Pateikti įrašai su dvasinis darbas žyme.


Iš ko laukti pagalbos?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš ko laukti pagalbos – iš Kūrėjo, iš grupės ir kaip?
Atsakymas. Tik iš grupės. Ir per grupę kreiptis į Kūrėją.
O dar geriau jei visa grupė kreipsis į Kūrėją. Tuomet tikriausiai labai greitai pagerinsite ne tik savo, bet ir bendrą grupės būseną, nes pajausite, kad jūsų gaunami neigiami poveikiai – nėra asmeniniai. Jie jums irgi ateina per grupę, ir jeigu per grupę atsakote į juos, tai šitai yra pats geriausias taisymosi metodas.
#240202

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Visi atsakymai – grupėje

Komentarų nėra

Tu bė Švat – žmogaus pradžia

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманMatome, kad kai nėra ryšio su tikrąją dvasine šaknimi, ypatingos datos mūsų pasaulyje tampa vaikiškomis šventėmis. Taip ir Tu bė Švat (Švat mėnesio 15 d. – vert. past.) apsiribojama medžių sodinimu sode ar mieste. Tai, žinoma, nuostabu, tačiau toli nuo tikrosios prasmės.
Juk Tu bė Švat, Medžių naujieji metai – tai itin rimta data pagal savo dvasinę šaknį, nurodančią į žmogaus pradžią. Pasakyta, kad „žmogus tarsi medis lauke“.
Todėl dera tą dieną sodinti medžius, bet reikia dar ir pasirūpinti žmogaus ugdymu, kad išaugtų iš jo „medis, duodantis vaisius“. O tai reiškia, žmogaus, panašaus į Kūrėją, ugdymas.
Įdomu, kad visus darbus, kuriuos atliekame su medžiais, reikia atlikti ir su žmogumi. Kitaip, jo medis neduos vaisių arba jie bus kartūs, netinkami žmogui valgyti. Reikia atlikti 39 rūšių darbus, kad pasirūpintume žmogaus sielos augimu tarsi augančiu medžiu.
Tai ne šiaip medis lauke, o vaismedis, augantis Rojaus sode, juk jis augina mūsų sielą: ištaisytus gaunančius ir duodančius norus, kurie susijungia kartu į vieną vaisių. Ir tai dėl formavimo, aplinkos, terpės, be kurios medis neišaugs į gerą ir neneš vaisių.
Todėl žmogų lygina su medžiu lauke. Ir tai ne paprastas laukas, o palaimintas Kūrėjo. Kūrėjas laimina šį lauką priklausomai mūsų įdėtų pastangų rūpinantis medžiu, kitaip tariant, priklausomai nuo indėlio į aplinką.
Nesikišame į tai, kas medžio viduje, veikiame jį iš išorės. Rūpinantis medžiu išoriškai, jis ima nešti puikius, saldžius vaisius. Ir tai priklauso nuo aplinkos, nuo grupės, dešimtuko.
Reikia stengtis sukurti tokią aplinką, kuri taps palaimintu Kūrėjo lauku. Kitaip tariant, santykiai tarp draugų turi būti tokie, kad kiekvienas galėtų užtikrintai augti tinkamai, gerai, kad susijungtų draugėn ir neštų vieną bendrą vaisių – Rojaus sodo obuolį, ištaisytą sielą.
Todėl Tu bė Švat simbolizuoja visą dvasinį žmogaus darbą pradiniu etapu. Juk medis – tai, kas išauga iš negyvos dirvos. Jei organizuosime tinkamą aplinką, išorines sąlygas, tai sulauksime gyvo daigo, kuris virs medžiu, nešančiu vaisius, tinkamus žmogaus maistui.
#239906

Iš 2019 m. sausio 21 d. pamokos, skirtos šventei Tu bė Švat

Komentarų nėra

Ar kabalistas gali ką nors spręsti šio pasaulio lygmenyje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip jūs, kabalistas jaučiate Kūrėjo ranką per tai, kas su jumis vyksta? Ar galite ką nors pats spręsti šio pasaulio lygmenyje?
Atsakymas. Ne, negaliu. Galiu tik sutikti su tuo, ką sprendžia Kūrėjas. Visas mano darbas – darbas su savimi, o ne su tuo, kaip pakeisti pasaulį arba kaip priversti Kūrėją ką nors daryti.
Klausimas. Vadinasi, kabalistas nieko nesprendžia? Jis tegali sutikti su kuo, kas su juo vyksta? Ir tai tarsi svarbiausias sprendimas?
Atsakymas. Taip. O tu pamėgink, pažiūrėsime, koks didvyris būsi. Tau tik atrodo, kad perdaryti pasaulį lengviau, nei perdaryti save!
Klausimas. Suprantu, kad sutikti gerokai sunkiau.
Atsakymas. Tai jau gerai. Tai jau žingsnis kelyje herojiškumo link.
#238817

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyvena kabalistas?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Ar galima pakeisti likimą?

Komentarų nėra

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Dvasinis darbas, Grupė

Žmogus dirba su savimi, kad mylėtų draugą, ir iš meilės matyti vien geri dalykai, o blogi, nors juos draugas ir turi, nematomi, kaip pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Žmogus jaučia, kad be jo visa kita – tai Kūrėjo veiksmai, kuris viską valdo ir viską paleidžia. Todėl žmogus negali draugams priskirti kokių nors asmeninių veiksmų, minčių, paskatų. Visa tai – Kūrėjas.
O jam Kūrėjas suteikia nedidelę valios laisvę: kaip žiūrėti į tai, pertvarkyti ir priartėti prie Jo. Ir jis jau žiūri į draugus tarsi jie turėtų visišką ryšį su Kūrėju.
Klausimas. Kai sakoma, kad visus nusikaltimus padengs meilė, omenyje turime prasižengimai manyje?
Atsakymas. Žinoma. Visi egoistiniai polinkiai draugų atžvilgiu padengiami meile. Be to, viena kuriama ant kito, nes ateina Šviesa, kuri tau viską parodo. Anksčiau to nebuvo, matei viską neigiamai, o dabar viską matai teigiamai.
Meilė – tai toks santykis su kitais, kai nematai juose nieko blogo. Myli ir viskas. Jie tau brangesni už patį save.
#237461

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Tikros meilės artimui paslaptis

Pakeisti žmogaus prigimtį

Komentarų nėra

Draugų svarba

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vienintelis užsiimančio dvasiniu darbu žmogaus išsigelbėjimas – draugų svarba?
Atsakymas. Yra du požiūriai. Pirmiausia, gelbėjuosi, kad išgelbėčiau juos. Juk dėl jų galiu ištraukti save iš egoizmo srauto, kad atiduočiau save jiems. Visų antra, pats išsigelbėti negaliu, tik jie mane gali išgelbėti.
Abiem atvejais draugų svarba – grynai egoistiška. Tai ir yra abipusis laidavimas
Tada malda būtinai už visus.
Klausimas. Išeitų, kad prašau iš draugų išsigelbėjimo, kad paskui išgelbėčiau juos? Kitaip tariant, man nereikia mano gyvenimo…
Atsakymas. Dėl savęs to nesiimtum. Tai vadinama „aukščiau gyvenimo, aukščiau mirties“ ir yra už ekrano. Kai apribodami save suartėjame, ten jau nėra grynai savo išskaičiavimo: ir psichologinio, ir dvasinio.
Klausimas. Išeitų, kad be draugų pagalbos pats negaliu būti su teisingu ketinimu ir melstis už juos? Iš jų gaunu jėgų, kad perduočiau jiems dar didesnes jėgas?
Atsakymas. Taip. Visas darbas – tik su draugų grupe. Supranti, kad tu – tai jie. Tai ir yra tavo dvasinis „aš“, tavo tikroji realizacija.
#238010

Iš 2018 m. birželio 6 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo naudingas egoizmas?

Laidavimo jėga

Grupė=10 + žmonija

Komentarų nėra

Aš gimdau Kūrėją

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманApriboti save dešimtuko atžvilgiu – reiškia iškelti draugus aukščiau už save. Čia visas mūsų darbas. Taip faraonas klausė: „Kas toks Kūrėjas, kad klausyčiau jo balso?“, kitaip tariant, kas čia valdo: aš ar Jis? Kas pirmas: noras gauti ar noras duoti, aš ar grupė? Būtent tai man reikia išspręsti.
Toks netgi vieno mėginančio taip galvoti žmogaus sprendimas yra lemtingas visai pasaulinei sielai, sukelia jai didžiulius pokyčius. Nematome ir nesuprantame, kaip tuo keičiame tikrovę. Mėgindami nors šiek tiek persverti grupės svarbą palyginus su savąja, keičiame visus pasaulius, priartindami Kūrėją prie kūrinių.
Nors galvojau tik apie save ir savo dešimtuką, tačiau sužadinau didžiulius, itin svarbius postūmius visoje sistemoje. Todėl negalima nepaisyti netgi pačių mažiausių pastangų, kurias kartais pavyksta įdėti.
Ir šis darbas vyksta nuolatos, kartojasi milijonus kartų. Kiekybė priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai žmogus mėgina, nuo jo sielos tipo. Ne mums apie tai spręsti, reikia tik visąlaik dėti pastangas kol tai taps nuolatiniu darbu.
Tuomet pajausiu, kad kas akimirką jis vis labiau vystosi manyje. Embriono būsena – tai mano nėštumas Kūrėju, kuris gimsta manyje dėl kitų.
Jaučiu, kaip Jis ima busti manyje, užpildyti mane ir lemia mano sprendimus. Duodu Jam galimybę valdyti mane, gyventi manyje ir per mane išeiti į pasaulį. Taip turiu jaustis grupės ir visos tikrovės atžvilgiu, o per juos – į Kūrėją. Aš Jį gimdau!
#237693

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. pamokos rengiantis virtualiam kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Ketinimas, nešantis sėkmę

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Komentarų nėra

Išeiti ant dvasinių laiptų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galite išmokyti mane teisingai norėti, kad ir Kūrėjas būtų patenkintas, ir aš nekentėčiau?
Atsakymas. Tam reikia bendrauti su grupe, klausytis praktinių užsiėmimų. Tai rimtas darbas. Kas nori suprasti, kokia metodika, turi daugiau mažiau sistemiškai dalyvauti pamokose.
Dabar užsiimame, kaip praktiškai išeiti ant dvasinių laiptų. Žinoma, tai ne pradedantiesiems, tačiau vis tiek galite pamėginti, niekas jūsų neriboja.
Kalbama apie aukštesniojo pasaulio suvokimą su visomis jo 125 pakopomis. Tai jau pati tikriausia, praktinė kabala.
Patarčiau pradėti mokytis su mumis medžiagą. Ji sunki tuo, kad reikia su ja sutikti ir ją realizuoti. Bet apskritai, jos klausytis ne taip ir sudėtinga. Klausykite. Šviesa veiks ir pamažu imsite drauge su ja kilti.
#237541

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumą kuri tu!

Kaip pajausti dvasinį pasaulį

Kur rasti dvasinį norą?

Komentarų nėra

Kaip suderinti aktyvumą materialiame pasaulyje ir dvasingumo siekį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip tinkamai suderinti aktyvų dvasingumo siekimą ir aktyvumą šiame pasaulyje?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje aktyvumas reikalingas žmogui tam, kad daugiau mažiau užtikrintai pasirūpintų šiandienai ir šiek tiek rytdienai. O apie tai, kas bus toliau, užsiimdami dvasiniu darbu, galime nesirūpinti.
Mums reikia galvoti apie tai, kaip turėti specialybę, darbą, aprūpinti save ir šeimą, bet tik tiek, kiek būtina.
#237800

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Nepainioti dvasinių ir materialių dalykų

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Koks žmogus dvasinis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPaprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.
Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.
Ir tai ne šiaip atvirkštinis persivertimas, juk tuomet tai irgi būtų mano darbas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.
Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi manyje egzistuoti paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelu.
Dvasinis žmogus tas, kuris yra įvaldęs abu lygmenis: įgimtus, egoistinius jausmus bei protą ir virš jų – dvasinius pojūčius bei protą, nukreiptus į davimą. Šie du lygmenys susigyvena žmoguje, o jis pats yra viduryje tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.
Aukštesnysis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o žemesnis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip ateiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti prieštaravimą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.
Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę“.
#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai