Pateikti įrašai su altruizmas žyme.


Sugrįžimas prie meilės

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuomet visi atsikratys egoizmo ir taps tobuli, ar tuomet gims vaikai, ar jie bus tobuli nuo gimimo?
Atsakymas. Taip, visiškai tobuli. Tuomet pasaulis taps gyvūniniu ir visi vienas kitam darys tik gera, jokio blogio nebus.
Klausimas. Tuomet, kaip sakoma, vilkas gulės šalia ožiuko, o mažas berniukas žais su juo?
Atsakymas. Jeigu egoizmas galutinai ištaisytas, kaip gali būti, kad vienas kenktų kitam?
Klausimas. Kuo tuomet mis vilkas? Kuo jis bus sotus?
Atsakymas. Tiktai davimu kitiems, nereikės jokio maisto, iš viso nieko.
Kai tik pasaulis pradės po truputį artėti link galutinio ištaisymo, visos jo detalės pradės nykti iš mūsų pojūčių. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus pereis į nematerialų lygmenį, nes egoizmo nebebus, nebebus materijos.
Materija tėra iliuzija, duota mums pajausti, kad turėtume su kuo dirbti, grąžindami save į altruizmą, įgydami davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Ateities žmogus

Didelis egoizmas – didelis ištaisymas

Komentarų nėra

Kodėl geras Kūrėjas sukūrė blogį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl geras Kūrėjas sukūrė blogį?
Atsakymas. Būtent dėl to, kad geras, Kūrėjas ir sukūrė blogį, kad jį pakeitę į gėrį, suprastume, kokioje būsenoje, aukštumoje, kokiame lygmenyje Jis yra ir taptume panašūs į Jį.
Klausimas. Kodėl mūsų iš karto nesukūrė tobulų?
Atsakymas. Jei iš karto būtume tobulos būsenos, jos nejaustume, kaip to nejaučia gemalas motinos įsčiose.
Klausimas. Ar Kūrėjas be blogio dar ką nors sukūrė?
Atsakymas. Ne, Jis sukūrė tik blogį, tai vadinama „prieš Save“, t. y. kažką priešingo Sau.
Klausimas. O iš kur tuomet atsiranda altruizmas?
Atsakymas. Altruizmas atsiranda mumyse, kai siekiame įgyti Kūrėjo savybių.
Kiekvieno žmogaus širdyje yra paties Kūrėjo specialiai įdiegtas taškas, su juo galime pakeisti savąjį egoizmą į priešingą savybę. Šis taškas vadinamas „Kūrėjo dalis iš aukščiau“.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Komentarų nėra

Auklėjimas lemia likimą

Izraelis ir pasaulio tautos, Pasaulio struktūra, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Komentarų nėra

Teigiamas egoizmas

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš Facebook: Ar yra teigiama egoistinė jėga?
Atsakymas. Ne. Egoizmas negali būti teigiamas, nes atplėšia žmogų nuo bet kokio kolektyvo, nuo bendrumo, nuo ryšio, nuo gamtos. Ir tuomet žmogaus mintys nukreiptos tik į save, dėl savęs. Todėl ji negali būti teigiama, juk yra priešinga bendrajai gamtos jėgai – Kūrėjui.
Klausimas. Kitaip tariant, ji visada griaunanti?
Atsakymas. Visada. Ji gera tik tada, kai žmogus pradeda savo raidą it mažas vaikas – jam viską leidžiame: tegu naudojasi savo egoizmu, nes tai būtina jo vystymuisi. O paskui nuo trylikos penkiolikos metų, jis jau turi valdyti save kaip suaugęs žmogus. Ir iš jo reikalaujame vis daugiau.
Taip ir su mūsų dvasiniu vystymusi. Iš pradžių buvome egoistai, per tūkstantmečius praėjome ilgą egoistinį kelią.
Tačiau šiandien egoistinis progresas jau baigiasi, ir privalome pradėti kitą, visiškai kitokią savo egzistencijos dalį – altruistinę. Panašiai kaip žmogus iki, tarkim, penkiolikos laikomas vaiku, o paskui turi gyventi suaugusiojo gyvenimą.
Matome, kad egoizmas liovėsi vystytis.
Klausimas. Kas šiuo atveju yra progresas?
Atsakymas. Žmogaus pasikeitimas iš egoisto į altruistą, kai save ir visą pasaulį matys kaip vieną visumą. Tik tada įstengsime tinkamai, gražiai egzistuoti ir vystytis. Antraip, susinaikinsime.

