Pateikti įrašai su laimė žyme.


Stivenas Vozniakas: „Ar tapo žmogus laimingesnis?“

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Inžinierius-programuotojas Stivenas Vozniakas, sukūręs kartu su Stivu Džobsu imperiją „Apple“, atsakydamas į klausimą, „Ar tapo žmogus laimingesnis, išradus asmeninį kompiuterį?“, pasakė: „Tai labai sudėtingas klausimas.
Kažkada maniau, kad jei padarysime žmonių gyvenimą lengvesnį, tai jiems atneš laimę. Jie mažiau dirbs. Tačiau jie pradėjo daugiau dirbti, – dabar šeimą turi išlaikyti du žmonės, o ne vienas. Aš manau, jei mus palyginsime su pirmykščiais žmonėmis pagal laimės lygį, bus lygiai tas pats.
Kažkada mes su Stivu Džobsu svajojome sukurti lengviklį, kuris leistų akliems žmonėms matyti. Bet dabar, kai aš užeinu į metro ir matau, kad visi sėdi, įnikę į savo telefonus, – suprantu, kad mes padarėme visus matančius žmones aklais“.
Jūs sutinkate su tuo, kad mes – nematanti žmonija?
Atsakymas. Mums dar teks suvokti, kad visos elektronikos naujovės skirtos tik tam, kad apribotų mūsų jausmų, pasaulio, gyvenimo prasmės suvokimą.
Aš žiūriu į ekraniuką, telpantį delne, ir man niekas daugiau neegzistuoja. Per jį aš tarsi susijungiu su pasauliu. O su kuo aš jungiuosi iš tikrųjų? – Su kažkokiu biuru, tarpininku, kuris stumia man viską, ko nori. Todėl žmogus tapo ne laisvas, o labiau priklausomas. Mes tampame vis didesniais vergais.
Be to, dėl elektronikos ir viso kito dingsta daug įprastinių profesijų. O profesija – tai ne tik tai, kas suteikia žmonėms galimybę užsidirbti, svarbiausia profesijoje, kad žmogus jaučiasi tinkamas egzistuoti kartu su kitais. Profesija – tai žmonių bendravimo metodas: aš – siuvėjas, tu – batsiuvys, gydytojas, juristas ir taip toliau, – nesvarbu kas ir kaip, bet mes bendraujame, mes reikalingi vienas kitam.
O jei būsime nereikalingi vienas kitam ir įniksime tik į mobiliuosius, tai lygiai tas pats, kaip skirtume injekciją arba tabletę, žmonės užmigtų ir jiems galvoje suktųsi visokie filmai, arba apskritai pašalintume juos iš gyvenimo.
Klausimas. Kokį scenarijų paruošė Aukštesnioji jėga?
Atsakymas. Šis scenarijus labai paprastas, – jis vadinamas „blogio suvokimas“.
Mes privalome įsisąmoninti mūsų egoistinio vystymosi blogį ir suvokti, kad jis veda mus į aklavietę, ir mes privalome jo atsikratyti: išsiplėšti iš jo, lėkti pašėlusiai šalin ir kuo toliau. Aš tikiuosi, kad kada nors mes tai atliksime.
O kol kas bandome tai paaiškinti žmonėms. Bet kiek jie klauso – tai dar klausimas. Tačiau šen bei ten jau pradeda skverbtis pirmieji ūgliai.
Klausimas. Kitaip tariant, vystysime technologijas ir toliau, kad suprastume, kad jos niekur mūsų nenuves?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Jos tam ir vystosi?
Atsakymas. Ne. Vystymasis turi būti vidinis. O išorinis – visiškai nebūtinas.
Bet jei mes viduje nesivystome, tai išorinis elektronikos vystymasis rodo tuštumą ir vis tiek atves mus į pradžią.

Iš 2017 m. spalio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Gyvenimo programa, I dalis

To dar nebuvo

Komentarų nėra

Kaip spręsti konfliktus šeimoje

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad laimė – konfliktų sprendimas. Kaip juos spręsti šeimoje, kad visiškai nesusipyktum?
Atsakymas. Tai itin įdomi sistema, kai drauge su sutuoktiniu(e) atskleidžiate ne kokius nors vienas kito trūkumus, o trūkumus jūsų tarpusavio santykiuose ir drauge randate sprendimą.
Tai visada „tarp mūsų“ ir „mes kartu“: nesvarbu teigiamos ar neigiamos būsenos. Iš pradžių „sulimpame“ vienas su kitu, paskui imame atskleisti, kaip ryšį tarp mūsų paversti dar efektyvesniu. Atskleisdami, ko mums trūksta, kad labiau susilietume, dirbame ties tuo.
Tokius veiksmus reikia nuolatos atlikti, nes būtent čia atskleisite vis didesnes dvasines aukštumas. Dvasines! Nekalbama apie kūnų ar širdžių ryšį.
Klausimas. Tarkime, šeimoje bręsta konfliktas. Ką daryti?
Atsakymas. Pirmiausia, reikia stipriai apkabinti sutuoktinį(ę), užmegzti kokį nors kontaktą, tarpusavio supratimą. O kai tai pasiekta, drauge pažadinti konfliktą, kad pasiektumėte dar didesnio tarpusavio supratimo.
Kitaip tariant, pirmiausia būtina užmegzti kontaktą, o paskui pamažu žadinti konfliktines situacijas, kad tai atvestų prie stipresnio ryšio.
Klausimas. O kada kyla tikrosios laimės akimirka?
Atsakymas. Kuomet ties tuo dirbi. Jei drauge prie to dirbate, ir minuse, ir pliuse, tai jūsų nepalieka nuolatinės laimės pojūtis. Pats procesas teikia malonumą.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lyčių kova I dalis

Kas yra šeima

Nukreipta į tikslą meilė

Komentarų nėra

Kabalisto laimė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra laimė kabalistui?
Atsakymas. Laimė kabalistui – galimybė užpildyti kitus ir per juos Kūrėją. Tačiau duoti Kūrėjui ir gauti iš Jo, pats negaliu, tik per buferį – grupę, o dar geriau – per visą žmoniją.
Klausimas. Kas kabalistui suteikia didžiausią džiaugsmą?
Atsakymas. Būtent toks veiksmas, kai jis gali duoti per grupę Kūrėjui ir joje atskleisti Kūrėją, pamatyti, kaip viena įeina į kita, kaip grupė tampa buferiu tarp jo ir Kūrėjo, ir jie visi kartu, trise, susitinka šioje grupėje, šioje masėje.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimės ir tikėjimo tolerancijos ministrai

Begalinės laimės formulė

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Kas trukdo būti laimingiems?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad iki 2050 m. žmonija susidurs su dešimt pagrindinių problemų: žmogaus genų modifikacija, pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas, miestų nykimas, socialinių tinklų evoliucija, nauja geopolitinė įtampa, transporto saugumas, gamtinių išteklių mažėjimas, kitų planetų kolonizavimas, mūsų proto galimybių didėjimas bei auganti dirbtinio intelekto įtaka.
Atsakymas. Nieko panašaus nebus. Visas mūsų dabartinis vystymasis skirta tik tam, kad atvestų mums į aklavietę. Atrodytų, galėtume susidoroti su tiek daug problemų, apgyvendinti naujas planetas, prisijaukinti dykumas – ko tik įsigeisime. Galime kurti, griauti, fantazuoti apie bet ką. Bet mūsų egoizmas mums to neleis.
Jis pavers mūsų gyvenimą nepakeliamu, skatins nuolatines tarpusavio kovas: tarp šeimos narių, vaikų, tėvų, kaimynų, miesto ir rajono gyventojų – nesvarbu, kur ir tarp ko. Taip negalėsime susigyventi vieni su kitais, kad eisime į kepyklėlę apsiginklavę automatais, trumpiausiu keliu apleistomis gatvėmis. Ir tai bus siaubingas gyvenimas. Egoizmas mus prie to prives.
Mums nepadės jokie išradimai. Jie nieko neduos. Visų pirma juos panaudosime tam, kad galėtume valdyti kitus, užsidirbdami jų sąskaita bei engdami kitus. Matome, kaip dabar vystosi technologijos ir kam jos naudojamos.
Tad geriau pažiūrėkime, kas trukdo mums būti laimingiems!
Laimė ne apgyvendinti kitas planetas, tuos gyvybės neturinčius dangaus kūnus, ir ne automobiliai be vairuotojų ar gyvenimas iki 200 metų. Mums užtenka ir mūsų septyniasdešimties aštuoniasdešimties. Nereikia daugiau! Svarbiausia ne kiek gyventi, o kaip gyventi! Vis tiek mirties neišvengsime. Bandymas ją atitolinti – tiesiog kvailas žmonijos užsiėmimas!
Mums reikia padaryti taip, kad dar būdami gyvi šiame pasaulyje, pasijaustume nemirtingi, amžinai egzistuojantys. Tai – problemos sprendimas, o ne bandymas spręsti savo gyvenimiškas problemas būnant egoizme. Egoizmas mums vis tiek viską sugadins.
Negalime sakyti, kad šiandien esame laimingesni už gyvenusius prieš 50 metų. Jie neturėjo elektroninių „daikčiukų“, su kuriais dabar žaidžiame, tačiau dėl to jie buvo ne mažiau laimingi.
Šiandieninė statistika rodo, kad žmonės yra mažiau laimingi, žmonija yra gilesnėje depresijoje. Nūnai visi ima galvoti, kaip ir kur vartoti marihuaną ar dar ką nors, kad užsimirštų. Kam žmogui gyventi 200 metų? Kad šimtmetį iš jų praleistų apsvaigęs nuo narkotikų?!
Turime sukurti sau gerą gyvenimą, o tai pasiekiama labai paprastai – gerais tarpusavio santykiais. Kitaip, mūsų laukia Armagedonas.
Ar žinote, kas yra Armagedonas? Izraelyje yra nedidelis kalnas („har“ reiškia kalnas), vadinamas „Megido“. Prieš porą tūkstančių metų ten vyko kažkokie neramumai. Nuo to laiko ir egzistuoja šis vaizdingas pasakymas „Armagedonas“, siejamas su pasaulio pabaiga.
Iš tiesų mums nereikia to laukti. Į šį kalnelį galima ir dabar įkopti ir pažvelgti žemyn. Ne toks jis ir didelis, maždaug 700-800 metrų. Nebūtina pasiekti kraštutinių būsenų. Paverskime savo gyvenimą ramiu, geru ir laimingu šiandien, o ne po 50 metų.
Ir svarbiausia, kad pasitelkę kabalos mokslą, galime pradėti jausti kitą gyvenimą, aukštesnįjį pasaulį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą, iš vieno gyvenimo ciklo į kitą. Visa tai mūsų jėgoms.
Linkiu jums atrasti sau amžinąją augančios ir patenkintos materijos būseną.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Ką žmogui duoda kabala?

Kas yra laimė?

Komentarų nėra

Laimės besivaikant

gyvenimo prasmė

Komentaras. Harvarde buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriuo nustatė, kad absoliučiai nėra faktas tai, jog esame laimingesni, kai gauname tai, apie ką ilgai svajojome. Mes vaikomės laimės, tarsi ją būtų galima „rasti“ ar „sugauti“, o iš tikrųjų ją galima sukurti tik savyje.
Straipsnyje sakoma: „Nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink mus, mes turime galimybę sintezuoti laimę, jos neįmanoma „rasti“. Svarbu žinoti, kad laimė – tai ne koks nors galutinis tikslas, o greičiau šalutinis gyvenimo produktas, gyvenant taikiai su savimi, meilėje su kitais. Taigi, liaukitės vaikytis auksinio luito kitame vaivorykštės gale ir pasigrožėkite pačia vaivorykšte.“
Atsakymas. Tai – klaidinga, tai grynai Harvardo psichologija.
Esmė ta, kad laimė yra siekyje, kai žmogus dabar pradeda jausti būsimą nuostabią būseną.
Sakykime, vestuvės po mėnesio: yra mylimas žmogus, viskas nuostabu, pora jau ne tik svajonėse, bet ir planuose, jau įgyvendina juos, ruošdamasi iškilmingai dienai. Tai argi mėnesis iki vestuvių mažiau malonus, nei mėnesis po vestuvių?! Ne.
Malonumas laukti laimės dar didesnis, nes jis beribis. Juk kada laukiu laimės, tai laukimas neribotas, o kai ją gaunu – rėmai susiglaudžia.
Laimės laukimas priklauso tik nuo mūsų, ir būsimos laimės rėmus apibrėžiame tik mes! Juos galima išplėsti, mėgautis tuo visą laiką, ir taip žmogaus būsena gali būti be ribų. O galima ją dar padaryti ir nesibaigiančia ir tuo gyventi.
Bet kai kažką gaunu, laimė įgauna rėmus , imu ją jausti savyje. Iš išorinės (makif) ji tampa vidine (pnimi). Aš riboju ją savimi, įtraukiu į savo įvairiausius jausmus ir tuo ją iškraipau.
Ji jau pasireiškia mano jutimo organuose: čia – truputį daugiau, ten – truputį mažiau, nesutarimas, atsijungimas, – ir taip toliau, ir tuo viskas baigiasi.
Laimė – judėjime į tai, ko norime.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Laimingo gyvenimo patentas

Ar įmanoma rasti laimę?

Komentarų nėra

Ne piniguose laimė

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai

Komentaras. Po išsamių tyrimų Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad žmonės, gaunantys dideles pajamas, dėl to nėra laimingesni. Gauti duomenys paskelbti Asmenybės ir socialinės psichologijos biuletenyje.
Atsakymas. Nors  sakoma „ne piniguose laimė“, ir žmonės tai supranta, tačiau kiekvienas jų nori.
Jeigu žmogaus paklaustum, ko jis nori labiau – pinigų ar laimės, manau, atsakytų: „Pinigų. Už pinigus nusipirksiu ir laimę.“
Egoizmui, kuris dabar atsiskleidžia žmonijoje, daugiau nieko nereikia. Kažkada žmonės nebuvo tokie egoistiški, jiems kildavo kitų jausmų, jų egoizmas nereikalavo tokio daugiaplanio pasitenkinimo.
Komentaras. Tai jūs neigiate tyrimą, kuriame sakoma, kad žmonės laiko laime šeimą, vaikus, draugus?
Atsakymas. Prie šios išvados jie priėjo po to, kai patikrino galimybę viską nupirkti už pinigus ir pamatė, kad tai neįmanoma.
Tačiau mes dar nepasiekėme savo galutinio išsivystymo taško. Mes esame paskutiniajame vystymosi etape, kuris dar nebaigtas. Žmonija jau suvokia, kad pinigai neatneša laimės, ir laimė svarbesnė už pinigus.
Kita vertus, jeigu laimės pojūtis nepriklauso nuo materialiosios gerovės, tai šis pojūtis klaidingas, tarsi susileistum narkotikų: „Aš laimingas“. „Kas atsitiko?! Kodėl taip yra?! – „ Laimingas“.
Susileidote dozę, ir užpildo džiaugsmas, kuris neleidžia pajudėti, nes nejaučiate jokių kančių, tuštumos, jums nereikia nieko siekti, kažko daryti. Jūs net negalite suprasti kitų žmonių kančių, negalite būti susijęs su kuo nors kitu! Stovite kaip idiotas viduryje pasaulio ir jums gera.
Klausimas. Tai laimė stabdo vystymąsi?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu didieji dailininkai, muzikantai nebūtų buvę nelaimingi,– nesvarbu ar turėjo duonos kąsnį ar ne – nelaimingi vidiniuose ieškojimuose, kančiose, argi jie ką nors būtų sukūrę?! Niekada!
Todėl laimė ne tai, ką jai priskiriame. Laimė – tai, ką jaučiame virš nelaimės, virš ieškojimo, kančios, kada siekiame ir pasiekiame, stengiamės ir pasiekiame! Kitaip – tai ne laimė!
Laimė – tai tuo pat metu ir kančia, ir malonumas virš jos. Tokia būsena pasiekiama tik studijuojant kabalos mokslą, kada užpildymas jaučiamas ne tuštumoje, o virš jos. Tuštuma ir užpildymas egzistuoja pastoviai, tuo pat metu! Tarkim, aš kažko trokštu ir dėl šio troškimo jaučiu malonumą, užpildymą.
Laimė, kaip ją apibrėžia kabalos mokslas, – tai absoliučios nelaimės ir absoliučios laimės buvimas vienu ir tuo pačiu metu, kai jos viena kitos neanuliuoja.
Tada tau nereikia pinigų ar dar ko nors, nes visos tavo tuštumos užsipildo ir tuo pat metu lieka tuščios. Pavyzdžiui, tu kažką valgai – ir visą laiką nori, kažką geri – ir visą laiką trokšti, kažką matai – ir visą laiką nori matyti. T.y. malonumas nesibaigia, tik auga į viršų, o tuštuma leidžiasi į apačią!
Tai ir yra kabalos mokslas! Mokslas, kaip pajausti tikrą laimę. O nuolatinis laimės pojūtis veda mus į amžinybę.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Laimingi žmonės gyvena trumpiau

Sveikata

Komentaras. Atliekama daug laimės tyrimų. Mokslininkai tvirtina, kad laimingi ir nerūpestingi žmonės gyvena trumpiau nei niūrūs žmonės.
Jeilio, Denverio ir Jeruzalės hebrajų universitetų mokslininkai atliko daugybę bandymų ir priėjo išvadą, kad knygos apie tai, kaip tapti laimingiems, taip pat atneša daug blogio.
Skaitytojai susirenka informaciją, pradeda vaikytis laimės, bet jie greičiausiai patirs nesėkmę ir jausis dar blogiau.
Atsakymas. Visų pirma, skirtingu metu tai veikia skirtingai. Nieko nėra visiškai tikro.
Antra, laimės vaikymasis galiausiai atveda prie nelaimės, nes laimė nepasiekiama, ir jei tu nepasitenkini kažkuo mažu, jautiesi nelaimingas.
Jei laimė ta, kad savaitgalį nuvažiuoji žvejoti, pagauni kad ir smulkią žuvytę ir giriesi tuo, arba gauni bilietą į sporto varžybas, tada tai pasiekiama laimė – ji yra pasiekiamumo ribose.
Tačiau jei leki paskui kokią nors nerealią laimę – ji, galbūt, ir yra, bet kaip ją pasiekti – neaišku.
Todėl visas mūsų gyvenimas, jei kalbėsime iš egoizmo tenkinimo taško, tai visiškai tuščias vaikymasis. Nes laimė visada išslysta: tu bėgi paskui ją, o ji lekia vis toliau, ir vėl bėgi, o ji dar toliau – ir taip gyvenimas baigiasi, o žmogus nepasiekia savo laimės.
Todėl yra labai daug metodikų, kaip tapti laimingiems: niekur nebėk, juk tam yra narkotikai, sportas ir kiti panašūs „masalai“. Kiek visokio šlamšto internete ir televizijoje. Pasižiūrėk kokias nors futbolo varžybas arba pokalbių laidą, ir viskas – tu jau laimingas.
Ir dar tave spaudžia supančios visuomenės nuomonė. Ji kalba tą patį. Laimė? Ji štai čia, pas mus, su mumis. Šiandien truputį išgersiu po darbo, rytoj susitiksiu su draugais, poryt – nueisiu kur nors su vaikais.
Kitaip tariant, rodoma, jog viskas yra žmogui, jo gerovei taip, kad tas gėris būtų pasiekiamas ir žmogus negalvotų apie jokias problemas – tiek, kad į viską reikia „įleisti“ truputį narkotikų: arba emocinių, arba dvasinių, arba informacinių. Reikia suteikti žmogui galimybę ramiai pasimėgauti, kad tik negalvotų apie jokias aukštas materijas.
Komentaras. Vis dėlto šioje teorijoje yra tam tikra spraga, nes depresijos atvejų tik daugėja.
Atsakymas. Spraga egzistuoja ne žmonijos ir žiniasklaidos, kuri padeda slopinti visa, kas kilnu, elgesyje, o tame, kad mūsų egoizmas nuolatos iškiša galvą iš vidaus ir rėkia: „O kur prasmė?!“ Ir čia reikia laiku suduoti smūgį, stuktelėti plaktuku, kad egoizmas nuleistų galvą.
Kaip rašo Baal Sulamas, mums svarbiausia – užsimiršti šiandien kaip vakar ir tęsti savo gyvenimą negalvojant.
Bet esmė ta, kad mūsų gyvenime visos egoizmo slopinimo arba netikro pripildymo priemonės ribotos, ir nieko kito mums nelieka, kaip vis tik išgirsti, jog jis veblena apie gyvenimo prasmę. Bet kuriuo atveju mums reikės teisingai atsakyti į šį klausimą, nesidangstant netikrais tikslais, pripildymais.
Galiausiai žmonija vis tiek atsipeikės nuo visų savo narkotikų ir antidepresantų, o jos dejonė pakils virš visos žemės ir paskatins būtinai rasti tikrąją egzistavimo prasmę.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Kas yra laimė?

Sveikata

Klausimas. Mes gimėme, kad būtume laimingi, ir to siekiame. Deja, sistema, kurioje gyvename, – egoistinė. Mus supa „amerikietiška svajonė“, kuri iš esmės nepasiekiama, juk tam, kad ją pasiektum, reikia uždirbti pinigų. O kad uždirbtum pinigų, reikia dirbti. Kitaip tariant, mes paversti vergais, priversti dirbti, kad, neva, būtume laimingi. O mes vis tiek nelaimingi.
Kaip galima pašalinti tą slegiantį stereotipą ir be jo suteikti žmogui laimę? Kaip Jūs apibūdintumėte laimę?
Atsakymas. Aš manau, kad laimė pasiekiama tik įsitvirtinus pusiausvyrai. Kai tarp žmonių atsiras darna, kai jie pasijus gyvenantys teisingame sociume ir išnyks problemos, kai supanti aplinka palaikys mus homeostazėje, kai žmogus pasijus tarsi plūduriuojantis vidinėje ir išorinėje ramybėje, tai ir sukels laimės pojūtį.
Kitaip tariant, laimės pojūtis atsiranda ne dėl to, kad aš egoistiškai šią akimirką prisipildau, o kas bus toliau – nežinau, nes be manęs yra dar tokių pat egoistų, kurie nori pajusti laimę mano sąskaita.
Laimės pojūtis kyla dėl susivienijimo, pusiausvyros jausmo, taip pat, kaip sveikame organizme jaučiama gyvenimo pilnatvė, kai jis teisingai funkcionuoja, išlaiko pusiausvyrą. Taip ir žmonių visuomenė turi imti pavyzdį iš gamtos ir siekti to paties, tuomet ir pamatysime, koks yra mūsų gyvenimo tikslas. Šios būsenos pajauta ir bus laimė.

Iš TV laidos „Medicinos ateitis“ 4-os dalies, 2013 m. liepos 4 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip būti laimingam

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Laimė

1 komentaras

Kaip tapti turtingam ir laimingam

Įvairūs

Tyrimas (M. Norton, Harvardas). Paradoksas: turtai ne būtinai padarys jus laimingus, tačiau pinigų dalijimas, net jei jūs nesate turtingas, leis jums pasijusti turtingesniam, vadinasi, ir laimingesniam. Pasirodo, kad pinigų dalijimas sustiprina turtingumo jausmą, savo materialios gerovės jausmą.
Dosnumas signalizuoja apie gerovę pačiam dalintojui, sukuria materialios gerovės jausmą, nepaisant to, kad pinigai palieka piniginę. Labdara stiprina savo vertės ir valdžios jausmą, daro žmogų laimingesnį, suteikia finansinės gerovės pojūtį.
500 USD dovanojimas suteikia tokį patį subjektyvaus turtingumo jausmą, kaip ir 10 000 dolerių uždarbis. Savanoriškai aukojantieji savo laiką ligonių slaugymui ar kitiems labdaringiems tikslams jaučia, kad jie laisvo laiko turi daugiau. Tai paradoksalus atradimas!
Komentaras: Psichologai neoperuoja noru, kaip materija ir jos užpildymu, kaip tuo, kas suteikia gyvenimo pojūtį. Todėl jiems rodiklis yra fiziniai veiksmai, o ne jų sąlygojamo pripildymo jautimas. Kabala neteikia reikšmės patiems veiksmams, o tik jų esmei ir atsirandančiam pripildymui. Todėl pinigų, jėgų, laiko aukojimą vertina ne kaip altruistinį, o kaip paslėptą egoistinį veiksmą, savęs tenkinimą.
Bet reikalas tas, kad atlikdamas egoistinį veiksmą žmogus yra apribotas, o altruistinį  – neapribotas niekuo, todėl šis prisipildymo būdas prieinamas visiems. Problema tik psichologinė: suprasti, kad duodamas gali mėgautis neribotai. Ši problema ir yra sprendžiama integraliai auklėjant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano laimės ekonomika

Kaip būti laimingam

Ką reiškia gerovė?

Komentarų nėra

Mano laimės ekonomika

Kabala

Laimė – tai  noro pildymosi pojūtis. Tai įmanoma tik tada, kai yra noras (badas, aistra), ir jis yra išpildomas. Bet kai tik noras prisipildo, yra įgyvendinamas, laimės pojūtis išblėsta. Vadinasi, laimei nuolatos reikia: a) noro, b) pripildymo.
Kad pripildymas nepanaikintų noro, jie turi būti atskirti, būti dvejuose objektuose. Pavyzdys – motina ir kūdikis: motina gali be galo mėgautis kūdikiu, nes pripildo objektą, esantį ne savyje.
Jei aukščiau mūsų abipusio atstūmimo sukursime ryšį, tai galėsime pripildyti vienas kitą ir mėgautis savo veiksmais be galo. Grynai psichologiškai sudėtinga suprasti, kad kūrinio tikslas mėgautis, o priemonė pasiekti amžino ir begalinio malonumo yra „pamilk artimą kaip save“. Ši būsena ir vadinama Aukštesniuoju pasauliu.  Esant šiam pojūčiui, pradingsta mūsų laikinojo nykstančio pasaulio pojūtis – tai, kas juntama tik savyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip būti laimingam

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Begalinės laimės formulė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai