Klausimas: Iš kur atsiranda pavydo jausmas? Kokia jo priežastis?
Atsakymas: Įprastas pavydas tarp žmonių – tai egoizmas, kai pavydžiu to, ką turi kitas. Net nesvarbu, ar tai turiu, ar ne, aš tuo pasitenkinu, man gerai. Vis tiek, kai matau, kad tai teikia malonumą kitam, pavydžiu to malonumo. Tai ir yra pavydas be priežasties, nepagrįstas pavydas – nesvarbu kaip pavadinsi.
Klausimas: Kitaip tariant, tai mūsų egoistinės prigimties pasekmė?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Jei į pavydą žiūrėsime kaip į greitintuvą, padedantį man užpildyti mano norus tai, kaip tai dirba?
Atsakymas: Tokį pavydą kabalą studijuojantis žmogus turi tikslingai atidirbti, kad pavydėtų kitiems kabalistams, nes jie gali suteikti malonumą Kūrėjui ir atlikti daugiau davimo ir meilės veiksmų.
Žiūrėdamas į juos, žmogus pažadina save ir nori vis labiau priartėti prie davimo ir meilės savybės, kuri realizuojama žmonių, ir per juos Kūrėjo atžvilgiu.

#276236

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydėkite!

Ką daryti su pavydu?

Pavydo galia

Klausimas: Oksfordo mokslininkai padarė išvadą, kad visas kultūras jungia vienas bendras moralės kodeksas. Tyrinėtojai išskyrė septynis punktus, kurie sudaro universalų moralės kodeksą: pagalba šeimai, pagalba bendruomenei, abipusiškumas, drąsa, pagarba, teisingumas ir nuosavybės teisė.
Tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad šios septynios taisyklės nė vienoje kultūroje nesuvokiamos kaip negatyvios. O ką kabala sako apie moralės kodeksą?
Atsakymas: Kabala sako, kad visi aukščiau išvardyti punktai yra egoistinės žmonių tarpusavio sąveikos taisyklės. Žinoma, jų būtina laikytis, bet jos neturi nieko bendra su aukštesniais principais.
Gyvūniniame lygmenyje to laikomasi automatiškai. O kadangi žmogus yra egoistas ir gali kenkti kitiems gerokai labiau nei gyvūnai, jam šie principai reikalingi. Būtų gerai, kad jų laikytųsi.
Tačiau tai ne kabalos uždavinys, ne jos sritis. Ji kviečia laikytis kitų principų – meilės principų, kai nereikia nurodinėti, kad elgtumės vienaip, o ne kitaip.
Žmogui, kuris vidumi jaučia meilę artimui, visi šie kodeksai yra prigimtiniai, jis negali elgtis kitaip. Negali parašyti motinai dėsnių, kaip bendrauti su kūdikiu, knygos. Jai to nereikia, ji viską jaučia, supranta ir daro savo vaikui tik gera.
Klausimas: Manote, kad galima pažadinti tokią gamtos jėgą, kuri paleistų žmoguje „meilės mechanizmą“, kaip mamos vaikui?
Atsakymas: Taip. Tai ir reikia padaryti. Ir tada žmogui nereikalingi jokie moralės kodeksai; nereikia nuolatos atversti dėsnių knygos ir žiūrėti, ar teisingai elgiasi ar ne, už ką gali nuteisti, nubausti.
Klausimas: Laikoma, kad moralinio ugdymo kriterijus gali būti tik realūs žmonių poelgiai, skatinantys motyvai. Kaip manote, ar yra dar kokių nors moralės kriterijų?
Atsakymas: Sakyčiau, tikrasis moralės kriterijus – tai aukštesniosios jėgos egzistavimas ir jos aukštesnysis meilės visiems principas.

#275036

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis žmonijos moralės principas

Moralinių principų pagrindas

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Klausimas: Priešinga savisaugos siekio pusė – netolerancija ir net diskriminacija, kuri gali išaugti iki milžiniško masto ir paskatinti bendruomenes smurtauti prieš kitas tautas. Kaip manote, kokia yra tokios ksenofobijos šaknis ar priežastis?
Atsakymas: Žmogaus egoizmas, jo apsauga, jo savisauga, kai vedinas siaurų siekių žmogus mato, kad svarbiausia jam susivienyti su į save panašiais, nes tada bus stipresnis. Jis nesupranta, kad gamtos jėga slypi būtent įvairovėje, o ne vienpusiškume.
Komentaras: Be ksenofobijos, rasizmas taip pat gali būti bendravimo problema.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonių rases galima atskirti pagal fizinius skirtumus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žmonija nėra sudaryta iš atskirų, tiksliai apibrėžtų biologinių grupių, o rasė – tai įsivaizduojama kategorija arba socialinis darinys. Visi žmonės yra žmogiškos būtybės, todėl nėra prasmės kalbėti apie rases.
Atsakymas: Manau, kad dvasiniam vystymuisi, kuriuo užsiima kabalos mokslas, nėra svarbi nei odos spalva, nei kilmė, nei tautybė. Turime suprasti, kad esame žmonės ir turime susivienyti į vieną bendrą visumą.
Komentaras: Mokslininkai teigia, kad rasizmas yra žmogaus smegenyse. Tam tikromis smegenų dalimis suprantame, kuriai etninei grupei priklauso žmogus. Per sekundės dalį mūsų smegenys nustato, kas yra svetimas, o kas – savas.
Todėl žmonės, kurie net nėra rasistai, gali nesąmoningai demonstruoti rasistinius polinkius.
Atsakymas: Taip, tai labai giliai įsišakniję mumyse, nevalingai vertiname žmogų būtent pagal jo priklausymą rasei ar net tautai. Suprantame, kad svarbiausia mums – žmogaus mentalitetas: kaip jis žiūri į pasaulį, mąsto ir t. t.
Nemanau, kad europiečiai pagal kilmę, užauginti Kinijoje ar Indijoje ir perėmę vietinę kultūrą, galės tinkamai bendrauti su europiečiais. Jiems bus artimesni žmonės, su kuriais užaugo, kuriuos supranta.
Todėl negalima sakyti, kad svarbiausia yra tautybė, rasė ir t. t. Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra gilus vidinis, psichologinis vienas kito supratimas.

#275032

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įveikti neigiamus įsitikinimus

Rasizmo šaknys

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Klausimas: Egzistuoja vadinamasis Ringelmano efektas, kai augant grupės narių skaičiui vidutinis individualus indėlis mažėja.
Sakykime, aš ir jūs galime pakelti po 100 kilogramų. Dviese pakeliame daug mažiau. O aštuoniese pakelsime apie 50 proc. to, ką kiekvienas galime pakelti. Tai vadinama socialiniu tingumu.
Be to, kuo didesnė grupė, tuo labiau tai pasireiškia. Kaip panaudoti šiuos duomenis grupei sutelkti?
Atsakymas: Turime parodyti žmonėms, kokie esame egoistai ir kaip vis dėlto privalome atsiduoti visuotiniam bendram kilimui, kad galiausiai pakeltume tiek, kiek galime.
Komentaras: Visgi, kai mūsų yra dešimt, ir jūs pateikiate kokią nors užduotį, o aš asmeniškai nesu atsakingas už jos atlikimą, mano aktyvumas mažėja.
Atsakymas: Todėl, kad tikiesi iš kitų ir lauki, kol jie atliks. Tai – dėsnis.
Būtina dirbti aukščiau egoizmo, kad kiekvienas iš mūsų norėtų tai atlikti pats, nors užduotis skirta penkiems žmonėms. Tada gausi daug geresnį rezultatą nei anksčiau.

#274544

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Puikybė – egoizmo pasireiškimas

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Per visą istoriją žmonės kovėsi už laisvę. Žmogaus teisių deklaracijoje rašoma, kad laisvė – tai galimybė daryti viską, kas nekenkia kitam. Ar sutinkate su tokiu pasakymu?
Atsakymas: Iš dalies. Tai nėra išsamus laisvės apibrėžimas, bet bent jau pirmas ir pagrindinis teiginys.
Klausimas: Jei žiūrėsime į laisvės sąvoką iš komunikacijos tarp žmonių požiūrio taško, kiek laisvas mūsų elgesys? Žinome, kad genai ir aplinka praktiškai visiškai nulemia mūsų elgesį. Kur tuomet mūsų laisvė?
Atsakymas: Tarnauti mūsų tarpusavio ryšiui, kuris veda visus į nuostabią būseną – vienybę. Tik šitai turime įsisąmoninti, kaip galimybę laisvai judėti tarpusavyje.
Klausimas: Žvelgiant iš gamtos pozicijų, ar žmogus turi būti laisvas?
Atsakymas: Žiūrint iš gamtos pozicijų, tai visai nėra duota. Nė vienas biologinis organizmas, įskaitant žmogų, neturi laisvės. Tačiau kildamas virš savo egoistinės prigimties, išeidamas iš savęs, žmogus gali pasiekti naują, altruistinę prigimtį, ir ten įgyti laisvę kaip davimą ir meilę kitiems.
Laisvė – tai išėjimas iš egoizmo.

#273714

Iš 2020 m. rugsėjo  11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo savęs paties

Kame mūsų laisvė?

Apie valios laisvę

Klausimas: Kodėl žmonija taip ilgai ėjo prie vienodų sąlygų visiems, visų lygybės įstatymo atžvilgiu? Ir nors tai nėra dvasinė lygybė, bet vis dėlto matote tame progresą?
Atsakymas: Taip, matau progresą. Žmonija turėjo taip ilgai eiti iki dabartinės būsenos, nes mes dirbame su egoizmu. Žemose savo raidos pakopose egoizmas sunkiai pramušamas. Prireikė tūkstantmečių, kad kaip nors paruoštume jį būsimiems pokyčiams.
Kol kas nejaučiame tų pokyčių, tačiau greitai jie ims atsiskleisti. Pamatysime, kiek skirtinguose žmonijos vystymosi etapuose, skirtinguose istorinėse stadijose ruošėme save šiems pokyčiams. Įstengsime juo praeiti.
O tai, kad laikas taip viską perskirstė, rodo, kad gamta supranta, su kuo turi reikalą, ir žino, kaip viską atlikti pagal natūralaus vystymosi dėsnį.
Reikia, kad egoizmas palaipsniui įsisąmonintų, jog etiniai, papročių, o vėliau ir dvasiniai pokyčiai yra būtini.

#274127

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo augimas lemia evoliuciją

Kokybinių pokyčių laikas

Optimalus vystymasis

Klausimas: Moralinių normų šaltiniais gali būti papročiai, tradicijos, visuomenės nuomonė, tokie autoritetai, kaip Buda ar Sokratas ir, galiausiai, pats žmogus. Jis pats irgi gali apibrėžti tam tikras moralės normas, gautas iš visuomenės. Jūsų nuomone, ar svarbu iš kur kilo vienas ar kitas moralinis elgesys?
Atsakymas: Esmė ta, kad egzistuojame tam tikroje jėgų sistemoje. Neapibrėžiame egoistinių savybių kiekvieno individumo viduje, todėl negalime užsakyti ir apibrėžti santykių tarp mūsų. Bėgant laikui jie keičiasi mums vystantis.
Todėl mūsų moralė remiasi tomis sąlygomis, kuriomis esame priversti egzistuoti. Ji – mūsų istorinės raidos pasekmė.
Klausimas: O kas yra jos šaltinis? Iš kur kyla žmogaus moraliniai principai?
Atsakymas: Jie kyla iš jo egoizmo, kai žmogus supranta, kad taip nevalia, kad reikia gyventi kitaip. Geriau taip, o ne kitaip, ir pan. Egoizmas komanduoja mums, ir apibrėžia mūsų moralę.

#274189

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsirado moralė?

Kabala, moralė ir etika

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kabalistas džiaugiasi blogais dalykais kaip gerais. Bet tai nereiškia būti mazochistu, nes kabalistas kančių nepriskiria sau, o tik Kūrėjo sukurtam egoizmui. Ir egoizmą suvokia ne kaip savo norą mėgautis, o kaip jėgą, ateinančią iš Kūrėjo.
Jis į savo gyvūninį kūną žiūri kaip tyrėjas. Gyvūniniame kūne atsiskleidžia gavimo jėga, egoizmas, tačiau kabalistas nori, kad jame atsiskleistų davimo jėga. O save suvokia kaip visiškai neutralų tyrėją, nepriklausantį nei gavimui, nei davimui.

#274021

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo prigimties

Norint suprasti, reikia patirti

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Kuo žmonių grupiniai efektai skiriasi nuo gyvūnų bandos instinktų?
Atsakymas: Gyvūnai elgiasi, kaip jiems diktuoja gamta. Jie neklysta, nes yra valdomi gamtos, jie veikia pagal grafiką: kada bėgti, kada priartėti, kuriuo metų laiku daugintis, kuriuo metų laiku miegoti ir pan. O žmogus – ne. Jis aukščiau gamtos, aukščiau gyvūninio lygmens. Ir tai jo problema.
Klausimas: Nejau mes, žmonės, nesame valdomi instinktų?
Atsakymas: Esmė ta, kad mus valdo egoizmas, be to, didžiulis – toks, kad esame pasirengę sau kenkti, pataikaudami savo egoizmui. Žmogus daro sau daug žalos, kad tik pakiltų virš kitų. Pasakyk gyvūnui, kad šis turi iškelti save virš kitų ir dėl to kentėti – jis nesutiks.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pasirengęs kentėti ir kažkaip netgi kenkti sau, kad paskui, ateityje šiek tiek pasimėgautų?
Atsakymas: Taip, dėl menamų tikslų.

#273601

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bandos instinktas trukdo priimti teisingą sprendimą tinkle

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas?

Visų tikslas vienas

Kuo daugiau sportininkas treniruojas, tuo stipresnis tampa, kitaip tariant, tuo labiau sustiprina savo egoizmą. Ir todėl jis visuomet patenkintas savo pasiekimais.
Tačiau kabalistas, priešingai, savo užsiėmimais nori susilpninti savo egoizmą, kad pakiltų virš jo. Ir todėl egoizmo atžvilgiu būsena atrodo nepalanki, tačiau kabalistui tai kaip tik norima būsena, juk jis nori palenkti savo egoizmą.

#274024

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Padėti sielai augti

Prijaukinti egoizmą

Ką reiškia „kabalistas“?