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Altruistai – egoistai

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Komentarų nėra

Altruizmo nėra!

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Būsime priversti tapti altruistais

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Nedaugelis sugeba gyventi pagal senovinį altruistinį principą „Nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Kalifornijos universiteto mokslininkai Leonardo Christophe Moore ir Marco Lakobani po daugelio tyrinėjimų priėjo prie išvados, kad yra būdas priversti žmones būti mažiau savanaudiškais ir net pasijausti dideliais altruistais. Pasirodo, galima žmogų paskiepyti ir priversti jį elgtis prosocialiai.
Atsakymas. Pasakyčiau kitaip. Žmogus – tai labai išsivystęs gyvūnas ir jį galima išmokyti neteršti savo namuose, atlikti tam tikras funkcijas, tik reikia tinkamai jį išauklėti, t.y. tinkamai pateikti pačią idėją: už tai – bausmė, o už tai – malonumas.
Ir bausmė ir malonumas – tai elektros impulsai, kurie, perėję per mus, padeda gaminti įvairias aminorūgštis.
Galima sukurti prietaisą, siunčiantį tam tikru dažniu signalą žmogui, kuriam įsiūtas daviklis, ir žmogus, priklausomai, kaip jis elgiasi – gerai ar blogai, jaus malonumą ar bausmę. Tokiu būdu iš žmogaus padarytume Pavlovo šunį.
O jeigu užsiimsime kabalistiniu ugdymu, tai jis pakels žmogų į paties prietaiso, kuris siunčia atlygį ar bausmę, lygmenį. Tam žmogus turi suprasti jo struktūrą ir pats pasiekti itin aukštą lygmenį, kur nėra bausmės, tik didžiulis atlygis. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tada, kai žmogus  visiškai susivienys su kitais ir taps kaip viena visuma.
Kitaip tariant, pasiektume tokią būseną, kai teigiamas gamtos impulsas mus visą laiką užpildytų, o neigiamas veiktų tam, kad išvalytų mums vadinamuosius šlakus – mūsų „gerųjų“ pastangų atliekas ir paliktų vietą amžinybei ir gėriui.
Aš – už susivienijimą su aukštesniąja gamta, bet ne su davikliais, o su Tuo, kuris juos valdo.

Iš 2016 m. kovo 28 d. TV programos „Naujienos si Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Neribotas egoizmo limitas

Komentarų nėra

Altruizmo pagalbininkas

Integralus auklėjimas

Klausimas: Kurie iš mūsų egoistinių poreikių integraliajame pasaulyje bus vertinami geriau, o kurie blogiau? Ar juos visus reikės keisti?
Atsakymas: Nereikės. Jeigu egoizmas teisingai sąveikaus su altruizmu, kad jie papildytų vienas kitą, iš jo bus tik nauda.
Pagalvokite, kas vyksta mūsų organizme: daugybė įvairiausių reakcijų, jungčių, atsijungimų, tarpusavio susinaikinimų, gimimų ir kt.
Organizmas, atakuojamas daugybės priešiškų elementų ir mikrobų, arba juos sunaikina, arba ištaiso. Vyksta didelė kova, nuolatinis darbas, analizuojant ir sintezuojant gautus duomenis, sprendžiant, ką su jais daryti.
Kitaip sakant, organizmas negali funkcionuoti be neigiamų ir teigiamų jėgų – jos turi dirbti kartu.
Taigi, kai priešais egoizmą atsiranda altruistinė jėga, pasiekiama pusiausvyra, ir jos iš karto tampa vienodai svarbios.
Kalbame apie sistemą, kuri pati išlaiko pusiausvyrą, homeostazę ir harmoniją.

Iš 2012 m. spalio 24 d. programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas mūsų rankose

Naujasis žmonijos vystymosi etapas

Altruizmo genas

Komentarų nėra

Altruizmo anomalija

Egoizmo vystymasis, Kabala

Nuomonė. Altruizmo, t.y. nesavanaudės ir, atrodytų, nemotyvuotos pagalbos artimam egzistavimas ilgą laiką glumino mokslininkus. Jeigu individui ir pačiam ne visuomet pakanka maisto arba kitų resursų, kam dalintis su draugu? O jeigu ir pakanka, tai kodėl nesukaupus atsargos? Evoliucionistai spėjo, kad pagalba artimam pasirodė naudinga rūšių grupiniam išgyvenimui ir todėl įgijo teigiamą socialinį vertinimą.
Altruizmas refleksų lygmeniu gali būti užkoduotas smegenyse. Nustatyta, kad mumyse yra „pagalbos artimam centras“, pagalba kitiems yra vos ne organizmo poreikis. Psichologai pastebėjo, kad žmonės mėgsta jaustis dosnūs ir geri, taigi artimųjų palaikymas faktiškai patenkina jų pačių poreikį „būti geriems“. Neurofiziologai nustatė, kad altruistinių poelgių metu smegenyse suaktyvėja sistema, atsakinga už malonumus.
„Altruistiniai“ neuronai nedraudžia gauti malonumo iš asmeninės naudos, tačiau nurodo alternatyvų tokio malonumo šaltinį gerų poelgių forma.
Altruizmui nesąmoningai padeda mintys apie mirtį. Šalia kapinių norinčiųjų padėti kitiems būdavo 40 proc. daugiau, kapinių artumas nesąmoningai nuteikdavo žmones užuojautai ir pagalbai artimam.
Komentaras. Žinoma, tai ne daugiau nei egoistinis „altruizmas“, o ne tikrasis, kai žmogus apskritai negalvoja apie naudą, veikia nepaisydamas jos. Tai neįmanoma nepakeitus mūsų prigimties, o pakeisti ją galima tik pasitelkus aukštesniąją altruistinę jėgą – Šviesą, davimo savybę. Ją galima pritraukti specialia metodika, vadinama kabala.
Nors davimo savybė yra pagrindinė tikrovės savybė bei jėga, kuri maitina visa, kas egzistuoja, mes jos aiškia forma nejaučiame. Ji vadinama „Kūrėju“ ir yra paslėpta nuo mūsų. Atskleisti tą savybę galima tik ta apimtimi, kuria ši savybė pradės skleistis mumyse. Tai ir vadinama Kūrėjo atskleidimu.
Šiuo metu ši savybė vis stipriau atsiskleidžia mūsų pasaulyje ir todėl mes jaučiamės sutrikę, apimti depresijos, nemokantys valdyti gyvenimo. Tokiu būdu ši davimo savybė stumia mus jos atskleidimo link.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruizmo genas

Altruistai klesti dėka paradokso

Kaip egoistus paversti altruistais?

Komentarų nėra

Gėris dėl savęs

Kabala ir religija

Nuomonė (Čikagos ir Virdžinijos universiteto psichologai): Žmonių polinkis daryti gera stiprėja, kai jie jaučiasi tam tikrų aukštesniųjų jėgų vedami. Įprastai santykiai tarp žmonių grindžiami principu „paslauga už paslaugą“. Taip pat, tik nesąmoningai, veikia primatai. Žmoguje šie „mainai“ turi vieną iracionalų aspektą, kai jis taip derasi su visata: žada aukštesniosioms jėgoms, kad gerai elgsis, jei jį paaukštins darbe ar jei artimam žmogui pagerės.
Komentaras: Toks požiūris į aukštesniąją valią vadinamas davimu dėl gavimo ir yra tobulesnis, religinio tipo egoizmas, kuriam dar būdingas auklėjimas, įprotis ir visuomenės palaikymas. Jokiais žemiškais būdais mums neįmanoma atsikratyti egoistinių ketinimų.
Tikrasis altruizmas, t. y. veiksmas ne dėl savęs, įmanomas tik veikiant Aukštesniajai Šviesai, iššaukti kurią įmanoma tik teisingai besimokant klasikinės kabalos. Akivaizdu, kad amuletų, raudonų siūlų, ypatingo vandens pardavimas yra egoistiniai veiksmai tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Altruistai klesti dėka paradokso

Tikrovės paveikslas: didiname kontrastą

Komentarų nėra

Egoistai ir altruistai

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai