Klausimas. Pastaruoju metu į galvą ateina negeros mintys, apie ką anksčiau ir nebūtum pagalvojęs. Kaip su jomis elgtis, kaip dirbti?
Atsakymas. Visa tai jūsų egoizmas, kuris visuomet buvo jumyse ir tik dabar ima atsiskleisti. O jūs turite po truputį su juo kovoti. Tačiau geriausia – virš jo kreiptis į Kūrėją. Čia viskas gana paprasta. Labai gerai, kad jumyse ima busti negeros mintys.
Asmeniškai dėl to labai džiaugiuosi. Kai manyje kyla blogos mintys, aš ir jomis be galo džiaugiuosi. Juk jeigu tos mintys atsiskleidė, vadinasi, jos manyje buvo ir anksčiau. O dabar atsiskleidžia, kad išeitų. Jos jaučiasi kaip liga, kuri prieš pasitraukdama turi stipriai pasireikšti. Kaip sakoma, užtrenkti duris pavymui.
Tad džiaukitės tuo, kas su jumis vyksta.
#248755

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga ir problemų sprendimas

Pakilti virš savo prigimties

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Klausimas. Kas yra sąžinė? Ar tai egoizmo įsivilkimas į kokį nors kostiumą? Juk mūsų atliekami veiksmai lyg ir grindžiami sąžine.
Atsakymas. Iš esmės tai yra egoizmas. Tiesiog mums gėda dėl to, kad atsiskleidžia kokie nors mūsų bruožai, kuriuos slėpėme ir todėl tai vadiname sąžine. O iš tikrųjų nieko panašaus čia nėra.
Tėra noras mėgautis. Kartais gaunu iš jo malonumą, o kartais, jis atsiskleidžia prieš kitus ir dėl to kenčiu. Tačiau viskas vyksta viename nore mėgautis.
Baimės, šlovė, garbė, įvairūs malonumai, jaudinimasis – viskas nore mėgautis, tik malonumo ir jo nebuvimo (t.y. kančios) atžvilgiu. Čia visas mūsų gyvenimas.
Tad sąžinės tokios savaime nėra. Tai sistema, kuri leidžia man iš anksto nuspėti būsenas, kurias patirdamas kentėsiu arba mėgausiuosi.
Galiausiai pamatysite, kad patys galėsite keisti kančios būseną (t.y. užpildymo nebuvimą) ar užpildymą savo egoistiniuose noruose, tik tai vadinsite kitaip.
#250693

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda – pats stipriausias jausmas

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas. Kabalistas tiria pasaulį ne įprastiniais penkiais jutimo organais, o nauju instrumentu – „ekranu“.
Atsakymas. Taip. Tai antiegoistinė savybė, kurią vystome savyje būtent studijuodami kabalą.
Kiekviename žmoguje yra davimo ir meilės kitiems savybės užuomazga, tačiau tai tėra užuomazga – vadinamasis mažas „taškas širdyje“, esantis žmogaus egoistinėje širdyje.
Kabalos mokslas aiškina, kaip išvystyti tą tašką: kaip grūdą, kurį sėja į žemę ir jis ima dygti.
Žemiškus mokslus tiriame subjektyviai. O kabalos mokslas sako, kaip galime pasėti mūsų altruistinį grūdą į egoizmą ir dėl teisingo tarpusavio ryšio jis išdygs ir duos mums naują jėgą – altruistinę.
Todėl padedant kabalai ar ekranui (papildomas jutimo organas) galime tirti tikrąją realybę, nesudarkytą mūsų egoizmu.
#250869

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Kaip pakelti tašką širdyje?

Sujungti taškus širdyje

Klausimas. Kai žmogus, studijuojantis kabalą, pakyla virš savo egoizmo, jis tarsi praranda baimės jausmą, jis jau nebijo dėl savęs ir tampa nepažeidžiamas?
Atsakymas. Tiek, kiek jis susijęs su Aukštesniąja jėga, veikiančia jį, jis prisilipina prie Jos, ir jam visiškai nesvarbios jokios pasekmės. Yra tik viena pageidaujama pasekmė: visą laiką likti visiškoje vienybėje, susijungime su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Vadinasi, jis gali pateisinti bet kokius Kūrėjo veiksmus?
Atsakymas. Tai yra jo tikslas. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie Kūrėją kaip apie absoliutų gėrį, tai tiek, kiek žmogus išsitaiso, jis pateisina Kūrėjo veiksmus, nesvarbu, kas su juo atsitiktų. Tai ir yra jo išsitaisymas.
Įsivaizduokite, kaip iš šono gali atrodyti Kūrėjo įtaka teisuoliui, kai Kūrėjas veikia jį visiškai neigiamomis jėgomis, o jis taiso savyje jų jausmus į teigiamus ir nepaisydamas pojūčių myli Kūrėją, nori būti dar arčiau Jo.
Jis pateisina bet kokius Kūrėjo veiksmus jo ir kitų žmonių atžvilgiu, nes jis sujungtas su jais ir pradeda priimti jų būsenas, kaip asmenines.
#245568

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Artimas ryšys su Kūrėju

Išsiskirti su egoizmu

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Klausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Klausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Žmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas iš Facebook. Ar mūsų pasaulyje galima situacija, kai visi žmonės pamažu ateis prie vieno Kūrėjo ir mūsų planetoje įsiviešpataus taika ir meilė, toks utopinis pasaulis, idilė? Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Žinoma, kad įmanoma. Esu tikras, kad tai gali nutikti ir mūsų laikais. Viskas priklauso nuo mūsų, juk situacija pribrendo.
Mūsų karta kabalistiniuose šaltiniuose vadinama paskutiniąja karta, nes ji jau subrendo, kad įsisąmonintų teisingą būseną ir suprastų, kad savo egoizmu niekada neįstengsime pasiekti nieko gero, mūsų vaikai bus tik nelaimingesni už mus. Tai matome iš to, kas vyksta pasaulyje.
Viena, ką mums reikia padaryti, tai vis dėlto rasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir koks dabartinis žmonijos raidos tikslas, bei jo siekti. Kabala tai aiškina. Imkime tai realizuoti.
#250176

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrino programa

Kur mus veda Kūrėjas?

Pajausti dvasinį pasaulį

Klausimas iš Facebook. Kaip savyje atskirti egoistinius norus nuo altruistinių? Egoizmas dažnai įgyja įvairias formas, todėl dažnai sunku suprasti, ar mano mintys ir veiksmai jo padiktuoti.
Atsakymas. Altruizmas skiriasi nuo egoizmo tuo, kad norite palaikyti gerus ryšius su kitais ir tame gerame ryšyje pasiekti Kūrėją. Jokių kitokių apibrėžimų nėra. Visa kita, išskyrus ryšius nedidelėje grupėje, kuri siekia supanašėti su Kūrėju pagal principą „pamilk artimą kaip save“ – tai egoizmas.
Klausimas. Altruizmas – tai gėris ar blogis?
Atsakymas. Altruizmas – tai noras viską atlikti dėl kito žmogaus, apibrėžti, ko jam trūksta ir jį užpildyti.
#250301

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais