2022 m. pažymėti sunkiais įvykiais: karas, klimato kaita, protestai visame pasaulyje ir dar daug visko.
Šie metai buvo sunkūs žmonijai ir į 2023 m. žengiame jausdami visišką nežinomybę ateities atžvilgiu. Viena aišku – priešais mus itin nepaprastas laikotarpis, kurį lydi didelė infliacija ir suirutė įvairiose šalyse.
Žmonės nenori suprasti vieni kitų, valstybės negali susitarti dėl taikos ir užbaigti karų. Yra daugybė problemų: klimato kaita, epidemijos, gaisrai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai. Žmonija nesielgia tinkamai, todėl kasmet mūsų gyvenimas griūva vis labiau. Ir šiais naujais
2023 m. mums teks tai įsisąmoninti.
Deja, žmonija iš praėjusių 2022 m. neišmoko nieko, nebuvo stengtasi išsitaisyti ir pasikeisti, žmonės ir toliau plaukia pasroviui, kur tėkmė juos nuneš.
Į žmonijos ateitį žvelgiu itin skeptiškai, juk mums trūksta proto, kad ištaisytume klaidas, kaip kad mokykloje dirbome prie klaidų, kad daugiau jų nekartotume. Tad yra nuogąstavimų, kaip eisime toliau. Visi žiūri į ateitį su didžiuliu netikrumu, nežinodami, ką daryti su gyvenimu, kaip priešintis egoizmui.
Neaišku, kur laidoti radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių ir ginklų, atominių bombų. Problema taip išaugo, kad jau tampa nebekontroliuojama. Kas žino, kuo tai baigsis.
Matome, kad dvi šalys, Rusija ir Ukraina, kariauja ir galo nematyti. Priešiškumas tik stiprėja,
betrūksta, kad tai peraugtų į atominį karą. Kinija reikalauja išplėsti savo įtakos zonas pasaulyje, kitose šalyse auga konfliktai. Nematau priešakyje geros ateities pasauliui.
Tikriausiai, teks įsisąmoninti savo prigimtį kaip blogį ir atsakyti už visas praeities ir šiandienos klaidas. Ir paskui, galbūt, turėsime viltį gyventi gerai.
Ir svarbiausia, ko mums trūksta, – tai širdžių! Trūksta nuoširdaus santykio vieniems su kitais, ir todėl, deja, negalime pajausti svetimo skausmo, negalime susivienyti, kad padėtume vieni kitiems. Deginame ir naikiname gamtinius resursus, niokojame žemės rutulį, ir dėl to negalime gyventi gerai.
Norint viską ištaisyti, reikia keisti žmogų, o mes to nenorime mokytis ir net netikime, kad tai įmanoma. Dar neįsisąmoninome blogio ir nežinome, kokia tikroji įvairiapusės krizės visame pasaulyje priežastis. Tikrasis žmogaus priešas – jo egoizmas. Ir net jeigu kartais tai pripažįstame, nežinome, kaip jam priešintis. Tad mums dar trūksta iš tikro įsisąmoninti blogį.
Mums būtina permąstyti savo praeitį ir padaryti teisingas išvadas ateičiai. Visi jau supranta, kad elgdamiesi kaip anksčiau – žudome save. Juk neturime nei proto, nei širdies, vienintelis mūsų išradimas – ginklas, kuriuo galime sunaikinti visą planetą. Ir net žinodami visa tai, nepajėgiame sustoti ir pasukti į naują kelią.
Tačiau netgi aukštesnysis valdymas negali tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų ateitis, juk žmogui duota pasirinkimo laisvė. Žmonija gali rinktis kelią, kuriuo eis. O bus jis geras ar blogas – priklausys nuo to, ką rinksimės šiandien ir rytoj.

#306686

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų metas

Kur išeitis iš aklavietės

Ateitis priklauso nuo vienybės

Klausimas: Kodėl žmogus nelygybę visuomet jautė kaip blogį?
Atsakymas: Nes santykiai tarp žmonių yra egoistiniai. O kai jie tampa altruistiniai, tai nelygybė tarp mūsų suteikia mums galimybę tarpusavyje gauti ar duoti neproporcingai.
Tai leidžia kiekvienam pajausti davimą ir gavimą, kas iš principo neturi reikšmės, ir tik išreiškia mūsų vidinis polinkius.
Kitaip tariant, ateities visuomenėje žmogus taps visiškai kitokiu, jo amžinų vertybių suvokimas iš esmės pasikeis. Jis džiaugsis, kad Kūrėjas sukūrė mus nelygiais.

#299946

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Nelygybės veiksnys

Mūsų mokykla − nelygybės mokykla

Klausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Klausimas: Tyrėjai mano, kad žmogus pats turi sukurti fortūną savo teigiamomis mintimis, žodžiais ir veiksmais. Sutinkate su tuo?
Atsakymas: Žmogus gali sukurti aplink save tam tikrą matricą: tai gerai, tai blogai, tai geriau, tai blogiau ir pan., ir taip apibrėžti savo būseną. Čia nėra nieko absoliutaus, viskas sąlygiška.
Yra žmonių, kurie mūsų akimis žvelgiant, labai kenčia kalėjimuose, ligoninėse – bet kur, o pasikalbėjus su jais, išgirsime: „Ne, tai normali būsena. Galima gyventi. Juk gyvename“. Tad čia glūdi problema.
Viena vertus, teigiamai galvoti, sakyti žmonėms komplimentus, daryti kokius nors gerus darbus – tai padeda.
Kita vertus, tai galiausiai neištaiso būsenos, tik ją užglosto. Jei būseną patepsi medumi, ji nuo to taps šiek tiek saldesnė, bet pats kartumas viduje nepasikeis.
Reikia ištaisyti būsenos šaknį, kad ji neatsiskleistų kaip blogis.
Šaknis – tai mūsų egoizmas. Jei anuliuojame jį, galime pasijausti esantys virš jo, pasaulyje, kupiname gėrio, meilės, šviesos.
Egoizmas – tai mūsų ketinimai ir visas pasaukio blogis, kuris priklauso tik nuo žmogaus ir atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu. Mūsų žodžiai ir mintys tėra išorinis egoizmo apvalkalas. Galima tarti gražius žodžius, atlikti kokius nors veiksmus, o jie neatitiks žmogaus širdies.

#298544

Iš 2022 m. gegužės 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Pagreitinimas dvasiniame kelyje

Gyvenimo pamokos

Klausimas: Žmogus turi suvokimo standartus, pirmines nuostatas. Vystydamasis jis kažkaip jas keičia. Kitaip tariant, galima nusiteikti tam tikram pasaulio matymui, o pasistengus, pakeisti jį priklausomai nuo raidos tikslo. Kokie tai instrumentai, galintys pakeisti pasaulio vaizdą priklausomai nuo galutinio tikslo?
Atsakymas: Yra tik vienas būdas matyti pasaulį kitaip – suartėti vieniems su kitais. Atitolimas neleis įsisąmoninti, kad labiau įsiskverbiame į pasaulį. Suartėjimas atves prie to, kad mums kils daugybė pasipriešinimo tam jėgų.
Ir susidūrus mūsų pastangoms suartėti ir gamtos jėgoms mus išskirti, imsime jausti gamtos atskleidimą, savęs atskleidimą. Ten išvysime žmogų.
Tai bus visiškai kitoks tikrovės suvokimas – teisingas, tikras egoizmo atskleidimas. Jei imsime tarpusavyje suartėti ir jausti, kaip prigimtis mus stumia vienus nuo kitų, o mes vis tiek siekiame suartėti, tai šių dviejų priešingų jėgų susidūrime atskleisime tiesą.

#297674

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Kodėl žmonės nuolatos lygina savo pasiekimus: kas kieno gražiau, geriau?
Atsakymas: Nes tai yra valdžios, turto, aukštumos simbolis. Juk egoizmas pagal tai vertina žmones. Iš kur gali žinoti, koks aš žmogus? Galiu būti didis išminčius ir sėdėti kur nors giliai kampe skarmaluose. Arba galiu būti didis ideologas ir tuo pat metu labai kuklus, nuosaikus.
O kai žmonės nori pasirodyti, tai, aišku, kodėl tai vyksta. Viskas veda prie bendro blogio įsisąmoninimo. Tas žaltys turi visiškai išlysti, atsiskleisti visose metamorfozėse, skirtumuose, atsiverti taip, kad kiekvienas žmogus matytų, kiek tai jį ėda iš vidaus.
Ir tik po to bus galima kalbėti apie taisymąsi.

#296966

Iš pokalbio „Man suskambp telefonas. Kieno ilgesnis…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Egoizmo sukūrimo tikslas

Klausimas: Ar valdyti kitus žmones – pats didžiausias malonumas?
Atsakymas: Žmogaus egoizme nėra nieko aukštesnio.
Komentaras: Bet kažkada sakėte, kad didžiausias malonumas – tai garbė.
Atsakymas: Garbę gauni iš kitų, o valdžios pojūtį iš savęs. Valdyti kitus – pati aukščiausia egoistinė būsena.

#295727

Iš 2022 m. kovo 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagyra ir pažeminimas

Dvi jėgos pasaulyje

Dviejų jėgų pasaulis

Klausimas: Kaip nesikraustyti iš proto dėl naujienų apie karą? Jos automatiškai padidina nerimą ir yra suvokiamos kaip potencialaus pavojaus signalas.
Atsakymas: Taip, suprantu. Mums tereikia įsisąmoninti karo prasmę, ką turime daryti, kad pasiektume aukštesnį tikslą – vienybę.
Karo metu turime išryškinti savyje ir priešininke visus „už“ ir „prieš“, kurie būtini vienybei, kad nebūtų karo. Kitaip tariant, jau per patį karą sukurti kažką priešingo jam.
Išvysime, kad galime pakreipti karo priemones ne į priešininką, kuris toks, kaip aš, o į priešininką, kuris manyje. Ir tuomet jau kovosiu su savo egoizmu, kilsiu virš jo ir taip suartėsiu su kitais.
Karas man bus ne karas tarp žmonių, o mano asmeninė kova su savuoju ego. Galiausiai įstengsiu jį nugalėti ir pasieksiu tikrąją pergalę prieš save.

#295497

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienijimosi alternatyva – pasaulinis karas

Kada baigsis karas?

Nuo karo prie karo

Klausimas: Pasaulis išsikraustė ir proto. Kaip išvengti trečiojo pasaulinio karo? Juk jis bus atominis.
Atsakymas: Taip, žinoma. Nemanau, kad valstybės susilaikys, nes jos ima bendrauti tarpusavyje sakydamos „tu“: „O kas tu toks?! O tu… Žinok, savo vietą!“ Ir taip toliau.
Kitaip tariant, pereinama ne prie žmonių, ne prie valstybių vadovų, o tarsi pati valstybė tampa asmenybe. Ir todėl baiminuosi, kad tai iš tiesų gali būti… Ne tai, kad nervai neišlaikys. Matau, kiek vienas žmogus gali komanduoti ir rodyti savo valią, savo sprendimą, ir visi priešais jį lenksis ir pildys. Šiuolaikiniame pasaulyje to neturi būti.
Neklysta tik Dievas.
Klausimas: Kitaip tariant, norint pasiekti mygtuką, reikia praeiti daugybę vidinių ir išorinių atitvarų? Jis negali būti lagaminėlyje?
Atsakymas: Taip. Jis negali būti valdomas vieno žmogaus, vieno piršto, kuris kažką spaudžia, kažką daro. Sprendimas turi būti priimtas ir vienu metu spaudžiame mygtuką skirtingose vietose, galbūt reikia net keleto paleidimo mygtukų. Tai turi būti sąmoningas daugumos sprendimas!
Klausimas: Ar jaučiate, kad artėja trečiasis pasaulinis karas?
Atsakymas: Kabala to neneigia. Baal Sulamas apie tai rašo.
Komentaras: Taip, didis kabalistas Baal Sulamas rašė, kad gali būti trečias ir ketvirtas pasaulinis karas, kurie bus atominiai, kad žmonija išsitaisytų.
Atsakymas: Kad visiškai išsitaisytų. Kad įsitikintų, kad pakeliui į galutinį išsitaisymą jį galima sustabdyti. Bet žmonija turi pergalėti save ir pakilti aukščiau savo egoizmo, kad šis egoizmas priešais ją būtų kaip svarbiausias priešas. Ne amerikiečiai prieš rusus ir pan., o būtent mano vidinis priešas – egoizmas.
Klausimas: Ir tik toks gali būti naikinantis karas?
Atsakymas: Tai ir vadinasi „naikinimu“. Ketinimas dėl savęs. Štai jį ir reikia sunaikinti.

#294971

Iš 2022 m. vasario 28 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Karas už laisvę

Klausimas: Ką reiškia visiškai anuliuoti save?
Atsakymas: Visiškai anuliuoju save, kai anuliuoju savo rūpesčius, mintis ir ketinimus apie save, ir visas savo savybes, jausmus, jėgas nukreipiu į ryšį su savo draugais. Taip visus priartinu prie būsenos, kur atsiskleis aukštesnioji jėga.
Klausimas: O ko negalima anuliuoti?
Atsakymas: Negalima anuliuoti savo egoizmo. Aš tik turiu virš jo dirbti ir jokiu būdu ne nekęsti jo taip, kad norėčiau sunaikinti. Turiu nekęsti egoizmo tiek, kad pakilčiau virš jo, bet tuo pat metu jį vertinčiau, nes jo padedamas kylu.

#292975

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip anuliuoti save

Pakilti virš egoizmo

Kaip anuliuoti save