Pateikti įrašai su laimė žyme.


Kaip pamilti save?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Plačiai paplitusi nuomonė, kad jeigu pats savęs nepamilsi, tai niekas tavęs nemylės. Kiek mažiau aptariama nuomonė: kad mylėtum kitus, reikia mylėti save. O dar mažiau aptariama, bet galbūt vertesnė: kad pamiltum save, reikia pirmiau pamilti kitus. Kaip pamilti save?
Atsakymas: Yra tik viena išeitis: mėginti daryti žmonėms tai, ko jie nori, arba tai, kas iš tikrųjų jiems svarbu. Parodyk žmonėms, kaip galima įgyti laimę. Tai ir bus tavo laimė ir visų laimė – žmogus negali atsieti savęs nuo kitų.
Reikia atlikti taip, kad rodydamas ar viliodamas žmones laime, matytum tame savo laimę.
Klausimas: Kitaip tariant, pamilti kitus nepriklausomai nuo savęs?
Atsakymas: Taip. Iš to suprasi, kad tai ir yra meilė sau.

#274589

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė sau

Kaip pamilti kitus, jei nemoki mylėti savęs?

Kaip pamilti kitus kaip save?

Komentarų nėra

Kiekvienam sava laimė

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žymus psichologas Viktoras Franklis rašė, kad gyvenimas tampa nepakenčiamas ne dėl aplinkybių, o dėl prasmės ir tikslo nebuvimo. Tačiau šiandien tyrinėtojai sako, kad žmogus tampa laimingas ne tada, kai gyvenimas turi tikslą, o tada, kai gyvenimas lengvas, malonus, be problemų. Kas yra laimė?
Atsakymas: Laimė priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra žmogus. Iš principo, laimė – kai visi tavo norai nėra patenkinti, o laukia pripildymo, kai jį nujaučia. Kaip vaikas, kurio gimtadienis neužilgo.
Kai jauti, kaip per gimtadienį, kad tau ką nors padovanos, bus kas nors gero, kitaip tariant, nujauti atlygį už gyvenimą – tai ir yra laimė. Kiekvienam ji sava.

#274398

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Savęs pažinimas ir laimė

Ar savo gyvenime jūs laimingas?

Komentarų nėra

Prijaukinti egoizmą

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų siela evoliucionuoja per egoizmo suvokimą. Vadinasi, tik tada, kai mūsų ego bus susinaikinimo taške, mes galėsime iki galo save suvokti ir pereiti į šviesos pusę?
Atsakymas: Ne. Mes tai darome jau gerokai anksčiau. Čia slypi laipsniškas, pakopinis žmogaus vystymasis, kai jis suvokia savo egoizmą ir supranta, kad juo naudodamasis nieko nepasiekia. Nepaisant to, jis neturi jo atsikratyti. Egoizmo neįmanoma sunaikinti, tai – gamtos jėga. Mums reikia tik pakeisti jo taikymo tikslą.
Klausimas: Jūs sakėte, kad kabala moko pakilti aukščiau egoizmo. Kuo didesnis ego, tuo aukščiau pakyli virš jo. Kitaip tariant, tai – tavo evoliucinis augimas. Ar teisingas egoizmo suvokimas yra vienas iš mūsų vystymosi elementų, kai didiname jį, dirbtinai ar kontroliuodami, nukreipdami jį į altruizmą?
Atsakymas: Taip. Tu jį prisijaukini, kaip laukinį žvėrį, ir jis tampa daugiau ar mažiau prijaukintas.
Klausimas: Vadinasi, su juo nereikia kovoti, o reikia jį suprasti?
Atsakymas: Visai teisingai! Teisingai jį valdyti. Tada jis taps tavo pagalbininku.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kova, o greičiau panirimas, suvokimas, šios vidinės jėgos naudojimas, kai tu per savo laimės pojūtį pradedi įgyvendinti altruistinį polėkį, perduodamas šią būseną pasauliui?
Atsakymas: Taip. Tau altruistiniai polėkiai iš tikrųjų yra patys geriausi. Iš esmės, mūsų pasaulyje altruizmas suprantamas, kaip neatlyginamai duoti kažką kažkam. Ne! Tu tiesiog matai, kad tu pradedi sąveikauti su aukštesnėmis gamtos jėgomis. Ir tai yra gerai.
#268024

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas trukdo būti laimingiems?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Komentarų nėra

Ne baterijoje laimė

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Šiais metais Nobelio premiją gavo mokslininkai iš Amerikos ir Japonijos už jonų baterijos linijos sukūrimą. Jie sako: „Mes padarysime žmoniją laisvą“.
Prieš tai žmonija visada buvo pririšta prie elektros lizdo ir iš jo gyveno. O dabar jie sukūrė tokių baterijų liniją, su kuriomis žmogus gali laisvai keliauti po pasaulį.
Atsakymas: Šiais laikais, žinoma, labai daug reiškia, kad žmogus yra laisvas nuo elektros lizdo vietos. Tačiau kas toliau?
Nemanau, kad šis atradimas išlaisvins žmoniją. Tiesiog pavergs kitu būdu. Viskas krypsta į tai, kad parodytų žmogui, jog laimė ne baterijoje.
Juk matome, kad žmonija netampa laimingesnė. Priešingai, kuo daugiau žaislų, įrangos ir kitų daiktų turi, tuo labiau ji savo gyvenime painiojasi.
Klausimas: Jūs visada pabrėžiate, kad joks išradimas žemiškame lygmenyje jums nieko nereiškia?
Atsakymas: Tai nieko neduos. Visiškai!
Bet tai paskatins žmoniją suvokti blogį. Viskas, ką mes sugalvojame, tariamai savo egoizmo labui, vis tiek galiausiai veda mus prie blogio ir to blogio suvokimo.
Komentaras: Kitaip tariant, jei žmonija sustos, nieko neišradinės…
Atsakymas: Negalime sustoti, nes tas pats egoizmas verčia mus progresuoti, kad suprastume, jog mums nelieka nieko kito, kaip tik ištaisyti būtent ego.
Klausimas: O kodėl žmonija visą laiką išranda vis daugiau ir daugiau?
Atsakymas: Ji nori pasiekti ramų, gerą gyvenimą. Bet galiausiai gaunasi priešingai.
Komentaras: Iš tiesų: branduolinė energija taikiems tikslams ir čia pat branduolinė energija, kuri viską naikina.
Atsakymas: Taip, ir šitaip visur. Žmogus negali išrasti ko nors gero. Nieko!
Klausimas: Kokį išradimą jūs pavadintumėte amžinu, naudingu žmonijai ir tam, kad ji vis dėlto pasiektų laimę?
Atsakymas: Blogos žmogaus prigimties ištaisymas – tik tai. Nieko kito nėra.
Komentaras: Tačiau žmogus pirmiausiai turi suvokti, kad jo prigimtis bloga.
Atsakymas: Tai ir verčia galiausiai jį tą suvokti. Pasaulis yra tokios būsenos, kad jau nebežino, ką su savimi daryti.
Kažkada galvojome, kad mus išgelbės socializmas, komunizmas arba kapitalizmas, ar dar kažkas: kokia nors laisvė, liberalumas ir kita. Bet viskas labai greitai pasiekia blogio suvokimą.
Komentaras: Jūs sakėte, kad anksčiau žmonijos vystymasis vyko kaip linijinis egoizmo vystymasis: toliau bus geriau, paskui ateis komunizmas. O dabar egoizmas tarsi užsidarė.
Mes visi tapome susiję kaip vienas kaimas, ir vis tiek tęsiasi visi tie patys tyrinėjimai, žmonija nesuvokia savo prigimties blogio.
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tokią būseną, kai žmonija pasakys: „Geriau būtume to neišradę!“ Dėl atomo ji jau dabar gali taip pasakyti. Ir tą patį pasakys apie visa kita.
O kuo blogai buvo olose? Visiškai niekuo. Kai žmonės žino, ką turi, supranta, kad to jiems pakanka.
Klausimas: Kitaip tariant, susispaudę tarpusavy, prie laužo žmonės buvo laimingesni už tuos, kurie šiandien bėgioja su elektros baterija?
Atsakymas: Žinoma! Be jokios abejonės. Ten buvo daugiau galimybių būti laimingam.
Na, ką padarysi. Apie tai pasakyta, kad „dauginantis žinias didina kančią“.
Klausimas: Jūs manote, kad ši patarlė ir šiandien aktuali?
Atsakymas: Ir net labai!
Klausimas: Nedauginti žinių mes negalime. Egoizmas mus varo.
Atsakymas: Negalime. Mes negalime nedauginti nei žinių, nei turto. Egoizmas visada mus stums to link.
Tikslas – atvesti mus prie blogio suvokimo, kad jis yra būtent mūsų prigimtyje, nes mes manome, kad tobulinti reikia būtent pasaulį, kuriame gyvename. O jo patobulinti nepavyks, reikia pakilti virš jo.
Klausimas: Kitaip tariant, keisti patiems save. Mes vis dėlto tai pasieksime šiame gyvenime? Norėtųsi įsitikinti jūsų žodžių teisumu…
Atsakymas: Netikiu, kad tai įvyks taip greitai. Bet manęs asmeniškai tai nejaudina. Koks skirtumas, kada tai atsitiks? Kad ir kokių būsenų būsime, vis tiek tai įvyks su mumis visais.
#256885

Iš 2019 m. spalio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Ar aš laisvas?

Gyvenimo programa I dalis

Komentarų nėra

Kaip namuose sukurti jaukumą

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Danija jau 40 metų patenka tarp laimingiausių pasaulio šalių, ir joje, beje, auklėjami laimingi vaikai. Danai taiko principą, vadinamą „hygge“ – „jaukumas“. Jis reiškia jaukumą ne tik namuose, bet ir žmonių santykiuose.
Pavyzdžiui, jie sako: „Kai įeini į „hygge“ erdvę, savo stresą, negatyvą palieki už šeimos rato“. Tai pagrindinis principas, reiškiantis bendrą mūsų laiką, o ne mano laiką su tavimi.
Tarkime, kad vienas tėvų grįždamas namo jaučia, jog darbe ar kur nors kitur susierzino, jis turi šiek tiek pastovėti už durų arba 10 minučių pasėdėti automobilyje ir tik pasikeitus būsenai įeiti į namus, nes įeina į „hygge“, į šį vidinį jaukumą.
Visi susiburia viename kambaryje bent porai valandų ir dainuoja. Danai daug dainuoja. Visa šeima: močiutės, seneliai, vaikai. Sakoma, kad tai ir užaugina laimingus vaikus.
Kaip manote, ar šis principas gali būti taikomas visam pasauliui? Ar toks šiltas jaukumas gali staiga tapti nauju žmonijos auklėjimu? Ar galima imti tai ir pritaikyti?
Atsakymas. Šaunūs danų, lietuvių vaikinai: ramūs, santūrūs, lėti. Toks jų charakteris.
Perimti galima, gal tai kam nors padės. Gerai, jei jie gali taip nusiraminti. Dar gali nueiti į klubą, pažaisti bridžą, o vakare grįžti namo. „Oi! Jau aštuonios vakaro, turime eiti miegoti.“
Klausimas. O po to?
Atsakymas. Po to tas pats. Svarbiausia – nieko nepažeisti.
Komentaras. Bet sakoma, kad jie išauklėja laimingus vaikus.
Atsakymas. Žinoma, tai laimingi žmonės. Svarbiausia – grafikas, kurio laikotės, ir nieko daugiau! Žinote, svarbiausias dalykas armijoje yra įstatai. Laikaisi kariuomenės įstatų ir laimingai gyveni Danijos karalystėje.
Komentaras. Vadinasi, sakote, kad „hygge“ – tai įstatai, kuriuos tauta sukūrė per šimtmečius. Bet, kaip suprantu, kalbate šiek tiek ironiškai, nes kitiems tai tiesiog neįmanoma.
Atsakymas. Neįsivaizduoju, manau, kad šiandien ir Danijoje ne visi sugeba tai padaryti. Bet kiekviena tauta turi savo charakterį. Vienokį šiaurinės tautos, kitokį – pietinės. Afrika visiškai kitokia nei Azija. Pažvelkime į meksikiečius ir pietų amerikiečius: „Jei nevyksta karnavalas ir nešaudoma į orą, tai apie ką kalbėti?!“
Klausimas. Ar kabalos požiūriu tai ir vadinama laimingų vaikų auklėjimu?
Atsakymas. Nežinau, ar tai laimė.
Laimė yra tada, kai žmogus turi realų tikslą, kuriuo niekaip ir niekada negali nusivilti, nes jis teisingas, amžinas, tobulas, ir žmogus tikslingai jo siekia. Nepaisant visada kylančių klausimų, nes šie klausimai yra skirti tam, kad jis nuolat kreiptų save į šį tikslą. Ir tada viskas bus gerai.
Klausimas. Bet jūs kalbate kaip kabalistas. Ar paprastas žmogus taip pat galvoja?
Atsakymas. Ir paprastas žmogus mūsų laikais jau turėtų tai žinoti.
Klausimas. Bet šis jaukumas nėra tikslas?
Atsakymas. Gamta mūsų tokių nesukūrė, todėl neleis mums likti tokiems.
Komentaras. Nors jie tokie jau gana seniai.
Atsakymas. Tai jų charakteris. Nesiruošiu nieko kritikuoti, juo labiau šaipytis. Jokiu būdu. Juk suprantu prigimtį.
Gamta sukūrė mus tokius, kad kiekvienas pagal savo charakterį, savo egoizmą tinkamai jį realizuotume. Kol kas danai vis dar yra šioje būsenoje. Jei gali, tegul tęsia. Kai negalės – prisijungs prie likusios besijaudinančios žmonijos.
Klausimas. Manote, kad jie negalės ilgai išlaikyti šios būsenos, ypač dabar, mūsų laikais?
Atsakymas. Ne. Bet net ir jungdamiesi prie žmonijos, jie, žinoma, prisijungs ne tokiu dideliu greičiu, kaip visi. Jie bus tarsi variklyje, o ten, kaip ir visur, yra taktai. Arba sukiesi šimtą taktų per minutę, arba dirbi kartą per minutę.
Klausimas. Ar jums labiau prie širdies neramus, viduje nejaukus, judrus žmogus? Jums artimesnis egoistiškas žmogus?
Atsakymas. Toks gali greičiau įvykdyti savo programą ir pasiekti aukštesnįjį tikslą. Tačiau kiti seka paskui jį, todėl jų vaidmuo ne menkesnis. Mes tiesiog esame sukurti skirtingi ir todėl turime skirtingai elgtis.
Klausimas. Vadinasi, negalėsime to perimti?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu negalima perimti. Kiekvienas turi dirbti pagal savo prigimtį.
Klausimas. O kaip žmogus gali suprasti, kad tai jo prigimtis?
Atsakymas. Jis pajus vidinį komfortą. Jaučiu vidinį komfortą tada, kai sukuosi didžiuliu greičiu, arba tada, kai, prieš įeidamas į namus, pusvalandį automobilyje ramiai ruošiuosi svarbiam susitikimui su savo žmona, kuri mane pasitinka ir kviečia į namus. O aš su ja sveikinuosi ir įeinu, tarsi ką tik susipažinęs.
Komentaras. Įdomu, sakote, kad kiekvienas eina savo keliu.
Atsakymas. Žinoma!
Klausimas. Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Savo prigimtimi esame tokie skirtingi tam, kad mūsų būsimojoje sąjungoje sukurtume vieną bendrą universalią konstrukciją, vadinamą „Žmogumi“ – Adomu.
Klausimas. Tada kiekvienas turės savo vietą? Kiekviena tauta?
Atsakymas. Žinoma! Tarkime, aš sukuosi didžiuliu greičiu, kiti – lėčiau, treti – dar mažesniu greičiu, lygiai kaip mūsų organizme yra sistemų, kurios įjungiamos milžinišku greičiu, su dideliu taktu, o kitos su vis mažesniu ir mažesniu… Galima palyginti nagus – rankų nagai paauga milimetrą per savaitę, o kojų – milimetrą per mėnesį.
Kiekvieno tempas kitoks, nors atrodytų, kad tai tas pats audinys ir vienas organizmas.
Klausimas. Ar visi turi vieną tikslą?
Atsakymas. Visų tikslas vienas, tik kas žino šį tikslą? Jei žinotume, kad visi turime vieną tikslą, sutartume vienas su kitu. Pradėtume kartu ieškoti kelio šiam tikslui pasiekti.
O šiaip jaučiame, kad kiekvieno tikslas kitoks. Egoizmas mus atskiria, neleidžia pajausti, kad kartu turime judėti vieno tikslo link.
Klausimas. Bet ar vis dėlto galime tai pasiekti? Ar mus atves į tą patį tikslą, ar ne?
Atsakymas. Aš manau, kad jis turėtų paaiškėti iš vidaus.
Klausimas. Koks tas tikslas?
Atsakymas. Tikslas labai paprastas: atskleisti gyvenimo prasmę.
Klausimas. O kokia ji?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė yra žinoti jo prasmę.
Kai jaučiu gyvenimo prasmę, jaučiuosi visiškai pripildytas. Žinau, kodėl egzistuoju, žinau, kas man vadovauja, į ką kreipiuosi, ką darau kiekvieną savo egzistavimo momentą, kurlink einu. Prieš mane atsiveria vis nauji horizontai.
Jaučiuosi kaip vaikas, atvykęs į Disneilendą. Ir visa tai neįtikėtina! Visa tai yra pasaka! Taip žmogus turėtų jaustis, atskleisdamas Kūrėjo planą.
Klausimas. Ar kiekvienas turi savo gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Kiekvienas tuo mėgausis individualiai, nes mes visi taip sukurti. Tačiau žmogus mėgausis tuo, kad nuolat palaiko ryšį su kitais. Šio dvasinio Disneilendo atskleidimas kyla iš to, kad atskleidžiame vis integralesnius mūsų tarpusavio ryšius. Ir jie atsiskleis kaip Aukštesniojo pasaulio suvokimas. Tai rimtas nuotykis.
Klausimas. Jūs jau padarėte išvadą, kad žmogaus tikslas – suvokti Aukštesnįjį pasaulį. Ką tai reiškia – suvokti Aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Tai reiškia suvokti visiškai skirtingų gamtos jėgų sąveikos harmoniją. Matome, kaip jungiasi visos problemos, veiksmai, mintys, siekiai – viskas, kas tik įmanoma, visų laikų ir visi dalykai kartu, pasirodo, sudaro harmoningą sistemą ir jie yra būtini vienas kitam – šios harmonijos atskleidimas ir yra kūrimo tikslo, Kūrėjo sumanymo atskleidimas.
Klausimas. Jūs visada kalbate apie harmoningų santykių tarp žmonių atskleidimą – kad visi esame harmoningai susieti. Ar ir tai čia patenka?
Atsakymas. Žinoma! Tai ir yra aukščiausias visos šios harmonijos lygmuo. Atrasti šią harmoniją – žmogaus gyvenimo tikslas.
#260665

Iš 2020 m. vasario 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kas yra laimė?

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kalifornijos universiteto profesoriaus Robert Lasting nuomone, laimė ir pasitenkinimas iš tikrųjų nėra identiški.
„Išskyriau septynis esminius skirtumus tarp laimės ir pasitenkinimo, ir jie lengvai suprantami kiekvienam:
• Pasitenkinimas trumpalaikis – laimė ilgalaikė;
• Pasitenkinimas intuityvus – laimė dvasinė;
• Pasitenkini, kai gauni, esi laimingai – greičiau, kai duodi.
• Pasitenkinti galima vienam – laimė paprastai pasiekiame socialinėje grupėje.“
Atsakymas: Iš tikrųjų, pasitenkinimas – tai gyvūninė būsena, kai mėgaujasi mano kūnas. O laimė – amžina, tobula. Tam reikia išeiti iš savęs, pakilti virš savęs. Ji susijusi su aukštu tikslu, amžinybe, tikrais pasiekimais.
Ar galima suderinti ir vieną, ir kitą? Galima, jei visus savo pasitenkinimus pakelsiu iki laimės lygmens. Tuomet, pakilęs virš kūno, visa, kas geriausia nešiu kitiems, ir būtent čia rasiu sau tikrąjį pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
#223252

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Kam redaguoti genus?

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Mokslininkai teigia, kad iki galimybės „susimodeliuoti“ vaiką liko dveji metai. Vaikų „modeliavimas“ – tai galimybė redaguoti genus. Mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti kūdikiai yra itin pageidaujami, siekiant apsaugoti žmones nuo ligų ir gali būti sukurti per dvejus metus.
Atsakymas. Žinau, kad bet koks mūsų kišimasis į gamtą sukelia blogų pasekmių. Stengiamės įlįsti visur, kur tik mums atrodo pageidautina, reikalinga, gera, naudinga, bet galų gale gauname priešingą rezultatą, nes gamta netoleruoja tokio įsikišimo. Turime veikti pagal jos dėsnius. Pakeisti save į gera galima tik vienu būdu – sužadindami teisingą gamtos, tai yra aukštesniojo pasaulio poveikį. Tik taip.
Klausimas. Jei žmogus staiga nusprendžia, kad gali pakeisti save – juk sugeba pakeisti savo kūną, galbūt gali pakeisti ir savo sielą?
Atsakymas. Sielos – ne, bet žemiškas savybes – taip.
Komentaras. Žmogus stengiasi ne tik pakeisti DNR, bet nori padaryti „būsimą žmogų“ geresnį už save.
Atsakymas. Taip nedaroma! Jei, tarkime, savo sūnų ar anūką „sumodeliuosiu“ labai gabų muzikai, tai, be abejo, jis tobulės, gros, jaus malonumą. Galbūt jis ir kitiems teiks malonumą. Bet ar aš jį padarysiu laimingą?
Laimė, svarbiausias mūsų gyvenimo kokybės rodiklis nepriklauso nuo kūrybinės sėkmės. Kalbu apie kūrybinę sėkmę, bet ne visi gali būti iškilūs muzikantai, menininkai ir t. t. Turi būti ir mūrininkai, ir visi kiti.
Klausimas. Taigi, ko reikia?
Atsakymas. Laimės. Laimės žmogui reikia, daugiau nieko. Jis turi jaustis laimingas. Jis gali jaustis laimingas, kai supranta kodėl, kam ir kaip jis egzistuoja, kokiame pasaulyje gyvena ir kaip jį nuolat keičia, tobulina jį ir save. Tai suteikia tikrą laimę.
Laimė – kai darai teigiamus dalykus kitiems, o kiti – tau. Keitimasis tokiu teisingai nukreiptu poveikiu sukelia žmogui laimės pojūtį.
Nėra didesnės laimės, nei jaustis kūdikiu ant savo motinos rankų. Tai – laimė! Akivaizdu, kad šį pojūtį turime iš prigimties.
Būtent taip turėtume jaustis žmonių visuomenėje, žmonijoje, gyvenime. Kai niekuo nesirūpiname, būdami visuomenės, kuri mums suteikia tokį jausmą, rankose. Ir nėra nei gyvenimo, nei mirties, yra tik abipusės laimės jausmas. Aš mėgaujuosi „mama“, o „mama“ mėgaujasi manimi.
Klausimas. Idilė. Ir kaip ją pasiekti šiame purviname, baisiame pasaulyje?
Atsakymas. Tam reikia šviesti žmones ir atvesti juos į tokią būseną. Elgtis vieniems su kitais taip, kaip motina su kūdikiu, ir kad jie pajaustų, jog visi elgiasi su jais, kaip motina su kūdikiu.
