Klausimas: Kūrėjas mums duoda viską, o ką galime duoti Jam?
Atsakymas: Kūrėjas mums duoda viską, kad ištaisytų mus pagal mūsų norą. Jei galime Jo prašyti, vadinasi esame pasirengę keistis. Pagal tai Jis šviečia mums davimo, meilės Šviesa ir keičia mus.
Viena, ką galime duoti Kūrėjui, – pakelti MAN, kitaip tariant, pakelti mūsų norą būti vis aukščiau ir vis labiau Jam prilygti. Kaip Jis duoda, taip ir mes duodame.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad prašome dėl Kūrėjo, o ne dėl savęs? Priklausomai nuo gautos Šviesos ar kaip nors kitaip?
Atsakymas: Niekaip! Nejau galite ją pasverti, pamatuoti ar net pajausti?
Turime siekti būti viename nore, viename ketinime siekdami vienos aukštesnės savybės, Kūrėjo. Tik taip galėsime pamažu padidinti savo prašymą, visąlaik jį kelti, tirti, įvairinti, kad prašymas išties virstų tikra, rimta užduotimi.

#293050

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.7

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda – pokalbis su Kūrėju

Tiksliai nukreipta malda

Kūrėjas girdi visas maldas

Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Klausimas: Kai žmogus yra ne tik savo prigimtyje gauti, o įgyja dar ir davimo – Kūrėjo prigimtį, tuomet jis turi ką rinktis? Jis nuolatos renkasi tarp savo įgimtos prigimties ir Kūrėjo prigimties?
Atsakymas: Jis suderina jas vidurio linijoje. Ir tuomet iš tikrųjų jaučiasi visiškai laisvas.
Negaliu nuolatos duoti, nes nesu Kūrėjas. Negaliu būti gavimo prigimtyje, nes taip esu absoliučiai priešingas Jam ir jaučiuosi užspaustas iš visų pusių.
Galiu pasirinkti tik tokį jų derinį, kur jausčiausi nesąs nei ten, nei ten – vadinamoje vidurio linijoje. Tokiu atveju aš kaip kūrinys jaučiuosi laisvas.

#278035

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Visiška laisvė

Klausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Protas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Jeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda

Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Atsakymas: Chėsėd – tai davimo savybė. Jei kūrinyje kyla ši savybė, ar žmogus jos siekia, tuomet vartojame terminą „chasadim“.
Klausimas: Išeitų, kad visa kabala – tai davimas ir gavimas. Daugiau nieko?
Atsakymas: Nieko daugiau ir nėra. Mūsų pasaulyje visi susidedame iš pliusio ir minuso. Visos mūsų mintys ir veiksmai susideda iš gavimo ir davimo.
Klausimas: Kitaip tariant, visuomenėje yra tik du veiksmai: arba gaunu iš visuomenės arba duodu?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Komentaras: Atrodytų, kad yra kur kas daugiau…
Atsakymas: Ne. Vis dėlto viskas susideda tik iš šių dviejų krypčių.
#265148

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentaras: Kalifornijos universiteto profesoriaus Robert Lasting nuomone, laimė ir pasitenkinimas iš tikrųjų nėra identiški.
„Išskyriau septynis esminius skirtumus tarp laimės ir pasitenkinimo, ir jie lengvai suprantami kiekvienam:
• Pasitenkinimas trumpalaikis – laimė ilgalaikė;
• Pasitenkinimas intuityvus – laimė dvasinė;
• Pasitenkini, kai gauni, esi laimingai – greičiau, kai duodi.
• Pasitenkinti galima vienam – laimė paprastai pasiekiame socialinėje grupėje.“
Atsakymas: Iš tikrųjų, pasitenkinimas – tai gyvūninė būsena, kai mėgaujasi mano kūnas. O laimė – amžina, tobula. Tam reikia išeiti iš savęs, pakilti virš savęs. Ji susijusi su aukštu tikslu, amžinybe, tikrais pasiekimais.
Ar galima suderinti ir vieną, ir kitą? Galima, jei visus savo pasitenkinimus pakelsiu iki laimės lygmens. Tuomet, pakilęs virš kūno, visa, kas geriausia nešiu kitiems, ir būtent čia rasiu sau tikrąjį pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
#223252

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“