Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Suspausti egoizmą, kad susivienytum

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMes nesigiliname ir nestudijuojame mūsų skirtumų, o tiesiog siekiame susijungti, norime matyti save kaip vieną žmogų. Suspaudžiu savo egoizmą, kad susivienyčiau, kad išlaisvinčiau vietą, kurioje susijungčiau su draugais.
Suspaudimas negali būti egoistinis. Jeigu atlieku suspaudimą dėl savęs, vadinasi, man tik atrodo, kad neva sutraukiu savo egoizmą. Tikrasis suspaudimas visuomet būna dėl to, kad priimtum kitą: veiksmo pabaiga turi būti apgalvota jau pačioje pradžioje.
Noriu susijungti su draugu ir duoti jam vietą savo širdyje, ir todėl susispaudžiu. Dvasinis veiksmas prasideda nuo galutinio rezultato, nuo ketinimo, o paskui jau realizuojasi.
#254937

Iš 2019 m. spalio 30 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskirtiniai egoistai

Ką reiškia „vienytis“?

Ne taisyti, o vienytis!

Komentarų nėra

Klausytis savęs ar Kūrėjo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Būtinybė dirbti su Kūrėju kyla mumyse būtent dėl ego. Kaip mums pasiekti tokį egoizmą?
Atsakymas. Kaip mums mūsų egoizme pasiekti būtinybės dirbti su Kūrėju? Pirmiausia, jei nedirbsime su Kūrėju, tai dirbsime su savo egoizmu. Arba tarnauju savo „asilui“, arba tarnauju Kūrėjui – vienas iš dviejų.
Tačiau netarnauti, kitaip tariant, neklausyti, aš negaliu. Man reikia pasirinkti arba vieną, arba kitą prigimtį. Štai ir viskas.
Klausimas. Kitaip tariant egoizmas nepriklauso nuo kreipimosi į Kūrėją? Tačiau didelis egoizmas nori daugiau, o mažas egoizmas – mažiau, taip?
Atsakymas. Ne. Svarbiausia, kam nori tarnauti, dėl ko. Reikia gerai išsiaiškinti dešimtuke: arba sau – vadinasi, savo asilui, arba dešimtukui, vadinasi Kūrėjui, kuris yra jame.
#254824

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti blogį?

Viską valdo tik Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Ištirpdyti savo egoizmą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip nebijoti pojūčio, kai ištirpsti?
Atsakymas. Jeigu žmogui labai blogai, tai jis pasirengęs ištirpti ir nesibaimina. Kiekvieno gyvenime yra tokių akimirkų, kai jis pasirengęs dingti, nieko negirdėti, neegzistuoti.
Jei suprantame dvasingumo svarbą, pasiekiame tokią būseną, kai verta ištirpinti savo egoizmą, kad pasiektume dvasinį pasaulį.
#253399

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 2

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis praktikumas

Pakilti virš egoizmo

Ar reikia vystyti egoizmą?

Komentarų nėra

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, kad mes nenaikiname egoizmo, o statome ryšių tiltus virš jo? Jeigu keičiu fokusą virš atsiveriančio egoizmo, vis tiek jį kažkaip transformuoju? Ar man tik atrodo, kad jis lieka toks pat?
Atsakymas. Priartėję prie dvasinio pasaulio pradedame jausti, kad kyla problemų su mūsų jausmais ir protu. Panašu į tai, kaip fizikai atskleidžia dvejopą šviesos pusę: jos korpuskuline, arba banginę sandarą.
Elektronai praeina priklausomai nuo to, ar mato juos žmogus, ar ne. Vadinasi, suprantame, kad šiuo atveju veikia ne fizikiniai, o mūsų suvokimo dėsniai.
Fizikoje yra paribio efektai, patvirtinantys, kad mes ne visiškai suprantame, su kuo turime reikalų. Nors fiziškai visa tai atsispindi formulėse, grafikuose, vektorių strėlytėse arba skaičiukų mirgėjime ekrane, tačiau mes vis tiek nesuvokiame, kas vyksta iš tikrųjų.
Mūsų žemiškas protas pagrįstas aiškiu egoizmo ir negali suvokti sau priešingo, kuomet kažkas pagrįsta antiegoizmu. Be to, ne tiesiog antiegoizmu, kai pakeistum pliusą vietoj minuso, ir viskas, t. y. aš manau taip, o tu – priešingai, kai iš vienos pusės tavo egoizmas, iš kitos – mano. Tai nieko neduoda.
Kalba eina apie tai, kad mes esame viename objekte. Viename nore egzistuoja dviejų rūšių pojūtis: vienas – egoistinis, kitas – priešingas jam, tačiau vienu metu, viename nešiklyje. Galime pateikti pavyzdį iš Toros, kuomet Kūrėjas sako Abraomui: ,,Izaokas – tavo ateitis, jis toliau ves žmoniją į tikslą.“
Ir čia pat prideda: ,,Paimk ir užmušk jį, paaukok“. Kaip šios dvi priešingybės gali egzistuoti kartu? Žinoma, pasitaiko komentarų, kad per mirtį jis kaip ir pereina į kitą gyvenimą.
Mums reikia suprasti, kad čia turimas omenyje visai kitas suvokimo lygmuo, kita matrica, kuomet priešingumai ne tiktai gali egzistuoti kartu, o papildo vienas kitą, kartu išlaikydami ir priešybes.
Tačiau kalbėdami apie priešingumus mes turime mintyje, kad jeigu vienas egzistuoja, tai kito nėra, ir atvirkščiai. Tai kaip jie egzistuoja vienu metu? Šito mes nesuprasime. Tam kad suprastume, turi nusileisti aukštesnioji šviesa ir išplėsti supratimą, pojūčius, ir tuomet, kai jie taps dvasiniai, mes tai suvoksime.
Būtent šito siekiame dešimtuke – pamatyti pasaulį kitame lygmenyje, t. y. su kita galva, kita širdimi, su kitu suvokimu, su kitu žinojimu. O iki tol nieko negalėsime padaryti.
Pažiūrėkite, kas vyksta Izraelyje rinkimų išvakarėse. 20 partijų riejasi tarpusavyje, pasiruošusios viena kitą gyvą suėsti. O kas vyksta Europoje arba visame pasaulyje? Tai – tik pradžia. Mes pamatysime didžiulių problemų! Jų nebus galima niekaip išspręsti mūsų žemiškame lygmenyje. Niekaip!
Esmė ta, kad aukštesnysis valdymas artina mus tarpusavyje, o mes nepajėgūs surasti bendros platformos, dėl to, kad egoizmas kiekvienos valstybės, kiekvienos tautos auga. Jeigu anksčiau galėjome proporcingai augant egoizmui atsitolinti vienas nuo kito, tai dabar aukštesnysis valdymas spaudžia mus, stumia link vienas kito, ir neįmanoma nieko padaryti.
Arba pradėsime reikalauti, kad mums pakeistų pasaulio suvokimą į teisingą, dvasinį, arba linijiniu būdu priartėsime vieni prie kitų kare. Juk jeigu mus pastoviai artins, o mes būsime vis labiau priešingi vienas kitam, tai nieko kita neliks daryti.
Kūrėjas veika dviem jėgomis: iš vienos pusės Jis iš vidaus vysto mūsų egoizmą, o iš kitos pusės, iš išorės stumia vis arčiau vienas kito. Jeigu anksčiau gyvenome atitolę vieni nuo kitų ir bendravome tik tuomet, kai reikėjo, tai šiandien esame viename bendrame kieme.
Rytoj būsime viename, bendrame bute, o vėliau viename bendrame kambaryje. Kaip mes galėsime vienas kitą pakęsti? Be to, artėjimas vyksta tuo pačiu metu, kai auga ir vidinis egoizmas kiekviename. Taip Kūrėjas verčia mus kreiptis į Jį.
Tačiau kreipsis į Jį tik tie, kurie yra teisingos būsenos. Tiesiog šiaip sau šaukti negali. Žmonės virkauja jau tūkstančius metų, niekas nepadeda.
Pagal kabalos metodiką mums reikia susirinkti į dešimtuką, sukurti jame atitinkamą formą, kurioje mes norėtume pamatyti klausimo sprendimą: kaip dešimtukas gali tapti vienetu.
Tuomet visas pasaulis susiskirstys į dešimtukus, ir tokiu būdu visi išsitaisys. Nors mums atrodo, kad dešimtuką patys kuriame, tačiau iš tikrųjų yra ne taip. Vėliau pamatysime, kad visas tas mintis, jausmus, sprendimus įdiegia mums aukštesnysis valdymas.
#241589

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Siekti pusiausvyros

Komentarų nėra

Ar reikia vystyti egoizmą?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint pasiekti Kūrėją, reikia maksimaliai vystyti savo egoizmą. O jeigu žmogus nėra egoistas?
Atsakymas. Nereikia vystyti egoizmo. Tai visiškai neteisinga. Jis vystysis pats!
Mes neturime rūpintis tuo, kad būtume blogi. Priešingai, mums reikia rūpintis, kaip būti gerais, ir tuomet būsime blogi, nes mumyse ims skleistis vis labiau neigiamos savybės, kad jas ištaisytume.
O jeigu taisydamasis būsiu blogas ar man nesiseks, tai man pridės dar blogesnių savybių. Kam? Juk negaliu susitvarkyti su tuo, ką turiu.
Klausimas. Egoizmas panašus į danties nervą – be jo dantis negyvas. O kabalistai kaip stomatologai turi išgydyti sergantį dantį arba jį išrauti?
Atsakymas. Ištraukti nepavyks. Mes vis tiek turėsime taisyti egoizmą ir nieko kito nebus. Tik dar ilgai kankinsimės dėl „skaudančio danties“.
#253436

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Ar vienatvė naudinga?

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272

Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Vienišiaus būtis

Kam duodama vienatvė?

Komentarų nėra

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kūrinys Kūrėjo atžvilgiu – kaip moteris vyro atžvilgiu. Ar teisingai?
Atsakymas. Taip, bet tik grynai sąlyginai, nes mes nepriskiriame vyro ar moters skirtingoms kūrinio savybėms. Ir jie, ir jos – egoistai. Tik moterų egoizmas pasireiškia kitokiu pavidalu, negu vyrų, o daugiau tarp jų nėra jokio skirtumo.
Mes visi vieno Kūrėjo kūriniai, nė vienas iš mūsų neturi pranašumo. Atvirkščiai, judėjimas tikslo, teigiamo veiksmo link sustiprina suvokimą, kad mes jį turime pasiekti kartu.
#247180

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Kaip moteris veikia vyrą?

Ar reikia moteriai taisytis?

Komentarų nėra

Kliūtys – palaiminimas iš aukščiau

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei fizinėje grupėje man nepatinka kai kurie žmonės, ar tai gali būti kliūtis iš Kūrėjo realizuojant mano dvasinį potencialą?
Atsakymas. Sakyčiau, kad tai palaiminimas iš aukščiau. Tai juk gerai! Jums parodomas jūsų egoizmas – kiek negalite pakęsti kitų.
Kitaip tariant, turite absoliučiai aiškius apibrėžimus, kur turite kažkaip save taisyti ir kur galite išmatuoti savo kokybinį ir kiekybinį judėjimą draugų atžvilgiu. Ten viskas ir paaiškės.
#251393

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Už kiekvieno draugo matyti Kūrėją

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

gyvenimo prasmė, Valios laisvė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisas mūsų pasaulis – tai negyvoji, augalinė, gyvūninė ir ypač žmogiška prigimtis – vienas gryniausias egoizmas.
Kiekvienas gamtos elementas ir visų jų vienijimasis į gyvus ar negyvus, augalinius, gyvūninius organizmus veikia vienu principu: kaip galima daugiau įsisavinti tai, kas man naudinga, ir pašalinti tai, kas man netinka, neteisinga, negera. Tai grynas egoizmas, sveika gamtos programa, kuri mus valdo.
Kiek mes galime tai valdyti? Praktiškai negalime. Mes esame marionetės. Kiekviename iš mūsų yra egoistinė programa, pagal kurią mes veikiame.
Mums atrodo, kad mes veikiame savarankiškai, o iš tiesų mus valdo gamtos jėga. Ji mus sukioja kairėn ir dešinėn, kur nori ir kaip nori, – mes vykdome jos programą, net neįsivaizduodami, kad esame jos valioje. Mes egzistuojame egoistinėje prigimtyje, kaip visiškai valdomi elementai.
Kai žmogui kyla klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“, tai gamtoje tarsi kyla kažkoks prieštaravimas, klaida. Kaip gali būti, kad visiškai valdomas žmogus staiga klausia: „Kas aš? Dėl ko gyvenu, kodėl?“
Pati gamta iškelia mums tokį klausimą, duoda mums kažkokią valios laisvę, kad klausinėtume apie save, savo likimą: „Kam? Kaip?“.
Tai nelengva. Tokie klausimai kyla ne visiems. Tačiau mūsų egoistinio vystymosi procese vis daugiau žmonių pradeda apie tai klausinėti.
Iš principo, tai vienintelis klausimas, kurį gamta iškelia mums, kad mes susidomėtume savo veiksmų, vystymosi, gyvenimo programa: „Kam? Kodėl? Ką mes veikiame? Ar mes veikiame instinktyviai, ar kažkokiu būdu galime keisti savo elgseną arba vertinti ją kritiškai, iš kur atsiranda šios mintys?“
Nuo to momento žmogus tampa žmogumi. Ir tada stengiasi suvokti, kad jis valdomas, kad jis nenori to, ką jam skyrė jo prigimtis, kad tai kenksminga, bloga, reikia su tuo kažką daryti ir t. t. Žmogaus dvasinis vystymasis prasideda nuo klausimo: „Dėl ko man gyventi? Kodėl aš gyvenu?“
Atrodo, kad tai depresyvus klausimas, o iš tiesų jis labai reikalingas, nes būtent iš tokios būsenos žmogus pradeda tyrinėti: „Kas mane valdo? Kodėl? Kam? Sutinku aš su tuo ar ne? Aš noriu atskleisti mano valdymo šaltinį. Aš su juo nesutinku, aš noriu veikti ir gyventi kitaip. Aš noriu pakilti virš valdymo šaltinio, aukščiau šios jėgos. Aš nesutinku, kad mane išnaudoja.“
Kai žmogus pradeda save tyrinėti, jis atranda teisingų knygų. Paprastai jos būna susijusios su kabalos mokslu. Kartais, pradžioje, pasitaiko knygų apie psichologiją. Tačiau, jei gilinasi toliau, jis atranda kabalą.
Ir tada jam darosi aišku, kad jį valdo aukštesnė jėga – Gamta arba Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats. Jis stengiasi išsiaiškinti, kur jį veda, dėl ko jis egzistuoja, kaip jį valdo.
Jis pradeda suprasti, kad jį valdo dvi jėgos: teigiama ir neigiama, o jis pats yra neutralus. Net jam būdingas egoizmas, noras mėgautis – tai irgi ne jo, – jis nuleistas iš viršaus.
Taigi, jis yra absoliučiai neutralus kūnas, kurį iš vienos pusės veikia egoistinė jėga, o iš kitos – galimai altruistinė jėga.
Žmogus pradeda save tyrinėti.
Neigiamą, egoistinę, jėgą, kuri visuose gamtos objektuose, taip pat ir žmoguje viską sugeria, gauna, naudoja, mes vadiname moteriška jėga. O teigiamą, duodančią, užpildančią jėgą vadiname vyriška, Kūrėju. Gamta mus dalija į dvi dalis.
Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų pasaulio vyrais ir moterimis. Čia mes vienodai egoistiški. Mus veikia praktiškai tik viena neigiama jėga, o teigiama reikalinga tik tam, kad išvystyti dar didesnę mūsų neigiamą jėgą.
Klausimas. Klausimas apie gyvenimo prasmę – tai moteriškas klausimas?
Atsakymas. Ne. Kai tuštuma žmoguje pasiekia tam tikrą būseną, ir jis supranta, kad jo gyvenimas bereikšmis, jis teatlieka mechaninius veiksmus, tada jis pradeda klausinėti: „Kam ir kodėl?“ Ir nors veiksmus sukelia neigiama jėga, jie jau priklauso teigiamai.
Žmoguje pradeda kalbėti Kūrėjo dalelė, davimo savybė. Jam jau kyla prieštaravimas tarp dviejų jėgų.

Tęsime.
#247105

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai