Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Atsakymas: Chėsėd – tai davimo savybė. Jei kūrinyje kyla ši savybė, ar žmogus jos siekia, tuomet vartojame terminą „chasadim“.
Klausimas: Išeitų, kad visa kabala – tai davimas ir gavimas. Daugiau nieko?
Atsakymas: Nieko daugiau ir nėra. Mūsų pasaulyje visi susidedame iš pliusio ir minuso. Visos mūsų mintys ir veiksmai susideda iš gavimo ir davimo.
Klausimas: Kitaip tariant, visuomenėje yra tik du veiksmai: arba gaunu iš visuomenės arba duodu?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Komentaras: Atrodytų, kad yra kur kas daugiau…
Atsakymas: Ne. Vis dėlto viskas susideda tik iš šių dviejų krypčių.
#265148

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentaras: Kalifornijos universiteto profesoriaus Robert Lasting nuomone, laimė ir pasitenkinimas iš tikrųjų nėra identiški.
„Išskyriau septynis esminius skirtumus tarp laimės ir pasitenkinimo, ir jie lengvai suprantami kiekvienam:
• Pasitenkinimas trumpalaikis – laimė ilgalaikė;
• Pasitenkinimas intuityvus – laimė dvasinė;
• Pasitenkini, kai gauni, esi laimingai – greičiau, kai duodi.
• Pasitenkinti galima vienam – laimė paprastai pasiekiame socialinėje grupėje.“
Atsakymas: Iš tikrųjų, pasitenkinimas – tai gyvūninė būsena, kai mėgaujasi mano kūnas. O laimė – amžina, tobula. Tam reikia išeiti iš savęs, pakilti virš savęs. Ji susijusi su aukštu tikslu, amžinybe, tikrais pasiekimais.
Ar galima suderinti ir vieną, ir kitą? Galima, jei visus savo pasitenkinimus pakelsiu iki laimės lygmens. Tuomet, pakilęs virš kūno, visa, kas geriausia nešiu kitiems, ir būtent čia rasiu sau tikrąjį pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
#223252

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Iš kur semiatės tiek jėgų, kad darbuotumėtės su mumis?
Atsakymas: Kabala – tai mokslas gauti, o ne duoti. Jūs manote, kad jums duodu? Priešingai, iš jūsų gaunu! Juk duodamas gauni. Todėl visuomet turiu jėgų.
Žinoma, būna, kad fiziškai kūnas nebegeba dirbti tiek, kiek turėtų. Tačiau, iš principo, duodant nepavargsti. Priešingai, visąlaik prisipildai, tave spaudžia iš vidaus. Tai malonumas! Tad patariu greičiau to pasiekti.
Imkite dėstyti kabalą, tai labai naudinga. Išplėskite savo ratą. Kurkite vis daugiau grupių. Ir pamatysite, kaip tai jus ves pirmyn.
Kas turi grupę, kas dėsto bent keletui žmonių – tas eina pirmyn. Jūs net neįsivaizduojate kiek! Kūrėjas jau užsiims juo, nes per jį ateina dar keletas žmonių. Labai svarbu, kad už jūsų stovėtų žmonės. Pamėginkite tai daryti ir pamatysite, kaip tai nuostabu.
#260301

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gauti jėgų atsisakyti noro užsipildyti

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę

Nuovargis – neužpildytas egoizmas

Klausimas: Kur žmogus gauna jėgų, kad atmestų norą prisipildyti, o ne jį priimtų?
Atsakymas: Iš Kūrėjo. Bet tam reikia būti grupėje, nes neturime tokių jėgų. Negalime negauti, nes esame vien tik noras gauti. Ką tada daryti?
Tada suvokiame, kad neturime jėgų kontroliuoti savęs. Pradedame tikėti kabalistais, kurie sako, kad „jei jūs tikrai norite pasiekti davimo savybę, nėra kitos išeities, kaip įsilieti į grupę, užsiimančią davimo savybe, nes tik per grupę, anuliuodami save, galite suvokti ir perimti šią savybę iš Kūrėjo.“
Nėra daug sąlygų, tačiau labai sunku jas priimti savo egoistiniu protu:
– Turiu būti grupėje.
– Turiu anuliuoti save prieš draugus.
– Neturiu gauti iš Kūrėjo būtent dėl to, kad vėliau gaučiau iš Jo viską, ką Jis man paruošė.
Yra labai daug įvairių prieštaringų judesių, ir žmogui labai sunku tai perprasti ir įsivaizduoti. Nors jis tik sėdi ir mechaniškai kaip mašina studijuoja metodiką, ir drauge visi šie veiksmai pereina per jį, ir jis nuolat keičiasi. Besikeisdamas jis jaučia įgytas žinias ir veiksmus kiekvieną kartą naujai. Ir jausdamas juos naujai, supranta, kaip viskas vyksta.
Tad mokslas tarsi paprastas: yra tik malonumas ir noras, kuriuos reikia tinkamai susieti, kad malonumas gautų dėl noro, o noras duotų dėl malonumo. Tačiau taip neišeina, labai sunku tai atskleisti. Tam ir egzistuoja pagalbiniai mechanizmai: grupė ir supančioji Šviesa (Or Makif).
#261615

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusikaltimus uždengti meile

Klausimas. Ar skydas ir kardas yra dešinės ir kairės linijos metafora? Kas tuomet yra davimas ir kas gavimas?
Atsakymas. Skydas – iš esmės tai, kai liaujamės dirbti su savo norais. O kardas, kai šiuos egoistinius norus paverti altuistiniais ir taip sužeidi savo priešus. Kitaip tariant, nugali juos, pavergi juos, ir užuot dirbę, kad gautų, jie ima dirbti, kad duotų.
Klausimas. Ar dešimtukas irgi gauna skydą ir kardą?
Atsakymas. Žinoma. Omenyje turima, kad prieš juos gaudami, žmonės turi susirinkti į dešimtuką. O iki tol atskirai niekas nieko negauna.
Kabala kalba ne apie vieną žmogų, o apie dešimtuką, kuris susiburia draugėn kaip vienas organizmas. Kitaip jie negalės anuliuoti savęs kitų atžvilgiu ir kaip nors imti prilygti Kūrėjui.
#249260

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys linijos

Dešimt draugėn surinktų elementų

Tarp gėrio ir blogio

Klausimas. Kiek reikia duoti? Kam gyvename šiame pasaulyje, jei viskas, ką darome, nesvarbu?
Atsakymas. Gyvename šiame pasaulyje, kad prilygtume Kūrėjui. O Kūrėjas nori pripildyti kūrinius. Jis negali atlikti to Pats, tik tiek, kiek paimsime Jo Šviesą ir per save imsime ją perduoti kitiems. Taip mes darome didžiulę paslaugą Kūrėjui ir tuomet tampame panašūs į Jį, kylame į Jo lygmenį.
Šitai yra priešais mus. Todėl tinkamas mūsų dabartinės būsenos išnaudojimas kelia mus į dideles dvasines aukštumas.
#237366

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Kabalą studijuojantis žmogus pamažu pajaučia, kad Kūrėjas jį užpildo, veda, pakiša jam įvairias problemas. Paskui atsiskleidžia, kad Kūrėjas gali išspręsti šias problemas ir taip pririša mus prie savęs.
Žmogus nebeturi kitos išeities – tik laikyti ryšį su Kūrėju. Iš pradžių jis mato, kad nėra kur bėgti. Paskui supranta, kad tai netgi gerai, nes taip jis prijaukina egoizmą, kad būtų susijęs su Kūrėju. Vėliau žmogus jaučia, kad vystosi puikiai, iš Kūrėjo ima gauti davimo savybę.
Kūrėjas veikia mus. Jo prigimtis – duoti ir mylėti. Ir staiga žmogui, kuris visą gyvenimą jautė poreikį gauti, nekęsti, atsiranda priešingos davimo ir meilės savybes.
Ir čia jis pats ima prašyti Kūrėjo: „Paveik mane taip, kad pasikeisčiau, kad tapčiau panašus į Tave, kad įgyčiau naujas savybes: kad duočiau ir mylėčiau.“
Jis jaučia, kad šios savybės užpildo jį tobulybės pojūčiu, kad jis aukščiau žemiškų apribojimų.
Davimo savybė suteikia žmogui pojūtį, kad jis išeina į kitą būties lygmenį: „Nemirsiu, nieko neprarasiu. Priešingai – jei duosiu, išeisiu iš savęs, pajausiu esąs nuolatiniame, amžiname judėjime, tobulėjime, prisipildyme, ir niekad nejausiu kokio nors stygiaus. Man tereikia dar labiau stengtis duoti. Būtent to noriu ir mano norai sutampa su mano galimybėmis, kitaip tariant, esu tobulybėje.”
#233606

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kur rasti dvasinį norą?

„Sfira“ – tai noras mėgautis, kuris apriboja save ir atsiveria, kad duotų artimui, kitaip tariant, noras jau turi ekraną, atspindėtą Šviesą, išskaičiavimą dėl davimo. Kiek šis noras duoda artimam, tiek yra laikomas šviečiančiu, todėl vadinasi „sfira“.
Noras dalijamas į dešimt sfirų, kurios nori šviesti, duoti viena kitai ir todėl susijungia, kad duotų Kūrėjui. Ir tiek Kūrėjas šviečia joms. Tuomet jos pačios ima šviesti ir vadinasi „dešimt sfirų“.
Su šiomis dešimt sfirų galime dirbti skirtinguose lygmenyse, su sąlygą, kad įstengėme pakilti virš savo noro ir paversti jį šviečiančiu, Šviesos šaltiniu.
Žinoma, negaliu būti Šviesos šaltinis, tačiau, kiek noriu duoti, tiek manyje atsiskleidžia Šviesa ir suteikia davimo jėgą. Taip tampu kanalu, perduodančiu Šviesą kitiems. Kiekvienas turi tapti tokiu vamzdeliu, sujungiančiu Kūrėją su kitais. Taip atkuriame sugriautą Adam Rišon sistemą – vieną bendrą sielą visai žmonijai.
Priklausome „paskutiniajai kartai“, turinčiai didžiulį norą mėgautis, kurį sudėtinga ištaisyti. Ir todėl priešinamės taisymui, tempdami laiką.
Kita vertus, tai toks sunkus ir ilgas procesas, nes mes atliekame bendrą taisymą. Kažkada, kad priartėtume prie Kūrėjo, kad atskleistume aukštesniąją jėgą ir išsitaisytume, pakako vieno žmogaus ar nedidelės grupelės, juk jie atliko savo asmeninį taisymąsi.
Šiandien esame bendro taisymosi proceso pradžioje, ir todėl turime iš savęs padaryti pereinamąjį adapterį visai žmonijai, visoms sieloms.
Todėl mūsų taisymasis toks gilus, platus, ko dar nebuvo istorijoje. Štai dėl to mums tenka dėti tiek daug pastangų, kad pirmąsyk įeitume į dvasinį pasaulį.

* * *
Tik susijungus galima paspartinti mūsų dvasinį vystymąsi. Be to, svarbu žinoti, kam mums reikia vienybės, kaip pasakyta: „Veiksmo pabaiga pradiniame sumanyme“. Mūsų laikai – tai taisymosis pabaigos epocha. Ir todėl turime judėti šios norimos būsenos link, ir iš jos imti sukti ratą atgal ir žiūrėti, ką reikia daryti dabar.
Bet nuo pradžių reikia taikytis į veiksmų pabaigą. Taisymosi pabaigos pats plačiausias ratas ir pats arčiausias ratas su dešimtuku jame, kuris jau ne ratas, o linija, – turi būti suderinti viename taikiklyje.
#234056

Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Ieškotojų karta

Tapti viena visuma

Klausimas. Norint duoti, reikia turėti kam ir ką duoti. Kaip kabalistas sprendžia šią problemą? Kam ir ką jis duoda?
Atsakymas. Kai kabalistui atsiranda galimybė duoti, jis mato, kad ši galimybė egzistuoja tik Kūrėjo atžvilgiu. O kur Kūrėjas? Pasirodo, kad viskas aplink jį – tai Kūrėjas. Tad nėra problemų duoti.
Kūrėjas tikslingai parodo žmogui, kur ir kaip reikia duoti, veikti, tęsti Jo norą toliau. Žmogus tampa „Kūrėjo ranka“.
Duoti Kūrėjui – tai duoti žmonėms. Pirmiausia – tai metodikos, kaip priartėti prie Kūrėjo platinimas – geriausia, ką galima daryti ir žmonėms, ir Kūrėjui. Taip įduodi jiems į ranką galimybę gauti aukštesniąją Šviesą, gausą, užpildyti save ir Kūrėją.
Klausimas. Tačiau tokią galimybę turi tik vienetai. O jeigu žmogus nedėsto kabalos, ir šalia jo nėra draugų, su kuriais galėtų realizuoti metodiką, ką jam duoti?
Atsakymas. Tada jis neturi galimybės niekur judėti. Žmogus turi šalia turi turėti bendraminčių, geriausia – dešimtuką.
Klausimas. Sakykime, aplink mane yra keletas žmonių ir aš jiems pasakoju apie Kūrėją. Tai reiškia, kad jiems duodu?
Atsakymas. Ne, greta tavęs turi būti žmonės, su kuriais drauge realizuoji metodiką. Padėsite kits kitam kurti bendrą tinklą, kurį Kūrėjas ims užpildyti. O jūs, priimdami iš Jo, imsite Jį užpildyti.
Klausimas. Vadinasi, draugų grupėje vienybė ir yra davimas?
Atsakymas. Žinoma. Mes kartu sukuriame dvasinį indą, kuri užpildo Kūrėjas, o jūs į jį gausite pripildymą, su ketinimu duoti Kūrėjui.
#233738

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gauti, kad galėtum duoti

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Užpildyti vienam kito norus

Visi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?