Klausimas: Kaip galima žinoti, kad ką nors ištaisėme? Iš kur jautimas, protas? Ar tai išmatuojama?
Atsakymas: Kol kas dar nežinome, kaip išmatuoti paslėptį ar atskleidimą.
Mūsų pojūčiai paruošiamieji. Jie dar neturi tų jėgų, aukštumos, kurias apibrėšime kaip davimą ir gavimą. Dar neįstengiame to atlikti.
Viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio darbo intensyvumo. Iš esmės, turime sustiprinti savo veiksmus, kad pasiektume būseną, kai iš tikrųjų imsime suprasti ryšio kokybę ar tarpusavio nutolimo kokybę.
Klausimas: Kaip liaujamės tapatinęsi su savo egoizmu, ir kaip padidiname tą atstumą?
Atsakymas: Tam reikalinga praktika. Veikdami tarpusavyje išvysime: susitapatiname su egoizmu ar su davimo savybe ir kiek. Tik po to įstengsime išmatuoti. O kol kas nematuojame, bet bent jau jaučiame: daugiau-mažiau.
Viskas priklauso nuo mūsų. Jei kabalos mokslą pritaikai santykiuose su draugais, tai ten visa tai išvysi taikomuoju būdu ir galėsi išmatuoti, jausti, pakartoti. O tam reikia šį mokslą realizuoti grupės tarpusavio ryšiuose.

#292441

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis tobulėjimo kriterijus

Dvasinio vystymosi programa

Dvasinės raidos kriterijai

Davimo savybė – pati pilnavertiškiausia, nepriklausoma aukštesnė savybė, kurią galime atskleisti. Todėl, jei norime užmegzti ryšį su Kūrėju, turime įvaldyti šią savybę – davimo savybę.
Bet kad išmoktume suprasti šią savybę, ją jausti, graduoti, kaip nors suteikti jai įvairius vardus, turime kultivuoti tarpusavyje įvairius ryšius. O kad suprastume, kokie mūsų tarpusavio ryšiai galimi (kad visi išvystytume save), esame sukurti visuomenėje priešingi – vyrai ir moterys.
Mums reikia pasiekti būseną, kai virš visų egoistinių atstūmimų, kuriuos Kūrėjas specialiai sukūrė kaip priešingus davimo savybei, priartėjame prie tokio tarpusavio ryšio, kuris vadintųsi meilė artimui. O meilė bus tada, kai imi suvokti kitą ne kaip save, o aukščiau savęs, kai kitas tau tampa svarbesnis už tave.

#292091

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinio pripildymo metodika

Ar yra gamtoje grynas davimas?

Įgyti davimo ir meilės savybę

Klausimas: Kas yra „bausmė“?
Atsakymas: Bausmė – tai galimybės taisytis panaikinimas. Bet bausmė pati irgi taisymasis.
Klausimas: Kitaip tariant, turėjau galimybę eiti taisymosi keliu, bet negalėjau ja pasinaudoti?
Atsakymas: Galėjau ar negalėjau – nesvarbu, tačiau tu sustabdai judėjimą, atkerti savo egoizmą nuo galimybės taisyti jį.

#290476

Iš 2021 m. sausio 27 d. TV laidos „Amžinos knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie bausmę

„Už ką man ši bausmė?“

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Komentaras: Pastaraisiais metais pasaulio mokslininkai aktyviai tyrinėja dvasinių išgyvenimų fenomeną.
Neurobiologijos požiūriu, jį lemia apatinės galvos smegenų momeninės skilties veikla. Visi tiriamieji jautėsi panašiai: kai sąmonėje nusitrina riba tarp asmenybės ir pasaulio, jaučiamas ryšys su kažkuo didesniu nei pats žmogus.
Atsakymas: Teisingai. Taip atsitinka mūsų žemiškosios psichologijos plotmėje.
Klausimas: Kaip sukelti dvasinius išgyvenimus, kurie materialiame pasaulyje apibrėžiami kaip nušvitimas?
Atsakymas: Tikrieji dvasiniai išgyvenimai nepriklauso nuo protinių, fizinių ar moralinių pastangų. Jie priklauso tik nuo žmogaus sąveikos su aplinkiniais, kai tiesiogiai veikdamas kitus jis atskleidžia ryšį su aukščiausia valdymo sistema. Tik tiek, kiek gali pakilti virš savo egoizmo.
Klausimas: Protas su tuo nesusijęs?
Atsakymas: Ne. Nesvarbu, tai paprastas žmogus ar išminčius.

#279046

Iš 2021 m. vasario 16 d. TV programos „Kabalos ekspresas“ 

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kilimo etapai

Dvasiniai vystymosi etapai

Dvasinės raidos kriterijai

Klausimas: Kalbėjausi su daugeliu psichologų, stengiausi suprasti, kokia psichologijos problema. Jie sako, kad labai sunku rasti metodus, kaip valdyti egoizmą, nes jis nuolatos auga, ypač dabar.
O kaip kabalistai tvarkosi su nuolat augančiu egoizmu? Kaip jį subalansuoti?
Atsakymas: Kabalistai sako, kad nereikia balansuoti egoizmo, apskritai nieko nereikia su juo daryti. Reikia tiesiog visąlaik dirbti, kad įgytum davimo ir meilės savybę, kilti virš ego, o ne likti jo plotmėje. Toks kabalos požiūris.
Kildami virš egoizmo prie davimo ir meilės savybės, prie tarpusavio ryšio, sąveikos, komunikacijos, imame suprasti, koks įvairus egoizmas, koks jis mumyse stiprus, kaip mums sunku jį suvaldyti.
Bet drauge atskleidžiame savyje savybes, priešingas egoizmui. Ir tuomet iš visų egoistinių ir altruistinių savybių galime pažinti ir psichologiją, ir kabalą.

#289473

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kabala ir psichologija

Klausimas: Kokių globalios krizės apraiškų nepastebime, nors turėtume į tai atkreipti dėmesį?
Atsakymas: Centrinis taškas, globalios krizės šaknis – žmonių tarpusavio atitolimas. Sėdamės prie savo kompiuterių, užsižaidžiame lyg vaikai ir nieko daugiau nesiimame.
Turime suprasti, kad tik mūsų vienų su kitais suartėjimas pasitelkus geras jėgas gali išvesti mus iš bendros krizės. Kitaip tariant, tai žmonių atitolimo krizė, kai kiekvienas siekia užsidaryti tam tikrame kokone, apie nieką daugiau negalvoti ir dėl nieko nesirūpinti.
Klausimas: Kodėl žmonės ne itin jaučia, kad yra krizė. Galbūt, jos neįvertina? Pavyzdžiui, pramonės krizę galiu įvertinti: atėjau – tuščios lentynos. O santykių krizė kažkaip slepiasi nuo žmogaus. Jis nesupranta, kas už to, ir kad tai labai rimta.
Atsakymas: Žmonės užsižaidžia su prisigalvotais „žaislais“. Įsitraukimas į žaidimą atitraukia juos nuo tikrosios problemos.
Todėl, viena vertus, žmonija tarsi auga, kita vertus, ji miršta. Viskas priklauso nuo tos būsenos blogio įsisąmoninimo. O kol kas judame tik tam, kad pripildytume kiauras kišenes tiems, kurie komanduoja ir viskam vadovauja.
Nieko gero priešakyje nematau. Reikia paaiškinti žmonėms, kur visa tai atves. Bus įsisąmonintas itin kartus, ilgas kelias, kai dirbome savo pačių priešams, kurie galvojo vien apie tai, kaip praturtėti mūsų sąskaita, kad galiausiai viską, ką sukaupėme ir perdavėme jiems, paleistų vėjais. Taip dirba žiaurus žmogaus egoizmas.
Būtina įsisąmoninti egoizmą kaip blogį ir suprasti, kad tai vienintelis blogis. Tuomet jau galėsime kalbėti, kaip iš jo išsivaduoti.

#289519

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Žmogaus pareiga

Žmonijos diagnozė

Išoriniuose moksluose įspūdis užgožia protą, juk ten kur įsiviešpatauja emocijos, protas liaujasi dirbęs. Kaip sakoma – „pametė galvą nuo meilės“.
Bet dvasiniame pasaulyje viskas priešingai, ten išgyvenimas ir įspūdis prideda suvokimo, jį pagilina. Juk dvasinė meilė nuo pat pradžių grįsta apribojimu, ekranu, atspindėta Šviesa, kitaip tariant, noro mėgautis įveikimu, o tai skiriasi nuo to, kas yra materialiame pasaulyje, kur mus traukia ten, kur mus veda noras.
Dvasiniame pasaulyje siekis susivienyti, mylėti, suartėti nuo pat pradžių grindžiamas pakilimu virš savo noro. Ir todėl jausmai bei protas nesusipriešina, o abu veikia viena kryptimi.
Be to, suvokiu tai, ko dabar nėra nei mano jausmuose, nei prote. Neinu paskui savo norus ir hormonus. Kiekvienas žingsnis ir pojūtis, suvokimas – priešinasi egoizmui. Ir todėl jausmai ir protas palaiko kitas kitą, o ne neigia.

#289415

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. rytinės pamokos pagal knygą „Šamati“, Nr. 45 straipsnis

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Suderinti protą ir jausmus

Išskaičiavimas be lyrikos

Žmogus visuomet nori gauti maksimalią naudą minimaliai įdėjęs. Gamta taip veikia visur. Tai jos bendras dėsnis. Jei turime reikalų su noru gauti, su noru duoti, su vystymosi ir t. t. dėsniais, tai visuomet matome, kad gamta siekia optimizacijos.
Kabala atskleidžia mums universalesnį gamtos dėsnį, atkreipdama dėmesį į jos integralumą. Iš principo, egoizmas lieka, tik jis ima paisyti viso, kas aplink. Ir tuomet priverstinai galvojame apie kitus, apie tinkamą sąveiką su jais, nes priešingu atveju tai grįžta bumerangu man.
Todėl egoizmas norom nenorom tampa altruistinis, skaitosi su kitais, nes kitaip neįstengsiu egzistuoti.
Tokia abipusės veiklos forma, kai imame matyti mūsų integralumą, drauge darbuotis prie vieno bendro tikslo, kaip optimizuoti mūsų gyvenimą visuose jo lygiuose, atveda mus prie vienybės, abipusį įsijungimą, kai turiu suprasti kitą kaip save, o save kaip kito dalį.
Taip virstame viena bendra visuma tarpusavyje, su negyvąją gamta, augalija, gyvūnija.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai keičiasi mūsų mąstymas. Viską matome ne egoistine, linijine egoistine forma, o plačiau, integraliau, kai visą pasaulį laikome savu.

#288924

Iš pokalbio apie valdymo mokslą

Mano kritimas – didžiulis įgijimas grupei, juk dabar išreiškiu savo kairiąją liniją, norą mėgautis, pirmąsyk atsiskleidusį manyje po sudužimo. Ir jeigu su šiais norais prisijungiu prie grupės, prie toks krypties, kur visi eina, tai įpilu visiems kuro, noro medžiagos.
O Šviesa, kurią jie gaus iš aukščiau šiai medžiagai, suteiks visiems galimybę eiti pirmyn. Juk mes einame dviem kojomis. Dabar aktyvuoju kairiąją liniją su savo nauju išaugusiu egoizmu, kurį man atskleidė Kūrėjas. O grupė padeda man ir prideda prie to dešinę liniją. Taip kiekvienas atneša grupei savo egoistinį norą, o grupė padeda tą norą subalansuoti, ir mes einame pirmyn, dviem kojomis.
Tad nereikia gėdytis ir nusiminti dėl to, kad mums atsiskleidžia naujas egoizmas. Baal Sulamas rašo „Džiaugiuosi atsiskleidžiančiais prasižengėliais“, egoistinėmis mintimis ir norais, juk tai tolimesnio vystymosi pagrindas.

#287986

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kritimas – tai džiaugsmas

Tūkstantį kartų nukrisi ir kelsies

Žmogus gimsta maža būtybe, kurios jutimo organai pamažu vystosi drauge su protine veikla. Žmogus jaučia supantį pasaulį, tiria jį, ir per šį pasaulį tiria save: kaip reaguoja į supančias aplinkybes, kaip jos priklauso nuo jo, ir kaip jis priklauso nuo jų.
Tai ir yra psichologijos tyrimo objektas, kitaip tariant, ji studijuoja žmogaus reakcijas į atsiskleidžiančią jam tikrovę tose savybėse, kokybėse, jausmuose ir prote, kuriuose jis gali vystytis mūsų pasaulio ribose.
Kitais žodžiais tariant, psichologiją galima apibrėžti, kaip žmogaus žinių visumą apie pasaulį, kuriame jis gimė ir vystėsi. Ir pagal tai „būtis apibrėžia sąmonę“.
Kabala nuo psichologijos skiriasi tuo, kad kabala nukreipia žmogų jausti tai, kas aukščiau mūsų pasaulio. Mūsų pasaulis yra egoistinėje gavimo savybėje – taip jį pažįstame ir jaučiame. Jeigu neišeiname iš šios savybės, kaip tai paprastai būna su žmonėmis, tai suvokiame jį per egoizmo savybę ir taip vertiname mus supančią tikrovę.
Jeigu tiriame tai, kas aukščiau psichologijos, ar apskritai nepaisome psichologijos, užsiimame kabala, tai čia mums atsiranda visiškai kita mūsų pasaulio suvokimo sritis.
Kabala nuteikia žmogų, kad jis išvystytų save iki savybės, priešingos materialiam pasauliui. Jeigu mūsų pasaulis suvokiame egoistinėje gavimo savybėje, su kuria gimėme ir vystėmis, tai šitai – psichologija. O jei pakylame aukščiau egoizmo į davimo ir meilės savybę, išeiname iš savojo „aš“, iš to, ką vadiname žmogumi mūsų pasaulyje, tuomet – tai kabala.
Ir tada šioje naujoje savybėje atskleidžiame visiškai kitus tarpusavio ryšius tarp mūsų ir gamtos jėgų. Suvokiame tai, kas yra „siela“, kitaip tariant, žmogaus santykį su aukštesniąja jėga, kuri jį vysto.
Tad galima sakyti, jog egoistinė mūsų pasaulio savybė, kurioje gimėme ir vystomės, suteikia mums šio pasaulio ir savęs pažinimą. Ir tai vadinama psichologija. O žmogui įgijus savybę aukščiau mūsų pasaulio – davimo savybę, nukreiptą nuo savęs į supantį pasaulį ir leidžiančią žmogui pakilti į dvasinį lygmenį, vadinama kabala.

#288842

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Aukštesnioji psichologija

Kabala ir psichologija