Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Atgal į vieną sielą

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistiniuose šaltiniuose pasakyta, kad mes buvome sukurti, kaip viena siela, kuri vėliau susiskaldė. T. y., kai atsirado egoizmas, kiekviena dalis pradėjo jaustis vis labiau tolstanti nuo kitų.
O materialiame pasaulyje – atvirkščiai. Mes matome evoliuciją vienaląsčių organizmų, kurie jungiasi į vis sudėtingesnius junginius, ir palaipsniui pasiekiame būseną, kai tampame, kaip rašo Baal Sulamas, kaip viena šeima. Tai kažkoks atvirkštinis procesas?
Atsakymas. Po Didžiojo sprogimo procesas pasisuko atgal. Iš negyvosios materijos pradėjo vystytis augalinė, po to gyvūninė ir žmogus.
Klausimas. Galiausiai žmonija atrodys kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ji atrodys taip, kaip mes ją įsivaizduosime. Iš tiesų žmonijos nėra, ji tik mūsų pojūčiuose. Materija – tai tikrovė, kurią mums suteikia pojūčiai. Palaipsniui žmonės tarpusavio sąveikoje suvoks, kad šios tikrovės, kuri tariamai mus skaldo, nėra. Ji tik įsivaizduojama mūsų suardytose savybėse.
Klausimas. Pradžioje mes jau buvome, kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ne. Faktas yra tas, kad mūsų prototipas „Adomas“ (žmogus) nebuvo sudarytas iš dviejų priešingų savybių, surenkančių visus norus ir ketinimus. To nebuvo.
#229153

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nugriaudėjo Didysis sprogimas?

Kas yra žmogus?

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Komentarų nėra

Kam egzistuoja šis pasaulis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip apibrėžiate, kokiame pasaulyje egzistuojame? Kam yra šis žemiausias pasaulis?
Atsakymas. Esame egoizme. Jis ir vadinamas „mūsų pasauliu“, kurį jaučiame savyje.
Mūsų žemesnysis pasaulis egzistuoja tik tam, kad iš jo galėtume pakilti į aukštesnįjį pasaulį, kad turėtume išeities tašką, į kurį galime kristi ir vėl kilti, kaskart nuo jo atšokdami į vis aukštesnę dvasinio pasaulio pakopą.
Klausimas. Jeigu gyvename egoizmo pasaulyje, kaip galima efektyviau išnaudoti jį, kad ateitume į dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Turime išnaudoti mūsų egoistinį pasaulį, nes mums reikia jame egzistuoti fiziškai. O visą likusį dėmesį nukreipti į savo būseną grupėje. Būtent priklausomai nuo mūsų tarpusavio ryšio, kursime dvasinį kli/indą, dvasinį jėgų tinklą, kur rasime Kūrėją.
#243214

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Iliuzinis pasaulis

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra

Ar baimė padeda pažinti save?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar baimė padeda pažinti save?
Atsakymas. Baimė – labai reikalinga vidinio gyvenimo forma, nes egoizmas, noras mėgautis, jaučia tik tuštumą arba prisipildymą, t. y. baimę arba jos nebuvimą.
Todėl baimė – pati natūraliausia egoizmo egzistavimo forma. Mūsų pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 800 baimės rūšių. Šiomis baimės rūšimis tiriame save.
Klausimas. Ar yra kabaloje metodika, kuri moko pakilti virš baimės?
Atsakymas. Žinoma! Svarbiausia – sukurti savyje Kūrėjo didybę, tai padės pakilti virš baimės. Baimė visą laiką tave vysis ir padės kairiojoje linijoje, o tu kilsi virš jos dešiniojoje. Tai stums tave pirmyn.
Kitaip tariant, pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas virš baimės. Žmogus, net nesuvokdamas to, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučia baimę. Taigi, savęs jutimas – tai baimės suvokimas: „Kas vyksta su manimi?“ Nuo kokių išorinių ar vidinių problemų turiu pasislėpti, pasišalinti, saugotis?“ Viskas balansuoja tik ties baimės suvokimu.
Klausimas. Kaip subalansuoti šią nepatogią būseną?
Ataskymas. Tik išeinant, pakylant virš savęs: apribojimas (cimcum) – ekranas (masach) – Atspindėtoji Šviesa (Or Chozer).
Klausimas. Šiais laikais žmonija daug uždirba iš antidepresantų, kurie padeda išvengti baimių. Ar tai ženklas, kad, laikui bėgant, baimė nuolat auga?
Atsakymas. Dabar žmonija išgyvena labai įdomų tarpusavio jungimosi virtualiuose tinkluose ir pan. periodą. Visa tai plėsis.
Žmonėms kils daugybė problemų, baimių, nerimo, nes tokiu būdu įsijungdamas kiekvienas perduoda kitiems savo baimę. Taip vieni kituose mes labai daug ką ištaisome.
#229145

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Sielos vystymosi taškas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„Ir paklausė jo tas žmogus: „Ko tu ieškai …? (…), tai yra „Kuo aš tau galiu padėti?“ Ir Josifas atsako jam: „Brolių aš prašau…“, tai yra aš noriu būti grupėje, kur yra meilė draugams, ir tada aš galėsiu pakilti keliu, vedančiu pas Kūrėją. (Rabašas, „Draugų meilė (1)“).
Kitaip žmogus jokiu būdu nepasiekia dvasinių savybių, jo siela neišsivystys iš taško, egzistuojančio jame. Jis turi išdirbti šį tašką.
Pati kritiškiausia būsena, kai žmogus pradeda jausti iš vidaus, kad tai jam brangiausia, ir jis, padedamas grupės, turi atverti šį tašką dėl Kūrėjo.
Jis pradeda aiškiai suprasti, kad ieško grupės, kur yra meilė draugams, ir tik tada pradeda kilti Kūrėjo link, nors iki tol buvo grupėje dešimtį metų.
Visos ankstesnės būsenos dar egzistuoja jame neatskleistu pavidalu ir atsiveria palaipsniui iki pat ištaisymo pabaigos. Tačiau tas taškas, kai jis suvokia, kad nėra kitos išeities, išskyrus susivienijimą grupėje ir savęs anuliavimą, labai svarbus.
Tai dvasinio indo (kli) gimimas, todėl nuo jo prasideda nusileidimas į Egiptą. Egoizmas atsiskleidžia tik žmogui, kuris pasiruošęs tinkamai jį atskleisti. Toks dvasinis kelias. Jį galima pagreitinti, bet tai priklauso nuo žmogaus, o ne nuo kažko iš išorės.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus jaučia, kad broliai jį išdavė ir jis negali eiti su jais?
Atsakymas. Tai puikus jausmas, kai jis supranta, kad visos jo buvusios savybės iš tiesų – egoistinės. Todėl jis mato, kaip jos keičiasi, gerėja, tačiau lyginant su ankstesnėmis būsenomis – tai išdavystė, pardavimas, tai visiškai kitas lygis.
Ankstesnės žmogaus savybės, kurios jį vedė egoizmo keliu ir padėjo pasiekti bet kokių tikslų, staiga jį išduoda. Tai ir yra broliai, kurie išduoda žmogų. Jis supranta, kad jų tikslai skirtingi ir bando juos įtikinti, kad jie turi susivienyti ir pasiekti aukštesnį tikslą.
Palaipsniui jis suvokia, kokios tos savybės, kokie tie broliai, – su jais niekur nenueisi, reikia juos taisyti, jis negali būti su jais susijęs. Iš esmės, jis pradeda suprasti, kad tokia jo egoistinė prigimtis, todėl jis pagal savo sugedimą mato visus tuos trūkumus ir iškrypimus.
#230894

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pas Kūrėją vedantis nusivylimas

Žmogus, ieškantis brolių

Savųjų brolių ieškau

Komentarų nėra

Kabalisto pakopos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką gali paskutinės pakopos kabalistas ir ko negali vidurinės ar žemesnės pakopos kabalistas?
Atsakymas. Duoti. Viskas įvertinama ir matuojama tik pagal galimybę duoti. Kuo didesnis žmogaus egoizmas, tuo labiau jis duoda, vadinasi, jo pakopa aukštesnė. Taip jis labiau atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją ir savo būseną Kūrėjo lygmenyje.
Klausimas. Kaip apibrėžti mano egoizmo jėgą?
Atsakymas. Dabar kol kas negali išmatuoti savo egoizmo jėgos. Ją galima apibrėžti, tik būnant trijose linijose: dešinėje, kairėje ir vidurinėje. Tuomet mes gausime galimybę, vieną pusę pasverti kitos atžvilgiu ir pagal tai atsiras dvasinės pakopos. Taip ir matuojamas egoizmas.
#242792

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Linkstu duoti

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į savo dvasinę kibirkštį. Kai jaučiame, kada ji gęsta, bloškia mus žemyn ir kada pakelia, turime galimybę likti nepriklausomi nuo jos ir patys spręsti, kokios būsenos bus mumyse ši kibirkštis. Jei teisingai ją išnaudosime, tai ji visada trauks mus pirmyn.
Kibirkštis – tai mūsų ryšys su Kūrėju, su dvasine tikrove. Nesvarbu, teigiamas ar neigiamas ryšys, svarbiausia, kad jis yra! Turime padėkoti už blogą būseną, kaip už gerą. Priešingai, kai kibirkštis prigęsta, Kūrėjas suteikia mums galimybę patiems uždegti ją, uždegti pačius save.
Vystymasis materialiame pasaulyje taip pat reikalauja nesilaikyti įsikibus ankstesnių pasiekimų, jei nori judėti pirmyn. Taip vyksta bet kurioje vietoje. Kodėl gi mums taip sunku priimti dvasiniame vystymesi, kad vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus, į pakopą, nuo kurios turime pakilti?
Materialiame vystymesi tai suvokiama kaip natūralus procesas, juk mus pirmyn stumia egoizmo jėga. O dvasiniame šį principą labai sunku priimti, nes tenka judėti vadovaujantis tikėjimu aukščiau žinojimo, per dvasinį nubudimą, o ne egoistinį (interesą).
Net jei egoizmas nemato jokios naudos sau, jokios perspektyvos, vien tamsą, ir nestumia mūsų pirmyn, reikia kažkaip paskatinti save, rasti dvasinės motyvacijos.
Tai įmanoma tik dešimtuke, mums susivienijant. Jei visi, išskyrus vieną, kuris patiria kritimą, sujungia savo taškus širdyje, nepaisydami savo egoizmo, pamindami jį, ir taip žvelgia į draugą, tai perduoda jam savo dvasinę jėgą.
Aptikus, kad vienas iš draugų išgyvena kritimą, kiti devyni sąmoningai aiškinasi savo egoizmą ir sumažina jo vertybes iki minimumo. O savo susijungimą, taškus širdyje, kūrimo tikslą ir Kūrėją – išaukština.
Ir tada šis potencialų skirtumas: tarp vienijimosi grupėje ir susipriešinimo joje, dvasingumo vertingumo ir jo ignoravimo, garantuoja įtampą, su kuria jie daro įtaką draugui, suteikdami jam dvasinę jėgą. Jis pabunda nuo šios jėgos ir gali naudotis ja, kad galėtų pajudėti ir įsijungti į dešimtuką. Iš esmės, jo kritimas pasitarnauja kaip priežastis bendram visų pakilimui.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakelti kritusį draugą

Aš gimdau Kūrėją

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Komentarų nėra

Ketinimo įtaka Žemės ekologijai

Ketinimas, malda, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar žmogaus ketinimas padaryti kitam žalą veikia negyvąją ir augalinę gamtą? Kabalos mokslas sako, kad gamta į tai reaguoja visa griaunančiais uraganais ir kitomis stichinėmis nelaimėmis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Visa gamta yra neatskiriama ir tarpusavyje susijusi, todėl mūsų poveikis bet kuriai jos daliai turi įtakos visoms likusioms dalims. Kuo aukštesnis gamtos lygmuo, kurį mes veikiame, tarkim žmonių, tuo labiau tai atsiliepia visuose ankstesniuose lygiuose: gyvūniniame, augaliniame ir negyvajame.
Ir atvirkščiai, jei mes veikiame tik negyvąjį sluoksnį, tada mažesniu mastu tai paliečia augalinę gamtą, dar mažiau gyvūninę ir dar mažiau – žmogų.
Pasirodo, mano blogas požiūris į kitą žmogų persmelkia visą piramidę. Čia ir atsiskleidžia ekologinė ir kitos problemos: mes patys sukeliame uraganus, stichines nelaimes ir kitas bėdas.
Anksčiau negalėjome savo ketinimais kažko keisti, bet nuo praeito amžiaus pradžios viskas pasikeitė. Pažvelkite, ką padarėme per XX a.! Ir viskas todėl, kaip sako kabalistai, kad žmonija pasiekė visiškai naują būvį.
Jei XX a. pradžioje pasaulyje buvo 2 mlrd. gyventojų, ir tai yra maždaug tiek, kiek planeta gali išlaikyti, tai šiandien yra 8 mlrd. žmonių. Tai rodo, kad per pastaruosius 100 metų mes rimtai išvedėme mūsų sistemą iš pusiausvyros.
Klausimas. Tai reiškia, kad 2 mlrd. žmonių negali atlaikyti dabartinio egoizmo lygmens ir todėl turi būti 8 mlrd.?
Atsakymas. Jei mes vystytumės tinkamai, tai mums nereikėtų 8 milijardų žmonių.
#230746

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Siekite tiesos

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš pažįstu žmonių, kurie per dvasines praktikas, atsisakydami savo norų, gyvena dėl Dievo ir patenka į dvasinį pasaulį. Tačiau nė vienas iš jų neužsiima kabalos mokslu. Kodėl jūs tvirtinate, kad tik kabalos mokslas padeda atskleisti Kūrėją?
Atsakymas. Aš nieko netvirtinu ir su niekuo nesiginčiju. Aš turiu savo žinias. Jei kas nors nori jas įsisavinti, tai gali studijuoti tą medžiagą, kurią mes skelbiame internete. O ginčytis, kokia metodika geriau užsiimti ir kaip ją įsisavinti, aš nenoriu.
Kodėl turėčiau kažką įtikinėti, kad jis teisus ar neteisus? Jei žmogus siekia tiesos, jis randa savo metodiką ir juda į priekį. Svarbiausia – nesustoti. Todėl, kuo jūs beužsiimtumėte, siūlau tik viena: gilinkitės, plėtokite ir nieko nebijokite.
Tora / kabalos mokslas nepripažįsta egoizmo atsisakymo, nes jis yra mūsų materija. Kuo labiau juo naudojamės, tuo turime didesnę galimybę pakilti.
Skirtingai nuo religijos ir kitų dvasinių praktikų, kabalos mokslas su džiaugsmu naudojasi egoizmu, nes tai – Kūrėjo dovana. Juk būtent egoizmu žmogus ir visi kūriniai skiriasi nuo Kūrėjo. O jei norėsime sunaikinti ego ar anuliuoti patį norą, tai kas iš mūsų liks?
#230801

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Kabaloje nėra meditacijų

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi?

Komentarų nėra

Sąlyga suvokti Kūrėją

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei Kūrėją jaučiame kaip kančių šaltinį, tai Jo siekti sunku. Ar pastangos pajausti, kad Jis – geras ir kuria gėrį, irgi laikomos egoizmu?
Atsakymas. Turime tai atskleisti. Iš tų būsenų grupėje, kurias mėginame sukurti, ruošiame dirvą Jam pasiekti.
Tiek, kiek pasiekiame meilės ir davimo savybes, sujungdami virš mūsų egoizmo, sukuriame sąlygas, t.y. kli/indą, kuriame suvokiamas Kūrėjas
Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame kli, kiek esame Jam panašūs pagal davimo ir meilės savybę – savybę, kuria Jam paruošėme.
#242047

Iš 2018 m. lapkričio 18 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį?

Šviesos kelias ir kančių kelias

Komentarų nėra

Kaip veikti, kai viskas dėl savęs

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKaip galima eiti toliau su ankstesne jėga ir užsidegimu, jei atskleidi, kad visi tavo veiksmai egoistiniai, vedini valdžios, garbės troškimų, pasipūtimo, kitaip tariant, priešingi teisingam ketinimui?
Suprantame, kad veikiame egoistiškai ir visi mūsų ketinimai bei veiksmai būtinai bus dėl savęs. Tačiau tuo pat metu norime eiti pirmyn priešinga kryptimi – tai ir yra išėjimas iš Egipto tremties.
Esame valdomi savo egoizmo, ketinimų dėl savęs, egoistinio požiūrio į grupę. Reikia tai suprasti ir drauge toliau veikti, tikintis, kad mūsų veiksmai bus dėl davimo. Tegu kol kas ne ketinimai, o tik veiksmai, ir taip pritrauksime gražinančią į Šaltinį Šviesą.
Jeigu mūsų ketinimai jau būtų dėl davimo, dirbtume su vidine Šviesa, o taip dirbame su supančia Šviesa – tai skirtumas: kad kol kas nėra ketinimo duoti. Net jeigu esame egoizme, ketinimuose dėl savęs, tai organizuojame savo veiksmus dėl davimo, ir taip pažadiname supančią Šviesą.
Todėl ir esame veiksmų pasaulyje. Juk galime pažadinti grąžinančią į Šaltinį Šviesą būdami jam priešingos būsenos. Tuo skiriasi žmonės, turintys tašką širdyje. Jie gali pajausti, kad yra davimas, Kūrėjas, altruistinė vienybė, tačiau viso to neįstengia atlikti.
Kitaip tariat, jie supranta, kad yra davimas, tačiau patys yra priešingos būsenos. Ir todėl jie savo veiksmais gali pritraukti poveikį iš davimo pakopos, kuri vadinasi grąžinanti į Šaltinį Šviesa.
Tai prieinama tik žmonėms, kurie turi egoizmą ir „tašką širdyje“ egoizmo viduje – dvi priešingas savybes. Egoizme jie veikia priverstinai, dėl savo prigimties, būdami tremtyje, Faraono vergovėje.
Tačiau tuo pat metu, taško širdyje šaukiami jie siekia davimo, pabėgti iš vergystės, išeiti iš tremties. Vos nušvinta kokia nors viltis, o jie ir vėl įsitikina, kad negali išeiti iš egoizmo. Ir taip kaskart. Kol „sušuks Izraelio sūnus nuo tokio darbo“.
Dvi priešingas savybes turi tik „Israel“, žmogus, siekiantis Kūrėjo. Jis įsisąmonina, kad yra valdomas noro mėgautis, bet drauge gali galvoti apie davimą, kaip pakilti virš savęs. Ir jam tai ne filosofija ir ne psichologija, o realus gyvenimo tikslas. Jam duotas toks noras noro viduje, dvasinis taškas egoizme.
#240116

Iš 2019 m. sausio 27 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Nepaperkamasis taškas širdyje

Ištraukos iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai