Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Begalinis malonumas vietoj „juodojo penktadienio“

Amžinas malonumas

Komentaras. Yra tokia sąvoka kaip „chroniško nuovargio sindromas“. Mokslininkai teigia, kad tai panašu į diapauzę. Diapauzė – tai būsena, kurioje atsiduria gyvūnai, kai susiklosto nepalankios gyventi aplinkos sąlygos. Sulėtėja jų metabolizmas, kad išgyventų sąlygomis, kurios kitaip būtų mirtinos.
Atsakymas. Tai apsauginė egoizmo reakcija, kai jis negauna užpildymo, malonumo, todėl apsisaugo nuo kančios.
Žmonija vystosi, vystosi jos egoizmas, ir jis nesugebės savęs užliūliuoti. Ateis laikas, kai žmogus pasipurtys ir pasakys: „Aš privalau atskleisti gyvenimo tikslą, gyvenimo paslaptį, dėl ko mes egzistuojame. Negali būti, kad tik tam, kad miegotume“.
Būtent tai ir pažadins žmogų. Juk miegas tolygus mirčiai, tai šešiasdešimtoji mirties dalis, tik žmogus dar turi galimybę atsibusti ir kažką nuveikti. Ir jis pasinaudos šia galimybe.
Tai natūralus žmogaus vystymosi laikotarpis, kai jis nori į viską užmerkti akis, nes neturi sprendimo. Bet ateis kitas laikas, kai augantis egoizmas privers mus atsibusti ir pamatyti sprendimą.
Klausimas. Jūs norite pažadinti žmogų?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu. Aš tik ruošiu medžiagą tai akimirkai, kai jis pats atsibus. Viskas turi vykti natūraliai, gamtai paliepus.

Iš 2016 m. gegužės 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Komentaras. Jūs manote, kad būti laimingam šiame pasaulyje neįmanoma?
Atsakymas. Neįmanoma. Galima į viską užmerkti akis, vartoti alkoholį, narkotikus ar įstatyti save į griežtus rėmus, arba apie nieką negalvoti, tačiau jei žmogus atsiveria, visą laiką vystosi ir tikrai nori viską suprasti, pajausti, tai būti laimingam neįmanoma.
Komentaras. Kitaip tariant, šis pasaulis skirtas tam, kad mus nukreiptų į tikrą laimę?
Atsakymas. Jis mums duotas kaip pradinis vystymosi taškas. Kitokio vystymosi jame būti negali. Todėl mūsų veiksmai šiame pasaulyje nieko neduoda! Tikrasis gyvenimas prasideda nuo dvasinio pakilimo, o mūsų pasaulis lieka kaip taškas. Viskas, ką padarėme per visą istoriją – tai tik atspirties taškas.
Klausimas. O kaip gi visi didingi mokslo ir meno pasiekimai?
Atsakymas. Visas mūsų mokslas ir menas – tai mūsų gyvūninio egoizmo produktas, ir iš visų tų pasiekimų nieko nelieka. Visa žmonijos istorija – tai gyvūnų istorija.
Kai pradedame save matyti iš šalies, tai suprantame, kad visų veiksmų šaltinis yra mūsų egoizmas. Jis nulemia visus mūsų siekius, skatina kurti romanus, romansus, muziką ir kitus meno kūrinius. Todėl tame nėra jokių ypatingų aukštesnių savybių, būsenų, privalumų – niekur ir niekaip!
Visa mūsų istorija, kurią išgyvename, visos vertybės, kurios susikaupė, visa tai – tik vienas mažas juodas taškelis, matant visą likusį vystymąsi. Ir nieko negaila, nes pradedame tikrą kelionę į žvaigždes!

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys

Nuomonė. Antipatijos laipsnis oponentams auga kiekvieną dieną, ir kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo nepriimtiniau ir radikaliau jis reaguoja į svetimą nuomonę.
Dauguma tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų šalininkų aprašo priešingą stovyklą išskirtinai neigiamai.
Kur tokio nepakantumo priežastis? Niekas tiksliai nežino, kas sukelia tokį efektą. Omeny turimas žmogaus įsitikinimas, kad jis geriau supranta kitų žmonių mąstymo logiką, negu jie supranta jo paties. Vienos grupės nariai ne tik teigia, kad mato kitų grupių logiką kiaurai, – jie tikri, kad priešinga kryptimi šis procesas neveikia.
Jie taip pat užtikrinti, kad jų atliekama asmeninių požiūrių analizė nepriekaištinga. Galiausiai  yra ir vadinamasis melagingas koncensusas: žmonės mano, kad bet kuris sveikai mąstantis žmogus, žinantis tai, ką žino jie, paprasčiausiai negali nesutikti su jų požiūriu.
Panašūs išankstiniai nusiteikimai atveda prie to, kad žmonės tampa neimlūs faktams, nepasitikintys ir priešiškai nusiteikę savo politinių oponentų atžvilgiu.
Komentaras. Šio augimo priežastis – asmeninio, šeiminio, bendruomeninio, valstybinio ir visuotinio egoizmo augimas. Pastaruoju metu jis nustojo augti ir pradėjo ,,trauktis“, kas daro jį priešingą mums, individualistams.
T. y. anksčiau jis padėjo mums augti, pastūmėdamas asmenybės augimui, o šiandien jis verčia mus jungtis, bet tai prieštarauja mūsų asmenybiniam egoizmui – juk jungdamiesi į bendruomenes ir grupes turime atsižadėti  savo asmeninio egoizmo.
Čia ir pasireiškia dabartinė krizė, kuomet netgi egoistiškai nesugebame sukurti tarpusavio sąjungos, netgi dėl išsigelbėjimo kaip ES.
Galiausiai viskas pasaulyje užges, visa pasaulinė prekyba, ekonominės ir bankinės operacijos, pradės byrėti šeimos, irti sąjungos, ir taip tęsis iki pat 3-iojo Pasaulinio karo arba kol tautos nesuvoks, nepajus iš savo kančios vidaus, kad reikia ,,eiti į Jeruzalę“ – ten ir tik ten yra teisingo susijungimo metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Išeiti iš savimeilės kelio

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Liberalizmas atvedė prie to, kad egoizmui leidžiama viskas, ir tai sugriovė visuomeninę tvarką – parengė dirvą altruistinei visuomenei kurti.

#NewUnitedAirlinesMottos Agresija ten, kur turėtų būti didesnis mandagumas. Augantis egoizmas anuliuoja protą ir stumia į agresiją!

Nuomonė (antrasis ES žmogus Frans Timmermans). Pirmą kartą per mano sąmoningos patirties Europos bendradarbiavime laikotarpį man atrodo, kad šis projektas iš tikrųjų gali žlugti. Europos Sąjunga susidūrė su tokia daugybe krizių, kad gali nuo jų neatsitiesti.
Maniau, kad Europa vystėsi būtent dėl krizių. Bet 2015 metais pirmą kartą suabejojau, kad jos dar gali mums duoti naudos.  Pasikeitė tai, kad dabar mechanizmas sugedęs ir krizės daugiau nesukuria naujos politinės energijos, kuri stumtų mus judėti pirmyn.
Egoizmas nustojo augti, krizės jo nebestumia pirmyn. Europa turi kelti sau strateginius tikslus. Migracijos krizės, terorizmo ir kaimyninių šalių nestabilumo fone ji negali apsiriboti vien tik smerkimu ir nuostolių ribojimu.
Komentaras. Egoizmas ne tik nustojo augti ir stumti mus pirmyn,  didesnio  vystymosi link, bet ir įgyja uždaros, integraliai susijusios vientisos sistemos struktūrą – dėl to mes negalime valdyti šeimos, savęs, visuomenės, valstybės, pasaulio – tai ir yra dabartinės krizės ypatumas.  Ir ištaisyti ją galima tik pakeičiant patį žmogų – kad atitiktų tokią ryšių sistemą, kurioje mes atsidūrėme.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Kas apsaugos Europos Sąjungą nuo iširimo?

Pesach (pe-sach) – perėjimas nuo mus valdanžio egoizmo į išsilaisvinimą, išėjimas iš jo į laisvę, nes egoizmas neša mums blogį ir kančias.

Socializmas – pramonės suvisuomeninimas. Tačiau ne per dirbančiųjų klasę, o visos visuomenės mastu, atsisakius pelno. Taip sako kabala, o ne Marksas.

Marksas suprato, kad A. Smito idėjo mirs, nes rinkos apribotos Žemės planeta. Marsizmas – kapitalizmo pabaigos aprašymas. Toliau – socializmas.

Teroro aktas Stoholme rodo, kad teroras nukreiptas prieš visus. Atsikratyti jo galima tik taisant bendrąjį egoizmą kabalos metodika.

Egoistų (ES šalių) susibūrimas blogai, juk slepiami nesutarimai. Geriau atitolti. Bet geriausia – suartėti tiek, kiek ištaisomas egoizmas.