Pateikti įrašai su laimė žyme.


Laimės besivaikant

gyvenimo prasmė

Komentaras. Harvarde buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriuo nustatė, kad absoliučiai nėra faktas tai, jog esame laimingesni, kai gauname tai, apie ką ilgai svajojome. Mes vaikomės laimės, tarsi ją būtų galima „rasti“ ar „sugauti“, o iš tikrųjų ją galima sukurti tik savyje.
Straipsnyje sakoma: „Nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink mus, mes turime galimybę sintezuoti laimę, jos neįmanoma „rasti“. Svarbu žinoti, kad laimė – tai ne koks nors galutinis tikslas, o greičiau šalutinis gyvenimo produktas, gyvenant taikiai su savimi, meilėje su kitais. Taigi, liaukitės vaikytis auksinio luito kitame vaivorykštės gale ir pasigrožėkite pačia vaivorykšte.“
Atsakymas. Tai – klaidinga, tai grynai Harvardo psichologija.
Esmė ta, kad laimė yra siekyje, kai žmogus dabar pradeda jausti būsimą nuostabią būseną.
Sakykime, vestuvės po mėnesio: yra mylimas žmogus, viskas nuostabu, pora jau ne tik svajonėse, bet ir planuose, jau įgyvendina juos, ruošdamasi iškilmingai dienai. Tai argi mėnesis iki vestuvių mažiau malonus, nei mėnesis po vestuvių?! Ne.
Malonumas laukti laimės dar didesnis, nes jis beribis. Juk kada laukiu laimės, tai laukimas neribotas, o kai ją gaunu – rėmai susiglaudžia.
Laimės laukimas priklauso tik nuo mūsų, ir būsimos laimės rėmus apibrėžiame tik mes! Juos galima išplėsti, mėgautis tuo visą laiką, ir taip žmogaus būsena gali būti be ribų. O galima ją dar padaryti ir nesibaigiančia ir tuo gyventi.
Bet kai kažką gaunu, laimė įgauna rėmus , imu ją jausti savyje. Iš išorinės (makif) ji tampa vidine (pnimi). Aš riboju ją savimi, įtraukiu į savo įvairiausius jausmus ir tuo ją iškraipau.
Ji jau pasireiškia mano jutimo organuose: čia – truputį daugiau, ten – truputį mažiau, nesutarimas, atsijungimas, – ir taip toliau, ir tuo viskas baigiasi.
Laimė – judėjime į tai, ko norime.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Laimingo gyvenimo patentas

Ar įmanoma rasti laimę?

Komentarų nėra

Ne piniguose laimė

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai

Komentaras. Po išsamių tyrimų Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad žmonės, gaunantys dideles pajamas, dėl to nėra laimingesni. Gauti duomenys paskelbti Asmenybės ir socialinės psichologijos biuletenyje.
Atsakymas. Nors  sakoma „ne piniguose laimė“, ir žmonės tai supranta, tačiau kiekvienas jų nori.
Jeigu žmogaus paklaustum, ko jis nori labiau – pinigų ar laimės, manau, atsakytų: „Pinigų. Už pinigus nusipirksiu ir laimę.“
Egoizmui, kuris dabar atsiskleidžia žmonijoje, daugiau nieko nereikia. Kažkada žmonės nebuvo tokie egoistiški, jiems kildavo kitų jausmų, jų egoizmas nereikalavo tokio daugiaplanio pasitenkinimo.
Komentaras. Tai jūs neigiate tyrimą, kuriame sakoma, kad žmonės laiko laime šeimą, vaikus, draugus?
Atsakymas. Prie šios išvados jie priėjo po to, kai patikrino galimybę viską nupirkti už pinigus ir pamatė, kad tai neįmanoma.
Tačiau mes dar nepasiekėme savo galutinio išsivystymo taško. Mes esame paskutiniajame vystymosi etape, kuris dar nebaigtas. Žmonija jau suvokia, kad pinigai neatneša laimės, ir laimė svarbesnė už pinigus.
Kita vertus, jeigu laimės pojūtis nepriklauso nuo materialiosios gerovės, tai šis pojūtis klaidingas, tarsi susileistum narkotikų: „Aš laimingas“. „Kas atsitiko?! Kodėl taip yra?! – „ Laimingas“.
Susileidote dozę, ir užpildo džiaugsmas, kuris neleidžia pajudėti, nes nejaučiate jokių kančių, tuštumos, jums nereikia nieko siekti, kažko daryti. Jūs net negalite suprasti kitų žmonių kančių, negalite būti susijęs su kuo nors kitu! Stovite kaip idiotas viduryje pasaulio ir jums gera.
Klausimas. Tai laimė stabdo vystymąsi?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu didieji dailininkai, muzikantai nebūtų buvę nelaimingi,– nesvarbu ar turėjo duonos kąsnį ar ne – nelaimingi vidiniuose ieškojimuose, kančiose, argi jie ką nors būtų sukūrę?! Niekada!
Todėl laimė ne tai, ką jai priskiriame. Laimė – tai, ką jaučiame virš nelaimės, virš ieškojimo, kančios, kada siekiame ir pasiekiame, stengiamės ir pasiekiame! Kitaip – tai ne laimė!
Laimė – tai tuo pat metu ir kančia, ir malonumas virš jos. Tokia būsena pasiekiama tik studijuojant kabalos mokslą, kada užpildymas jaučiamas ne tuštumoje, o virš jos. Tuštuma ir užpildymas egzistuoja pastoviai, tuo pat metu! Tarkim, aš kažko trokštu ir dėl šio troškimo jaučiu malonumą, užpildymą.
Laimė, kaip ją apibrėžia kabalos mokslas, – tai absoliučios nelaimės ir absoliučios laimės buvimas vienu ir tuo pačiu metu, kai jos viena kitos neanuliuoja.
Tada tau nereikia pinigų ar dar ko nors, nes visos tavo tuštumos užsipildo ir tuo pat metu lieka tuščios. Pavyzdžiui, tu kažką valgai – ir visą laiką nori, kažką geri – ir visą laiką trokšti, kažką matai – ir visą laiką nori matyti. T.y. malonumas nesibaigia, tik auga į viršų, o tuštuma leidžiasi į apačią!
Tai ir yra kabalos mokslas! Mokslas, kaip pajausti tikrą laimę. O nuolatinis laimės pojūtis veda mus į amžinybę.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Laimingi žmonės gyvena trumpiau

Sveikata

Komentaras. Atliekama daug laimės tyrimų. Mokslininkai tvirtina, kad laimingi ir nerūpestingi žmonės gyvena trumpiau nei niūrūs žmonės.
Jeilio, Denverio ir Jeruzalės hebrajų universitetų mokslininkai atliko daugybę bandymų ir priėjo išvadą, kad knygos apie tai, kaip tapti laimingiems, taip pat atneša daug blogio.
Skaitytojai susirenka informaciją, pradeda vaikytis laimės, bet jie greičiausiai patirs nesėkmę ir jausis dar blogiau.
Atsakymas. Visų pirma, skirtingu metu tai veikia skirtingai. Nieko nėra visiškai tikro.
Antra, laimės vaikymasis galiausiai atveda prie nelaimės, nes laimė nepasiekiama, ir jei tu nepasitenkini kažkuo mažu, jautiesi nelaimingas.
Jei laimė ta, kad savaitgalį nuvažiuoji žvejoti, pagauni kad ir smulkią žuvytę ir giriesi tuo, arba gauni bilietą į sporto varžybas, tada tai pasiekiama laimė – ji yra pasiekiamumo ribose.
Tačiau jei leki paskui kokią nors nerealią laimę – ji, galbūt, ir yra, bet kaip ją pasiekti – neaišku.
Todėl visas mūsų gyvenimas, jei kalbėsime iš egoizmo tenkinimo taško, tai visiškai tuščias vaikymasis. Nes laimė visada išslysta: tu bėgi paskui ją, o ji lekia vis toliau, ir vėl bėgi, o ji dar toliau – ir taip gyvenimas baigiasi, o žmogus nepasiekia savo laimės.
Todėl yra labai daug metodikų, kaip tapti laimingiems: niekur nebėk, juk tam yra narkotikai, sportas ir kiti panašūs „masalai“. Kiek visokio šlamšto internete ir televizijoje. Pasižiūrėk kokias nors futbolo varžybas arba pokalbių laidą, ir viskas – tu jau laimingas.
Ir dar tave spaudžia supančios visuomenės nuomonė. Ji kalba tą patį. Laimė? Ji štai čia, pas mus, su mumis. Šiandien truputį išgersiu po darbo, rytoj susitiksiu su draugais, poryt – nueisiu kur nors su vaikais.
Kitaip tariant, rodoma, jog viskas yra žmogui, jo gerovei taip, kad tas gėris būtų pasiekiamas ir žmogus negalvotų apie jokias problemas – tiek, kad į viską reikia „įleisti“ truputį narkotikų: arba emocinių, arba dvasinių, arba informacinių. Reikia suteikti žmogui galimybę ramiai pasimėgauti, kad tik negalvotų apie jokias aukštas materijas.
Komentaras. Vis dėlto šioje teorijoje yra tam tikra spraga, nes depresijos atvejų tik daugėja.
Atsakymas. Spraga egzistuoja ne žmonijos ir žiniasklaidos, kuri padeda slopinti visa, kas kilnu, elgesyje, o tame, kad mūsų egoizmas nuolatos iškiša galvą iš vidaus ir rėkia: „O kur prasmė?!“ Ir čia reikia laiku suduoti smūgį, stuktelėti plaktuku, kad egoizmas nuleistų galvą.
Kaip rašo Baal Sulamas, mums svarbiausia – užsimiršti šiandien kaip vakar ir tęsti savo gyvenimą negalvojant.
Bet esmė ta, kad mūsų gyvenime visos egoizmo slopinimo arba netikro pripildymo priemonės ribotos, ir nieko kito mums nelieka, kaip vis tik išgirsti, jog jis veblena apie gyvenimo prasmę. Bet kuriuo atveju mums reikės teisingai atsakyti į šį klausimą, nesidangstant netikrais tikslais, pripildymais.
Galiausiai žmonija vis tiek atsipeikės nuo visų savo narkotikų ir antidepresantų, o jos dejonė pakils virš visos žemės ir paskatins būtinai rasti tikrąją egzistavimo prasmę.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Kas yra laimė?

Sveikata

Klausimas. Mes gimėme, kad būtume laimingi, ir to siekiame. Deja, sistema, kurioje gyvename, – egoistinė. Mus supa „amerikietiška svajonė“, kuri iš esmės nepasiekiama, juk tam, kad ją pasiektum, reikia uždirbti pinigų. O kad uždirbtum pinigų, reikia dirbti. Kitaip tariant, mes paversti vergais, priversti dirbti, kad, neva, būtume laimingi. O mes vis tiek nelaimingi.
Kaip galima pašalinti tą slegiantį stereotipą ir be jo suteikti žmogui laimę? Kaip Jūs apibūdintumėte laimę?
Atsakymas. Aš manau, kad laimė pasiekiama tik įsitvirtinus pusiausvyrai. Kai tarp žmonių atsiras darna, kai jie pasijus gyvenantys teisingame sociume ir išnyks problemos, kai supanti aplinka palaikys mus homeostazėje, kai žmogus pasijus tarsi plūduriuojantis vidinėje ir išorinėje ramybėje, tai ir sukels laimės pojūtį.
Kitaip tariant, laimės pojūtis atsiranda ne dėl to, kad aš egoistiškai šią akimirką prisipildau, o kas bus toliau – nežinau, nes be manęs yra dar tokių pat egoistų, kurie nori pajusti laimę mano sąskaita.
Laimės pojūtis kyla dėl susivienijimo, pusiausvyros jausmo, taip pat, kaip sveikame organizme jaučiama gyvenimo pilnatvė, kai jis teisingai funkcionuoja, išlaiko pusiausvyrą. Taip ir žmonių visuomenė turi imti pavyzdį iš gamtos ir siekti to paties, tuomet ir pamatysime, koks yra mūsų gyvenimo tikslas. Šios būsenos pajauta ir bus laimė.

Iš TV laidos „Medicinos ateitis“ 4-os dalies, 2013 m. liepos 4 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip būti laimingam

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Laimė

1 komentaras

Kaip tapti turtingam ir laimingam

Įvairūs

Tyrimas (M. Norton, Harvardas). Paradoksas: turtai ne būtinai padarys jus laimingus, tačiau pinigų dalijimas, net jei jūs nesate turtingas, leis jums pasijusti turtingesniam, vadinasi, ir laimingesniam. Pasirodo, kad pinigų dalijimas sustiprina turtingumo jausmą, savo materialios gerovės jausmą.
Dosnumas signalizuoja apie gerovę pačiam dalintojui, sukuria materialios gerovės jausmą, nepaisant to, kad pinigai palieka piniginę. Labdara stiprina savo vertės ir valdžios jausmą, daro žmogų laimingesnį, suteikia finansinės gerovės pojūtį.
500 USD dovanojimas suteikia tokį patį subjektyvaus turtingumo jausmą, kaip ir 10 000 dolerių uždarbis. Savanoriškai aukojantieji savo laiką ligonių slaugymui ar kitiems labdaringiems tikslams jaučia, kad jie laisvo laiko turi daugiau. Tai paradoksalus atradimas!
Komentaras: Psichologai neoperuoja noru, kaip materija ir jos užpildymu, kaip tuo, kas suteikia gyvenimo pojūtį. Todėl jiems rodiklis yra fiziniai veiksmai, o ne jų sąlygojamo pripildymo jautimas. Kabala neteikia reikšmės patiems veiksmams, o tik jų esmei ir atsirandančiam pripildymui. Todėl pinigų, jėgų, laiko aukojimą vertina ne kaip altruistinį, o kaip paslėptą egoistinį veiksmą, savęs tenkinimą.
Bet reikalas tas, kad atlikdamas egoistinį veiksmą žmogus yra apribotas, o altruistinį  – neapribotas niekuo, todėl šis prisipildymo būdas prieinamas visiems. Problema tik psichologinė: suprasti, kad duodamas gali mėgautis neribotai. Ši problema ir yra sprendžiama integraliai auklėjant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano laimės ekonomika

Kaip būti laimingam

Ką reiškia gerovė?

Komentarų nėra

Mano laimės ekonomika

Kabala

Laimė – tai  noro pildymosi pojūtis. Tai įmanoma tik tada, kai yra noras (badas, aistra), ir jis yra išpildomas. Bet kai tik noras prisipildo, yra įgyvendinamas, laimės pojūtis išblėsta. Vadinasi, laimei nuolatos reikia: a) noro, b) pripildymo.
Kad pripildymas nepanaikintų noro, jie turi būti atskirti, būti dvejuose objektuose. Pavyzdys – motina ir kūdikis: motina gali be galo mėgautis kūdikiu, nes pripildo objektą, esantį ne savyje.
Jei aukščiau mūsų abipusio atstūmimo sukursime ryšį, tai galėsime pripildyti vienas kitą ir mėgautis savo veiksmais be galo. Grynai psichologiškai sudėtinga suprasti, kad kūrinio tikslas mėgautis, o priemonė pasiekti amžino ir begalinio malonumo yra „pamilk artimą kaip save“. Ši būsena ir vadinama Aukštesniuoju pasauliu.  Esant šiam pojūčiui, pradingsta mūsų laikinojo nykstančio pasaulio pojūtis – tai, kas juntama tik savyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip būti laimingam

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Begalinės laimės formulė

Komentarų nėra

Kaip būti laimingam

Sveikata

Nuomonės:
50% laimės yra įgimta, priklauso nuo DNR. 10% – tai darbas ir šeima, o 40% – mintys.
(D. Likenas, Minesotos uiversitetas)
Galvos smegenyse jau yra viskas, kas reikalinga laimei: endorfinai (nuskausminantys, stipresni už vaistus), serotoninas (sumažina nerimą), dopaminas (atsako už malonumą), oksitocinas (hormonas, lemiantis šiuos jausmus). Tereikia leisti jiems aktyvizuotis.
(K. Pertas, farmakologas, Hopkinso universitetas)
Laimė yra dabar, o ne po to! Žmonės, laukiantys laimės atostogų, pinigų forma ir pan., netampa laimingi tai gavę.
(D. Gilbertas, Harvardo profesorius)
Įgimta laimės dalis gali keistis. Atmeskite tai, kas bloga, ne visos šios mintys – tiesa.
(B. Liptonas, biologas)
Mokykitės atleisti! Mes manome, kad mūsų pyktis arba neapykanta nubaus įžeidusįjį. Tačiau tai tas pats, kaip išgerti nuodus pačiam ir laukti, kol jie paveiks kitą žmogų.
(M. Šimofas, knygų apie laimę autorius)
Negatyvios mintys veikia stipriau. Tai parodė smegenų elektrinio aktyvumo matavimai. Toks instinktas yra išlikęs nuo pirmykščių žmonių, gyvenusių pavojuje, laikų. 95% minčių yra negatyvios ir kartojasi diena iš dienos. Pridenkite jas pozityviomis.
(D. Kačiopo, Čikagos universiteto psichologas)
Tapti laimingam padeda fizinis krūvis. Smegenys praryja daugiau deguonies, o organizme susiformuoja cheminės medžiagos (dopaminas, serotoninas  ir kt.), keliančios nuotaiką.
Žmonės, gyvenime keliantys sau tikslus, gyvena ilgiau ir laimingiau. Tapti gydytoju arba išvirti sriubą – visa tai tikslai.
Prabangus gyvenimas – nereiškia turėti daug daiktų, tai reiškia jų atsisakyti.
Ieškokite savų poreikių, nesekite bandos jausmu. Siekis niekuo neatsilikti nuo kitų – pagrindinis laimės priešas.
Žmonės, be darbo turintys ir  kitų vertybių – mylinčią šeimą, namus, atvirus draugams ir artimiesiems, – daug laimingesni.
Nieko naudingesnio už pasivaikščiojimą gryname ore žmonės dar nesugalvojo.
Laimė  – tai susitaikymas, gebėjimas pripažinti savo klaidas, vertinti žmones nepriklausomai nuo jų statuso. Turtingiesiems tai nepasiekiama.
(D. Reiti, Harvardo psichiatras)
Komentaras: Šie patarimai seniai žinomi ir jau nebeveikia. Vienintelė priemonė tapti laimingam – būti visuomenėje, kur tave supranta, kurios tikslas sutampa su tavuoju, kurioje jo siekdami žmonės vienas kitą palaiko, kur taip pasitikima kiekvienu draugu, kad jis liaujasi galvoti apie save.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Puikus žaidimas

Laimei reikia pagarbos, o ne pinigų

Komentarų nėra

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Auklėjimas, vaikai

Pranešimas: Kas  garantuoja laimingą vaiko ateitį? Laimę lemia artimi vaiko ryšiai su savo šeima ir draugais. Geras mokymasis mokykloje neturi jokios reikšmės, o įtaką daro harmonijos su supančiu pasauliu jausmas, socialiniai ryšiai, pozityvus požiūris į kylančius sunkumus ir normalus savęs vertinimas.
Tyrimo rezultatai atskleidė aiškų ryšį tarp pozityvumo vaikystėje bei jaunystėje ir suaugusio žmogaus gyvenimo sėkmės. Mokslininkai, pabrėždami pažangaus mokymosi antraeiliškumą, rekomenduoja tėvams sutelkti dėmesį į vaiko gebėjimus kurti santykius su aplinkiniais.
Komentaras: Laimę lemia būtent ryšys su aplinkiniais, harmoningas santykis su pasauliu. Pasauliui reikia pasikeisti, tiksliau – mums jį reikia pakeisti, ir tada tapsime laimingi – mes, o ne tie, kurie šiandien diktuoja, kas mums turi teikti laimę…

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia gerovė?

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Laimė

Komentarų nėra

Psichologai: kodėl žmonės yra nelaimingi

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (K. Šader, Strasbūro universiteto klinikinės psichopatologijos profesorius): Šiuolaikinis žmogus gyvena epochoje, kai turėdamas viską jaučiasi nelaimingas. Nelaimingumo paradoksas slypi tame, kad žmogui dabar trūksta gėrybių trūkumo. Žmonija ilgą laiką stengėsi išsivaduoti iš skurdo, o po to paaiškėjo, kad be apribojimų nebus ir noro. Galiausiai žmogus jausis nelaimingas.
Pas psichoanalitikus ateina jaunų žmonių, kurie kenčia nuo psichologinių sutrikimų. Juos glumina tai, kad jie turi viską, ko nori. Jiems trūksta todėl, kad nieko netrūksta. Mūsų modernioje visuomenėje, kai žmonės gali turėti viską, ko tik nori, jiems labiausiai trūksta būtent tų dalykų, kurie neturi kainos, pavyzdžiui, meilės.
Zigmundas Froidas sakė, kad nieko nėra sunkiau kaip diena iš dienos besitęsianti giedra. Laimė yra skirtumas tarp būsenų, kai jaučiamės nelaimingi ir laimingi. O asmeninė laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas.
Komentaras: Kadangi laimę galima pajausti tik noro pripildymo procese, tai būtina pastoviai jausti norą / trūkumą ir nuolatinį jo pripildymą, kas mūsų pasaulyje neįmanoma! Tam, kad pasiektume tokią būseną, būtina pastoviai jungti savyje abi savybes – norą ir pripildymą.  To ir moko mokslas apie nuolatinį pripildymą – pripildymo mokslas – kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Ne piniguose laimė

Begalinės laimės formulė

Komentarų nėra

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Įvairūs

„The Independent“ informuoja: Nacionalinė Didžiosios Britanijos statistikos tarnyba išmatavo laimės fenomeną – laimės indeksą. Išvada: pozityvios savijautos, nepriklausančios nuo amžiaus, pagrindas – „stipri sveikata, patikimi santykiai ir darbas, teikiantis pasitenkinimą“.
Komentaras: Visiems žmonėms pasaulyje laimė reiškia pripildymą
– trijų kūniškų norų, kylančių iš „gyvulinio“ kūno (maistas, seksas, šeima / draugai) ir
– trijų visuomeninių norų, kylančių, veikiant visuomenei (turtas, valdžia / žinomumas, žinios).
Kiekvienoje šalyje apklausos būdu galima išsiaiškinti konkrečias tos šalies piliečių nuomones apie laimę, nes išvardytus 6 norus turi visi, tik kiekvienas asmeninėmis proporcijomis, o kiekvienoje tautoje – tik jai būdingomis proporcijomis.
Be šių 6 norų, yra ypatingų asmenybių, kuriuos veda didesnis nei kitų noras atskleisti gyvenimo prasmę – jos šaknį, Kūrėją. Likusių norų pripildymas juos domina tik tiek, kiek būtina egzistavimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Begalinės laimės formulė


Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai