Pateikti įrašai su altruizmas žyme.


Altruizmo nėra!

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Būsime priversti tapti altruistais

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Nedaugelis sugeba gyventi pagal senovinį altruistinį principą „Nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Kalifornijos universiteto mokslininkai Leonardo Christophe Moore ir Marco Lakobani po daugelio tyrinėjimų priėjo prie išvados, kad yra būdas priversti žmones būti mažiau savanaudiškais ir net pasijausti dideliais altruistais. Pasirodo, galima žmogų paskiepyti ir priversti jį elgtis prosocialiai.
Atsakymas. Pasakyčiau kitaip. Žmogus – tai labai išsivystęs gyvūnas ir jį galima išmokyti neteršti savo namuose, atlikti tam tikras funkcijas, tik reikia tinkamai jį išauklėti, t.y. tinkamai pateikti pačią idėją: už tai – bausmė, o už tai – malonumas.
Ir bausmė ir malonumas – tai elektros impulsai, kurie, perėję per mus, padeda gaminti įvairias aminorūgštis.
Galima sukurti prietaisą, siunčiantį tam tikru dažniu signalą žmogui, kuriam įsiūtas daviklis, ir žmogus, priklausomai, kaip jis elgiasi – gerai ar blogai, jaus malonumą ar bausmę. Tokiu būdu iš žmogaus padarytume Pavlovo šunį.
O jeigu užsiimsime kabalistiniu ugdymu, tai jis pakels žmogų į paties prietaiso, kuris siunčia atlygį ar bausmę, lygmenį. Tam žmogus turi suprasti jo struktūrą ir pats pasiekti itin aukštą lygmenį, kur nėra bausmės, tik didžiulis atlygis. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tada, kai žmogus  visiškai susivienys su kitais ir taps kaip viena visuma.
Kitaip tariant, pasiektume tokią būseną, kai teigiamas gamtos impulsas mus visą laiką užpildytų, o neigiamas veiktų tam, kad išvalytų mums vadinamuosius šlakus – mūsų „gerųjų“ pastangų atliekas ir paliktų vietą amžinybei ir gėriui.
Aš – už susivienijimą su aukštesniąja gamta, bet ne su davikliais, o su Tuo, kuris juos valdo.

Iš 2016 m. kovo 28 d. TV programos „Naujienos si Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Neribotas egoizmo limitas

Komentarų nėra

Altruizmo pagalbininkas

Integralus auklėjimas

Klausimas: Kurie iš mūsų egoistinių poreikių integraliajame pasaulyje bus vertinami geriau, o kurie blogiau? Ar juos visus reikės keisti?
Atsakymas: Nereikės. Jeigu egoizmas teisingai sąveikaus su altruizmu, kad jie papildytų vienas kitą, iš jo bus tik nauda.
Pagalvokite, kas vyksta mūsų organizme: daugybė įvairiausių reakcijų, jungčių, atsijungimų, tarpusavio susinaikinimų, gimimų ir kt.
Organizmas, atakuojamas daugybės priešiškų elementų ir mikrobų, arba juos sunaikina, arba ištaiso. Vyksta didelė kova, nuolatinis darbas, analizuojant ir sintezuojant gautus duomenis, sprendžiant, ką su jais daryti.
Kitaip sakant, organizmas negali funkcionuoti be neigiamų ir teigiamų jėgų – jos turi dirbti kartu.
Taigi, kai priešais egoizmą atsiranda altruistinė jėga, pasiekiama pusiausvyra, ir jos iš karto tampa vienodai svarbios.
Kalbame apie sistemą, kuri pati išlaiko pusiausvyrą, homeostazę ir harmoniją.

Iš 2012 m. spalio 24 d. programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas mūsų rankose

Naujasis žmonijos vystymosi etapas

Altruizmo genas

Komentarų nėra

Altruizmo anomalija

Egoizmo vystymasis, Kabala

Nuomonė. Altruizmo, t.y. nesavanaudės ir, atrodytų, nemotyvuotos pagalbos artimam egzistavimas ilgą laiką glumino mokslininkus. Jeigu individui ir pačiam ne visuomet pakanka maisto arba kitų resursų, kam dalintis su draugu? O jeigu ir pakanka, tai kodėl nesukaupus atsargos? Evoliucionistai spėjo, kad pagalba artimam pasirodė naudinga rūšių grupiniam išgyvenimui ir todėl įgijo teigiamą socialinį vertinimą.
Altruizmas refleksų lygmeniu gali būti užkoduotas smegenyse. Nustatyta, kad mumyse yra „pagalbos artimam centras“, pagalba kitiems yra vos ne organizmo poreikis. Psichologai pastebėjo, kad žmonės mėgsta jaustis dosnūs ir geri, taigi artimųjų palaikymas faktiškai patenkina jų pačių poreikį „būti geriems“. Neurofiziologai nustatė, kad altruistinių poelgių metu smegenyse suaktyvėja sistema, atsakinga už malonumus.
„Altruistiniai“ neuronai nedraudžia gauti malonumo iš asmeninės naudos, tačiau nurodo alternatyvų tokio malonumo šaltinį gerų poelgių forma.
Altruizmui nesąmoningai padeda mintys apie mirtį. Šalia kapinių norinčiųjų padėti kitiems būdavo 40 proc. daugiau, kapinių artumas nesąmoningai nuteikdavo žmones užuojautai ir pagalbai artimam.
Komentaras. Žinoma, tai ne daugiau nei egoistinis „altruizmas“, o ne tikrasis, kai žmogus apskritai negalvoja apie naudą, veikia nepaisydamas jos. Tai neįmanoma nepakeitus mūsų prigimties, o pakeisti ją galima tik pasitelkus aukštesniąją altruistinę jėgą – Šviesą, davimo savybę. Ją galima pritraukti specialia metodika, vadinama kabala.
Nors davimo savybė yra pagrindinė tikrovės savybė bei jėga, kuri maitina visa, kas egzistuoja, mes jos aiškia forma nejaučiame. Ji vadinama „Kūrėju“ ir yra paslėpta nuo mūsų. Atskleisti tą savybę galima tik ta apimtimi, kuria ši savybė pradės skleistis mumyse. Tai ir vadinama Kūrėjo atskleidimu.
Šiuo metu ši savybė vis stipriau atsiskleidžia mūsų pasaulyje ir todėl mes jaučiamės sutrikę, apimti depresijos, nemokantys valdyti gyvenimo. Tokiu būdu ši davimo savybė stumia mus jos atskleidimo link.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruizmo genas

Altruistai klesti dėka paradokso

Kaip egoistus paversti altruistais?

Komentarų nėra

Gėris dėl savęs

Kabala ir religija

Nuomonė (Čikagos ir Virdžinijos universiteto psichologai): Žmonių polinkis daryti gera stiprėja, kai jie jaučiasi tam tikrų aukštesniųjų jėgų vedami. Įprastai santykiai tarp žmonių grindžiami principu „paslauga už paslaugą“. Taip pat, tik nesąmoningai, veikia primatai. Žmoguje šie „mainai“ turi vieną iracionalų aspektą, kai jis taip derasi su visata: žada aukštesniosioms jėgoms, kad gerai elgsis, jei jį paaukštins darbe ar jei artimam žmogui pagerės.
Komentaras: Toks požiūris į aukštesniąją valią vadinamas davimu dėl gavimo ir yra tobulesnis, religinio tipo egoizmas, kuriam dar būdingas auklėjimas, įprotis ir visuomenės palaikymas. Jokiais žemiškais būdais mums neįmanoma atsikratyti egoistinių ketinimų.
Tikrasis altruizmas, t. y. veiksmas ne dėl savęs, įmanomas tik veikiant Aukštesniajai Šviesai, iššaukti kurią įmanoma tik teisingai besimokant klasikinės kabalos. Akivaizdu, kad amuletų, raudonų siūlų, ypatingo vandens pardavimas yra egoistiniai veiksmai tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Altruistai klesti dėka paradokso

Tikrovės paveikslas: didiname kontrastą

Komentarų nėra

Egoistai ir altruistai

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Altruizmo genas

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Mėgautis meile kitiems

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kartais per pamokas jaučiame ryšį, vienybę, malonumą, nes dvasiniai vieno žmogaus išgyvenimai – tai visos grupės (bendro kli) dvasinių išgyvenimų rezultatas. Ar galima tuo mėgautis? O gal geriau slopinti savyje tokį jausmą, kol jis neperaugo į egoistinį malonumą?
Atsakymas: Reikia mėgautis meile kitiems! Žmogus auga tik veikiamas teigiamų emocijų! Kūrimo tikslas – suteikti kūriniams malonumą!

Klausimas: Vakar vakare man kilo stiprus noras daryti gerai visiems, be atlygio, – ir tuo mėgavausi. Šiandien pabudau ir pajutau savo kasdienę, egoistinę, niūrią būseną. Sakykite, kas tai buvo? Tai buvo aukštesnioji pakopa?
Atsakymas: Jūs mokotės, ir Šviesa su jumis dirba, Ji sukūrė jumyse tokį pojūtį, kad parodytų pavyzdį, ko reikia siekti (tai pažadinimas iš Aukščiau – hebr.k. itaruta de leela). Dabar pats artėkite prie tokio pojūčio (tai pabudimas iš apačios – itaruta de letata), kol visam laikui įgysite naujas savybes ir šiuos pojūčius!

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Jeigu žmogus įsisąmonins blogį ir taps altruistu, kaip jis įstengs gyventi tarp egoistų?
Atsakymas: Mylėdamas juos! Juk jis išsitaisys ir elgsis su visais kaip Kūrėjas.

Komentarų nėra

Kabala – tai praktinis mokslas

Klausimai ir atsakymai, Paskutinė karta

Klausimas: Man atrodo, kad tikslai, kuriuos žmonijai kelia kabala (pastaroji jos kryptis), yra visiškai teisingi. Kartu priemonės šiems tikslams pasiekti (kabalos studijavimas) yra  visiškai nepakankamos.
Suaugęs žmogus negali ištrūkti iš savęs; viena vertus, jis yra užsikrėtęs visais visuomenę ardančiais mikrobais, atsiradusiais kartu su pirmaisiais žmonėmis, kita vertus, visuomenėje visada yra sumaniai išnaudojančių šiuos godumo, agresijos, išdidumo mikrobus savo tikslams – pakanka pasižiūrėti į reklamą ar politiką.
Beveik visos religijos ir dauguma filosofijų ragino siekti altruizmo, bet tai niekada nedavė jokio rezultato. Taigi, ar galima sukurti naują bendrą dvasinę esybę (kūną, susidedantį iš altruistinių ląstelių) suaugusių žmonių grupėje? – Ne! Bet jeigu grupė formuojama (auklėtojai, programa) nuo nulinio amžiaus kaip viena visuma, tai jaunos, kur kas lankstesnės sąmonės gali pačios susiorganizuoti į vieną intelektualinį, dvasinį organizmą, kuris siekdamas vientisumo išstumia iš savęs egoistinius mikrobus. Galbūt galiausiai ši grupė į kitą lygmenį išves visą žmoniją… Ar teisingi mano samprotavimai?
Atsakymas: NEŽINAU. Aš visada atsakau kaip mokslininkas. Pirma, tokia yra mano proto ir charakterio sandara. Todėl mano atsakymai dažnai išgirstami kaip nekorektiškai tiesmuki, tiesiai „į kaktą“, tarsi nukreipti prieš religijas, filosofijas, – nors aš tik išsakau tai, ką laikau tiesa, nepriklausomai nuo to, kas kaip į tai žiūri. Juk niekas neims kreipti dėmesio, kaip kam patinka krintantį kūną veikiantis traukos dėsnis, net jei tai kūdikio kūnas, iškritęs iš 10 aukšto…
Aš atsakau NEŽINAU – todėl, kad galiu būti įsitikinęs tik tuo, ką pats patyriau. O tai, ką aprašė kabalistai, jeigu dar pats nepatyriau, – nežinau, ar teisingai juos suprantu, ir todėl mes tegalime kurti modelius, tokius kaip „paskutinė karta“, o kaip jie mumyse ar mes juose keisimės – nežinome – „žmogų moko jo siela“. Kabala – tai itin praktinis mokslas. Kabalistų devizas: „Ko nesuvokiau – nežinau, ir nežinau, kaip tai pavadinti“. Mes patys kartu su savo vaikais kuriame tokią visuomenę, vadovaudamiesi tuo, kas parašyta ir kaip tai suprantame. Visa kita priklausomai nuo mūsų pastangų atsiskleis mums ir mus pakoreguos.

Komentarų nėra

Altruistai klesti dėl paradokso

Kabala

Pranešimas: amerikiečių mokslininkai sukūrė modelinę sistemą su gyvomis bakterijomis, kurioje bakterijos-altruistai, gamina visai populiacijai naudingą medžiagą, bet dėl to nukenčia pačios. Paaiškėjo, kad, nepaisant to, jog atskirose populiacijose jos pralaimi konkurencinę kovą bakterijoms-egoistams, galutiniame rezultate jos laimi. Altruistų klestėjimą užtikrina statistinis efektas, žinomas „Simpsono paradokso“ vardu.
Replika: bet tai juk vyksta gyvūniniame egoistiniame lygyje. Tai ne tas altruizmas, kuris aukščiau egoizmo, o tas, kuris padeda egoizmui egzistuoti esant jam nepalankioms sąlygoms. Altruizmas, apie kurį kalba kabala ir kurį mums reikia pasiekti, yra aukščiau egoizmo, jis naudoja egoizmą kaip pagrindą ir įmanomas tik veikiant Aukštesniajai šviesai ir tik suprantat žmogaus egoizmą, o ne gyvūninio kūno egoizmą. Painiava kyla todėl, kad kabaloje kalbant apie „kūną“ turima omenyje „sielos kūnas“ t.y. noras. Juk noras – tai vienintelis kūrinys, tai visų kūrinių materija.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai