdami tuos skirtumus, atstumus tarp mūsų, ir virš visko mėgindami susivienyti, pažadiname savo taškus širdyje ir dėl vidinės kompresijos ir spaudimo jie įsižiebia.
Tai didžiulė dovana – gauti pirminį pažadinimą iš Kūrėjo; privalome jį realizuoti. Antraip, tai bus nedovanotinas, didžiulės dovanos iš aukščiau ignoravimas.

#289279

Iš 2021 m. spalio 24 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Ko reikia taškui širdyje?

Komentarų nėra

Mano kritimas – nauda grupei

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMano kritimas – didžiulis įgijimas grupei, juk dabar išreiškiu savo kairiąją liniją, norą mėgautis, pirmąsyk atsiskleidusį manyje po sudužimo. Ir jeigu su šiais norais prisijungiu prie grupės, prie toks krypties, kur visi eina, tai įpilu visiems kuro, noro medžiagos.
O Šviesa, kurią jie gaus iš aukščiau šiai medžiagai, suteiks visiems galimybę eiti pirmyn. Juk mes einame dviem kojomis. Dabar aktyvuoju kairiąją liniją su savo nauju išaugusiu egoizmu, kurį man atskleidė Kūrėjas. O grupė padeda man ir prideda prie to dešinę liniją. Taip kiekvienas atneša grupei savo egoistinį norą, o grupė padeda tą norą subalansuoti, ir mes einame pirmyn, dviem kojomis.
Tad nereikia gėdytis ir nusiminti dėl to, kad mums atsiskleidžia naujas egoizmas. Baal Sulamas rašo „Džiaugiuosi atsiskleidžiančiais prasižengėliais“, egoistinėmis mintimis ir norais, juk tai tolimesnio vystymosi pagrindas.

#287986

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kritimas – tai džiaugsmas

Tūkstantį kartų nukrisi ir kelsies

Komentarų nėra

Grupė – giroskopas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманLėktuve yra prietaisas, vadinamas giroskopu. Jis visąlaik sukasi ir rodo Šiaurės polio kryptį, padeda lėktuvui orientuotis.
Mums tokiu giroskopu yra grupė. Be jos, neturime jokios galimybės orientuotis. Tarsi būtume mažytėje valtelėje okeano viduryje ir nežinotume, kur plaukti. O todėl vienintelis kompasas mums – mūsų egoizmas.
Tačiau norėdami siekti teisingos krypties, neturime kompaso ar giroskopo. Turime bendrą valtį, kurioje yra grupė. Ir vienydamiesi tarpusavyje, nepaisydami egoizmo priešinimosi, taip nukreipiame save į Kūrėją, kurio nematome ir nejaučiame.
Galime laikyti kryptį į Jį tik stengdamiesi susivienyti virš savo egoizmo. Šis taškas, kur susivienijame drauge ir yra tas Šiaurės polius, kelrodė žvaigždė. Ir taip einame pirmyn.
Be grupės neįstengsi rasti savo krypties tarp visų tave supančių gamtos jėgų. Todėl pasakyta: „Grupė arba mirtis“.
Jei visąlaik noriu būti grupės centre, ten, kur fokusuojasi visi jos norai, ketinimai, dvasiniai tikslai, vadinasi, esu tinkamai nusitaikęs į Kūrėją. Turiu laikytis šio centro, kol atskleisiu jame aukštesniąją jėgą.

#288595

Iš 2021 m. spalio 15 d.  knygos „Šamati“ straipsnio Nr. 20

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – energijos kaupiklis

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Grupės centre suvokti Kūrėją

Komentarų nėra

Priesakas užmiršti

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNorėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai