Klausimas. Jei ne siela, tai kas pereina į naują kūną gimus kitame gyvenimo rate?
Atsakymas. Taškas širdyje.
Klausimas. O kas vyksta su mūsų sąmone mirus biologiniam kūnui?
Atsakymas. Nieko. Esmė ta, kad mūsų sąmonė egzistuoja tam, kad aprūpintų mūsų egoizmą. Kai egoizmas miršta, t. y. pasislepia nuo mūsų, tada mums ir sąmonės nereikia. Todėl ji dingsta.
Tačiau pasitelkę kabalos metodiką vystome naujo tipo sąmonę ir naujo tipo norus. Nauja sąmonė aptarnauja naują norą – norą duoti. O tam nereikia mirti. Galime pragyventi keletą gyvenimų ir mirčių būdami dabartiniame kūne.
Be to, mirdami nejausime, kad mirštame, juk jau būsime visiškai kitos, „ne kūne“ būsenos.
#239894

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiskirti su egoizmu

Sielos reinkarnacija

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Klausimas. Yra žinoma, kad juokas padeda gyventi. Mokslininkai mano, kad juokas atlieka svarbią socialinę funkciją ir vienija žmones. Ar galima sakyti, kad juokas jungia?
Atsakymas. Juokas mūsų pasaulyje yra pasitenkinimo išraiška. Tai gali būti egoistinis pasitenkinimas, sarkastiškas, piktas, visiškai nepozityvus, nes egoizmas pasireiškia paprasta, niekuo nepridengta forma. Juokas puikiai išreiškia egoizmo džiaugsmą.
Klausimas. Kokios juoko šaknys?
Atsakymas. Mėgavimasis. Pasitenkinimas. Paprastai, kiek aš matau, sakyčiau, kad tas pasitenkinimas yra piktas.
Klausimas. Ar yra aukštesnė būsena – gera linkintis juokas?
Atsakymas. Gera linkintis juokas kabaloje grindžiamas supratimu, savo priešpriešos Kūrėjui atskleidimu, kai žmogus jau suvokia, kokiu būdu jis gali iš to ir išeiti. Kaip pasakė Sara, gimus Izaokui: „Juoką sukūrė man Kūrėjas“. Tai jau aukšta pakopa.
Šiuo atveju pasireiškia kažkas labai gero, pozityvaus, džiaugsmingo, kas kyla iš visiško šio reiškinio neįmanomumo. Ir todėl juokas – tai dviejų priešingybių junginys.
Visas gėris gali pasireikšti tik iš blogio, iš to, kas kenksminga ir tamsu.
#229118

Iš 2018 balandžio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Su juoko diena!

Humoras – apsauga nuo nerimo

Humoras dvasiniame pasaulyje

Vienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Klausimas. Ką aš atskleidžiu savęs pažinimo procese: dėsnius, programą ar savo „aš“ supratimą? Kas yra žmogaus „aš“?
Atsakymas. Kūrėjo atsiskleidimo laipsnis žmoguje vadinamas jo „aš“. Mūsų pasaulyje tapatiname mano „aš“ su savo egoizmu. Dvasiniame pasaulyje „aš“ neegzistuoja. Jame „aš“ yra panašumo į Kūrėją matas.
Klausimas. Kas egzistuoja kabalisto požiūriu – „aš“ ar tik „mes“?
Atsakymas. Esmė ta, kad visas pasaulis, visa kūrinija yra „aš“. Todėl, kai aš susivieniju su draugais, tada atskleidžiu savo tikrąjį „aš“.
Klausimas. Mano „aš“ – tai Kūrėjo pasireiškimas žmoguje ar mano suvokimo, kad Kūrėjas atsiskleidžia manyje, laipsnis?
Atsakymas. Tavo „aš“ yra tai, kas dabar kalba tavyje; tai, kas tu šiandien esi. O tikrasis žmogaus „aš“ – tai noras vienytis ir mylėti, kuris tampa lygus Kūrėjui. Tą reikia pasiekti.
Pradėk siekti susivienijimo ir Kūrėjo atskleidimo šiame susivienijime, tada viskas bus gerai.
#228540

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mes – laisvi žmonės ar kūrinijos sraigteliai?

Mano dvasinis „aš“

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Klausimas. Žinome, kad viską balansuoja Kūrėjas. Tačiau kodėl einant prie gėrio įsivyrauja blogis?
Atsakymas. Visų pirma, taip Jis nori mus išjudinti. Visų antra, blogis – žmogaus prigimtis. Tad ją pažadindamas Kūrėjas labai stipriai sužadina mus.
Tarkime, gavote pranešimą iš policijos arba žinutę iš banko, kad laimėjote. Kas labiau jus paveiks? Aišku, kad neigiamas poveikis.
Klausimas. Tačiau kaip tai, kas neigiama ir teigiama, gali būti lygiavertiška? Žmogus juk ne bejausmis robotas.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip žvelgiu į Kūrėjo poveikį man. Jeigu bet kokį Jo poveikį vertinu kaip vaikas, kuris teisingai supranta tėvų veiksmus, priima juos kaip būtinus, norimus, tai man nesvarbu, ką iš Jo gaunu.
Galiu pakilti virš savo egoizmo ir veikti su Juo pagal visiškai kitas sąlygas. Mano pradinės sąlygos nulinės, ir jau nebesu prisirišęs prie savęs, jau skrajoju virš savęs.
#239857

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ratas – tai Kūrėjo savybė

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Egoizmas nuolatos vystosi, nes nėra grįžimo atgal, nėra puolimo, yra kilimas kairioje linijoje. Egoizmas auga, ir todėl jaučiamės nepatenkinti, susipainioję, pavargę.
Bet tai dėl to, kad atlikome dvasinį darbą vienydamiesi, ir galiausiai atsidengė dar vienas bendro sudužusio egoizmo sluoksnis, dėl kurio mums taip bloga.
Užuot puolę į neviltį, netekdami jėgų ir vilčių, turime išanalizuoti protu ir suprasti, kad tai žaidimas su mumis iš aukščiau su tikslu atvesti mus į tikrąjį dvasinį darbą. Tad užuot verkę, turime džiaugtis, kad mus kelia į naują pakopą.
Visuomet po gero darbo jaučiame puolimą, nuovargį, tarsi nusiritome atgal. Tačiau nėra grįžimo atgal, tiesiog mums prideda naują egoistinį norą.
Pasakyta: „Į šventumą kelia, o nenuleidžia iš jo.“ Visuomet einame pirmyn, tai kairia linija, tai dešine, ir mums reikia jas surišti draugėn. Pasibaigus kongresui reikia tučtuojau prisiminti, kad dabar laukia nauja ataka.
Po gerai atlikto darbo atsiskleidė naujas egoizmas, ir reikia tai priimti su džiaugsmu, dėkingumu ir dar didesne jėga įveikti kliūtis. Susibūrimas, vienybė, pasiekta kongreso metu leidžia mums dabar atskleisti naują egoizmo sluoksnį, kad pakiltume virš jo ir taip priartėtume prie tikslo. Svarbiausia nepamiršti apie tai.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Tarp dviejų pasaulių

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Klausimas. Pastaruoju metu išpopuliarėjo technologinė naujovė – kriptovaliuta, dabar visi gali stebėti bitkoinų padėtį. Gal taip atsiskleidžia ryšiai tarp žmonių?
Atsakymas. Netikiu, kad turtas gali kažkaip sieti žmones. Manau, kad bitkoinai – tai tik dar viena spekuliacija, kaip ir bet kuri kita valiuta.
Žmonija galų gale vis tiek sugrįš prie bendro ekvivalento – aukso ar ko nors kito. Niekas negali būti pagrįsta dirbtiniu išskaičiavimu ir formulėmis. Šito negali būti, nes nepasiekėme tokio tarpusavio ryšio, tokios komunikacijos, kuri leistų nustatyti teisingus žmonių tarpusavio santykius.
Todėl pinigai neturės jokios galios, jei nebus padengti auksu ar kitomis vertybėmis, visų pripažintomis kaip bendrasis ekvivalentas.
Bet kuri kriptovaliuta turės vertę tik tada, kai aukso gramais ar doleriais matuosime ne savo egoizmą, o geruose tarpusavio santykiuose tyrinėsime altruizmą ir nustatysime jo vertę. Kabaloje vertę turi tik ekranas ir atspindėta Šviesa.
Klausimas. Ir tuomet nebebus pinigų?
Atsakymas. Nebus. Vienas su kitu atsiskaitysime savo santykiais.
Klausimas. Ar tai galėsime pamatuoti?
Atsakymas. Kabaloje avijut (noro stiprumas), masach (ekranas), or chozer (atspindėta Šviesa), nefeš, ruach, nešama, chaja, jechida šviesa – visa tai matuojama iki pačių smulkiausių dalelių.
Klausimas. Įdomu, kaip tai atrodys mūsų materialiame pasaulyje? Baal Sulamas rašo, kad kiekvienam ant rankovės bus kažkokie skiriamieji ženklai, tarkime, žvaigždutės, parodančios davimo nuopelnus. Jų skaičius nulems visuomenės požiūrį į tave. Jei turėsi 10 ar 20 žvaigždučių, tave labiau gerbs.
Ar iš tiesų taip gali būti?
Atsakymas. Taip. Bet ne tam, kad tave gerbtų, o tam, kad būtum pavyzdys kitiems ir taip juos auklėtum. Žmogus didžiuosis ne tuo, kad jis ypatingas, o tuo, kad savo ypatingumu kitiems suteikia jėgų.
#220423

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kaip mirti, kad tinkamai gimtum?
Atsakymas. Labai paprastai. Pasakyk savo egoizmui: „Mirk!“ ir duok jam į dantis.
Klausimas. O kabalistui negaila mirti?
Atsakymas. Kabalistas nemiršta. Ne sykį pasakojau, kaip Rabašas mūsų kūną lygino su marškiniais, kuriuos nusiimi ir meti į skalbimo mašiną. Taip ir čia. Tu tiesiog nusirengi nuo savęs tą apvalkalą ir išmeti jį. O pats tyras, nuogas egzistuoji toliau.
Klausimas. Tačiau tai tuo atveju, jei gyvendamas prilimpi prie kažko amžino, prie to savo taško širdyje ir už jo laikaisi?
Atsakymas. Žinoma. O jei neprilipai, tuomet reikia patirti kitas būsenas.
Bet vis tiek mirties nėra. Tik išsiskyrimas su mūsų egoizmu. Galime tai realiai atlikti mūsų gyvenime, pageidautina šiame pasaulyje. Kitaip, kad išsiskirtume su ego, privalėsime neva vėl numirti mūsų gyvūniniame kūne.
#239739

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš tamsos karalystės – į realų pasaulį

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Nereikia bijoti

Klausimas. Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?
Atsakymas. Noras gauti – tai natūralus noras. O egoizmas – tai malonumas kito sąskaita.
Pavyzdžiui, jeigu alkanas vilkas užpuola avį ir ją nudobia, kad papusryčiautų, tai bus vadinama noru.
O žmogus nori pažeminti kitą, užsidirbti iš kito, gauti kito sąskaita. Jis mėgaujasi ne pačiu gavimo procesu, o tuo, kad tai darydamas pakyla virš kitų. Tai – egoizmas.
Kitaip tariant, yra prigimtinis noras pasisotinti, prisipildyti, ir yra egoistinis noras.
Jeigu noriu tiesiog gauti malonumą, tai šitai elementari būtinybė mano egzistavimui. O jei noriu ką nors gauti kitų sąskaita, nepaisydamas kitų, kad pakilčiau virš jų, tuomet tai egoizmas.
#239851

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Teigiamas egoizmas

Klausimas. Kaip pakelti tašką širdyje, jei jis egoizme ir yra jo valdomas?
Atsakymas. Šis taškas, mūsų dvasinio gyvenimo pagrindas, dabar yra egoizmo nelaisvėje. Turime išeiti iš egoizmo, pakeldami tašką širdyje virš jo.
Tai darydami neprarandate egoizmo, jis lieka, niekaip negalėsite jo nustumti nuo savęs. O pakilti virš jo galėsite, kad patys jį valdytumėte.
Klausimas. Ar pats taškas juda egoizme?
Atsakymas. Taip. Taškas širdyje – tai mūsų dvasinio kli (indo), mūsų sielos pagrindas. Bet ji – kaip sėklos lašas, iš kurio išsivysto embrionas. Tad turime imti jį vystyti, ir pamažu jis pakils virš ego.
Šio taško išėjimas iš egoizmo alegoriškai vadinamas „išėjimu iš Egipto“, iš faraono – mūsų egoizmo valdžios. Tik taip tapsime laisvais žmonėmis. Jei ir toliau ją auginsime, ji „išbrinks“, ir joje pajausime dvasinį pasaulį.
#239714

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinis indas ir klipa

Sujungti taškus širdyje