Klausimas: Apie dvasinį pasaulį kalbate kaip apie harmonijos pasaulį, o apie mūsų – kaip apie disharmonijos pasaulį. Ar yra koks nors pavyzdys iš augalijos ar gyvūnijos pasaulio, į kurį žvelgiant iš šalies iškart matosi, kad tai košmaras ir tai reikia ištaisyti?
Atsakymas: Mums nėra ko taisyti šiame pasaulyje – tik pačius save, nes ištaisyti galime tik savo norus. O negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos objektų norai duoti iš aukščiau, ir visi jie instinktyviai laikosi tų dėsnių ir taisyklių, kurie slypi juose. Jie neturi jokios valios laisvės.
Todėl negalime kalbėti apie tai, kad kokia nors reptilija suėdė žmogų, ir todėl tas krokodilas blogas ir jį verta pribaigti. Už ką jį nugalabyti? Kad jame slypi tokia programa? Tuomet turi kreiptis į Kūrėją, o ne į tą nelaimingą krokodilą.
Pamenu kartą viešėjome pas pažįstamą Majamyje ir jis pasakė: „Jau antra diena nematau savo šuns.“ O toje vietoje aplink namus buvo maži ežerėliai, kuriuose veisėsi krokodilai, ir jie laisvai išlipdavo į sausumą. Todėl namo šeimininkas pamanė, kad jo šuo puolė ginti ir jį suėdė krokodilai. Tad negi dabar šaudysi tuos krokodilus? Kuo jie kalti?
Tai natūrali gyvūno reakcija į gyvūninį norą, kai didesnis gyvūninis noras praryja mažesnį. Drauge jie tarpusavyje įsisiurbią, leisdami vienas kitam egzistuoti, ir taip yra tęsiamas gamtos judėjimas.
Bet kuris noras visuomet sudarytas iš keleto lygmenų: negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus. Jį ištaisyti galima tik žmogaus lygmenyje. Jeigu jį ištaisei, tai visi tie norai susijungia draugėn ir viskas išsitaiso, nes žmogaus lygmuo – tai tarsi visų norų galva.
Tad sakoma, kad pasiekus visišką išsitaisymą, vilkas ir ėriukas kartu vaikštinės po žalią pievą, o mažas berniukas juos ganys.
Tai iš tiesų taip, nes visi tie norai bus tarpusavyje tinkamai suderinti. Kitaip tariant, tinkamas žmogaus lygmens noras sujungs negyvosios gamtos, augalijos gyvūnijos norus ir duos reikiamą kryptį dirbti tokioje simbiozėje.

#314315

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Bjaurus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti blogį?

Kiek žmonių gali ištaisyti pasaulį

Kaip ištaisyti pasaulį?

Komentaras: „Tobulybė pasiekta ne tada, kai nėra, ko pridurti, o tada, kai nėra, ko atimti“ (A. De Sent-Egziuperi). Prašau apibūdinti kabalisto visiškos harmonijos būseną.
Atsakymas: Manau, kad tobulumą pasiekiame atsikleisdami dvi priešingas jėgas – gavimą ir davimą, kurie tarpusavyje sąveikauja, subalansuoja kitas kitą, kad atskleistų vieną, juos pagimdžiusią jėgą, kurioje šios jėgos tik ir gali drauge egzistuoti.

#306138

Iš 2022 m. lapkričio 18 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Kaip rasti harmoniją?

Meilė – tai harmonija

Klausimas: Materialiame gyvenime žmogus turi pasitenkinti tuo, kas jam būtina. Jis neįstengs išgyventi žemiau nei šis lygmuo. Kaip žmogus gali apibrėžti, ko jam reikia?
Atsakymas: Jūsų dvasinė raida suteiks tuos materialius poreikiui, kurie jums būtini. Nereikia nustatyti kokių nors griežtų, priverstinių kriterijų, spausti savęs ir kitų, reikia užsiimti vidine raida – tai, apie ką kalba kabala.
Vos tik šito imsitės, pradėsite praeiti įvairiausias būsenas, kartais ne itin malonias, nes pamatysite, kas esąs, koks žmogus. Ir pamažu transformuodamiesi pagal tai, kas jums atsikleis, imsite reikalauti iš savo gyvenimo daugiau ar mažiau.
Jokiu būdu nereikia nieko keisti savyje ir veikti pagal kokius nors kanonus, knygas, svetimus patarimus. Remdamasis savo vidiniais pokyčiais, žmogus pats keisis, keis savo aplinką, kitaip žvelgs į pasaulį.
Kabala sako, kad tai pats natūraliausias mūsų raidos, pažinimo kelias, kuriuo einame į harmoniją. Kitaip tariant, nieko nereikia daryti, tiesiog nuolatos atskleisti save ir pasaulį. Tai savęs pažinimo procesas.
Ir kai pažinsi save, savaime imsi atskirti blogą nuo gero, rinksies, kas geriau. Taip viskas keisis natūraliai, tolygiai, be pastangų.

#290718

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tirti patį save

Suprasti save

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Klausimas: Gamtoje yra dvi jėgos. Jas galima pavadinti meile ir neapykanta, gėriu ir blogiu, pliusu ir minusu, traukos ir stūmos jėgomis. Būtent pusiausvyra tarp jų sukuria harmoniją. Ar galima sakyti, kad meilė – tai harmonija tarp dviejų jėgų?
Atsakymas: Tai abipusis pripildymas. Žmogus turi tiesiog matyti pagal save, kad jei ką nors myli, tai nori kitam duoti tai, ko šis norįs, kuo džiaugsis. O kitas duos jam.
Klausimas: Dažnai vartojate žodžus „vienybė“, „meilė“ ir jums nepabosta. Ir kaskart jaučiate ką nors kitą?
Atsakymas: Taip. Kaskart naujus atspalvius. Tardamas žodį „meilė“, kiekvieną sykį jaučiu naują pripildymą.
Klausimas: Kaip to išmokti?
Atsakymas: Tik pajaučiant. Jau sakiau, kad meilė, neapykanta – tai vidinės sąvokos, kurios kabaloje nevartojamos. Kabala – tai mokslas, pasitelkiantis tikslius fizinius apibrėžimus.
Meilė – tai traukos jėga, neapykanta – atstūmimo jėga. Ir jas galima išmatuoti.

#275538

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – užpildyti artimo norus

Mylėti – tai Kūrėjo dovana

Besąlyginė meilė

Komentaras: 1991 m. buvo atliktas eksperimentas: nuspręsta dvejiems metams uždaryti žmones (mokslininkus) po kupolu, padalytu į sektorius su gėlu vandeniu, augalais ir gyvūnais. Visiems – augalams, gyvūnams ir žmonėms buvo sukurta ekologiška aplinka.
Eksperimento tikslas – patikrinti, ar ši ekosistema gali harmoningai vystytis. Buvo planuojama deguonį gauti iš augalų. Vanduo turėjo būti tiekiamas natūralios cirkuliacijos būdu, maistas – iš augalų ir gyvūnų.
Ką parodė eksperimentas? Kai mokslininkai įsikūrė kupole, labai greitai prasidėjo problemos. Po kelių savaičių viena iš dalyvių, genėdama augalus, įsipjovė pirštą. Ją evakavo, atliko operaciją ir grąžino. Susidarė dvi mokslininkų grupės, kurios priešinosi viena kitai atliekant eksperimentus.
Fotosintezė nevyko taip, kaip planuota. Mikroorganizmai pradėjo intensyviai daugintis, jie naudojo daug deguonies ir naikino pasėlius. Daugybė augalų rūšių žuvo. Priviso daug tarakonų, nors jų ten apskritai nebuvo atvežta, ir neaišku, iš kur jų atsirado. Dėl vėjo trūkumo medžiai tapo labai trapūs ir pradėjo greitai lūžti.
Mokslininkai šiaip ne taip ištvėrė dvejus metus ir pripažino, kad eksperimentas nepavyko.
Eksperimentas atskleidė, kad visos ekosistemos yra itin trapios ir labai priklausomos nuo išorės įtakos. Labai sunku atkurti veikiančią Žemės ekosistemą.
Komentaras: Bet žmogus taip pat yra gamtos kūrinys.
Atsakymas: Žmogus nėra gamta. Žmoguje yra negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys, tačiau visame tame vyrauja jo žmogiškasis pradas – blogis, egoizmas. Žmogiško egoizmo nėra gamtoje. Gamtoje viskas subalansuota, o žmogaus egoizmas nėra subalansuotas. Jei būtų koks nors prietaisas, galintis išsiurbti iš žmogaus šį egoizmą, tada viskas būtų gerai.
Klausimas: O kodėl žmogus duotas Žemei ir dar su egoizmu?
Atsakymas: Kad jis save papildytų gerąja jėga! Ji egzistuoja gamtoje, tačiau yra paslėpta, kad žmogus ją atskleistų, norėtų save ja papildyti, norėtų būti sudarytas iš dviejų priešingų, lygių dalių ir būti įsiterpęs tarp jų.
Klausimas: Vienoje laidoje sakėte, kad jei žmonija būtų pasirinkusi darnaus vystymosi kelią, dabar būtume neįtikėtinai aukštame lygmenyje. Kodėl žmogui buvo leista vystyti šią agresyvią jėgą ir po to susidurti su dabar Žemėje vykstančia katastrofa?
Atsakymas: Tam, kad žmogus suprastų, ką reiškia gėris. Jis turi išaugti iš blogio, nes be tamsos neįmanoma suvokti šviesos.
Klausimas: Tik viską sugriovus, sunaikinus visą planetą?!
Atsakymas: Nereikia naikinti. Niekas neleis jos sunaikinti. Bet jis turi pajausti sunaikinimą.
Klausimas: Taigi, suprasti žemės, šios harmonijos skonį jis gali tik supratęs priešingą?
Atsakymas: Žinoma, o kaip kitaip? Nėra kito būdo! Ir kaip mes apskritai ką nors suprantame? Kaip jūs suprantate tą pačią harmoniją? Tik iš kakofonijos.
Mes pradedame savo gyvenimą laužydami. Ir vaiką taip auklėjame – kad iš sulaužytų žaislų jis surinktų kubelius. Visą save ir visus turime sukurti iš visiškai sudužusių dalių. Kaip viskas prasidėjo? Iš didžiojo sprogimo, t. y. viskas sprogo. O dabar turime tai teisingai surinkti. Vaikiški „kubeliai“ – štai kas yra priešais mus. Visą šią visatą, viską, kas yra, turime sujungti tinkamu ryšiu.
Klausimas: Žmogus jau gamtos pavyzdyje mato, kaip viskas susiję. Kodėl jis eina kitu vystymosi keliu, išranda papildomas sistemas?
Atsakymas: Mūsų mažasis egoizmas to neleidžia! Tegu du vaikai pabando žaisti kartu. Kiekvienas griebs sau, o kitam neduos. Tvirtai laikys ir nežais. Štai tokie mes.
Klausimas: Kaip žmogui išsiveržti, pereiti nuo vienų bėgių prie kitų?
Atsakymas: Studijuokite kabalos mokslą. Jis viską jums paaiškins. Mes nieko daugiau neturime! Pasiekėme būseną, kai jau pamažu tai suvokiame ir galime apie tai kalbėtis ne tik su savimi, bet ir kitais. Tai labai geras laikas! Labai džiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu šiuo laiku.
Klausimas: Ką suteikia kabala? Ką ji duos papildomai, ką žmogus norės pamatyti?
Atsakymas: Viena vertus, ji išvaduos jį iš kančių, kita vertus, leis pasiekti tobulumo. Tobulumo! Visos gamtos integralumo, uždarumo, kai iš visų priešingų dalių surenkama didžiulė tobula gamta.
Nėra didesnės laimės, nėra didesnio supratimo, nėra didesnio tobulumo nei suvokti visų gamtos dalių bendrumą visiškame jų susiskaldyme ir prieštaravime.
Klausimas: Ką egoizmas veiks šioje ištaisytoje sistemoje? Kokį vaidmenį jis atliks?
Atsakymas: Jis atliks savo vaidmenį – atstumiančio, niekinančio, ardančio, tolinančio. Kaip tik virš to rinksis visa sistema. Neįmanoma be minuso.
Klausimas: Vadinasi, jis bus kaip faraonas, kuris viską išsklaido?
Atsakymas: Argi galima be jo? Niekaip negalima.
Klausimas: Ar žmogus tiesiog valdys jį? Ar jis mokės tai padaryti?
Atsakymas: Sakoma, kad Izraelio tauta išėjo iš Egipto su aukso luitais, indais ir galvijais. Tai reiškia, kad su tais indais, į kuriuos ji gali gauti aukščiausią pripildymą jau už Egipto ribų. Ar be Egipto būtų galima ką nors gauti?
Klausimas: Ar tai degalai, kurie varo į tikslą?
Atsakymas: Egoizmas – gamtos pagrindas. Ir tik dėl jo galime suvokti jos antrąją pusę.
#266047

Iš 2020 m. vasario 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Klausimas: Žmonija ir anksčiau buvo ypatingose situacijose. Kuo unikali šiandiena?
Atsakymas: Ji unikali tuo, kad žmonija pasiekė būseną, kad žmonės visame pasaulyje visiškai priklausomi vienas nuo kito. Apie virusą, kuris dabar vystosi visame pasaulyje, galima girdėti bet kurioje šalyje.
Kiekvienas žmogus jaučia, kad tai būtinai jį palies, nes gyvename vieningoje integralioje sistemoje ir visiškai priklausome nuo jos gerovės. Todėl nesvarbu, gyvenate džiunglėse ar smėlynuose, Niujorke ar Maskvoje, jūs vis tiek tai jausite. Virusas prasiskverbs į visus pasaulio kampelius. Jūs galite pasakyti: „Kaip jis mane pasieks, jei gyvenu negyvenamoje saloje? Čia išskyrus mane nėra nieko.“
Esmė ta, kad šie virusai, šios kenksmingos bangos atsiranda iš niekur, tiesiog iš tuštumos. Jie atsiranda iš dalelių, atomų ir molekulių normaliuose organizmuose, kurie egzistuoja gamtoje neteisingoje ryšių sistemoje. Gamta juos generuoja virusų pavidalu.
Tai yra biologiniai organizmai, kurie turi būti pusiausvyroje, teisingai elgtis vienas kito atžvilgiu. Bet kadangi mes visame žemės rutulyje kuriame neteisingus santykius tarp gėrio ir blogio, gavimo ir davimo, tai paaiškėja, kad gamta pati sukuria juos tokiu baisiu pavidalu. Todėl šie virusai atsiranda ten, kur jų tiesiog negalėtų būti.
Ir priešingai, jei mes pradėsime gerinti gamtą, tai pradės tapti harmoninga, pavyzdžiui, staiga grįš tokios augalų ir gyvūnų rūšys, kurių jau 100–200 metų nebuvo žemėje.
#263428

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė pandemija

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Pergalė prieš žmoniją

Klausimas. Ar galima sukurti tam tikrą harmoniją tarp vyro ir moters, jeigu jis studijuoja kabalą, o ji ne, ir jie turi skirtingus interesus, tikslus?
Atsakymas. Grynai kasdieniniame, buitiniame lygyje, jeigu jiems svarbi šeima ir vaikai, žinoma, galima. Bet dėl to kiekvienas turės kažko atsisakyti.
Problema ta, kad vyrui, studijuojančiam kabalą, gerokai sunkiau nusileisti ir skirti dėmesio žmonai ir vaikams. Juk kabala užima labai daug laiko, o svarbiausia – mintis, jausmus, širdį.
Bet visa tai – pereinamuoju laikotarpiu. Manau, kad tai labai greitai pereis į įprastą pasiskirstymą visoje žmonijoje, ir žmonės pradės suprasti savo prigimtį.
Vis tiek dabar šeima turi tiek neapibrėžtą formą, kad nėra nieko baisaus, jeigu vyras studijuoja kabalą, eina į kokius nors ratelius, žiūri naktimis pamokas. Ar kitose šeimose kažkas kitaip? Šiandien kiekviena šeima savaip suluošinta.
#247537

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Tarp pliuso ir minuso

Kiekvienam – sava raida

Klausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Klausimas. Kaip valdyti savo būsenas? Ar reikia atskirti pojūtį ir tai, ką jauti, Kūrėjo poveikį ir savo reakciją?
Atsakymas. Tai vadinama abipusiu įsijungimu. Jei norime teisingai susijungti, turime įsijungti vienas į kitą.
Netgi mūsų pasaulyje galima matyti tam tikrą įsijungimą, pavyzdžiui, orkestre: muzikantai supranta kits kitą, groja vieną melodiją, mato, kaip ir kada kiekvienas turi imti groti ir pan. O viską valdo dirigentas.
Klausimas. Kažkada pasakojote įspūdingą istoriją apie didžiulį orkestrą, kurio dirigentas netikėtai pasakė: Paskutinysis ketvirtoje eilėje nespėja. Tai toks harmonijos jautimas! Ar žmogus turi pasiekti tokią būseną, tokį ryšį?
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu, kad dirigentas tai jaučia.
#248524

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kas kabalos mokslo požiūriu yra stabilumas ir harmonija?
Atsakymas. Harmonija – tai gavimo ir davimo jėgų pusiausvyra, kai jos pasiekia balansą, pabrėžia, išplečia, didina viena kitą ir tuo pačiu stabilizuoja.
Klausimas. Tada kam reikėjo sukurti prieštaravimą? Galima buvo iš karto sukurti harmoniją ir stabilumą.
Atsakymas. Ne. Tada jų nejaustume, gyventume kaip vabaliukas, kuris egzistuoja santykinėje harmonijoje. Mes matome, kad egzistavimas, ypač mūsų pasaulyje, yra būtent dviejų pradų kova. Todėl čia nėra harmonijos, o tik permaininga kova, kuri lemia tai didesnę, tai mažesnę dviejų priešingų jėgų pusiausvyrą. Tik kabalos mokslas aiškina, kaip pasiekti tokią pusiausvyrą, kur abi jėgos viena kitą papildo.
Materialiame pasaulyje šios jėgos viena kitą anuliuoja, stengiasi sunaikinti. O kabala (šis žodis hebrajų kalba reiškia „davimo mokslas“) aiškina, kaip tinkamai subalansuoti dvi priešingybes, kad tarp jų būtų įmanomas dvasinis egzistavimas.
Žemiškas gyvenimas grindžiamas paprastais principais: santykine negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmens pusiausvyra. Šių lygmenų atstovai egzistuoja kurį laiką, po to miršta, t. y. materialinė pusiausvyra netvari laiko atžvilgiu. Dvasinė, priešingai, pastoviai vystosi, kol pasiekia pusiausvyrą, vadinamą „visišku ištaisymu“.
Klausimas. Taigi, sąvoka „laimė“ gali egzistuoti tik tada, kai yra prieštaravimai?
Atsakymas. Laimė yra tik tada, kai yra kova, ir jaučiama tik tomis akimirkomis, kai ši kova pasiekia pusiausvyrą. Neįmanomas joks pasitenkinimas, laimė, mėgavimasis, jei iki tol nejautei tuštumos. Todėl norint pasiekti gerą rezultatą turi vykti kova. Ir taip visur.
#241707

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Kodėl gavimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Tobulybė