Klausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Žmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas iš Facebook. Ar mūsų pasaulyje galima situacija, kai visi žmonės pamažu ateis prie vieno Kūrėjo ir mūsų planetoje įsiviešpataus taika ir meilė, toks utopinis pasaulis, idilė? Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Žinoma, kad įmanoma. Esu tikras, kad tai gali nutikti ir mūsų laikais. Viskas priklauso nuo mūsų, juk situacija pribrendo.
Mūsų karta kabalistiniuose šaltiniuose vadinama paskutiniąja karta, nes ji jau subrendo, kad įsisąmonintų teisingą būseną ir suprastų, kad savo egoizmu niekada neįstengsime pasiekti nieko gero, mūsų vaikai bus tik nelaimingesni už mus. Tai matome iš to, kas vyksta pasaulyje.
Viena, ką mums reikia padaryti, tai vis dėlto rasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir koks dabartinis žmonijos raidos tikslas, bei jo siekti. Kabala tai aiškina. Imkime tai realizuoti.
#250176

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrino programa

Kur mus veda Kūrėjas?

Pajausti dvasinį pasaulį

Klausimas iš Facebook. Kaip savyje atskirti egoistinius norus nuo altruistinių? Egoizmas dažnai įgyja įvairias formas, todėl dažnai sunku suprasti, ar mano mintys ir veiksmai jo padiktuoti.
Atsakymas. Altruizmas skiriasi nuo egoizmo tuo, kad norite palaikyti gerus ryšius su kitais ir tame gerame ryšyje pasiekti Kūrėją. Jokių kitokių apibrėžimų nėra. Visa kita, išskyrus ryšius nedidelėje grupėje, kuri siekia supanašėti su Kūrėju pagal principą „pamilk artimą kaip save“ – tai egoizmas.
Klausimas. Altruizmas – tai gėris ar blogis?
Atsakymas. Altruizmas – tai noras viską atlikti dėl kito žmogaus, apibrėžti, ko jam trūksta ir jį užpildyti.
#250301

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Klausimas. Ko laukti šeimos institutui ateityje? Kaip jį išsaugoti, sustiprinti, subalansuoti? Ir kaip kabala gali padėti?
Atsakymas. Manau, šiais metais šeimos institutas kartu su kitais visuomeniniais institutais patirs labai rimtų išbandymų. Tęsis šeimos problemos, didės atotrūkis vaikų nuo tėvų, tėvų vienas nuo kito, atsiskyrimas tarp šeimų, tarp kartų: tėvų ir vaikų, močiučių / senelių ir anūkų. Žmonės nesijaus susiję vienas su kitu: „Na ir kas, kad pagimdė, užaugino, o dabar aš išėjau.“
Galiausiai pasieksime būseną, kai niekas niekam nieko neprivalo, niekas neturi teisės nieko iš kito reikalauti: „Atstokit: jūs man nerūpite ir aš jums neturiu rūpėti!“
Po to, kartu su visais įsisąmonindami blogį, kurį mums perša mūsų egoizmas, pagaliau pradėsime suvokti, kad nėra kitos išeities, o tik pradėti taisytis. Juk gyvenimas taps nepakeliamas ne tik šeimoje, bet ir visais kitais aspektais taip, kad žmogus netikės nei ateitimi, nei dabartimi.
Jis iš tikrųjų pradės suprasti, kad egzistuoti vienam tarp žmonių – blogiau, nei vienam džiunglėse, kur nežinai, į kurią pusę žengti, kad tau kas nors neįkastų arba neužpultų iš viršaus. Žmogus jausis atsidūręs grėsmingose aplinkybėse: lyg jis yra tarp žmonių, bet iš tiesų – miesto džiunglėse, kur net negali trumpais perbėgimais nusigauti iki artimiausios parduotuvės ir atgal. Jis jaus, kad ne tik niekas negali jam padėti, bet ir iš viso nesiruošia to daryti.
Tikiuosi, to pakaks, kad žmogus susivoktų: reikia vis dėlto kažką daryti su savo žmogiškąja prigimtimi. Tada įsiklausys ir išgirs, kad yra metodika, kuri taiso žmogaus prigimtį, ir gali tai padaryti. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Galbūt tada jis kreipsis į mus.
#244602

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Už šeimos išsaugojimą!

Traška santuokos siūlės

Klausimas. Egzistuoja dvi jėgos: gavimo jėga ir davimo jėga, gėris ir blogis. Jei visa tai Kūrėjas, tai kas tas, kuris suvokia tas dvi jėgas?
Atsakymas. Žmogus vysto savo įgimtą savybę, kurią vadiname „egoizmu“. Jį mums duoda Kūrėjas. Jis sukūrė mus šioje savybėje. Taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą.“
Dabar turime tą savybę paversti į priešingą – į davimą ir meilę. O iš kur kyla altruizmo savybė? Irgi iš Kūrėjo. Tik egoizmas vystosi mumyse, net jei neprašome Kūrėjo, o altruizmas vystosi, tik jei atkakliai jo reikalaujame.
Mūsų darbas – kad virš egoizmo, kurį Kūrėjas nuolatos vysto mumyse, visąlaik prašytume Jo per grupę, kad Jis subalansuotų egoizmą altruizmu. Ir tuomet galėsime eiti kaip ant dviejų kojų, suprasdami ir jausdami visą pasaulėdarą, visus pasaulius už laiko, erdvės ir judėjimo ribų.
Šitaip abi jėgos išeina iš Kūrėjo. Viena jų – Kūrėjo jėga, davimo ir meilės jėga. Antroji – nuo nulio, iš nieko Jo pagimdyta egoistinė jėga.
#249233

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Išminčiai sakė (Jona traktatas), kad antroji Šventykla buvo sugriauta, nes kilo neturinti pagrindo neapykanta.
Ir tai įvyko nepaisant to, kad ten užsiiminėjo Tora, laikėsi priesakų, labdariavo, tačiau tai darė savanaudiškai, dėl atlygio, kitaip tariant, atliko visus veiksmus, tik nesivienijo, ir todėl tas darbas iš gyvenimo eleksyro virto mirtinais nuodais.
Tora gali būti mirtinas nuodas, t. y. vaistas, padedantis užmušti egoistinį norą, o gali būti gyvybės eleksyras, suteikiantis gyvastį norui duoti.
Tai viena ir ta pati Šviesa. Jei Šviesa ateina norui mėgautis, kuris kol kas egoistinis ir nesiekia išsitaisyti, kad duotų, tai ji dar labiau apsunkina žmogaus širdį ir atveda jį į blogio įsisąmoninimą.
O paskui, kai žmogus įsisąmonina savo blogį ir iš tikrųjų nori taisytis, ta pati Šviesa virsta geruoju angelu.
* * *
Pirmiausia reikia įsisąmoninti blogį, tik tai gali mus atvesti prie maldos, prie prašymo ištaisyti. Blogio įsisąmoninimas galimas dėl savo egoistinių savybių arba dėl to, kad nenoriu išsitaisyti, arba dėl to, kad jau noriu išsitaisyti, bet neturiu tam pakankamai jėgų. O jėgų reikia ne taisytis, o tam, kad paprašyčiau Šviesos mane ištaisyti.
* * *
Avo 9 diena – gedulas dėl sudužusios sielos, kurią paliko Šviesa, t. y. Kūrėjo buvimas. O mums jį reikia sugrąžinti atgal. Būtent tai, kad nenorime jo sugrąžinti, nenorime atkurti sudužusios sielos – tai ir yra griovimas, prasižengimas, dėl kurio turime gailėtis.
Kitaip tariant, gedime ne tos griūties, kuri buvo kažkada, gedime, kad nenorime ištaisyti jos čia ir dabar. Nenorime paprašyti Kūrėjo, kad mus ištaisytų, netgi atsisakome priartėti prie šio prašymo. Tai ir yra tikroji griūtis.
Verkti reikia ne dėl sugriuvusio pastato, o dėl savęs, savo sudužusios sielos, kurią galime atkurti, bet to nedarome.
#230501

Iš 2018 m. liepos 22 d. vakarinės pamokos, tema „Avo mėn 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkus metas – galimybė vienytis

Nebijok blogio atsiskleidimo

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Klausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Klausimas. Kas ypatingo nutiko Baal Sulamo laikais, kad jis pirmas pajuto stiprią vidinę būtinybę platinti kabalą, nors jis gyveno prieš šimtą metų?
Atsakymas. Pasaulyje įvyko posūkis su staigiais pokyčiais. Pasaulis tapo egoistiškesnis, įvyko mokslinė, techninė, kultūrinė ir tiesiog revoliucija. Daugelyje šalių pasikeitė santvarkos, sukilo tautos, valstiečiai leidosi į miestus. Kitaip tariant, pasaulis tapo labiau koncentruotas, reiklesnis.
Todėl buvo galima pradėti platinti kabalos mokslą taip, kad ją būdu galima realizuoti. Žmogus ėmė klausti: „Kam gyveni? Kodėl?“, o ne šiaip gyventi kaip karvė, kuri ganosi pievoje.
Jį ėmė traukti pasaulis, kultūra, technika. Atsirado mašinos, lėktuvai, ryšys tarp žmonių. Žmonija tapo visiškai kitokia. XX amžius su mumis atliko tai, ko neatliko ankstesnieji laikai. Todėl atsiskleidė kabala.
#248699

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Kam skirtas kabalos mokslas?