Klausimas. Šiandien suvokiu, kad esu. Tai kažkaip leidžia man susivokti šiame pasaulyje. Studijuodamas jūsų straipsnius, vaizdo įrašus, dažnai girdžiu, kad Kūrėjo suvokimas – tai susiliejimas su Juo. Bet aš bijau, kad jei priartėsiu prie Kūrėjo ir su Juo susiliesiu, tai manęs neliks. Kokia tai baimė ir kas yra susiliejimas su Kūrėju?
Atsakymas. Susiliejimas su Kūrėju pasiekiamas, kai išgaruoja jūsų egoizmas, sumenksta jo svarba. Atsiranda davimo savybės svarba, kurią vadiname Kūrėju. Davimas tampa svarbiau visų kitų jūsų savybių, jėgų, ketinimų.
Kitaip tariant, davimo, ryšio, meilės viskam, kas yra „ne manyje“, savybė, ir yra priemonė, kuri suartina su Kūrėju. Tai ir yra dvasinė savybė. Jei pajaučiate, kad ji jau atsiskleidžia jumyse, vadinasi, esate teisingame kelyje.
Klausimas. Ar kartu su tuo neprarandu savo individualumo?
Atsakymas. Nieko neprarandate, nes ta savybė, kurią įgysite, taip pat išauga iš jūsų egoizmo, tik yra priešinga jam.
#261003

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikia išsaugoti individualumą?

Nenoriu būti skruzdėle!

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Per visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Patys neįstengėme užbaigti egoistinės globalizacijos epochos – tai atėjo gelbėjantis virusas! Norėjome pašalinti sienas neanuliavę egoizmo – virusas primeta mums kur kas griežtesnes ribas. Koks tausojantis vaistas yra virusas palyginus su pasauliniu karu!
***
Koronavirusas be nereikalingų šiukšlių nieko iš mūsų neatėmė. Taip praeiname etapus, vedančius iš šio pasaulio egoizmo. Virusas padeda mums pakilti, išsilaisvinti iš egoistinės vergystės, priartėti prie aukštesniosios jėgos, tikslo, dvasinio pasaulio atskleidimo. Vadinasi jis – vaistas!
***
Dabar per koronaviruso epidemiją aukštesnioji jėga atskiria mus: „Nepriartėkite vieni prie kitų! Daugiau dviejų nesirinkti!“ Kol neįsisąmoninsime, kokie atskirti esame. Mumyse turi atsirasti poreikis susijungti širdimi, gerais jausmais. Taip išgysime…
***
Dabar pasaulyje visi turi vieną problemą: sugriuvo visa gyvenimo tvarka, visas žmogaus pasaulis, atsirado tuštuma. Kabala aiškina: pasaulis gali susimažinti iki būtino egzistavimui lygmens. O mums svarbiausia – pasiekti amžiną dvasinį gyvenimą.
***
Koronavirusas pasiėmė iš mūsų tik šiukšles. Materialiai išgyvensime. Bet svarbiausia – atsirado galimybė atskleisti, dėl ko mums gyventi! Šiame pasaulyje esame formaliai. O viduje virusas kaip tik padeda mums ištrūkti iš Ego nelaisvės, priartėti prie aukštesniosios jėgos ir atskleisti dvasinį pasaulį.
***
Ateina nauja valdžia, „koronavirusas“, ir nušluoja mums vystymosi kelią tarsi cunamio banga, nuplaunanti viską, ko nereikia. Turime eiti šiuo keliu, kol išeisime iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
***
Koronaviruso epidemija parodė ES beprasmiškumą. Ji naudinga nebent viršūnėlei. Tapo aišku, kad pasitelkus rezoliuciją apie ryšius ir solidarumą nacionalinio egoizmo neištaisysi. Čia būtina aukštesnioji jėgą, o ES valdžia jos neturi! Virusas padės tašką „vieningai Europai“ !

Iš 2020 m. kovo 25-28 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Visi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Klausimas. Kas yra meilė sau?
Atsakymas. Tai mūsų egoizmas, kuris aiškus kiekvienam iš mūsų, kai žmogus myli save be galo, nekontroliuojamai, nesąmoningai, nes tokia prigimties galia. Tai pasąmoningai egzistuoja mumyse.
Klausimas. Tačiau tuo metu gaunu malonumą kitų sąskaita?
Atsakymas. Nebūtinai kitų sąskaita. Tiesiog meilė sau mylimam ir yra mūsų egoizmas.
#261217

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaittykite:

Būk aukščiau meilės sau

Egoizmas – materijos pagrindas

Būk aukščiau meilės sau

Globalus tarpusavio laidavimas – tai dėsnis, galiojantis visiems, į vieną sistemą sujungtiems elementams. Ir šis dėsnis įpareigoja kiekvieną žinoti, kaip jis turi elgtis sistemoje, kad atvestų ją į pusiausvyrą, į tobulą abipusį ryšį tarp visų dalių.
Žinoma, neįstengiame net įsisąmoninti šio dėsnio, o juolab jo laikytis. Negaliu prisiimti tokio įsipareigojimo, juk jeigu neatliksiu savo funkcijos integralioje sistemoje, tai ji visa išeis iš pusiausvyros ir kaltas būsiu aš.
Visi pajaus, kad pažeidžiau sistemos tobulumą. Išeitų, kad kiekvienas elementas lygiavertis visai sistemai bendrai, o tai gąsdinanti atsakomybė. Kiekvienas žmogus atsako už visą pasaulį. Todėl sakoma: „Geriau sėdėk ir nieko nedaryk“.
Štai taip dabar žmonių paprašė būti karantine ir neišeiti į gatvę, niekur nevažinėti, neskraidyti, su niekuo nekontaktuoti. O ką gi daryti?
Nuodugniai susipažinti su tuo, kad esame integralioje, globalioje sistemoje, kurioje veikia laidavimo dėsnis, kitaip tariant, tarpusavio priklausomybės dėsnis, ir kaip mums šią priklausomybę iš priverstinės paversti norima. Norime būti susiję ne todėl, kad mus įpareigojo gamta, o todėl, kad patys atskleidėme, kaip gera palaikyti ryšį!
Tai tiesiog gyvenimas rojuje – susijungti kartu į vieną tobulą vienybę ir pajausti gamtos tobulumą. Ir tada pajausime visas gamtos dalis, pradedant nuo tolimų žvaigždžių iki tokių gyvenimo formų, kurios mums dabar nežinomos. Žmogus galės tapti didingu tobulybės kūrėju.
Pirmasis išėjimo iš krizės etapas – karantinas, kitaip tariant, „sėdėk ir nieko nedaryk“ – tik mokykis. Žmonijos problema ta, kad ji ima veikti dar iki tol, kol supranta, ką daranti. Kol esame karantine, turime laiko pagalvoti: kokiame pasaulyje egzistuojame, kas mes tokie ir kas yra gamtos sistema, kurioje gyvename, o dar – kaip priklausome nuo gamtos sistemos, o ji nuo mūsų.
Kaip per savo santykius vieni su kitais veikiame bendrą gamtos sistemą: negyvąją materiją, augalus, gyvūnus bei žmones, ir kaip gamta reaguoja į mūsų veiksmus? Taip pradėsime mokytis to, kaip pastatyti nuostabius namus visiems – ne tik patogius, bet amžinus, tobulus, esančius aukščiau šio biologinio gyvenimo ir mirties, aukštesnėje pakopoje.
Taisydami tarpusavio ryšį, pakylame į begalinę sistemą, kurioje nėra laiko apribojimų. Pradedame gyventi pasaulyje, kuriame nėra mirties ir jokių apribojimų, tik beribis suvokimas ir egzistavimas. Dabar gavome galimybę ateiti prie tokio gyvenimo.
Visų pirma reikia išstudijuoti bendrą gamtos sistemą ir mūsų vaidmenį joje, ir kaip mums tarpusavyje organizuotis, kad užmegztume ryšį su šia bendra gamtos sistema. Juk kiekvienas iš mūsų – egoistas, priešingas gamtai. Ir kaip man prisiderinti prie gamtos sistemos, kuri visa integrali ir egzistuoja pagal laidavimo, vienybės, meilės, abipusio papildymo dėsnį, jei esu sukurtas priešingai?
Štai čia mums į pagalbą ateina kabalos mokslas, kuris moko, kaip mums, egoistams, sukurti tarpusavio ryšį, panašų į integralią gamtos sistemą. Tai vadinama „dešimtuku“, kur dešimt žmonių vienijasi, kad kartu sukurtų gamtos sistemą atitinkantį ryšį.
Žmogaus egoizmas visuomet mėgino visą pasaulį pajungti savo poreikiams. Bet šis laikas baigėsi. Epidemija sukėlė perversmą sąmonės pasaulyje, ėmėme suprasti, kad negalime naudoti visko tik savo naudai, kad turime ieškoti, kaip tapti naudingiems visai sistemai.
Dešimt žmonių – tai tarsi maža laboratorija, kur stengiamės sukurti antivirusą tuo, kad sutinkame nustatyti tarp mūsų tuos dėsnius, kurie veikia tobuloje, integralioje, globalioje sistemoje, kitaip tariant, abipusį davimą. Kiekvienas anuliuoja save ir iškelia kitus aukščiau savęs, kurdamas tokius santykius, kurie aukščiau kiekvieno asmeninio egoizmo. Tai ir bus vakcina nuo viruso.
Taip atsiras naujos grupės, kol visa žmonija gaus antivirusinę vakciną ir visi vėl elgsis pagal sveikos gamtos dėsnius. Tai bus naujas žmogus, juk jis suvoks devynių draugų norus kaip savo asmeninius ir rūpinsis jais labiau, nei pačiu savimi.
Priklausomai nuo to jis gaus palaikymą iš integralaus gamtos dėsnio, jis virs integralia gamtos dalimi. Globalaus laidavimo dėsnis įpareigoja žmogų būti susijusiam su visa sistema aukščiau jo egoizmo.
Gamta sukūrė žmogų didžiausiu egoistu iš visų kūrinių. Bet globali gamta per šią krizę nori mums parodyti, jog ji jau ilgai laukia, kad padarytų mus savo neatsiejamomis dalimis. Gamta tarsi sako mums: „Dabar esu pasirengusi įjungti jus į savo vidų kaip integralius elementus“.
Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas iš mūsų sukurtas kaip antiintegralus, norintis vien valdyti ir išnaudoti kitus. Gamta sukūrė mus priešingais sau, kad sulygintume neigiamas ir teigiamas būsenas bei įvertintume „šviesos pranašumą iš tamsos “. Ir tuomet galėsime pajausti ir įsisąmoninti integralią, tobulą būseną, panorėsime ją pasiekti. Kitaip, nesuprastume, kur esą.
Gamta nuo pat pradžių įdiegė mumyse egoistinę programą, kuri dabar nustojo veikti. Mes turime suprasti, kad egoistinė programa nesuderinama su globaliu, susijusiu pasauliu.
Krizė stumia mus, kad sutiktume susijungti su kitais ir laikytumės integralaus gamtos dėsnio. Turime įdiegti savyje naują, patobulintą globalaus laidavimo programą – vienintelę gamtoje egzistuojančią programą.
Ši programa veikia visur, išskyrus žmogų, tačiau mes negalime suvokti to savo neištaisytu, egoistiniu protu. Teisiame pasaulį pagal savo trūkumus, todėl matome jį neištaisytą. Bet vos tik imsime taisyti save ir panorėsime tapti integralia gamtos dalimi, pamatysime visiškai kitokį pasaulį ir suprasime, kad jis visada buvo toks, tiesiog to nepastebėjome.
Globalaus laidavimo dėsnis teigia, kad mes visi priklausome vienai sistemai ir privalome jaustis kaip vieno mechanizmo dantratukai, kur kiekvienas priklauso nuo visų. Taip suteiksime sau amžiną, tobulą, nuostabų gyvenimą. Daugiau nieko nereikalaujama ir krizė, sukurta koronaviruso epidemijos, priartina mus prie to. Palinkėkime mums visiems sėkmės ieškant teisingo sprendimo.
#261746

Daugiau šia tema skaitykite:

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Žmogus išnaudoja kitus su nauda sau – tai griauna integralią gamtos sistemą. Egoistinių norų neįmanoma pripildyti. Integrali, globali gamtos sistema nesutinka su tuo ir gamina antikūnus, neleidžiančius žmogui sugriauti gamtos sistemų…
***
Virusas išryškino apgaulingą ES šalių ryšį. Dar daugiau, užuot veikusios išvien, ES šalys užveria savo sienas. Virusas atskleidė melagingą sandraugą – ji buvo dalinė ir tik ekonominė, t. y. egoistinė, tačiau ne suartinanti tautas!
***
Jei matytume, kad geras žvilgsnis išgydo nuo koronaviruso, žemėje visi akimirksniu taptų teisuoliais. Tačiau iš mūsų reikalauja sąmoningumo, davimo siekio, o ne savanaudiškų interesų, minčių apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gera, žmogus liausis sirgęs.
***
Nūnai mūsų tarpusavio priklausomybė atsiskleidžia tuo, kad bijodamas užsikrėsti užsidarau nuo kitų, atjungiu neigiamus ryšius. Tačiau atskleiskime teigiamą priklausomybę! Jeigu tinkamai susijungsime, paleisime teigiamus virusus!
***
Žmonija praėjo ilgą raidos kelią ir ima jausti save kaip vieną kūną. Reikia padėkoti koronavirusui – jis atvedė visą pasaulį prie tokios vienybės. Jei epidemija užtruks, žmonija atskleis, kad išties priklauso vienai sistemai, kur visi priklauso vieni nuo kitų.
***
Jei Š. ir P. Amerikos, Europos šalys užvers sienas, žmonija grįš prie pasienio užtvarų. Vienintelė išeitis – išsiaiškinti, koks turi būti tinkamas mūsų tarpusavio ryšys ir sukurti gerus santykius, kad neprasiveržtų joks virusas. Virusas rodo nutrūkusius ryšius!
***
Atsiskleidžiančios problemos žmonijai tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus į vienybę. Nenorime kitam gero. O virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui per negerą žvilgsnį, teisiančius žodžius, kurie materializuojasi kaip virusai.
***
Virusas atvedė prie masinių atleidimų. Ši banga išjudins žmoniją, stovime prie raudonos linijos, gamta neleis mums taip toliau egzistuoti. Pirmąsyk per visą žmonijos istoriją įsisąmoniname, kad tai smūgis iš aukščiau. Kiekvienas pajaus, jog tai bausmė iš aukščiau, kad mus tempia iš viršaus.
***
Žmones sieja tarpusavio priklausomybė pramonėje, prekyboje – visur, tačiau mes negeriname savo santykių. Jie prieštarauja tarp mūsų augantiems ryšiams. Aš susisiekiu su visais, kad iš kiekvieno išspausčiau visus syvus. Kai šie ryšiai tampa nebepakenčiami, gamta suduoda smūgį ir juos pertraukia.
***
Koronaviruso epidemija – pirmoji bausmė visų smūgių serijoje, kurie vienas po kito ims atsiskleisti. Juk jeigu vieni su kitais elgiamės blogai, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas kyla ten, kur trūksta apibusio laidavimo, kurio turėjome laikytis.
***
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti: koronavirusas – ne atsitiktinumas. Gamtos jėgos vedą žmonių visuomenę ir siekia sujungti mus į vieną sistemą. Šioje sistemoje galioja dėsniai, ir gamta įpareigos mus jų laikytis, jei ne savo noru, suprantant, tai priverstinai.
***
Koronavirusas – bendra visų problema, ji iš žmonijos reikalauja tinkamos vienybės ir tarpusavio laidavimo. Gamta siekia atvesti mus prie būtino, sąmoningo abipusio laidavimo, kad taptume tartum vienas žmogus, viena sistema.
***
Koronavirusas stipriai pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje, iškeldamas mums rimtas problemas: 1. Esame stipriai susiję ir priklausome vieni nuo kitų. 2. Mūsų ryšys nėra geras, reikia mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas atskleidžia visą mūsų būsenos sunkumą.
***
Pats pavojingiausias virusas – mūsų egoizmas. Jei nesinaudosime savo vidiniu egoizmu, neutralizuosime išorinius virusus – panašus gydo panašų. Norint išsigydyti nuo griaunančio egoizmo, mūsų veiksmai turi virsti altruistiniais, kaip vieninga žmonija mažoje Žemėje.
***
Mums būtina įsisąmoninti, kad virusai perneša informaciją – ir taip skatina mūsų vystymąsi. Tokį greitą ir galingą pokytį gali sukelti tik biologiniai informacijos pernešėjai. Koronavirusas – ne epidemija, o visos žmonių rasės pasikeitimas…
***
Dėl koronaviruso žmonija gali atskleisti didžią įžvalgą: visi pajaus, kiek tarpusavyje susiję ir kiek mums reikia vieniems kitų, kad mūsų neatriši, kad ir kaip stengtumės nutraukti tarpusavio ryšius. Arba gera priklausomybė, arba alkana mirtis…
***
Infekcijos proveržiai rodo mums ryšio principą ir žmonių atsakomybę, kiek kiekvienas veikia visus kitus. Gamta mokys mus tinkamai tarpusavyje sąveikauti, kol įsisąmoninsime geros sąveikos tarp visų žmonių taisykles. Taip priartėsime prie visiško savo egoizmo ištaisymo!

Iš 2020 m. kovo 5-16 d. M. Laitmano twitter

Valdžiai vis tiek teks kiekvienam piliečiui mokėti tam tikrą nedidelę išmoką pragyvenimui. Pagal kabalą, tai reiktų susieti su visiems privalomu kursu, ugdančiu ir šviečiančiu žmones apie naują visuomenę ir jos taisykles-dėsnius.
***
Visi pasaulyje laukia, kol bus sukurta priemonė prieš koronavirusą. Tinkamiausia priemonė – mūsų visuotinė vienybė virš visų egoistinių „virusų“. Pamėginkime ar bent jau galvokime apie tai…
***
Sulaukiu daugybės klausimų apie tai, ką koronavirusas su mumis padarys? Atsakymas paprastas: niekas nežino! Kabala sako, kad tai padės sustiprinti mūsų tarpusavio ryšį nepaisant mūsų egoizmo. Kas nori palengvinti savo išsitaisymą – tegu studijuoja kabalistinę medžiagą!
***
Koronavirusas atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jei suprasime, kad galime gyventi kitaip, išlaikydami harmoniją su gamta ir gerus tarpusavio santykius, pakilę virš egoizmo, – įstengsime greitai įveikti epidemiją. Virusas rodo, jog išvedėme iš pusiausvyros pasaulį–gamtą.
***
Išsiaiškinkime, kodėl vieni kitiems perduodame mirtiną virusą būtent per savo egoistinį bendravimą, ir kaip užsikrėtimą blogiu paversti į užsikrėtimą gėriu bei priartėti prie naujojo pasaulio. Tikiuosi, suprasime šitai ir galėsime visiems apie tai papasakoti.
***
Anksčiau kiekvienas buvo už save ir prieš kitus. Virusas nutolino mus ir leido pradėti naujus tarpusavio santykius – gerus ryšius. Kol kas to nesuprantame. Laikas eina, virusas laukia, galimybė nyksta, todėl prie tinkamų tarpusavio santykių gamta vis mus veiksmingiau…
***
Anksčiau kiekvienas galvojo tik apie save. Šiandien kiekvienas turi galvoti apie visus, juk esame viena visuma, vienas organizmas. Kiekvienas iš mūsų – ratukas, nuo kurio priklauso kitų gyvenimai.
***
Paklauskime savęs: kodėl visos pasaulio vyriausybės imasi tokių neproporcingų apribojimų: riboja žmonių bendravimą, uždaro įmones, pakerta savo šalių ekonomikas, ir, beje, atlieka tai taip lengvai…?
***
ES užveria sienas. Virusas, kuris iš tiesų yra vaistas nuo egoizmo, privers mus priimti fizines gyvenimo formas, kurias rodo mūsų egoizmas, t.y., nutolimo, atstūmimo vieniems nuo kitų formą, o toliau ir apibusio sunaikimo – jei neimsime su juo kovoti.
***
Jei koronavirusas pasibaigs po poros mėnesių, pasaulis atsistatys. Bet jei nuopuolis užsitęs, tai šalims teks vienytis, kad išgyventų, pamiršus visus egoistinius išskaičiavimus. Galbūt žmonija, prieš žūdama nuo egoizmo, sutiks pakeisti savo blogą elgesį į gerą ryšį…?!
***
Koronaviruso epidemija atvedė prie globalios situacijos, revoliucijos. Mikroskopinis virusas pakerta mūsų galingas, nepajudinamas struktūras! Valstybės uždaro sienas. Visas pasaulis slepiasi užsirakinęs namuose. Priešas atsiskleidžia neprieinamame lygmenyje…
***
Vienas mažas virusas griauna sukurtus naudingus ryšius tarp mūsų, kai vieni kitų sąskaita užsidirbome, eksploatavome kitas kitą, konkuravome tarpusavyje. Gamta siekia atkurti tinkamą pusiausvyrą, todėl priešinasi mūsų egoistinei prigimčiai, norinčiai visus išnaudoti…
***

Esant nuolatiniam progresui ir materialiam pritekliui – žmogiškųjų santykių trūkumas. Nesugebame sukurti normalios visuomenės ir tinkamai ugdyti vaikų. Gamta rodo: gydyti reikia tik ego, ir atskleidžia virusą – čia krizės esmė!
***
Žmogaus raida veda prie ryšio įsisąmoninimo ir tarpusavio priklausomybės. Kad sustabdytų epidemiją, šalys mėgina užsiverti, izoliuoti žmones nutraukdamos ryšius. Bet taip pasmerkiame save skurdžiam gyvenimui, tarsi grįžtame į pirmykščius laikus…

Iš 2020 m. kovo 16-22 d. M. Laitmano twitter

Koronavirusas rodo man į mano egoizmą: kur man jį reikia pažaboti, o kur tinkamai pajungti.
Ir jeigu tinkamai išnaudoju apribojimus, kuriuos man primeta virusas, ir laikausi valdžios, sveikatos ministerijos nurodymų, tai taip parodau Aukštesniajai Jėgai, kad esu pasirengęs ir priimu visą Jos skirtą gydymo programą ir noriu per tai ateiti prie naujų santykių visuomenėje. Ir taip iš tiesų prie jų artėju.
Pamėginkite taip atlikti ir pamatysite, kaip tai organizuoja jus iš vidaus, ištiesina, nukreipia. Dėl epidemijos kalti ne žmonės, ne virusai, ne valdžia ir ne gydytojai, o Aukštesnioji Jėga, kuri taip nukreipia mus per visus tuos apribojimus į tikslią trajektoriją, vedančią pas Ją. Būtent tai ir vyksta dabar.
#261831

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentaras. Ramiajame vandenyne buvo aptiktas šeštasis žemynas – šiukšlių sala, kurią daugiausiai sudaro plastikas ir kuri yra maždaug JAV dydžio.
Tai didžiulė problema, nes plastikas suyra tik per tūkstantį metų.
Atsakymas. Nemanau, kad mes egzistuosime šioje planetoje tūkstantį metų. Mes labai greitai ją pribaigsime. Žemė taps planeta be gyvybės.
Mes neturime kur bėgti. Niekur nėra tinkamų planetų. Taigi neverta svajoti apie Marsą ar kokias kitas planetas. Ir kam? Argi ten vėl neužteršime visko?
Kol žmonija savęs neištaisys, nėra ko blaškytis. Turime galvoti tik apie tai, kaip ištaisyti savo prigimtį. Kaip egoistinę prigimtį paversti altruistine, kad žmonės galvotų vieni apie kitus, suprastų, jog tik geras tarpusavio ryšys atvers žmonijai ateitį. Priešingu atveju mes kiekvieną dieną laidojame save gyvus šiame šiukšlių sąvartyne. Gaila vaikų.
Klausimas. Tarkime, prasidės kilimo virš egoizmo procesas. O kas bus su šiukšlėmis? Jos niekur neišnyks.
Atsakymas. Išnyks. Apskritai visas materialus pasaulis visiškai priklauso nuo mūsų vidinių savybių. Todėl išnyks.
Klausimas. Todėl, kad aš jo nematysiu?
Atsakymas. Ne. Paprasčiausiai mūsų tarpusavio santykiai bus tokie geri, kad nebus vietos blogio jėgoms. Ir šios šiukšlės pamažu pradės mažėti.
Kur jos dings? Taip, kaip ir gamtoje. Iš kur atsirado mūsų egoistinis pasaulis? Atsirado Visata, staiga pradėjo plėstis ir t. t. Taigi viskas egzistuoja pagal kažkokį vidinį, slaptą planą.
Yra daug to, ko mes nematome, nejaučiame. Egzistuoja kiti ryšiai gamtoje. Didingos gamtos jėgos – jos slaptos, paslėptos. Imkime ir pradėkime jas atskleidinėti.
Pati pagrindinė slapta gamtos jėga – tai žmogaus protas, jo jėga, minties jėga, noro jėga. Jei pradėsime tai naudoti, naujame lygmenyje ims skleistis visiškai naujos savybes tarp skirtingų gamtos dalių.
Plastiko nebus. Viskas taps taip skaidru, natūralu ir švaru, kad turėsi dar priprasti prie tokios švaros. Tu negalėsi kvėpuoti šiuo švariu oru ir neapsinuodyti šiuo tyru šaltinio vandeniu.
Jei mes kartu nukreipsime savo mintis vienas į kitą ir panorėsime pasiekti davimo, meilės, bendrystės, susietumo savybes, tai blogis pasišalins iš pasaulio visuose lygmenyse. Nes gaila, bet esame pačiame aukščiausiame lygmenyje. O laimė bus, jei išties užsiimsime savimi.
Klausimas. Bet ar spėsime tai padaryti?
Atsakymas. Spėti tai spėsime, tačiau kiek reikės patirti kančių ir kiek žmonių pasieks tokią būseną – klausimas.
#248616

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? IV dalis

Kodėl mes kenčiame? I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?