Pateikti įrašai su dvasinis darbas žyme.


Sunkus metas – galimybė vienytis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманLaikotarpis prieš Avo mėn. 9 dieną nėra laikomas itin geru. Ir nors Israel turi būti aukščiau laiko ir kalendoriaus, mes vis dėlto jaučiame šio gedulingo periodo sunkumą ir jo poveikį mums.
Pasaulyje auga problemos, klimato anomalijos, įvairiausi konfliktai. Tokiu laiku itin svarbu užsiimti visuomenės vienybe, o tai ir yra vienintelis vaistas ir galimybė paspartinti mūsų raidą tinkama linkme tinkamomis priemonėmis.
Šiuo metu rengiame vienybės vakarą, kad išnaudotume sustiprėjusį egoizmą ir jo pabudimą kaip būtina jėgą eiti pirmyn.

* * *
Šiuo sunkiu laiku priešais Avo mėn. 9 dieną reikia būti itin budriems: kaip egoizmas valdo mus, painioja ir nuleidžia į gyvūninį lygmenį pačiais įvairiausiais būdais – per klimato anomalijas, problemas visuomenėje, darbe, šeimoje.
Būtent šiuo laiku esant visiems sunkumams iš mūsų reikalaujama daugiau vienybės juk tai laikas Torai gauti. Galėjome gauti Torą, tačiau to neįstengėme, ir todėl įvyko griūtis – Avo 9. Taip jau nutiko keletą kartų.
Jei blogasis pradas neatsiskleidžia, tai neturime, ko taisyti ir nėra iš ko kurti savo ryšį su Kūrėju. Pas Kūrėją ateinama iš dviejų linijų: blogojo prado ir priešais jį – gerojo prado. Ateinu pas Kūrėją su savo blogąja prigimtimi ir prašau man duoti gerą prigimtį, kad neutralizuočiau savo egoizmą ir valdyčiau jį.
Šiandien renkamės į vienybės vakarą, kad kartu atskleistume ir mūsų blogąjį pradą, ir galimybę susijungti bei atskleisti gerąjį pradą. Jie atsiskleidžia vienas priešais kitą.
Draugėn susiburia pusantro tūkstančio egoistų, suprantančių, kad norimą tikslą galima pasiekti tik davimo induose (kelim). Jei kiekvienas įstengs šiek tiek pakilti virš savęs, tai taip bendromis pastangomis galėsime pakelti maldą, paprašyti Šviesos, kad ji bent šiek tiek mus atskirtų nuo egoistinio noro.
Mes prilipę prie egoizmo, tačiau norime šiek tiek pakilti virš jo. Šviesa it vanduo prateka tarp manęs ir egoistinio noro ir aš imu plaukti virš jo tarsi valtyje, savo grupėje. Iš ten jau galėsiu pradėti kilti.
#249493

Iš 2019 m. liepos 14 d. rytinės pamokos ruošiantis vienybės vakarui

Komentarų nėra

Susitraukimas ir smūgis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSusitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Šviesa ir parcufas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMano santykis su grupe ir rūpestis ja vietoj rūpinimosi savimi – tai tikslus parcufo darbo su Šviesa atspindys.
Net jeigu dar nesu ant tokios pakopos, kad galėčiau betarpiškai dirbti su Šviesa, bet tai jau artimas santykis. Parcufo kūnas – tai mano ryšio su grupe matas, o galva – tai išskaičiavimas, kiek galiu užmegzti ryšio su draugais, pagal savo vertinimus, mintis, jausmus.
„Smūginis susiliejimas“ (zivug de akaa) – tai smūgis mano egoizmui ir susiliejimas dėl mano sprendimo, priimto aukščiau proto ir jausmų, susijungti su draugais kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Aš smūgiuoju savo norą mėgautis, atstumiu jį ir pakylu virš jo, nes noriu eiti paskui grupės protą ir jausmą ir joje esantį Kūrėją. Noras – tai mano prigimtis, o mintis – tai kažkas pašalinio, todėl ją galima gauti iš aukščiau arba per grupę, suteikus man galimybę suprasti, pajausti ir nuspręsti aukščiau savo paties proto.
Mano paties mintys ir norai – tai gyvūninis lygmuo. O virš jų gali būti grupės norai ir mintys, jeigu stengiuosi dirbti su jais.
#247973

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Tobulėti – kylant pakopomis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманMokomės, kaip dirbti pirmoje dvasinėje pakopoje, kai iš savęs jautimo savo egoizmo viduje, kitaip tariant, iš „šio pasaulio“, pakylame į aukštesniąją pakopą virš egoizmo, kur egzistuoja Kūrėjas.
Reikia išsiaiškinti dvi pakopas: mūsų egoizmą ir pakopą esančią virš jo, kad gyventume vienu metu abejuose lygmenyse. Tai ir bus mūsų pirmoji dvasinė pakopa.
Pirmoji dvasinė pakopa pati sunkiausia, juk tai net ne kaip pirmieji kūdikio žengiami žingsniai, o įėjimas į naują pasaulį ir visiškai naujas požiūris į realybę. Žmoguje vyksta esminiai pokyčiai. Įsisąmoninu, kad natūralų pasaulio vaizdą matau savo egoizme, Kūrėjo sukurtame nore mėgautis, su kuriuo esu gimęs.
Šis pasaulis tokiu pavidalu neegzistuoja pats sau, tik taip yra matomas mano egoistinėse savybėse, kurias galima pakeisti, o tuomet pasaulis irgi ims keistis. Tad kol kas pasaulis atrodo mums tamsus, egoistinis, o po to jis pasikeis.
Toks pasaulio vaizdas mums duotas iš viršaus, Kūrėjo, kad iš šios būsenos galėtume pakilti. Tam reikia įsivaizduoti, kad visa tai ateina iš aukštesnės pakopos, kur karaliauja visą tikrovę užpildanti Šviesa, davimas, meilė. Visa tai egzistuoja virš mano egoizmo, virš šio pasaulio, ir aš noriu prilipti prie šios aukštesnės būsenos.
Bet ir egoistinis pasaulio vaizdas, kurį dabar matau – juodas, nelaimingas, beviltiškas – taip pat atsiranda iš Šviesos, ir, matyt, su tam tikru tikslu. Todėl ir toliau jaučiu šį pasaulį tokį, koks jis yra, bet noriu priklausyti aukštesnei būsenai, aukštesniam pasauliui, kur karaliauja davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, aukščiausia Šviesa. Aš noriu susilieti su ja.
Todėl dalinu save į dvi dalis, stengdamasis prilipti prie aukštesnės pakopos visa širdimi ir siela, nepaisydamas to, kad jaučiuosi esantis apačioje, savo egoistiniame nore mėgautis. Nematau čia jokio prieštaravimo – šie du priešingi poliai privalo egzistuoti.
Kas atitrūksta nuo žemesniojo pasaulio ir jaučia tik aukštesnįjį, vadinamas angelu. Gyvenantis tik žemesniajame pasaulyje panašus į gyvūną. Tačiau tas, kuris stengiasi gyventi abejuose pasauliuose kartu, yra tikėjimo aukščiau žinojimo būsenos. Juk davimo jėga, kurią jis nori įgyti aukštesniajame pasaulyje, turi būti virš gavimo jėgos, viešpataujančios žemesniajame pasaulyje, mūsų egoizme.
Norint tobulėti toliau reikia nusileisti vis žemiau į šį pasaulį su visomis jo blogybėmis ir, atitinkamai, kilti vis aukščiau į dvasinį pasaulį: nuo -1 iki +1, nuo -2 iki +2, nuo -3 iki +3 ir t. t. Kaip sakoma: „Jeigu žmogus aukščiau už kitą – jo egoizmas didesnis“.
„Kitas“ – tai mano ankstesnė būsena. Juk mums būtina nusileisti žemyn, kad išsiaiškintume sudužusius norus, o po to juos pakelti į aukštesnę būseną ir ištaisyti. Tai ir yra mūsų darbas.
#247358

Iš 2019 m. birželio 4 d. rytinės pamokos, tema – „Absoliutus nulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Egoizmas – visuomenės vystymosi jėga

Komentarų nėra

Žvelgti kitaip į kliūtis ir sunkumus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus nori mokytis, gilintis ir tirti kabalos mokslą, bet gauna įvairiausias kliūtis, problemas su sveikata, sunkumus šeimoje, darbe. Tai ženklas, kad Kūrėjas nori tavęs. Pasakyta: „Ką Kūrėjas myli – tą baudžia.“ Jei kelyje į tikslą susiduri su sunkumais, vadinasi jie paruošti Kūrėjo, kad pakiltum virš jų ir augtum vis aukščiau, kol nepasieksi Kūrėjo aukštumų.
Tik taip Kūrėjas gali atskleisti save mums, tai dėsnis. Nėra kito kelio pas Kūrėją, tik įveikti visus sunkumus ir kliūtis nesustojant ir nepabėgant – pavargti ir kristi, tačiau vėl keltis ir eiti toliau.
Nuo pat pradžių reikia su tuo sutikti. Ir kuo tvirtesnis bus mūsų ryšys su draugais, tuo lengvesnis ir mielesnis bus kelias. Kai jūs drauge, priešais mus atsiveria platus, lygus kelias, nuostabūs peizažai, paukščių čiulbėjimas, šilta saulė.
Bet vos nutolstate nuo draugų, iškart – griaustinis, liūtis ir kelias veda į kalną, tad eiti itin sunku. Viskas priklauso tik nuo mūsų vienybės: su ja viskas lengva, be jos viskas nepaprastai sunku.
#244551

Iš 2019 m. vasario 21 d. Tarptautinio kongreso 9-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys dvasiniame kelyje

Meilės egzaminas

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Komentarų nėra

Ivritas – raktas į suvokimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra prasmė studijuoti ivritą, kol dar nepereitas machsomas (riba tarp mūsų ir aukštesniojo pasaulio)?
Atsakymas. O kaip jūs pereisite machsomą, jei nesieksite bet kokio krentančio jums į rankas ryšio su aukštesniuoju pasauliu? Jis jums reikalingas. Jei turite galimybę per kalbą, per raidžių pažinimą, tai kodėl tuo nepasinaudoti?
Hebrajų kalbos raidės studijuojamos ir mūsų kabalos kurse. Mes itin dažnai susiduriame su jomis kabalistiniuose tekstuose, kuriuose kabalistai, norėję perduoti mums kokius nors dvasinius pavidalus, perteikia juos per raides.
Tad manau, jog siekti įvaldyti kalbą – tai raktas į tolimesnį suvokimą. Pavyzdžiui, muzikantai privalo žinoti tam tikrą kiekį žodžių ir pasakymų itališkai, medikai – lotyniškai, fizikai – graikiškai ir t. t. Kitaip tariant, yra profesinė kalba. Bet kuriuo atveju būtini kokie nors elementai mokslui aprašyti.
Kabala kaip mokslas pasitelkia ivritą. Kaip ir bet kuriame moksle joje yra savos reikšmės.
#245202

Iš 2019 sausio 6 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kaip vystytis per pamoką?

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip vystytis per pamoką? Ar turiu pats sužadinti savyje klausimus, kaip toliau vystyti sielą?
Atsakymas. Turi rūpintis visu dešimtuku. Net jeigu esate keturiese, reikia rūpintis jais, kad kartu sudarytumėte vieną visumą. Nuolatos galvoti, kaip tai atlikti.
Pakanka netgi dviejų draugų, o ne keturių. Todėl kad jei vienas žmogus išeina „iš savęs“ ir nori persikelti į kitą – tai jau dvasinis pasiekimas.
#245366

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas svarbu dirbant dešimtuke

Rytinė pamoka ir dvasinis vystymasis

Svarbiausias pamokos tikslas

Komentarų nėra

Dešimtuko centre – Kūrėjas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienintelės Kūrėjo jėgos reikia ieškoti tik dešimtuko centre. Juk tai reiškia, kad esu vienos sielos sistemoje ir noriu susisiekti su jos vieninteliu šaltiniu, o ne su savo fantazijomis. Jei įsivaizduoju Kūrėją ne dešimtuke, tai bus iliuzija. Nesuprasiu, kas su manimi vyksta.
Kai laikausi už dešimtuko centro, man akivaizdu, kad bet koks nutikimas ir problema kilo, nes netekau ryšio su grupe. Nėra jokios kitos nemalonumų priežasties – tik dėmesio netekimas ir išėjimas iš dešimtuko centro. Ir čia pat randu kokią nors problemą, kuri skirta, kad sugrąžintų mane į dešimtuko centrą.
Įsivaizduoju save kaip dalį bendros sielos sistemoje ir tik joje galiu rasti save ir susieti save su Kūrėju. Tik taip galiu užmegzti ryšį su Kūrėju, juk neturiu jokios galimybės tiesiogiai užsikabinti už Šviesos šaltinio.
Visa kas vyksta su manimi – tai mano egzistavimo dešimtuko centre rezultatas. Nutolus nuo to centro, iškart jaučiu įvairiausias problemas. Tai ženklas, kad man reikia grįžti į dešimtuko centrą, į „Nėra nieko kito, tik Jis“, į tą tašką, kur bendra siela susiliejusi su Šviesa. Tai mano siela, mano Šviesa, ir kaskart organizuoju save, kad realiai dirbčiau su draugais.
Jei aš pats sau, atsiskyręs nuo dešimtuko, galvoju, kad viską siunčia Kūrėjas – taip juk kiekvienas gali pasakyti. Bet kuris žmogus pasaulyje sutiks, kad viskas iš aukštesnės jėgos.
O kas toliau? Kaip galima tai paveikti? Galima apie tai filosofuoti, tačiau kur mano darbo instrumentai? Kaip galima garantuoti sau gerą dabartį ir ateitį, kaip išgelbėti save ir padėti kitiems? Visa tai įmanoma tik per dešimtuką.
Visa, kas vyksta materialiame ir dvasiniame gyvenime, šeimoje, darbe – reikia suvokti kaip pagalbą, grąžinančią mane į dešimtuko centrą, į kontakto ir susiliejimo su aukštesniąją jėga tašką: „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma.“ Ir tuomet aš 24 valandas būsiu taip susiliejęs.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Ateik ir pamatyk

Kritinis vienybės taškas

Komentarų nėra

Ateik ir pamatyk

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Kūrėjas – tai jėga, atsiskleidžianti idealaus dešimtuko centre, kur visi susijungia kaip vienas žmogus su viena širdimi. Ten mes visi egzistuojame lygiomis teisėmis, lenkiamės vieni prieš kitus, aukštiname draugus. Taip kuriame Kūrėjo pavidalą.
Jei teisingai sujungiame visus savo norus, sudedame visą tą dėlionę, tai mums atsiskleidžianti forma, paveikslas ir bus Kūrėjas. Kūrėjas (Borė) – tai mūsų teisingo susijungimo forma, „ateik ir pamatyk“ (bo-rė). Be šito nėra nieko daugiau, juk mes nepasiekiame pačios Šviesos.
Jei dedame tinkamas pastangas, tai susijungiame formoje, kuri vadinasi „Kūrėjas“, suvokiame Jį savyje. Todėl nėra kur dar ieškoti Kūrėjo, tik dešimtuko centre, kaip pasakyta „Kūrėjas yra savo tautoje“.
Dešimtuko centras – tas taškas, kur tarp mūsų egzistuoja pusiausvyra, lygybė, abipusė pagalba. Ši mūsų bendros vienybės, lygybės, abipusio palaikymo formulė piešia mums Kūrėjo paveikslą, idealią vienybę.
Vos tik pasiekiame tokį atskleidimą, iškart jo netenkame, kad vėl dirbtume ir atskleistume jį ant aukštesnio lygmens, didesne rezoliucija.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinis vienybės taškas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rato centre tarp mūsų

Komentarų nėra

Kliūtys virs pagalba

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKai ateina įvairiausios mintys, problemos, kliūtys, reikia iškart išsiaiškinti, kiek jos mums padeda apibrėžti, kad „be Kūrėjo nėra nieko“.
Nesvarbi pati kliūtis ir situacija, svarbu, kiek ji atitraukia mane nuo principo „Nėra nieko kito, tik Jis“, o teisingai dirbant su ja, galiu grįžti prie jo ir apibrėžti, kad yra tik viena jėga.
Kitaip tariant, į visą savo gyvenimą reikia žiūrėti per šį vieną parametrą: kaip tai susieja mus su Kūrėjo vienatiškumu, arba kaip įveikti kliūtį ir per ją nukreipti save į „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir tuomet visą gyvenimą suvoksime kaip pakvietimą atskleisti vienintelę Kūrėjo jėgą visomis formomis.
Nekreipsime dėmesio į įspūdžius prote ir jausmuose, į gaunamas problemas, pakilsime virš jų tikėjimu aukščiau žinojimo ir viską susiesime tik su Kūrėju, siunčiančiu mums visa tai su vienu tikslu: padėti mums prisijungti prie Jo virš kiekvienos kliūties.
Tuomet kliūtys iš problemos virs pagalba, pagalbininku, nukreipiančiu mus į Kūrėją. Ir toks taps visas mūsų gyvenimas. Taip mes pateisiname Kūrėją, pateisiname kūriniją ir pakeliame save į teisuolio pakopą.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską valdo tik Kūrėjas

Kliūtys dvasiniame kelyje

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai