Pateikti įrašai su pasaulis žyme.


Savo sielos lapus bevartant

Dvasinis darbas, Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманĮ visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Komentarų nėra

Embriono virsmas žmogumi

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas, Paskutinė karta, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl gamta gimdymą lydi tokiomis baisiomis kančiomis? Esmė ta, kad paskui šis skausmas virsta jėga. Skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, stiprina ją ir suteikia didžiulės jėgos tolesniame gyvenime, leidžia jai rūpintis kūdikiu ir ištverti gyvenimo išbandymus.
Gimdymo metu patiriamos kančios stiprina moters kūną. Todėl gimdžiusi moteris yra stipresnė už negimdžiusią; ji stipresnė, kantresnė nei vyras.
Gimdymo kančios labai naudingos sveikatai, jos suteikia moteriai kantrybės ir tvirtumo gyvenime. Ir todėl kančios, kurias dabar žmonija patiria dėl koronaviruso, suteiks jėgų vystytis ateityje.
Juk teks pereiti iš vieno pasaulio į kitą tarsi kūdikiui, kuris gimsta iš motinos įsčių, iš embriono virsdamas žmogumi. Gimęs jis elgiasi visiškai kitaip, susipažįsta su nauja tikrove ir pasauliu už motinos įsčių. Naujagimio kūnas ima veikti savarankiškai: kūdikis verkia, šypsosi, mokosi klausytis, matyti, o paskui kalbėti.
Kūdikis taip pat išgyvena gimdymo kančias, nors ir ne tokias stiprias, kaip motina. Juk jis praranda visus pojūčius, patiriamus būnant motinos viduje. Motina išstumia jį, bet ir jis pats stengiasi išsiveržti į išorę. Žinoma, jis nesupranta, ką darąs, o veikia instinktyviai pagal gamtos šauksmą.
Gamta verčia kūdikį apsiversti žemyn galva ir suteikia jam jėgų išeiti iš gimdos per siaurus gimdymo takus. Kūdikis gimdymo metu irgi atlieka didžiulį darbą.
Ir šiandien kiekvienas iš mūsų yra toks embrionas, o motinos įsčios – tai mūsų aplinka. Turime gimti pasitelkę aplinką ir pradėti gyventi naujoje terpėje, jausdami aplinką kaip savo sielos parcufą.
Tenka atsisakyti įprasto gyvenimo sename pasaulyje, kuriame jautėmės šiltai, užtikrintai, saugiai. Dabar paliekame šią vietą ir išeiname į naują, nežinomą pasaulį. Kaip mums praeiti šią būseną, įveikti šį barjerą?
Kol kas dar nematyti, kad gimda imtų vertis. Viskas kol kas uždaryta, nors sąrėmiai jau prasidėjo. Bet šie sąrėmiai, spaudimas žmonijai gimdos viduje kol kas nėra kryptingas. Embrionas dar neapsivertęs žemyn galva ir prireiks laiko, kad jis gimtų.
Apsivertimas žemyn galva – tai vertybių, visko, kas anksčiau buvo svarbu, pasikeitimas. Galva viršuje reiškia, kad man svarbiausia – egoizmas ir asmeninis egoistinis egzistavimas. Tačiau dabar noriu atsisakyti šio požiūrio, anuliuotis, pamiršti save ir elgtis kitaip, o tai reiškia, kad apsiverčiu žemyn galva.
Visa, kas man anksčiau buvo svarbu, jau nebesvarbu, svarbu visai kas kita, tai, kas anksčiau buvo nesvarbu: davimas, vienybė, meilė artimui. Ankstesnės žmonių visuomenės vertybės (maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia, žinios) praranda vertę naujame pasaulyje, kuriame visi drauge ruošiamės gimti. Jis veikia pagal visai kitokius principus.
Mums svarbiausia – susivienyti ir per tarpusavio ryšį atskleisti naują tikrovę, aukštesniąją jėgą, susijungti su ja ir nuolat stiprinti šį kontaktą.

#268379

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Naujos gyvenimo programos gimimas

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Komentarų nėra

Iliuzija ir tikrovė

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus savo išorėje mato savo išgalvotą pasaulį ir gali jį keisti.
Pasaulis, kurį matome dabar, – tai mūsų vidinės neištaisytos savybės. Dar daugiau, galime sukurti naują, tikrą pasaulį, bet ne savo vidinėmis savybėmis, o tomis, kurias ne savyje sukursime aplinkinių atžvilgiu, o paskui Kūrėjo atžvilgiu. Tas pasaulis ir bus tikras – dvasinis pasaulis. Išeitų, kad mūsų pasaulis išties mistinis, o dvasinis – tikrasis.
Ir visa tai galime atlikti dabar, per šį gyvenimą, čia, šiame pasaulyje. Pereiti gyvenimo ir mirties būsenas ir tapti nemirtingiems. Juk aukštesnysis pasaulis nėra grįstas siurbimu, kaip kad mūsų pasaulis, kur liovęsis mėgautis pamažu miršti. Aukštesnysis pasaulis amžinas, nes jo meilė bei davimas begaliniai ir gali vien augti. Todėl egzistavimas jame nepaklūsta laiko suvaržymams.
Laiko nėra. Jis nurodo tik mūsų pasaulio niekingumą: buvo-praėjo, praėjo-buvo, bus ar ne ir t. t. O aukštesniajame pasaulyje kylame nuo tobulumo prie didesnio tobulumo, praeitis įsijungia į ateitį, ir todėl jaučiame tai kaip Begalybės pasaulį erdvėje, laike, judėjime – visur.
Išeiname už laiko rėmų, už visų apribojimų, kuriuos materialiame pasaulyje piešia egoizmas mūsų siaubingose savybėse.
Išėjimas į kitą pasaulį priklauso nuo to, kiek įgyjame davimo ir meilės savybės. Vos tik imsime ją įgyti, netgi minimaliai, iškart pasijausime esą kitoje apimtyje, kitoje erdvėje, judantys kitame lauke, turintys reikalų su kita jėga, kuri mus traukia į save, ir mes eisime paskui ją ir vis labiau prisitaikysime, įsisąmoninsime, susitapatinsime su ja.
Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas žmogui šiame pasaulyje. O paskuis šis pasaulis pamažu išnyks, kaip dūmas, ir mes liksime tik dvasiniame pasaulyje, tapatinsime save su aukštesniąja gėrio ir davimo jėga – Kūrėju.

#276242

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvysti tikrąją realybę

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Iliuzija ar tikrovė?

Komentarų nėra

Viską vienijanti jėga

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманĮsivaizduokite save esantį pasaulyje, kur tarp visų kūrinijos dalių veikia gamtos jėga, vadinama „vienybe“, ji sujungia draugėn visus atomus, molekules, gyvus organizmus, negyvąją materiją, augalus, gyvūnus, žmonės, dujas, skysčius, kietus kūnus. Viskas sujungta vienos jėgos; žmonės irgi viduje sujungti tarpusavyje.
Norime atskleisti šią bendrą vienybės jėgą. Be šito – nieko nereikia. Jei imsime atpažinti šią jėgą, jungiančią visas tikrovės dalis, tai suprasime bendrąjį dėsnį, kuriuo remdamasi veikia visa pasaulėdara, suprasime, kokias būsenas ji patiria: kas buvo, kas yra ir kas bus.
Priklausomai nuo mūsų vienybės įstengsime veikti visos kūrinijos raidos spartą ir matysime ją kaip vieną sistemą, vis sveikesnę ir geresnę, darančią gerą visiems, iš kur kiekvienas gauna energijos ir jėgų.
Visa tai priklauso nuo ryšio tarp visų dalių atskleidimo, o už ryšį esame atsakingi mes. O pasaulis diena iš dienos atrodys vis labiau susiskaidęs, išsiskirstęs, sudužęs. Ir visa tai tam, kad parodytume jam būdus, kaip susivienyti iki paties aukščiausio taško – meilės.

#276084

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. rytinės pamokos „Paslėptis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinis vienybės taškas

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinės vienybės požymis

Komentarų nėra

Ar mums prireiks fizinio pasaulio?

Naujasis internetas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per paskutiniuosius dešimtmečius matome, kad technologijos lenkia mūsų moralės normas. Kodėl gamta leidžia mums sparčiau plėtoti technologijas, o ne puoselėti moralines vertybes?
Atsakymas: Kas įsisąmonintume žmogiškąją prigimtį, kad imtume ją taisyti.
Klausimas: Vis daugiau jaunimo renkasi gyvenimą virtualioje erdvėje. Ar nemanote, kad greitai fizinis pasaulis visai nebebus reikalingas
Atsakymas: Ne, jo prireiks. Negalime paspausti mygtuko ir pasakyti, kad anuliuojame šį fizinį pasaulį. Net jeigu ir panorėtume, neįstengtume to atlikti. Mums vis tiek teks kažkaip palaikyti savo fizinį egzistavimą.
Bet iš principo visi mūsų sumanymai gali būti sukoncentruoti būtent virtualiame pasaulyje. Tačiau prireiks visai nedaug laiko, kad įsisąmonintume savo prigimtį kaip blogį ir kad suprastume, kur ji mus nuvedė. Išeisime iš tos būsenos ir įgysime tinkamą pavidalą.

#275009

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Virtualaus ryšio pranašumas

Komentarų nėra

Visuomenė be ateities

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Senovėje amoralių žmonių neprileisdavo prie mokslo. O šiandien nėra jokios sąsajos tarp žmogaus moralės principų ir jo profesionalumo. Ar galima ištaisyti šią situaciją?
Atsakymas: Mums būtina pakelti žmogaus moralės lygį, kitaip, būsime priversti atsisakyti savo ateities, nes galiausiai susinaikinsime.
Yra konvencija, draudžianti gaminti nuodingas medžiagas. Ir kas jos laikosi? Nesivadovaujame įvairiausiais nustatytais apribojimais.
Turime pakelti žmogų taip, kad jis matytų: tokie dalykai pasaulyje veikia prieš jį. Visuomenė, kuri gamina tokias medžiagas, pati save žudo. Ji neturi ateities.
Klausimas: Žmonės, kurie labiau už kitus pažengę morališkai, yra kuklūs. Ir todėl jie nenori mokyti kitų.
Atsakymas: Taip neteisinga. Tai jų egoizmas. Jie turi pergalėti save ir skleisti savo idėjas, savo nuostatas, savo filosofiją, nes tai visuomenės labui. Žmogui nuo to gera ar bloga, gėdijasi jis ar ne – visa tai neturi reiškmės. Jis privalo tai daryti!

#275111

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kas apibrėžia moralę?

Komentarų nėra

2020 m. – naujosios žmonijos gimimo metai

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonijos atmintyje 2020-ieji bus įrašyti kaip itin keisti ir neįprasti. Jie užgriuvo mus kaip smūgis, sustabdęs visą mūsų įprastą gyvenimą. Gyvenome pagal nusistovėjusią rutiną: darbas, pramogos, kelionės, kitaip tariant, maksimaliai išnaudojome savo egoizmą.
Ir staiga ateina toks smūgis kaip koronavirusas, kuris neleidžia mums išeiti iš namų, keliauti po pasaulį, linksmintis. Uždaromi teatrai, kino teatrai, parkai, restoranai, barai. Koronavirusas nutraukė mūsų gyvenimo lenktynes, kuriose žiūrėjome vieni į kitus ir bandėme neatsilikti.
Tai nereiškia, kad turėjome natūralų norą eiti į barą, kiną, teatrą ar keliauti. Žmogus stebėjo, ką daro kiti, ir mėgdžiojo dėl paprasto siekio nebūti blogesniam už kitus, dėl bandos jausmo. Bet kas kontroliavo šią bandą? Žmonės, turintys pinigų, valdžią ir norintys mus išsiųsti į koncertus, barus, restoranus, keliauti į įvairias pasaulio šalis, kad užsidirbtų pinigų.
Bet viskas baigėsi, ir niekada nebebūsime, kokie buvę. Net tada, kai atrodys, kad bus galima grįžti į seną gyvenimą, nepavyks. Net vykdami į kelionę negalėsime ja mėgautis kaip anksčiau. Ateisime į restoraną ar barą ir pamatysime, kad viskas ne taip, tai atrodys vargana ir beprasmiška.
Taip bus visur. Gamta mus ugdo, moko kitokio požiūrio į gyvenimą, į gamtos išteklius, į žmonių visuomenę. Pamažu įsisąmoninsime, kad koronaviruso epidemija ir 2020 m. buvo unikalūs naujos žmonijos gimimo metai.
2020-ieji primena automobilio vairavimą be vairo ar stabdžių. Kaip vėl paimti vairą į savo rankas? Visų pirma, reikia suprasti, kad tai nebuvo žmogaus rankose, bet atėjo iš aukščiau. Štai kodėl viskas įvyko akimirksniu, mūsų neatsiklausus. Aukštesnė jėga, gamtos jėga, spaudė mus iš visų pusių ir iš naujo performatavo visą mūsų gyvenimą.
2020 m. – tai durys į naująjį pasaulį, kuriame gyvensime pagal naujas vertybes. Mums bus svarbu, kaip priartėti vieniems prie kitų, susidraugauti, sužinoti savo gyvenimo tikslą ir jo prasmę. Visa tai reikia pereiti ir įsisąmoninti. Kol kas dar nejaučiame ypatingo ryšio, kuris dabar atsirado tarp mūsų. Bet tai bus nauja žmonija, susieta naujais santykiais tarpusavyje ir su gamta.
Tai bus geras gyvenimas. Šį smūgį reikėtų vertinti kaip vaistą, juk sakoma, kad „Kūrėjo smūgiai gydo“. Gydymas jau vyksta ir yra labai sėkmingas.

#276202

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepamirštami 2020 metai

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Pasiekti pasaulinio teatro scenaristo lygmenį

Komentarų nėra

Ne pavieniui, o su visu pasauliu

Pamokos, Paskutinė karta

каббалист Михаэль ЛайтманReikia visuomet prisiminti, kad priklausome vienai sielai, vienam norui (nors jis ir sudužo dėl Adomo prasižengimo), ir esame valdomi vienos jėgos, vadinamos „Kūrėju“. Nėra nieko, tik tai: vien Kūrėjas ir kūrinys – dvi viena priešais kitą esančios jėgos.
Kūrinys skilo į daugybę dalių ir dabar yra žmogus, jo šeima, tauta, šalis, materialus ir dvasinis gyvenimas, tačiau reikia pasistengti tai sujungti draugėn. Juk Kūrėjo atžvilgiu viskas viena, Kūrėjas veda visą kūriniją iš atsiskyrimo į vienybę. Analizuodami ir sintezuodami daugybę priešingų norų ir minčių, siekdami išsiaiškinti ir sujungti juos kartu galime atskleisti Kūrėją, suprasti Jo mintis ir norus.
Todėl žmogaus vystymasis, kuris iki šiol buvo asmeninis, individualus, mūsų laikais virsta integraliu procesu. Žmonija jaučia savo visišką tarpusavio ryšį ir negebėjimą vieniems nuo kitų atsiskirti. Pasaulis juda galutinio išsitaisymo link, ir šios būsenos neįmanoma pasiekti nedidele grupe ar šalimi, o tik su visu pasauliu išvien. Prie to mus veda Kūrėjas ir tokią mūsų ateitį nori matyti.
Bnei Baruch grupė egzistuoja tik tam, kad padėtų Kūrėjui realizuoti šį taisymą visame pasaulyje ir atskleistų Jį visiems, perduodama žmonėms metodiką ir taisymosi galią.

#274173

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Padėti žmonijai pakilti

Komentarų nėra

Darbas širdyje

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda – tai darbas širdyje, nes protas jam priešinasi, ir reikia eiti prieš jį. Kitaip tariant, prašau Kūrėjo to, kam priešinasi visa mano esybė, ir todėl kiekvienam maldai reikia ypatingo darbo širdyje, juk noriu eiti prieš savo protą, įrodinėjantį man visiškai priešingus dalykus.
Tačiau nenoriu suprasti protu, kad verta dirbti dėl Kūrėjo, noriu dirbti būtent tikėjimu aukščiau žinojimo.
Įdomu, kaip tai veikia, juk jaučiu, kad visa manyje tam priešinasi: nenoriu vienybės, mokytis, altruistinių veiksmų, platinimo, ryšio su draugais. Nenoriu pasitelkti jokių priemonių, kurios priartins mane prie Kūrėjo.
Ir šis vidinis priešinimasis kasdien vis akivaizdesnis, tačiau kaskart turiu elgtis priešingai. Matau tą nenorą viduje ir tiksliai įsivaizduoju, kur jis mano egoizme, bet iš išorės turiu daryti visiškai priešingai.
Niekas manęs į tai netraukia ir neįpareigoja, niekas neverčia, tačiau pats stengiuosi rasti jėgų tam, kad ką nors atlikčiau dėl davimo aukščiau savo proto. Būtent taip pereiname iš žinojimo į būseną „aukščiau žinojimo“, aukščiau noro. Tai ir yra perėjimas iš materialaus pasaulio į dvasinį. Visas dvasinis pasaulis sukurtas virš žinojimo, virš mano įprastinio noro.

#274374

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdyje slapta auganti malda

Vidinis darbas

Malda – pokalbis su Kūrėju

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio ir dvasinio pasaulio pojūčiai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų pasaulyje patiriame aštrius pojūčius, pavyzdžiui, pirmoji meilė, vaiko gimimas, priešybių sutaikymas, sudėtingų užduočių sprendimas. Ar šiuos pojūčius galima palyginti su pojūčiais dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, visa tai turi savo vietą suvokiant aukštesnįjį pasaulį, tačiau kur kas masyviau, stipriau. Tai jau praktinė kabala.
Kai žmogus suvokia aukštesniąsias savybes, jėgas, veiksmus, kurie yra paslėpti, nepatenka į mūsų jutimo organus, (priklausomai nuo to) ima save keisti, kad geriau pajaustų jėgas, paslapčia valdančias mūsų pasaulį.
Tuomet atsiranda galimybė veikti savo likimą, visus įvykius šiame pasaulyje. Visi jo slapti norai ima atsiskleisti. Jis pradeda valdyti savo likimą, išeina už laiko, erdvės, vietos ribų.
Žmogus jau dirba ne su tomis gamtos jėgomis, kurias žemiškieji mokslai tiria ir pasitelkia mūsų pasaulio rėmuose, o su jėgomis ir jų saveikomis aukščiau mūsų pasaulio.

#274385

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Panirimas į dvasinius pojūčius

Pasaulis – tai pojūčiai troškime

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai