Klausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Protas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Jeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda

Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Atsakymas: Chėsėd – tai davimo savybė. Jei kūrinyje kyla ši savybė, ar žmogus jos siekia, tuomet vartojame terminą „chasadim“.
Klausimas: Išeitų, kad visa kabala – tai davimas ir gavimas. Daugiau nieko?
Atsakymas: Nieko daugiau ir nėra. Mūsų pasaulyje visi susidedame iš pliusio ir minuso. Visos mūsų mintys ir veiksmai susideda iš gavimo ir davimo.
Klausimas: Kitaip tariant, visuomenėje yra tik du veiksmai: arba gaunu iš visuomenės arba duodu?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Komentaras: Atrodytų, kad yra kur kas daugiau…
Atsakymas: Ne. Vis dėlto viskas susideda tik iš šių dviejų krypčių.
#265148

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentaras: Kalifornijos universiteto profesoriaus Robert Lasting nuomone, laimė ir pasitenkinimas iš tikrųjų nėra identiški.
„Išskyriau septynis esminius skirtumus tarp laimės ir pasitenkinimo, ir jie lengvai suprantami kiekvienam:
• Pasitenkinimas trumpalaikis – laimė ilgalaikė;
• Pasitenkinimas intuityvus – laimė dvasinė;
• Pasitenkini, kai gauni, esi laimingai – greičiau, kai duodi.
• Pasitenkinti galima vienam – laimė paprastai pasiekiame socialinėje grupėje.“
Atsakymas: Iš tikrųjų, pasitenkinimas – tai gyvūninė būsena, kai mėgaujasi mano kūnas. O laimė – amžina, tobula. Tam reikia išeiti iš savęs, pakilti virš savęs. Ji susijusi su aukštu tikslu, amžinybe, tikrais pasiekimais.
Ar galima suderinti ir vieną, ir kitą? Galima, jei visus savo pasitenkinimus pakelsiu iki laimės lygmens. Tuomet, pakilęs virš kūno, visa, kas geriausia nešiu kitiems, ir būtent čia rasiu sau tikrąjį pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
#223252

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Iš kur semiatės tiek jėgų, kad darbuotumėtės su mumis?
Atsakymas: Kabala – tai mokslas gauti, o ne duoti. Jūs manote, kad jums duodu? Priešingai, iš jūsų gaunu! Juk duodamas gauni. Todėl visuomet turiu jėgų.
Žinoma, būna, kad fiziškai kūnas nebegeba dirbti tiek, kiek turėtų. Tačiau, iš principo, duodant nepavargsti. Priešingai, visąlaik prisipildai, tave spaudžia iš vidaus. Tai malonumas! Tad patariu greičiau to pasiekti.
Imkite dėstyti kabalą, tai labai naudinga. Išplėskite savo ratą. Kurkite vis daugiau grupių. Ir pamatysite, kaip tai jus ves pirmyn.
Kas turi grupę, kas dėsto bent keletui žmonių – tas eina pirmyn. Jūs net neįsivaizduojate kiek! Kūrėjas jau užsiims juo, nes per jį ateina dar keletas žmonių. Labai svarbu, kad už jūsų stovėtų žmonės. Pamėginkite tai daryti ir pamatysite, kaip tai nuostabu.
#260301

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gauti jėgų atsisakyti noro užsipildyti

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę

Nuovargis – neužpildytas egoizmas

Klausimas: Kur žmogus gauna jėgų, kad atmestų norą prisipildyti, o ne jį priimtų?
Atsakymas: Iš Kūrėjo. Bet tam reikia būti grupėje, nes neturime tokių jėgų. Negalime negauti, nes esame vien tik noras gauti. Ką tada daryti?
Tada suvokiame, kad neturime jėgų kontroliuoti savęs. Pradedame tikėti kabalistais, kurie sako, kad „jei jūs tikrai norite pasiekti davimo savybę, nėra kitos išeities, kaip įsilieti į grupę, užsiimančią davimo savybe, nes tik per grupę, anuliuodami save, galite suvokti ir perimti šią savybę iš Kūrėjo.“
Nėra daug sąlygų, tačiau labai sunku jas priimti savo egoistiniu protu:
– Turiu būti grupėje.
– Turiu anuliuoti save prieš draugus.
– Neturiu gauti iš Kūrėjo būtent dėl to, kad vėliau gaučiau iš Jo viską, ką Jis man paruošė.
Yra labai daug įvairių prieštaringų judesių, ir žmogui labai sunku tai perprasti ir įsivaizduoti. Nors jis tik sėdi ir mechaniškai kaip mašina studijuoja metodiką, ir drauge visi šie veiksmai pereina per jį, ir jis nuolat keičiasi. Besikeisdamas jis jaučia įgytas žinias ir veiksmus kiekvieną kartą naujai. Ir jausdamas juos naujai, supranta, kaip viskas vyksta.
Tad mokslas tarsi paprastas: yra tik malonumas ir noras, kuriuos reikia tinkamai susieti, kad malonumas gautų dėl noro, o noras duotų dėl malonumo. Tačiau taip neišeina, labai sunku tai atskleisti. Tam ir egzistuoja pagalbiniai mechanizmai: grupė ir supančioji Šviesa (Or Makif).
#261615

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusikaltimus uždengti meile

Klausimas. Ar skydas ir kardas yra dešinės ir kairės linijos metafora? Kas tuomet yra davimas ir kas gavimas?
Atsakymas. Skydas – iš esmės tai, kai liaujamės dirbti su savo norais. O kardas, kai šiuos egoistinius norus paverti altuistiniais ir taip sužeidi savo priešus. Kitaip tariant, nugali juos, pavergi juos, ir užuot dirbę, kad gautų, jie ima dirbti, kad duotų.
Klausimas. Ar dešimtukas irgi gauna skydą ir kardą?
Atsakymas. Žinoma. Omenyje turima, kad prieš juos gaudami, žmonės turi susirinkti į dešimtuką. O iki tol atskirai niekas nieko negauna.
Kabala kalba ne apie vieną žmogų, o apie dešimtuką, kuris susiburia draugėn kaip vienas organizmas. Kitaip jie negalės anuliuoti savęs kitų atžvilgiu ir kaip nors imti prilygti Kūrėjui.
#249260

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys linijos

Dešimt draugėn surinktų elementų

Tarp gėrio ir blogio

Klausimas. Kiek reikia duoti? Kam gyvename šiame pasaulyje, jei viskas, ką darome, nesvarbu?
Atsakymas. Gyvename šiame pasaulyje, kad prilygtume Kūrėjui. O Kūrėjas nori pripildyti kūrinius. Jis negali atlikti to Pats, tik tiek, kiek paimsime Jo Šviesą ir per save imsime ją perduoti kitiems. Taip mes darome didžiulę paslaugą Kūrėjui ir tuomet tampame panašūs į Jį, kylame į Jo lygmenį.
Šitai yra priešais mus. Todėl tinkamas mūsų dabartinės būsenos išnaudojimas kelia mus į dideles dvasines aukštumas.
#237366

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Kam Kūrėjui reikia manęs?