Viskas yra mūsų rankose, tereikia šiek tiek pakeisti egoistinę žmogaus prigimtį.
Žmogaus noras – ne genetikos, o jo dvasinio tobulėjimo pasekmė. Čia niekas nepadės. Tik kabalos mokslas. Žmogui jis suteiks galimybę paveikti, pakeisti save ir tapti, viena vertus, geru kūdikiu gamtos, visuomenės, rankose, kita vertus, organizuoti visuomenę taip, kad ji elgtųsi kaip mama.
Žmonija ateis į tai. Būtinai turime pakeisti savo požiūrį į save, į gamtą, į kitus, į viską.
Klausimas. Kai skverbiamės į genus, tarsi iš išorės darome operaciją būsimam žmogui. Kaip įskiepyti mintį iš šalies, kad reikia tobulėti vidumi, ugdyti savo sielą?
Atsakymas. Aiškinti. Aiškinti žmonėms, kaip galima tapti laimingiems. Tokia yra mūsų užduotis.
Tai labai svarbus darbas, kuris mūsų laikais jau turėtų išryškėti. Žmonijai to reikia, nes ji nemato būdo, kaip pasiekti laimę, tai yra visuotinai teisingą, normalią būseną, kai žmonės negalvoja, kas su jais atsitiks kitą akimirką, tiesiog gyvena laimingai, teisingai elgdamiesi vienas su kitu, kurdami atmosferą, kurioje jiems gera.
Tai nėra lengva, tai pasiekiama dirbant su savo egoizmu, be to, sistemingai, visuotinai. Bet kodėl to nepadarius? Bent jau tais gyvenimo metais, kai žmogus įsivaizduoja, kad gyvena, jam būtų gera.
Ir tada jis pamatytų, kad dalyvaudamas kitų gyvenimuose, jis keičia savo gyvenimą ir pakelia jį į kitas dimensijas. Vadinasi, jo gyvenimo pojūtį lemia ne kūnas, o ryšys su kitais. Ir šis ryšys suteikia jam amžinybės pojūtį.
Jei tai nepriklauso nuo mano kūno, prarandu visą laikų, žemiškų įvykių tvarką, prarandu pasaulio ir žemiško gyvenimo pojūtį. Tada egzistuoju būsenoje, kuri neprasideda ir nesibaigia, ji matuojama visai kitais parametrais: stipresniu ryšiu tarp mūsų, didesniu laisvės, pakilimo virš egoizmo pojūčiu, ryšiu su visais žmonėmis ir bendros jėgos, vadinamos „Kūrėju“, atskleidimu.
Viskas yra mumyse, prieš mus. Kurkime tokį, o ne šiandieninį, kupiną problemų, pasaulį.
#258693

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip laimės pojūtis susijęs su „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Kai imame jausti, kad be Kūrėjo nėra nieko, tuomet ir pajaučiame tikrąją laimę. Juk jaučiamės esą jos Šaltinyje, ir todėl visos problemos išnyksta.
Mes tampame savo būties šeimininkai per visus amžius per visas būsenas. Taip „nėra nieko kito, tik Jis“ atveda žmogų prie Absoliuto suvokimo.
#258823

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kas ten, už laimės viršūnės?

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Auklėjimas, vaikai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai kurie žmonės jausdami, kad jiems ko nors trūksta, automatiškai yra nelaimingi. Kitaip tariant, visuomenėje plinta modelis, kad laimė – tai nesibaigiantis džiaugsmas, malonumas. Ir tuomet mano gyvenime neturi būti jokių kančių. Iš kur atsiranda toks modelis?
Atsakymas. Tai neteisinga laimės formuluotė, neteisingai keliamas klausimas ir neteisingas ugdymas. Mes nežinome savo prigimties, ir todėl, deja, esame nelaimingi.
Jeigu suprastume, kas mes, kokie mes, galėtume suformuoti save, kad mūsų konstrukcija, santykis su bet kokia būsena būtų tobuli.
Tai ir daro kabala. Ji nekeičia pasaulio, nesako, kad turi keisti kažką aplink save. Turi pakeisti savo požiūrį į pasaulį ir tuomet būsi laimingas. Beje, tai bus absoliuti būsena.
#258058

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Mano laimės ekonomika

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Kam palikti milijardus?

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dešimt turtingiausių pasaulio žmonių nesiruošia perduoti viso turto savo vaikams.
Atsakymas. Toks dinastinis turto perdavimas iš kartos į kartą – praeitis. Žmonės supranta, kad pinigai vaikams nesuteiks laimės. Suprantama, kad vaikui reikia suteikti gerą išsilavinimą, minimalią, normalią teisę egzistuoti truputį geriau nei vidutiniškai. Bet ne daugiau. Jis turi būti priverstas dirbti ir užsidirbti, stengtis saugoti save ir šeimą, apsisaugoti nuo problemų. Antraip žmogus liks nepilnavertis, nesiorientuos gyvenime. Turtai demoralizuoja žmones. Beje, Toroje parašyta, kad tėvas neturi pasakoti sūnui apie savo turtą ir apie tai, kad sūnus jį paveldės.
Klausimas. O kaip jūs vertinate, kad turtingi žmonės atiduoda savo milijonus labdaros organizacijoms?
Atsakymas. O kam gi dar atiduoti? Jei kokiems nors tyrimams, ekologijai – pamažu ištirps. Įvairios komisijos spręs, kaip tuos pinigus iššvaistyti, išdalinti, ir bus baigta.
Klausimas. Bet juk egoistiška viską atiduoti labdarai?
Atsakymas. Taip, jie uždirbo pinigų, bet gyvenimo pabaigoje supranta, kad jų su savimi į kapą nenusineš, amžinai negyvens. Jie tikisi, kad taip paliks žmonijai savo vardą, save. Tai lyg atpirkimas.
Komentaras. Yra toks žodis – įamžinimas…
Atsakymas. Taip, įamžinimas. Bet aš jiems nepavydžiu, jeigu dar tikisi, kad tai jiems pasitarnaus po mirties…
Klausimas. Nepasitarnaus? O kas pasitarnaus?
Atsakymas. Po žmogaus nelieka nieko, tik geri darbai. O geri darbai – tai, kiek sugebėjai šį pasaulį pastūmėti susivienijimo link. Tik tai iš tikrųjų gali būti įrašyta į žmogaus sielą. Nes, padėdamas pasauliui vienytis, žmogus veikia savo siela, savo vidine savybe. Todėl tai jame pasilieka, ir mirtis tam neturi galios.
Klausimas. Koks tas veiksmas – pasaulio vienijimas?
Atsakymas. Tai – abipusis žmonių siekis padėti vienas kitam, netgi žemiškajame lygmenyje. O svarbiausia – susivienijus atskleisti aukštesnįjį protą, aukštesniąją savybę, Aukštesniąją jėgą – Kūrėją, davimo ir meilės savybę. Jeigu jie pastūmės žmones tokia linkme, tai bus jų didžiulis ir amžinas indėlis į savo sielos vystymą.
#247922

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Labdara – stipriųjų naudai

Turtuoliai verkia

Vienas sprendimas visoms problemoms

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai