Klausimas: Kas yra vidurio linija žmoguje?
Atsakymas: Vidurio linija žmoguje – tai jo siela. Jei žmogus uždarytų savyje dešinę ir kairę linijas, tai taip sudegintų savo sielos užuomazgas, skirtas jo vystymuisi.
Klausimas: O kas yra vidurio linija visuomenėje?
Atsakymas: Visuomenėje turi būti dėsnių, padedančių žmogui, ugdančių jį taip, kad jis galvotų apie kitus, o ne apie save. Tokiu atveju visi jo veiksmai būtų geri ir visuomenės skatinami, o jis gautų iš to atitinkamą atlygį.
O jei žmogus veiktų ne dėl kitų gėrio, o tik dėl savęs, tai gautų bausmę. Tuomet atlygis ir bausmė iš tinkamos visuomenės jį ugdytų.
Kitaip tariant, vidurio linija žmoguje – tai jo ekranas, antiegoistinė jėga, kuri leidžia jam absorbuoti savyje tiek savo prigimtinę egoistinę savybę – gauti dėl savęs, tiek atsiskleidžiančią jame altruistinę savybę – Kūrėjo dalį.
O vidurio linija taisant visuomenę – tai dėsniai, kurie gali subalansuoti šias dvi jėgas.

#285797

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip formuojasi vidurio linija

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Būtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Klausimas: Ar gali mokslininkai suprasti, ką reiškia keisti žmogaus prigimtį, negaudami šios patirties patys?
Atsakymas: Žinoma. Tai labai paprasta suprasti.
Gamtoje egzistuoja egoizmas ir jėga, galinti jį pakeisti į priešingą – į altruizmą. Tik reikia žinoti, kaip tą jėgą pritraukti mūsų taisymuisi.
Tai pasiekiama per tam tikrą darbą mažame kolektyve, kai anuliuojame save kito atžvilgiu – vien mechaniškai, tarsi žaisdami.
Bet nejau mes, egoistai galime anuliuoti save? Galime. Juk dėdami tokias pastangas, galime pritraukti teigiamą gamtos jėgą.
Gamta susideda iš dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos, pliuso ir minuso. Šiandien mus valdo tik neigiama jėga. O teigiamą galime pritraukti savo pastangomis. Ir tuomet, egzistuodami tarp dviejų jėgų ir atvesdami į pusiausvyrą prigimtį, imsime ją suprasti ir patys ją valdysime.

#279929

Iš 2019 m. balandžio 24 d. iš pokalbio „XXI am. Iššūkiai. Įvadas“

Jei žmogus tiesiog intuityviai siekia Kūrėjo ir jam atrodo, kad jis jaučia aukštesniąją jėgą, tai šitai kol kas tėra fantazijos ir saviapgaulė. To nepakanka norint gimti dvasiškai.
Norėdamas tapti dvasiniu embrionu, turiu nors kaip nors atsiskirti nuo savo egoizmo. O tai įmanoma tik jungiantis su draugais. Mano ryšio su draugais taške formuojasi ta vieta, kur anuliuojamas mano egoizmas ir kur paskui ims augti dvasinis embrionas.
Kalbama ne apie fantazijas, o apie realius gamtoje egzistuojančius norus, kuriuos mums reikia ištaisyti, kad paskui pajaustume juose aukštesniąją jėgą. Kitaip ta jėga mums neatsiskleis.

#278978

Iš 2021 m. vasario 27 d. Tarptautinio kabalos kongreso pamokos Nr.5  „Gimti dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradėti nuo nulio

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Klausimas: Kiek laiko gali užtrukti norint pereiti machsomą?
Atsakymas: Tiksliai nepasakysi. Galbūt keletą metų, o galbūt dešimtmečius. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus įdeda pastangų, kokia gili jo siela.
Jeigu jo siela rimta, gili, tai reiškia, kad jo egoizmas didžiulis ir tuomet jam labai sunku pereiti machsomą, pajausti aukštesnįjį pasaulį, pradėti jame taisyti save ir kitus.
Yra žmonių, kurie perėjo tai lengvai, net per porą metų.
Paprastai tai priklauso nuo sielos egoizmo dydžio. Todėl su sunkiu egoizmu – didelis darbas. Bet už tai vėliau ši siela gali atlikti labai daug ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniame pasauliuose.

#278986

Iš 2020 m. vasario 6 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Machsomas – psichologinis barjeras

Kas vyksta pereinant machsomą

Kvietimas už machsomo

Klausimas: Vidumi nuolat tolstame vieni nuo kitų. Matome, kad egocentrinis mąstymas visąlaik auga ir pasireiškia įvairiose situacijose. Jau pasiekėme galutinį socialinio atstumo tašką? Ar ir toliau tolsime tarpusavyje prieš imdami vienytis? Kokia gamtos tendencija?
Atsakymas: Gamtos tendencija nukreipta į absoliučiai visų žmonių vienybę, todėl ji verčia mus nuolatos artėti vienus prie kitų. Kad ir kaip norėtume egoistiškai nutolti vieni nuo kitų, gamta, priešingai, stums mus suartėti, kol suprasime, kad šis judėjimas turi būti nuoširdus.
Klausimas: Matome dvi tendencijas. Viena vertus, gamta, auginanti mūsų egoizmą, atitolina mus vienus nuo kitų. Kita vertus, ta pati gamta stumia mus vienybės link. Vadinasi, gamtoje yra dvi jėgos?
Atsakymas: Žinoma. Tai egoistinė jėga, kuri yra mūsų pasaulio pagrindas, ir altruistinė traukos, tarpusavio meilės ir davimo jėga, kuri yra dvasinio pasaulio pagrindas. Abi jėgos, ypač mūsų laikais, vis labiau atsiskleidžia mumyse.
Gerai, jei suprantame, kur jos veda, ir einame kartu su gamta. Tokiu atveju nejaučiame prieštaravimų, problemų, likimo smūgių.
O jeigu to nenorime, elgiamės tik pagal savo egoistinę jėgą, kyla daug problemų: įvairūs karai, rūpesčiai dėl virusų kaip dabar ir t. t.

#275478

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Ką reiškia „vienytis“?

Klausimas: Pasaulyje jau nebėra grynakraujų tautų. Pradedant nuo Babilono per 4000 metų beveik visi susimaišė. Ir vis dėlto nepavyksta užkirsti kelio nacionalizmui ir rasizmui. Kokia šio reiškinio priežastis? Kad ir kaip stengtumės, niekas nepadeda, netgi mišrios santuokos.
Atsakymas: Ne, tai nepadeda, nes turime maišytis ne paprastai, o pakildami virš savo skirtumų į kitą lygmenį, kuriame ne tik nėra šių skirtumų, bet ir apskritai žmonės neegzistuoja materialia forma.
Kitaip tariant, turime visiškai pakeisti asmeninį, mus vienus nuo kitų skiriantį egoizmą į altruizmą, davimą, meilę, pakilimą aukščiau savęs. Ir tada tai įvyks.
Klausimas: Rasinis atmetimas yra genų sukeltas reiškinys ar tai tėra auklėjimo pasekmė?
Atsakymas: Ne, tai ne tik auklėjimo pasekmė. Auklėjimas irgi pasekmė. Savo šaknyje esame sudaužyti į keturias dalis ir todėl negalime sutarti tarpusavyje, netaisydami savęs.
Klausimas: Yra kelios rasizmo priežastys: visuomenės susiskirstymas į turtingus ir vargšus, dirbtinis skirtingų rasių maišymas iš anksto nepasirengus, žmonių susvetimėjimas, priverstinė izoliacija pandemijos metu, įvairių šalių konfliktai.
Rašote, kad rasizmas kyla dėl noro mėgautis, kai blogai kitiems. Ar čia jo priežastis?
Atsakymas: Savaime suprantama. Taip pakylame aukščiau kitų. Būtent mėgavimąsi pranašumu prieš kitus visada jaučiame kaip savo aukščiausią egoistinį tikslą. Todėl rasizmas yra aukščiausia egoizmo forma.
Klausimas: Augant mūsų norams neapykanta tarp žmonių be paliovos didėja. Matome, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo daugiau neapykantos. Ar galite paaiškinti, kas gali sukelti daugiau ar mažiau adekvačius jausmus tarp tautų?
Atsakymas: Manau, kad tai gali būti tik mokslas apie kūriniją ir išankstinį nusistatymą, nes jis kelia visus į vieną šaknį. Tik eidami jo link galime tarpusavyje susivienyti.

#275145

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturios vienos dvasinės šaknies hipostazės

Nacionalinių valstybių pabaiga

Kaip atsikratyti rasistinių įsitikinimų?

Klausimas: Minios išminties poveikis toks, kad apibendrinta didelės žmonių grupės nuomonė leidžia pateikti tikslesnių atsakymų ir prognozių. Tačiau taip atsitinka tik tada, kai minios nariai priima sprendimus nepriklausomai vienas nuo kito. Kodėl? Kaip tai veikia?
Atsakymas: Kitaip nei kabaloje, pagal kolektyvinio duomenų apdorojimo principą kiekvienas žvelgia iš savęs į priešingas nuomones, pažiūras, priešingas mokyklas. Kai bandoma kartu apibendrinti rezultatą, jis būna daug geresnis ir tikslesnis nei kiekvieno žmogaus atskirai. Tačiau kabala vis dėlto kalba ne apie tai.
Pagal kabalą, turime pakilti į „tikėjimo aukščiau žinojimo“ lygmenį, kitaip sakant, virš savęs, ir problemas spręsti ne egoistiškai (kiek kiekvienas iš mūsų protingesnis ir geba labiau susijungti su kitais), o būnant tikėjime aukščiau žinojimo, įvaldžius kolektyvo jėgą, pakilus virš asmeninio ir bendro individualumo.
Sudėdami savo egoizmus draugėn surenkame norą pakilti aukščiau mūsų ego. Pasirodo, viena vertus, turime didžiulį bendrą egoizmą, kita vertus, įgyjame antiegoistinę jėgą. Ir tada tikrai galime atlikti labai kokybišką, visiškai naują veiksmą, grįstą davimu, o ne gavimu.
Komentaras: Tai panašu į tai, ką sakė A. Einšteinas: „Negalima spręsti problemos tame lygmenyje, kuriame ji gimsta. Ji visada sprendžiama iš aukštesnės pakopos“.
Kita pakopa – žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Taip. Ir nors A. Einšteinas prie to priėjo instinktyviai, diagnozė yra teisinga.

#273844

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kolektyvinis protas: pasireiškimo lygmenys

Minios elgesio psichologija

Minties jėga ir proto vystymasis

Dešimtuko centre sutelktas visas ryšys tarp mūsų ir tarp mūsų su Kūrėju. Dešimtuko centras – tai taškas, per kurį Kūrėjas kreipiasi į kūrinius, į tą vietą, kur yra Kūrėjas (Bo u rė – ateik ir pamatyk), kitaip tariant, ten, kur Jį atskleidžiame.
Dešimtuko centras – tai vieta, kur atsiskleidžia Kūrėjas kūriniams. O iki to – Kūrėjas tėra abstrakti sąvoka, kurios neįstengiame niekaip pajausti ir suvokti. Todėl dešimtuko centrą reikia nuolatos laikyti tikslu, kurio visąlaik siekiame.
Visa, kas vyksta, reikia susieti su dešimtuko centru: ir pasinėrimą į tamsą, ir nušvitimą Šviesa. Tarytum paukščiai, viską nešantys savo lizdan: maistą paukščiukams, šakeles, taip ir mes į dešimtuko centrą nešame savo aiškinimusis: ir teigiamus, ir neigiamus. Mes skaitome, kas sukelia mūsų tarpusavio atitolimą (tai irgi į naudą, nes suteikia mums norą, avijut), ir kaip galime suartėti virš tų kliūčių, pastatę virš jų ekraną, susivieniję.
Ir kai mūsų vienybė taps pakankamai tvirta, atsiskleis Kūrėjas ir paaiškės, kad būtent Jis sukėlė mums atstūmimą, susvetimėjimą, visas egoizmo pakopas nuo 0 iki 4; Jis ir padėjo mums susivienyti virs šio išsiskyrimo, statydamas mums ekraną tiems patiems lygmenims nuo 0 iki 4.
Šiame kontraste tarp egoizmo ir tyrumo pradedame suvokti Kūrėją, juk turėsime dvi formas atskleidžiančias mums sąvoką „Kūrėjas“ (ateik ir pamatyk). Jau bus priešingi poliai: išsiskyrimas ir sujungimas, paslėptis ir atskleidimas, tarp kurių galime apibrėžti savo ryšį, visus prasižengimus padengdami meile, ir taip atskleisime Kūrėją dviejų priešybių pagrindu.

#277718

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateik ir pamatyk

Rato centre tarp mūsų

Praėjimas į kitą matavimą

Klausimas: Iš kur atsiranda pavydo jausmas? Kokia jo priežastis?
Atsakymas: Įprastas pavydas tarp žmonių – tai egoizmas, kai pavydžiu to, ką turi kitas. Net nesvarbu, ar tai turiu, ar ne, aš tuo pasitenkinu, man gerai. Vis tiek, kai matau, kad tai teikia malonumą kitam, pavydžiu to malonumo. Tai ir yra pavydas be priežasties, nepagrįstas pavydas – nesvarbu kaip pavadinsi.
Klausimas: Kitaip tariant, tai mūsų egoistinės prigimties pasekmė?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Jei į pavydą žiūrėsime kaip į greitintuvą, padedantį man užpildyti mano norus tai, kaip tai dirba?
Atsakymas: Tokį pavydą kabalą studijuojantis žmogus turi tikslingai atidirbti, kad pavydėtų kitiems kabalistams, nes jie gali suteikti malonumą Kūrėjui ir atlikti daugiau davimo ir meilės veiksmų.
Žiūrėdamas į juos, žmogus pažadina save ir nori vis labiau priartėti prie davimo ir meilės savybės, kuri realizuojama žmonių, ir per juos Kūrėjo atžvilgiu.

#276236

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydėkite!

Ką daryti su pavydu?

Pavydo galia