Klausimas. Yra žmonių, kurių ego nuolatos auga. O yra tokių, kuriems apskritai nieko nereikia, jie nieko nenori, jiems pakanka gulėti ant sofos ir žiūrėti serialus. Kas yra augantis egoizmas ir kur jis yra?
Atsakymas. Egoizmas – tai noras kaip nors kuo nors save užpildyti. Ego yra ne tik kiekviename iš mūsų, net ir negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje materijoje. Kitaip, materija neegzistuotų.
Materija jaučiasi materija tik tiek, kiek jaučia savo egoizmą, norą mėgautis, išlaikyti save, palaikyti savo egzistavimą.
Kur yra egoizmas? Pačioje materijoje. Be to, jis yra jos dvasinė sudedamoji dalis. Jei keičiasi egoizmas, keičiasi ir materija. Ego – tai ta vidinė jėga, kuri laiko materiją, verčia ją egzistuoti, priverčia suktis elektronus ir atomus.
Mokykloje atlikinėjome chemines reakcijas ir žinome, kas yra elementų valentiškumas, kaip jie jungiasi tarpusavyje priklausomai nuo laisvųjų elektronų išorinėse atomų orbitose. Tai ir rodo mūsų egoizmo būsenas.
#258846

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar pavargstama nuo dvasinio darbo?
Atsakymas. Nežinau, ar egzistuoja nuovargis nuo dvasinio darbo pats savaime. Jis, žinoma, atsiranda, paskui pradingsta. Tačiau tai ne nuovargis, o egoizmas, nematantis užpildymo, malonumo, tikslo, ir todėl jaučiantis energijos trūkumą. Tai ir yra nuovargis. Labai lengva su juo kovoti.
Kitas reikalas – fizinis nuovargis, kai reikia tiesiog išsimiegoti. Žmogus minimaliai turi miegoti penkias valandas. Pageidautina šešias.
O visa kita – tikslo, palaikymo, grupės įtakos nebuvimas.
#246870

Iš 2019 m. balandžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo išmintis: mėgautis kiekviena akimirka

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Dvasingumas – tai džiaugsmas

Komentaras. Kabalistinės knygos parašytos pakankamai gudriai, jose dažnai naudojamos sąvokos „aš“ ir „Kūrėjas“.
Atsakymas. Sąvokose „aš“ ir „Kūrėjas“ turimas omenyje mano poveikis mano ryšiui su kitais žmonėmis ir per juos su Kūrėju.
Tai ir yra kolektyvinis „aš“. Iš prigimties žmogus yra grynas egoistas. Egoizmas – tai absoliučiai neigiama jėga. Jei aš atskirai darysiu poveikį Kūrėjui, tai remsiuosi tik savo ego.

O jei aš darysiu poveikį Jam ne nuo „aš“, o nuo „mes“, tai jau yra teigiama jėga. Žinoma, tada mes gausime iš Jo teigiamas savybes ir veiksmus.
Klausimas. Ir vis tiek: kas yra „mes“ kabaloje, jei visas pasaulis ir visi žmonės – tai vidinio mano „aš“ pojūčio dalelės?
Atsakymas. Jei tu savyje sujungsi šias daleles, tada tai ir bus „,mes“.
Klausimas. Aš gerai suprantu, kai šis „aš“ kreipiasi į Kūrėją – tai kalinio monologas kalėjime, o kai kreipiasi į Kūrėją „mes“ – tai jau sielos dialogas su Kūrėju? Kokios sąlygos reikia „aš“, kad papultų į „mes“?
Atsakymas. Anuliuotis prieš kitus.
#247950

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas stumia – aplinka gaudo

Kaip paveikti Kūrėją?

Nuo „aš“ iki „mes“

Klausimas. Protas – tai materija, šviesa ar tam tikras egoizmas, kurį atskleidžiame?
Atsakymas. Protas – tai šviesa, sklindanti nore įsisąmoninti, absorbuoti, gauti. Ši maža šviesa vadinama proto šviesa.
Klausimas. Kitaip tariant, šviesa, kuri lūžta egoizme, virsta protu?
Atsakymas. Savaime suprantame. Egoizmas irgi gyvena dėl šviesos.
#259437

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Minties jėga I dalis

Kabalistinės grupės principas: ypatingas požiūris į draugus
Komentaras. Vienas iš darbo grupėje principų – pagarbus požiūris į kiekvieno draugo individualumą.
Atsakymas. Reikia kiekvienam suteikti galimybę išreikšti savo gebėjimus, padėti taip, kad būtent atskleidžiant visas draugų galimybes maksimaliai išvystytume bendrą norą, ketinimą, pastangas.
Komentaras. Kitas principas – nuolat išaukštinti draugus ir jausti savo egoizmo niekšiškumą.
Atsakymas. Kitaip tariant, aš kaip egoistas turiu visada nusižeminti grupės atžvilgiu, elgtis su draugais su padidintu noru jiems padėti, visur juos palaikyti. Turiu dvi jėgas: teigiamą ir neigiamą. Reikia kuo labiau iškelti teigiamą, ir kuo labiau sumažinti neigiamą.
Komentaras. Dar vienas principas – stengtis matyti draugus labiau ištaisytos būsenos nei rodo mano egoizmas.
Atsakymas. Turiu bandyti matyti draugus kaip labiau išsitaisiusius nei aš pats. Tada turėsiu norą judėti jų link, suartėti su jais, sumažinti save prieš juos. Žavėjimasis jais suteiks man jėgų judėti pirmyn.
Klausimas. Kitas principas – anuliuoti save prieš draugus. Čia apskritai neaišku, ką būtent reikia daryti?
Atsakymas. Visa tai kyla žmoguje natūraliai. Dirbant grupėje žmogus norom nenorom ima jaustis esantis vis žemiau už kitus. Kituose drauguose jis mato gėrį ir jėgas, o savyje – ne.
Be to, čia kalbama ne apie tai, kad taip išeina, o kaip jis pats gali anuliuoti save prieš draugus. Kitaip tariant, sumenkinti save jų atžvilgiu dirbtinai, matyti save žemesnį, blogesnį, labiau atsiliekantį. Tai suteiks jam galimybę pakelti juos, pakelti Kūrėją per juos ir taip judėti pirmyn.
Bus daugiau…
#258080

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas VI d.

Kabalistinės grupės tikslas VII d.

Kabalistinės grupės tikslas VIII d.

Baal Sulamas veikale „Valios laisvė“ rašė: Kam gi savo gyvenime galime daryti įtaką? Ar pakanka mums suteiktos valios veikti, kad pakeistume savo gyvenimą ir likimą? Ir iš to kyla keli klausimai.
Kodėl žmogus natūraliai, iš prigimties negauna žinių apie laisvę, savo ribotumą, apie tai, kaip gali realizuoti savo laisvę?
Kodėl nepaisant mūsų įgimto tingumo ir sveiko egoizmo (juk nesąmoningai arba sąmoningai visą laiką vykdome savo kūno nurodymus) – noro maksimaliai gauti minimaliai stengiantis, – skirtingai nuo gyvūnų, elgiamės neapgalvotai ir neefektyviai?
Jei mes tokie racionalūs, protingi ir išsivystę, palyginus su negyvąja gamta, augalais bei gyvūnais, kodėl staiga pasielgiame taip, kaip joks gyvūnas? Gyvūnai nerizikuotų, nešokinėtų su parašiutais, neskristų į kosmosą, o gyventų sau ramiai, laimingai, ir viskas.
Ar mes jau neturime ko veikti Žemėje? Ko mes siekiame? Kodėl elgiamės nepateisinamai: kariaujame, teršiame, naikiname savo mažą pasaulėlį, savo žemės rutulį?
Gyvūnai taip nesielgia. Jie palaiko gerą abipusį ryšį su savo aplinka, yra visiškoje homeostazėje. Supantis pasaulis jų nespaudžia, nežaloja, o jie nedarko ir nenaikina aplinkos, kad būsimai kartai netektų kentėti. Nieko šito tarp gyvūnų nėra, nes jie veikia savo sveiko egoizmo rėmuose.
Žmogaus problema ta, kad jis neturi tokių rėmų. Jis pasiryžęs bet kam, kad patenkintų savo beribį egoizmą. Jam nesvarbu, kas nutiks po to, nors ir tvanas. Svarbu šiandien, dabar patirti trumpalaikį malonumą.
Net jeigu jo sukaupti milijardai sprogtų kaip muilo burbulai, jam būtų nesvarbu. Ir tai, kad jis naikina milžiniškus žemės, naftos, vandens, oro kiekius – jam taip pat neturi reikšmės, jis į tai nekreipia nė menkiausio dėmesio. Vadinasi, elgiamės visiškai nepagrįstai, neprotingai. Ir to negalima pateisinti.
Taigi, esame labai nutolę nuo gyvūnų. Gyvūnai instinktyviai su gamta yra viename lygyje ir niekaip jai nekenkia. O žmogui suteikta galimybė, žinios, kuriomis jis naudojasi ir kenkia pats sau.
Valios laisvė pirmiausia reiškia laisvę elgtis teisingai. Tam reikia pažinti supančią aplinką, save, suvokti savo poelgių pasekmes. Čia slypi didžiulė mūsų vystymosi, supratimo ir svarbiausia – auklėjimo spraga.
Todėl valios laisvei reikia labai rimto kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos pasirengimo.
#249834

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš laisvas?

Suprasti Gamtos reikalavimus

Ar reikia vystyti egoizmą?

Klausimas. Kam galioja priesakas „pamilk artimą kaip save“? Visiems, kas mane supa, ar tik draugams dešimtuke?
Atsakymas. Pirmiausia jums asmeniškai.
Jei dirbate dešimtuke, tai stengiatės „pamilti artimą“, kitaip tariant, savo draugus dešimtuke, kaip save. Mėgindami pasiekti šią savybę pasiekiate būseną vadinamą „siela“.
Kitaip tariant, dešimt žmonių, kurių kiekvienas simbolizuoja kokią nors dvasinę savybę, susijungia taip, tarsi būtų vienas bendras organizmas. Žinoma, jis nėra bendras, nes tarp jų egzistuoja egoizmas, tačiau jie mėgina virš to ego susijungti tarpusavyje.
Taip jų bandymai sukuria didžiulę potencialią jėgą vienybėje. Išeitų, kad viena vertus, tarp jų atsiskleidžia egoizmas, kita vertus, jų vienybė per jėgą.
Šios dvi savybės egzistuoja kartu, viena virš kitos. Kalbama apie objekto sukūrimą, vadinamą „parcufu“, kai viduje yra didžiulis egoizmas, o virš jo – didžiulė jį sujungianti jėga. Ši jėga ir yra dvasinė Kūrėjo jėga.
#258961

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išfokusuota vienybė

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Be sukrėtimų ir išgyvenimų

Grupė: naujas bendrumas
Klausimas. Rabašo straipsniuose sakoma, kad grupės tikslas – ištirti ir praktiškai patikrinti savo požiūrį į artimą žmogų.
Jei noriu įgyti Kūrėjo savybę, kur galiu ją patikrinti? Tik grupėje? Iš kur žinau, kad Kūrėjo savybė – tai davimo savybė?
Atsakymas. To mokomės iš kabalistinės medžiagos: darome viską, kas įmanoma, kad susijungtume tarpusavyje, kad kaip nors organizuotumės į vieną bendrą visumą, vienas kitą papildydami, kad bendraudami tarpusavyje pajaustume, jog kiekvienas iš mūsų ištirpsta grupėje, dingsta joje.
Ir tada to mūsų rato centre, dešimtuko centre kyla naujas bendrumas: bendras noras, bendras siekis, bendras tikslas, bendras tarpusavio ryšys. Ir tuomet per šią būseną jaučiame, kaip atsiskleidžia Kūrėjas.
Klausimas. Grupės tikslas turi skatinti žmogų didžiuotis, kad jis jai priklauso?
Atsakymas. Žinoma. Didžiuotis ypatinga grupe, ypatingu tikslu, ypatinga idėja pasaulyje.
Klausimas. Argi išdidumas nėra egoizmas?
Atsakymas. Priklauso nuo to, kuo žmogus didžiuojasi. Jei jis didžiuojasi tuo, kad veikia žmonijos labui, tai kodėl gi ne? Joks veržimasis, joks judėjimas ar jokia būsena nėra neigiama savaime, tai visada priklauso nuo tikslo.
Bus daugiau…
#258050

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas IV d.

Kabalistinės grupės tikslas V d.

Kabalistinės grupės tikslas VI d.

Klausimas. Vienas iš senovės Babilono gyventojų – Abraomas tapo Izraelio tautos pradininku.
Kaip rašo XII am. kabalistas, gydytojas, filosofas Rambamas: „Abraomas suvokė tiesą dėl savo tinkamo supratimo. Jis žinojo, kad yra vienas Dievas, ir kad Jis suka dangaus sferą, ir Jis sukūrė viską, ir nėra visoje Visatoje Dievo, tik Jis.“ Ką suvokė Abraomas?
Atsakymas. Abraomas suvokė vienintelę Gamtos jėgą, kuri viską valdo, po savimi suvienija visas kitas jėgas ir savybes, esančias tik jos išvestinėmis.
Šią vienintelę Gamtos jėgą galima vadinti Kūrėju, nes iš Jos kyla visos kitos jėgos, materijos savybės, reiškiniai ir t. t.
Abraomas suvokė vienintelį šios jėgos dėsnį – abipusės meilės ir davimo dėsnį. Viskas, kas sukurta gamtoje, be žmogaus, sukurta būtent šiuo dėsniu.
Klausimas. Galima sakyti, kad Abraomas, pajautęs savyje egoizmo pliūpsnį, iš gamtos ištraukę šią teigiamą altruistinę jėgą ir subalansavo savo egoizmą?
Atsakymas. Taip. Tai ir reiškia, kad jis atskleidė Kūrėją.
#258853

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Klausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile