Pateikti įrašai priklausantys Dešimtukas kategorijai.


Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kaip tinkamai suformuluoti grupės maldą ir kaip ją išlaikyti 24 valandas?
Atsakymas. Iš pradžių malda gali būti dirbtina, nes jūs širdyje vis dar ne itin veržiatės sirgti už grupę, už draugus, už jūsų ryšį, už bendrą tarpusavio siekį ir iš jo pas Kūrėją.
Visa tai prasideda nuo pakankamai dirbtinio judėjimo viduje. Tačiau pamažu, besimokant jus paveiks Šviesa. Pajausite, kad jūsų mechaniški, dirbtiniai, melagingi veiksmai įgyja visiškai kitą atspalvį: natūralų, teisingą, nuoširdų.
Šviesa veikdama mus įskiepys mums savo savybes. Ir tuomet mūsų malda taps tikra, pasijausite su kitais draugais kaip viena visuma.
Jūs turite sujungti tarpusavyje taškus širdyje, kaip dešimt vandens lašų susilieja draugėn į vieną didžiulį lašą. Tuomet jų viduje pajausite aukštesniąją energiją, aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį! Čia bus visas jūsų gyvenimas.
Tai jūsų siela. Visam dešimtukui – ji viena. Žmogus turi suprasti, kad vienas jis nepraeis šio kelio. Jis turi susijungti su kitais. Arba virtualiai, arba fiziškai. Sėkmės jums!

Iš 2017 m. gegužės 21 d. vaizdo konferencijos su Pasaulinės akademijos (MAK) kursų studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Svarbiausias žmogaus darbas

Ketinimas, nešantis sėkmę

Komentarų nėra

Kaip suvokiamas Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas, Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip suvokiamas Aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Dešimt žmonių anuliuoja save vienas kito atžvilgiu, kartu anuliuoja save Kūrėjo atžvilgiu, prieš Kažką, ko jie nejaučia, norėdami Jį pritraukti kaip taisančią supančią Šviesą (Or makif) ir taip savyje sukuria Kūrėjo savybę.
Per šį veiksmą jie sukura savyje kli – instrumentą, leidžiantį jausti kitą pažinimo lygmenį. Šiame vieningame nore jie jaučia Kūrėją. O paskui vis stipriau jungdamiesi, vis labiau atskleidžia Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Komentarų nėra

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Užsiimdami dvasiniu darbu, mes turime nuolatos dirbti su mokomąja medžiaga, ieškoti savyje to, apie ką kalbama ir svarbiausia – realizuoti tai grupėje, dešimtuke. Kitos galimybės nėra.
Dvidešimt kabalistų kartų nuo Adomo iki Abraomo, ir nuo Abraomo iki mūsų dienų rašė apie tai.
Kabalistiniuose šaltiniuose nurodoma, kaip iš dešimties žmonių (gali būti ir mažiau: penkių šešių) sukurti tokį egoistų derinį, kai jie kyla virš savo ego, ir altruistiškai elgiasi vieni su kitai. Tuomet mumyse atsiskleidžia Kūrėjas, amžinas tobulas gyvenimas ir mes apsigyvensime Aukštesniajame pasaulyje.
Tačiau tai netrukdo mums tuo pat metu gyventi ir mūsų pasaulyje. Tiesiog nejausime, kad priklausome nuo savo gyvūninio kūno, nes išeisime į kitą egzistencijos lygmenį,
Kaip žmogus kerpasi nagus ir nejaučia skausmo, nes nagai – augalinis lygmuo , o žmogaus kūnas – gyvūninis lygmuo, taip ir mes, išėję į dvasinį lygmenį, ne tik liausimės jautę gyvūninį lygmenį, bet ir neteiksime jam tokios svarbos, kaip kiti žmonės. Išvysime visai kitokią perspektyvą, kaip suaugęs žmogus vaiko atžvilgiu.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Nauja žmonijos savybė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Los Andželo kongresas, 3-ioji pamoka
Jei nori tyrinėti Aukštesniąją jėgą, – teigia kabalos mokslas, – turi susikurti tinkamą instrumentą. Mokslininkai taip pat sukuria matavimo prietaisus: mikroskopus, teleskopus, dalelių greitintuvus ir kt. Bet tai tinka tik fizinei materijai. Kaipgi mums tyrinėti Jėgą, veikiančią mumyse, mūsų prigimtyje?
Tam kabalistai rekomenduoja sukurti struktūrą iš dešimties žmonių (minjan), kurie stengiasi tobulai susivienyti. Savo aplinkoje pagal galimybes jie generuoja Šviesos savybę, stengdamiesi sudaryti vieną visumą, pakylančią virš jų egoizmo.
Tokioje struktūroje jau glūdi dvi jėgos: mūsų įgimta egoistinė jėga ir bendroji davimo jėga, t. y. Kūrėjas. Išskaičiavimas čia paprastas: kiek įveiksime priešiškumo jėgą vienijimosi jėga, tiek atitiksime Aukštesniąją Šviesą, būsime panašūs į ją.
Jeigu davimo savybė nors vienu procentu bus didesnė, tokiu dydžiu būsime panašūs į Šviesą ir jausime ją. Jausime tą procentą, kuriuo noras duoti viršys norą gauti.
Jei stengiamės, sutelkiame jėgas, nors nepajėgiame įveikti savo egoistinių norų, bet pradedame pastebėti, kur trūksta, kokie dar esame silpni, kodėl mums nepavyksta. Tada mumyse gimsta riksmas, prašymas, malda, kad Šviesa padėtų. Tegu suteikia mums jėgų – ir mes susivienysime. Juk aišku, kad mes neturime vienijimosi jėgos. Ji ateina tik iš Šviesos.
Taip ir judame pirmyn: Šviesa veikia mus taip, kaip Jos prašome, nugalime savo norą gauti, įgyjame didesnį norą duoti, dar stipriau tarpusavyje vienijamės – dar ir dar kartą… Apie tai sakoma: „Grašis prie grašio, štai ir visas auksinas“.
O po to ateina laikas, kai iš tikrųjų galime susivienyti. Ir tada kiekvienas jaučia, kaip išnyksta bendrame tarpusavio ryšyje. Daugiau nebėra „manęs“ ir „draugų“ – visi susilieja į vieną visumą. Ir šiuo momentu, šioje „kartu“ būsenoje, pajuntame prisipildymą, Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją, esantį mumyse.
Tada galime Jį tyrinėti. Kitaip tariant, sukūrėme ir įjungėme prietaisą, vadinamą „grupe“, „dešimtuku“, „minjan” – dabar galime judėti pirmyn, įvairiais būdais vienydamiesi ir taip vis labiau formuodami save. O Kūrėjas priklausomai nuo mūsų ryšio kaskart vis labiau atsiskleis.
Suprantama, kad dėl Šviesos poveikio mumyse prabus vis gilesni egoizmo sluoksniai. Patirsime pasipriešinimą, kritimus, įvairias kliūtis – tai leis mums su vis didesne jėga kreiptis į Aukštesniąją Šviesą, kad ji ateitų ir suteiktų jėgų pamatyti mūsų ydas ir būdus joms ištaisyti.
Toks kelias – 125 pakopos, kuriomis kildami galiausiai pasiekiame savybių panašumo su Kūrėju lygmenį. Šiame kelyje atrandame, kokia svarbi mums jaudulio savybė. Juk tik neišsenkantis nerimas – „ar sugebėsiu duoti?“ – stumia mus pirmyn.

Iš 3-iosios Los Andželo kongreso pamokos, 2014 m. spalio 31 d.

Komentarų nėra

Žemiškajame lygmenyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Penktoji pamoka Sankt Peterburgo kongrese
Klausimas. Jei mūsų dešimtuke susirgo ir kenčia žmogus, ar galime mes jam kaip nors padėti?
Atsakymas. Jūs privalote jam padėti viskuo, kuo tik galite.
Dešimtukas – tai laidavimas: vienas už visus ir visi už vieną. Tai aiškus suvokimas, kad tik kartu galime pasiekti tikslą, ir kiekvienas draugas yra svarbesnis už mane.
Klausimas. Ir tada jis pasveiks?
Atsakymas. Jei jūs labai panorėsite – taip.
Klausimas. Galbūt yra kažkoks algoritmas, apie ką galvoti? Patarkite, apie ką mums galvoti, kad žmogus iš tikrųjų pasveiktų.
Atsakymas. Aš negaliu to padaryti, kadangi visi jūsų algoritmai bus egoistiniai. Mes nesame tokiame lygmenyje, kad mūsų troškimai, nukreipti Kūrėjo link, ir mūsų norai, kad draugas pasveiktų, galėtų susijungti. Jie kol kas dar nesuderinami. Todėl pasakyti ką nors daugiau negaliu, kad jūs visko, kas šaus į galvą, nepradėtumėte naudoti egoistiniais tikslais.
Jums reikia padėti draugui gydytis ar stabilizuoti santykius namuose savo gerais norais ir ketinimais įprastame žemiškajame lygmenyje.

Iš 2014 m. rugsėjo 21 d. penktosios pamokos Sankt Peterburgo kongrese

Komentarų nėra

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Sankt Peterburge. Paruošiamoji pamoka Nr. 2
Klausimas. Ilgus metus užsiimame kabala, suprantame savo kelią, siekiame davimo savybės, bet paskutinę akimirką pradedame baimintis, kaip suderinti gavimą ir davimą, t. y. kyla davimo savybės baimė. Suprantu, kad tai reikia padaryti ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo. Kaip neišsigąsti?
Atsakymas. Kas gi jums duoda šiuos pojūčius? Kas valdo jūsų jausmus, protą? Kas slypi jumyse ir sukelia jums tokius suvokimus? – Kūrėjas. Tai ir kalbėkitės su Juo tada, kai Jis suka jumyse rankenėlę, derindamas jūsų jausminį ir protinį aparatą tam tikram jautrumui.
Kam Jis tai daro? Susijunkite su Jo darbu, pradėkite tyrinėti, ką Jis tokiu būdu jumyse sukelia ir kodėl. Palaipsniui pajausite esantys Jo partneriai.
Juk Jis visa tai sukelia ne jumyse, o jūsų vadinamajame nore, kurį sukūrė, o dabar dirba su tuo, sukeldamas jame tam tikrą trikdį. Pagal tuos trikdžius turite rasti teisingą atsakymą, ką jūs norėtumėte, kad Jis padarytų. Arba jūs sutinkate su tuo, kad Kūrėjas darytų viską, ko trokšta, bet išmokytų jus teisingo požiūrio į Jį. Pradėkite ieškoti teisingo dialogo su Kūrėju!
Tačiau jeigu tai darysite, neperleidę per grupę, tai čia bus ne Kūrėjas, o tik jūsų psichologinės, jausminės ir proto išvados. Kūrėjas yra dešimtuke. Čia slypi visų psichologų ir kitokių tyrinėtojų, nesugebančių suprasti, kur gi Jis slepiasi, problema.
Klausimas. Sakėte, kad davimo pojūčio siekis pasireiškia akimirkai, o po to nusprūstame, vėl pajaučiame akimirkai ir vėl nusprūstame. Ar tam, kad pajaustume mūsų sąjungą, turime visi tą pačią sekundę šito panorėti?
Atsakymas. Trumpalaikis bendras noras mums nepadės. Turime sukaupti savyje tam tikrą potencialą per tam tikrą laiką, bet mūsų įtampa turi būti teisinga. Tai vadinasi „pasaulis, metai, siela“ (olam, šana, nefeš). Kitaip tariant, nesvarbu, kokius pokyčius praeiname, jeigu tai teisingai nukreipiame į tikslą, susijungiame kartu, atrandame tarpusavyje aukščiausią tašką ir susijungiame su juo, tada mumyse palaipsniui susikaupia būtina įtampa, ir Kūrėjas atsiskleidžia.

Iš 2014 m. rugsėjo 18 d. antrosios paruošiamosios kongreso Sankt Peterburge pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nešaukite „Ne!“ ant slenksčio…

Įsiklausyk į Jo balsą

Meilės įstatymas

Komentarų nėra

Grupė ir dešimtukai

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Mano grupėje „dešimtuko“ sąvoka nepripažįstama, apie tai nekalbama. Yra kažkoks bendras sutarimas, kad dešimtukas ir grupė – tai skirtingi dalykai, kad dešimtukas labiau susijęs su platinimui. Bet kai vyksta platinimo aptarimai, niekas nekalba apie dešimtukus. Kodėl taip yra?
Atsakymas: Iš esmės nežinau, kuo skiriasi dešimtukas ir grupė.
Dešimtukas – tai sambūris žmonių, kurie gali susivienyti, o paskui atsiskirti.
O grupė – vis dėlto tai, kas labiau sutelkta, pastovu, suvienyta. Ji kuria aplink save  tam tikras išorines sąlygas: turi patalpas, tam tikrą darbą. Grupė – tai tvirčiau, solidžiau ir daugiapusiškiau.
Dešimtukas gali būti organizuojamas spontaniškai, tarkime, tam, kad paprasčiausiai būtų išspręsta kokia nors problema. Pavyzdžiui, surenkame dešimt draugų, kurie šiuo metu neskuba į darbą, ir iš jų organizuojame dešimtuką.
Manau, kad dešimtukai neturi būti nuolatiniai. Bet kurie draugai iš mano grupės, iš bet kurios, bet kur esančios pasaulinės grupės gali būti mano dešimtuko nariai. Šiandien ryte – taip, o vakare – kitaip ir t. t. Kitaip tariant, dešimtukas – tai mūsų metodas  susiburti, suvienyti, kad pakiltume, išspręstume konkrečią problemą, pakeltume maldą, sukurtume ketinimą. Juk kai žmonės ruošiasi dalyvauti kažkokiame renginyje, jie prieš tai susirenka, ir šį susirinkimą taip pat galima pavadinti dešimtuku.
Dešimtukas – hebrajiškai „minjanas“ , reiškia „skaičius“. Manoma, kad malda gali kilti tik iš minjano (dešimties žmonių).
Kitaip tariant, kad galėtume kreiptis į Kūrėją, reikia mažiausiai dešimties žmonių. Mažiau nesiskaito, nes vienas žmogus negali pakelti iki Kūrėjo savo asmeninio egoistinio noro. Kai jis šį norą anuliuoja, kad susijungtų su kitais, o kiti padaro tą patį jo atžvilgiu, tada sukuriamas bendras noras, bendras ketinimas.
Tarkime, ratas – tai dešimt žmonių. O rato viduje visi dešimt žmonių, anuliuodami save prieš kitus, sukuria bendrą troškimą – vadinamąjį „tamsiai raudoną kamuoliuką“.
Toks dešimtukas turi ypatingą savybę. Juk dvasinės pakopos yra susijusios viena su kita taip, kad pirmosios pakopos dešimtukas lygus aukštesniosios pakopos vienetui. Todėl norėdami pakilti iš vienos pakopos į kitą turime sukurti tokį junginį, kai visi dešimt žmonių taptų kaip vienas. Čia slypi dvasinio darbo principas. Todėl dešimtukas vadinamas minjanu, iš žodžio „mone“ (skaitliukas).


Todėl skirtumas tarp grupės ir dešimtuko visiškai akivaizdus. Dešimtukas – tai spontaniškai susibūrę žmonės, kurie turi ypatingą  norą tarpusavyje susivienyti, pasitraukti nuo savo egoizmo.
Egoizmas nubloškia  kiekvieną jų atgal, o jie, priešindamiesi jam, viduje jungiasi siekdami susivienyti. Kitaip tariant, „tamsiai raudonas kamuoliukas“ – tai visuma visų pastangų siekiant susivienyti.
Vadinasi, kiekvienas jaučiasi esantis rato viduje, dešimtuko viduje, atsijungęs nuo savęs ir besijungiantis  tik su kitais. Psichologiškai tarytum kažkur pakilau, nuskridau, išėjau iš savęs. Bet iš tikrųjų neišėjau iš savęs į kažkokią erdvę, kur sklendžiu, skraidau, medituoju. Esu kartu su kitais ypatingoje mūsų bendrų pastangų, bendrų siekių erdvėje.
Būtent čia iš šios būsenos ir kyla veržimasis Kūrėjo link. Juk mūsų bendros vidinės  pastangos (kitas ratas) – tai jau ne tik pastangos, o MAN – Malda Kūrėjui.

Iš 2013 m. rugpjūčio 25 d. pamokos  tema „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokykla išrinktiesiems

Monolitinis dešimtukas

Komentarų nėra

Mokykla išrinktiesiems

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Iš Rabašo straipsnio „Būtinybė mylėti draugus“: Žmogus privalo prisilipinti prie grupės, nes ryšyje tarp draugų slypi ypatinga jėga. Dėl jų artimumo mintys ir nuomonės pereina iš vienų kitiems, todėl kiekvienas semiasi jėgų iš kitų ir taip gauna visos grupės jėgas. Taigi, vienas žmogus turi visos visuomenės jėgas.
Materialiajame gyvenime žmogus nesąmoningai siekia visuomenės, nes jo egoizmas skatina jį ieškoti didesnės sėkmės ir naudos, o didžiausias pasiekimas –  savęs įtvirtinimas kitų atžvilgiu. Todėl žmogus nuolat tikrina, ką aplinkiniai laiko gėriu, o ką – blogiu, kas jiems yra svarbu. Pagal tai jis formuoja savo prioritetų skalę ir santykį su viskuo, kas vyksta.
Žmogus nė neįtaria, bet jo nuomonę apie viską formuoja visuomenės vertybės, kitaip žmogus liktų gyvūnu.
Kabalos mokslo metodika taip pat pakylėja iš gyvūninio į žmogaus lygmenį, bet tai vyksta kitokia forma. Žmogus turi pats stengtis prisilipinti prie teisingos visuomenės, privalo žinoti, ką tiksliai nori iš jos gauti. O perimti visuomenės vertybes galima tik nusilenkiant jai. Dar jis turi pakilti aukščiau draugų, kad galėtų įkvėpti juos tikslo didingumu ir pakelti bendrą dvasią.
Naudodamas šias dvi santykių su draugais formas – iš apačios ir iš viršaus – žmogus gauna būtinų jėgų. Šios įgyjamos jėgos yra ne egoistinės, jos neaugina ego, kaip šiame pasaulyje, kur veikiant visuomenei žmogaus vienetinė egoistinė jėga išauga dešimteriopai. Šiuo būdu veikdamas, žmogus nusileidžia ir anuliuoja save, trokšdamas suformuoti gerus santykius, taip pat perteikti džiaugsmą ir tikslo didybę, kad visi, įskaitant ir jį patį, nusilenktų tikslui ir, kas beatsitiktų, priimtų jį tikėjimu aukščiau žinojimo. Tokiu būdu žmogus gauna ne tik didesnę nei anksčiau jėgą, bet visiškai naują – davimo – jėgą.
Dėl šių pastangų jis gauna Aukšteniosios Šviesos davimo jėgą. Jeigu grupėje yra 10 (menjenas) žmonių, tada kiekvienas jos dalyvis gauna per grupę iš aukščiau, iš davimo šaltinio, davimo jėgą. Taip žmogus gauna dešimt kartų didesnę jėgą, be to, jau ištaisytą, su kuria psistūmėja pirmyn.
Toks yra pirmasis dvasinio kelio etapas, ir žmogus turi nuolat pasitikrinti, ar tikrai jis nulenkia galvą prieš grupę. Juk gali būti taip, kad jam vadovauja egoizmas, nuolat numušantis jį išradingiausiais būdais. Reikia pasitengti pergudrauti šią suktą gyvatę, neleidžiančią žmogui įsijungti į visuomenę.
Tai pirmoji pakopa – pati sudėtingiausia, apie ją išminčiai sakė: „Tūkstantis ateina mokytis, ir tik vienas išeina į Šviesą“. Reikia žinoti, kad mūsų „mokykla“ skirta išrinktiesiems. O patikrinti savo tinkamumą galima tik „dešimtuke“. Jeigu nežvelgi į visą pasaulį, į save, į draugus per savo „dešimtuko“ prizmę, visada klysi.
Žmogus gali veikti grupėje, kažkokioje komisijoje, skyriuje, bet jeigu jis nedirba „dešimtuke“, tai nieko negali pamatyti, išskyrus savąjį egoizmą.

Iš 2013 m. gegužės 30 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Pats esi atsakingas už savo gimimą


Komentarų nėra

Dvasinės linijos pradžios taškas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip panorėti susijungti su kitais, kad pajausčiau, jog man tikrai to reikia?
Atsakymas: Panorėsi susijungti su kitais tik tada, kai nepavyks pasiekti tikslo vienam. Visiškai taip pat kaip ir mūsų pasaulyje: sakykim, turiu pernešti 50 kilogramų bloką, kurio vienas nepajudinu, todėl esu priverstas ieškoti pagalbos.
Todėl einu pas kažką ir sakau: „Atleisk, iki šiol maniau, kad tu man nereikalingas. Prisipažįstu, kad ignoravau tave. Nesiteisinu, tačiau man buvo natūralu taip elgtis, nes esu egoistas. Tačiau dabar man reikia tavęs, neturiu kito pasirinkimo. Meldžiu tave tapti mano draugu ir tempti šią naštą drauge. Jei tau prireiks pagalbos, aš irgi tau padėsiu!“
Pradedame veikti iš egoizmo. Tačiau vėliau, išgyvenę tas egoistines pastangas, matome, kad mums būtinas tikras ir nuolatinis susijungimas. Jei atkakliai dirbame seminaruose, dešimtukuose, tai pradedame jausti, kaip šiame nuolatiniame abipusiame susijungime gimsta kažkas naujo. Jei neatsitraukiame ir nugalime kartais kylantį atšalimą, tai galop aptinkame, kad galime išnaudoti šią suvienyto dešimtuko formą kaip instrumentą, priemonę, jungiklį.
Tai būtiniausia, pagrindinė priemonė – taškas širdyje, sujungiantis visus mus. Nuo jo pradedame brėžti mūsų dvasinę liniją aukštyn, tačiau tik tada, jei teisingai su juo elgiamės. Todėl imame reikalauti, kad mūsų susijungimas būtų vis kokybiškesnis. Viskas gimsta tik susijungime, o visa kita – mokytojas, knygos – tam padeda. Tačiau svarbiausia – susijungimas, nes jame pakylame.
Taigi, neverta tikėtis, kad aš patieksiu jums dvasingumą ant lėkštutės. Jį atskleisite tik susijungę, tik dešimtuke. Siekime, kad seminaras tęstųsi nuolat, nenutrūkdamas nė akimirkai. Kiekvieną gyvenimo situaciją turiu mintyse aptarti su draugais kaip nenutrūkstančiame seminare. Kiekvieną sekundę bendrauju su jais ir taip išsiaiškinu visus klausimus.
Iš bet kurios situacijos galiu išeiti tik per dešimtuko centrą! Apie viską sprendžiu tik iš mūsų vienybės taško, bendros nuomonės, kur visi save anuliuojame, susijungiame ir papildome vieni kitus. Tik taip, susijungus su kitais, mano taškas širdyje bus teisingai, tiksliai panaudojamas. Taip turiu nuolat įsivaizduoti.
Šitaip per draugus stengiuosi padidinti tikslo svarbą, perimti jų įkvėpimą. Vertinu juos kaip didžius žmones ir džiaugiuosi, kad buvau vertas susijungti su dešimčia iškiliausių šios kartos asmenybių. Dėkoju Kūrėjui už tai, kad juos atsiuntė ir kad per juos galėsiu susijungti su Juo.
Nors kol kas nejaučiu Kūrėjo, tačiau jau turiu ryšį su Juo per dešimtuką (minjeną). Jis dar nelabai aiškus, nes mano kuriamas egoistiškai, todėl ragelyje negirdžiu Kūrėjo balso, tačiau telefonas yra ir veikia. Kalbu per jį ir turiu tikėti, kad Kūrėjas mane girdi. Juk parengiau visą šį aparatą: susijungėme tarpusavyje, anuliavome save, vertinu draugus ir esu įsitikinęs, kad Kūrėjas subūrė man grupę, skyrė laimingą lemtį ir pastūmėjo ją pasirinkti.

Iš 2013 m. liepos 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo egoizmo

Monolitinis dešimtukas

Pats esi atsakingas už savo gimimą

Komentarų nėra

Dešimt, o ne devyni ir ne vienuolika

Dešimtukas, Dvasinis darbas

Judėjimas pirmyn vyksta tik dešimtuke. Nuo šios akimirkos ir toliau dirbame tik jame. Dešimtuku gali būti šimtai mūsų draugų visame pasaulyje. Tai irgi vadinama dešimčia žmonių, o ne devyniais ir ne vienuolika.
Viskas sudaryta vienodai – iš dešimties sfirų – skirtumas tik mastelyje, didesniame arba mažesniame leidžiančiame gebėjime. Matai prieš save dešimt žmonių, tačiau kai prisiartini, kiekvienas iš dešimtuko pavirsta į dešimt. O po to kiekvienas iš to dešimtuko – vėl į dešimt, ir taip iki begalybės.
Tačiau iš esmės matai vis tą pačią AVAJA, tą patį dešimtuką, į kurį įsijungia absoliučiai visi.

Iš 2013 m. liepos 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Išorinė pagalba – vidiniui ryšiui

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai