Pateikti įrašai su dvasinis darbas žyme.


Koks žmogus dvasinis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPaprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.
Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.
Ir tai ne šiaip atvirkštinis persivertimas, juk tuomet tai irgi būtų mano darbas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.
Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi manyje egzistuoti paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelu.
Dvasinis žmogus tas, kuris yra įvaldęs abu lygmenis: įgimtus, egoistinius jausmus bei protą ir virš jų – dvasinius pojūčius bei protą, nukreiptus į davimą. Šie du lygmenys susigyvena žmoguje, o jis pats yra viduryje tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.
Aukštesnysis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o žemesnis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip ateiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti prieštaravimą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.
Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę“.
#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Komentarų nėra

Dvasinio darbo ypatingumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl iš anksto negalime žinoti dvasinio kelio ir eiti juo taip, kaip materialiu, gaudami jėgas, žinias, protą? Juk moksle ir visuose materialiuose reikaluose taip vyksta – visur, išskyrus dvasingumą.
O dvasingumas reikalauja iš mūsų atlikti veiksmus dar iki tol, kol jį suprasime, ir net iki tol, kol įstengsime jį atlikti.
Kitaip tariant, neturime jėgų vienytis, tačiau stengiamės tai atlikti, neturime jėgų suprasti veiksmo, bet vis tiek veikiame, tarsi suprastume. Tik taip galima eiti pirmyn.
Tai didelis sunkumas, tačiau neturėdami jėgų, proto, supratimo, nejaučiant dvasinio veiksmo vis tiek turime jį realizuoti. Tai rimta kliūtis. Bet koks nurodymas, pasakytas mokytojo ar aprašytas kabalistinėse knygose, kol nesuprasime mūsų šiandieniniuose jutimo organuose, neatitiks mūsų supratimo ir jėgų, todėl nieko negalėsime atlikti.
Tačiau mums nereikia nieko atlikti, mūsų užduotis – pasistengti atlikti, įsitikinti, kad negalime, sukaupti norą ir su tais norais kreiptis į Kūrėją, paprašyti Jo jėgos, supratimo, jautimo. Tiksliau sakant, prašome Jo padėti mums atlikti veiksmą. Neprašau nieko daugiau, tik gebėjimo atlikti tai, kas man skirta.
Problema ta, kad reikia eiti prieš savo protą ir širdį, aukščiau žinojimo ir pojūčių. Jaučiu, kad draugai mane atstumia, bet turiu su jais susivienyti. Protu suvokiu, kad verta daryti visiškai priešingai, nei sako mokytojas, tačiau tuo pat metu esu pasirengęs išpildyti jo nurodymus, kaip mažas vaikas instinktyviai klausantis tėvų.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Skirtumas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio tas, kad dvasiniame neturime jokios galimybės vadovautis savo pačių protu ir pojūčiais. Priešingai, reikia džiaugtis, kad eini aukščiau proto ir jausmų.
Juk jeigu veiki remdamasis protu ir jausmais, sutikdamas protu ir širdimi, tai bus materialus veiksmas, iš kurio nieko dvasinio neišaugs.
Pasistenkime suprasti šį unikalų principą. Baal Sulam sako: „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo tas, kad materijoje jėga eina pirmiau už veiksmą, kaip pasakyta – „Pirmiau pašauksite, ir Aš atsakysiu“.“
Kitaip tariant, veikiame pagal logiką, protą, jausmus, supratimą. O jeigu nesuprantame – nedarome. „Juk ten veikia tokia pati tvarka, kaip taisymosi pabaigoje (gmar tikun), kai nėra atliekama nieko, kol nebus jėgų atlikti to, kas reikalaujama.“
Taip bus taisymosi pabaigoje, nes mūsų kelim bus pasirengę viską priimti. Mūsų pasaulyje naują atradimą atliekame tada, kai mūsų suvokimas pasirengęs jį priimti. Ir todėl gyvenime menkoje srityje iš visos didžiulės pasaulių sistemos, ši sritis vadinama įsivaizduojamu pasauliu, nes nieko nedarome, kol negausime jėgos to daryti.
O dvasiniame pasaulyje, neturėdamas jėgų veikti, turi pasistengti atlikti. Tu stengiesi, įsitikini, kad neturi jėgų ir tikrai žinai, kokiu jėgų tau trūksta ir kam. Iš to gimsta malda, per kurią susisieksi su Kūrėju.
Toks ir yra visas dvasinės tikrovės tikslas: ne jėga prieš veiksmą, o pirmiau reikia mūsų veiksmo, kad gautume jėgą. Privalome pradėti dvasinį darbą neturėdami jėgų, proto, jausmų, supratimo, jokio noro jį atlikti. Kaip pasakyta: „Atlikti, kas nurodyta, kad išgirstume Nurodančiojo balsą“.
#235739

Iš 2018 m. lapkričio 1 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 164, „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Dvasinio darbo pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo. Tikėjimu tai vadinama dėl to, kad jo nepateisina mano dabartinės, materialios juslės, tame nore, su kuriuo gimiau.
Tačiau iš viršaus gaunu tokį švytėjimą, kuris išlaiko mane vadinamosios „tikėjimo“ būsenos ir leidžia dirbti nepaisant to, kad nejaučiu aukštesnės pakopos.
Aš ir pats nenoriu jos jausti, nenoriu dirbti dėl savo malonių pojūčių, tapdamas jų vergu, bet siekiu pakilti virš jų, aukščiau savo prigimties. Ir todėl prašau duoti man tikėjimo jėgą.
Nepaisant to, kad nematau, negirdžiu, nesuprantu, kaip veikia davimo jėga, tačiau noriu veikti pagal jos dėsnius, kad ji įsivilktų į mane.
Šio pasaulio žmonės yra visur vedami gavimo jėgos, nukreipiami savo noro mėgautis ir nesąmoningai paklūsta jam kaip lėlės, užmautos ant lėlininko rankos. O aš noriu apsirengti kitą Jo ranką, kuri vadinasi tikėjimu, kad ji imtų mane valdyti, apimtų visą mano protą ir širdį.
Tačiau taip darydamas nepalieku savo ankstesniosios prigimties. Noriu jausti ją ir palyginti, kaip viena prigimtis skiriasi nuo kitos, kad dirbčiau tikėjimu aukščiau žinojimo. Turėsiu protą ir tikėjimą, jis bus aukščiau proto, kitaip tariant, davimo jėga valdys gavimo jėgą. Žinosiu ir suprasiu, kaip veikia davimas ir imsiu pats jį nukreipti. Kontroliuosi jį.
Tikėjimu tai vadinama todėl, kad nereikalauju žinoti, kaip veikia davimo jėga, tenoriu, kad ji pranoktų gavimo jėgą.
Todėl visas dvasinis darbas prasideda nuo to, kad įgyju tikėjimo jėgą, davimo jėgą virš gavimo jėgos, kuri vadinasi žinojimu. Tuo pat metu lieku protingu žmogumi, neskraidau padebesiuose tarsi eičiau vien tikėjimu ir būčiau pasirengęs bet ką atiduoti. Niekam nesu pasirengęs, visiškai realiai žiūriu į daiktus. Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi realia jėga, dar galingesne nei gavimo jėga.
Dirbu su pilnai įjungęs jausmus ir protą, su savo aplinka, su visu pasauliu, tačiau pagal naują metodą, keisdamas darbo stilių. Taip prasideda dvasinis darbas.
#235385

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Davimo mokslas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Staiga išsisklaidys migla…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNorint dirbti aukščiau žinojimo reikia labai daug proto, daug daugiau nei darbuojantis žinant. Darbas aukščiau žinojimo nereiškia, kad žmogus turi sukvailėti, anuliuoti savo protą – priešingai, jis pakyla aukščiau savo proto.
Jis viską supranta, jaučia, aiškinasi, viską žino, bet papildomai įgyja dar vieną aukštesnę sistemą, viena pakopa aukščiau. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.
Žmogus ne šiaip žino, kaip atlikti veiksmus, jis supranta, iš kur jie kyla, kodėl būtent taip, koks jų vidinis mechanizmas, ir šis suvokimas įpareigoja jį veikti. Jis tampa protingesnis ir nieko nedaro šiaip sau, jis ieško šaknies bei priežasties.
Tai vadinama „aukščiau žinojimo“, kitaip tariant, pakylant į aukštesnįjį protą. Tai Toros nuomonė, kai žmogus ieško, kaip pažadinti Šviesos poveikį. Mat Šviesoje slypi visos kūrinijos protas ir jėga.
Tai kilimas į naują pakopą, kaskart tarsi naujas kūrinys. Žmogus neįstengs to atlikti, bet jis gali imtis visų būtinų veiksmų, kurie pažadins jų atlikimą iš viršaus, ir staiga jame atsiskleis naujas žinojimas, jausmai, supratimas – migla išsisklaidys. Todėl sakoma – „Daryk viską, kas tavo jėgoms!“
#233150

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Viskas, kas tavo jėgoms…

Komentarų nėra

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausia – įeiti į pirmąją dvasinę pakopą, ir tai pats sunkiausias darbas. Juk tam žmogus turi pakeisti savo prigimtį, o paskui jis tik pridės vis daugiau tikėjimo aukščiau žinojimo.
Tačiau pirmąsyk pakilti į tikėjimą, kad jis taptų aukščiau egoistinio žinojimo, ir kad davimo jėga imtų vyrauti virš gavimo jėgos, virš noro, reikalauja itin didelių pokyčių žmoguje.
Esame arti šios būsenos ir didžiuojamės tuo, kad kuriame naują visuomenę, unikalią naują vietą, kuri dar neegzistuoja tikrovėje. Mūsų grupė siekia atskleisti ir realizuoti kabalos metodiką ir siekia ateiti į tokią ištaisytą būseną, kad taptų pasaulio dvasiniu centru, jo dvasinės raidos pavyzdžiu. Tai didelė garbė ir didžiulė atsakomybė.
#232790

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Komentarų nėra

Įgyti bendrą sielą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad aš prijungiu kitas bendros sielos dalis prie savęs ir to, kad prisijungiu prie jų?
Atsakymas. Jeigu kitas dalis prijungiu sau, tai aš – aukštesnysis, ir privalau su jais elgtis kaip aukštesnysis: gauti iš jų norus ir perduoti jiems pripildymą.
O jeigu įsijungiu į juos, tai esu žemesnysis, ir tada anuliuoju save ir gaunu iš jų tai, kuo jie mane užpildo be jokios kritikos, kaip vaisius gimdos vandenyse.
Tobulas darbas ištaisytame tinkle galutinai išsitaisius – kad gaunu iš visų ir duodu visiems. Tuomet įgyju visiškai visą bendros sielos indą – nuo nulio iki begalybės.
#232497

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Siela visiems viena

Komentarų nėra

Pirmoji stotelė taisymosi link

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманŠventės prasidedančios nuo Naujųjų metų pagal žydų kalendorių simbolizuoja žmogaus dvasinio darbo pradžią. Tačiau iš esmės tai prasideda gerokai anksčiau, parengiamuoju laikotarpiu. Ir todėl Ėlul mėnuo reiškia „aš pas Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“. Kitaip tariant, žmogus ima atskleisti, kad jis turi ryšį su Kūrėju.
Po keletos kabalos studijų metų, žmogus pamato, kad patiria pakilimus ir nuopuolius, ar tai būtų nuotaika, supratimas, ar tekstų suvokimas. Paskui po kurio laiko įsisąmonina, kad dvasinį pasaulį galima pasiekti tik susijungus, t. y. ima tikėti tuo, ką perskaitęs, ima susisieti su medžiaga.
Žmogus supranta, kad neturi pasirinkimo: reikia įsijungti į grupę ir imtis praktinio darbo. Juk nepakanka vien gražių pokalbių, reikia įsiskverbti širdimi, pažadinti savo jausmus. Tai būtina dvasiniam suvokimui, pajautimui, savo gyvenimo realizavimui. Jis nenori, kad gyvenimas praeitų tarp gimimo ir mirties datų, ir be pėdsakų pasibaigtų, jis nori pakilti virš jo ir tęsti toliau.
Ir tuomet jis supranta, kad reikia ištaisyti save, įgyti davimo jėgą virš gavimo jėgos. Kai įsisąmoninama vidinių pokyčių būtinybė – prasideda Ėlul mėnuo.
Ėlul – tai savianalizės mėnuo: ką galiu atlikti su savo siela, kad imčiau artėti prie pirmojo kontakto su Kūrėju. Laukiu aukštesniosios jėgos atskleidimo ne tam, kad tuo mėgaučiausi, o tam, kad nusilenkčiau prieš ją.
Tegu mano egoizmas nusilenkia ir leidžia man tapti Kūrėjo vergu. Džiaugsiuosi galėdamas atiduoti save Šviesos valdžiai ir pajausti jos tobulybę, amžinumą, didybę. Priešais tokį atskleidimą mano noras mėgautis yra pasirengęs nusilenkti, susimažinti ir atsiduoti aukštesnės jėgos valdžiai.
Taip ateiname į Naujuosius metus, Roš ha Šana, kurių esmė – paskelbti Kūrėją viso pasaulio karaliumi. Aukštesnioji jėga yra ir viso ko pradžioje, ir pabaigoje, ir viduryje, ji valdo viską be išimčių. Mums tereikia pajausti, kad esame veikiami aukštesniosios jėgos, kad esame Kūrėjo vergai, jo ištikimi pavaldiniai: gauti tikėjimą aukščiau žinojimo, t. y. davimo aukščiau gavimo jėgą, ir jai padedant pradėti dirbti su savo noru.
Visas šis darbas priskiriamas Roš ha Šana šventei – pirmajai stotelei kelyje į kūrinijos išsitaisymą.
#232119

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Komentarų nėra

Amžinas variklis

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманGrupė suteikia žmogui jėgų dirbti dėl dvasinio tikslo svarbos užuot dirbus su savo prigimtiniu egoistiniu kuru. Tai tarsi hibridinis automobilis, kuris vietoj benzino gali naudoti elektrą.
Taip ir aš, vietoj „benzino“ su visu jo egoistiniu naudingumo koeficientu, imu naudoti „elektrą“, kitaip tariant, imu dirbti pagal visiškai kitą metodiką.
Sukuosi ne tam, kad gaučiau prizą egoistiniuose noruose, o todėl, kad grupė sukioja mane dėl dvasinio tikslo. Turiu apriboti įprastinio egoistinio variklio, noro mėgautis, naudojimą, mat šis noras užsipildo materialiomis vertybėmis, ir pasistengti persijungti į kitą variklį, vadinamą „tikėjimu“, kad mėgaučiausi davimu.
Pereiti prie naujo variklio reiškia iš vieno pasaulio pereiti į kitą. Įprastinis variklis dirba fiziniame kūne, materialiais priesakais. O elektrinis variklis dirba dvasiniame kūne.
Dvasinis kūnas aprašomas tais pačiais, iš šio pasaulio paimtais žodžiais: jame yra „akys“, „ausys“, „burna“ ir t. t. Bet kalbama ne apie kūną, o apie norą, dirbantį davimui. Dvasinis kūnas – tai noras, kuris dirba dėl davimo arba tikėjimu aukščiau žinojimo.
Tai sukelia didžiulę painiavą, juk kiekvienas tai, kas parašyta, supranta pagal savo lygį. Vieni supranta tai, kaip materialaus kūno ar noro veiksmus, kiti kaip sielos veiksmus, t. y. kaip tikėjimo, aukščiau žinojimo, davimo veiksmus.

Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Traukinys važiuoja į kūrinio tikslą su visais sustojimais

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Amžinasis variklis, varomas davimo energija

Komentarų nėra

Nepasitenkinimas – kliūtis einant tobulybės link

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas matuojama žmogaus atžvilgiu. Kaip jis vertina savo būseną, tokia ji ir yra. Norėti daugiau, nei turi, – tai jau nesaikingumas. Juk išeitų, kad nesi patenkintas tuo, ką gavai iš Kūrėjo. Tai didelė kliūtis, esanti kiekvieno žmogaus kelyje į tobulumą.
Iš esmės, esame idealios būsenos, Išsitaisymo pabaigoje, visų aukštesniųjų pasaulių centre, Begalybės pasaulyje. O visi pokyčiai vyksta tik žmoguje. Ir todėl, jei jis savo būseną laiko tobula, vadinasi, jau yra ant dvasinių laiptų, patiria dvasinę būseną.
Tad viskas priklauso tik nuo mūsų. Nereikia laukti, kad kažkas ateis iš aukščiau. Galime prašyti tik savo išsitaisymo, tačiau nėra ko laukti kokių nors pokyčių viršuje, ne savyje. Tereikia būnant kiekvienos būsenos apibrėžti, kad esi tobulybėje ir nieko nenori sau; tenori ne savyje duoti viską, ką gali. Tokios būsenos reikia siekti, juk tai tiesa.

#231242

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje

Komentarų nėra

Visi skirtingi ir visi lygūs

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi norintys gali atskleisti dvasinį pasaulį. Čia žmonės niekuo nesiskiria. Kiekvienam, priklausomai nuo jam duoto noro, sukuriamos šio noro realizavimui trukdančios ar padedančios sąlygos.
Šia prasme visi sąlygiškai lygūs. Jei kam nors reikia daugiau proto, tai kaip atsvara apsunkinama širdis. O kieno širdis jautri, tam duodamas proto miglotumas.
Visuomet išlaikoma pusiausvyra, kad niekas neturėtų ypatingų privilegijų. Kiekvienas turi valios laisvę, ir negali būti, kad Kūrėjas supaprastins būtinas sąlygas: ekrano buvimą, priešinimosi, apribojimo jėgas, atspindėtą Šviesą, pastangų kiekį. Juk tai žmoguje kuria „kli“, sielos indą, kuriame jis gaus atskleidimą.
Klausimas tik tas, kada žmogus pabus dvasingumo atžvilgiu: ar tai nutiko prieš keletą amžių ar nutiks po dešimties metų. Tai mums nėra aišku, ir priklauso nuo sielų taisymosi eiliškumo. Vis daugiau sielų nuo lengvų prie sunkių, vienas persikūnijimas po kito, spirale, pradeda taisymosi procesą ir atkuria savo tarpusavio ryšius.
Kiekvienas gauna tiek darbo, kiek reikia pagal jo sudužimą, ir priklausomai nuo savybių, išeina, kad visi turi atlikti vienodą darbą pagal kokybę ir kiekybę.

#231512

Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. pamokos „Nuo bejėgiškumo prie šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas yra lygybė?

Pakilti iki Kūrėjo lygmens

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai