Ar įmanoma dvasiniame kelyje eiti pirmyn be kritimų? Jei nebūtų kritimų, niekuomet nepasiektume galutinio tikslo. Juk kylame būtent nukritę.
Nepajėgiame šiaip sau pakilti. Dabar manyje nėra jokių jėgų, kad atlikčiau dvasinį veiksmą vedinas tikrojo davimo, neturiu ir antiegoistinio ekrano, neturiu jėgų įveikti. Aš visas iš noro mėgautis, ir kaip galiu duoti?
Tad ką daro iš aukščiau? Įstumia mane į nuopuolį, aš kenčiu, bet laikausi. Svarbiausia kritimo metu išlaikyti įprastinę dienotvarkę: darbas ir mokslas, darbas ir mokslas… Stovėti atkakliai kaip asilui, kad ir kas būtų.
Tuomet išeitų, kad Kūrėjas man organizuoja visus tuos kritimus – ir tegu. O aš vis tiek tęsiu. Ir tada visi mano kritimai, kai nieko negalėjau atlikti, užskaitomi man tarsi viską būčiau atlikęs.
Verkiame, kad nenorime kritimų, nes tai nemalonu. Tačiau reikia juose matyti, kaip Kūrėjas dirba su mumis. Tad, tegu būna daug kritimų, juk tai reiškia, kad bus daug kilimų!

#289409

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Nėra kritimo

Ar galima eiti pirmyn be kritimų?

Kuo aukščiau kylame į kūrimo tikslą, tuo didesnis ir agresyvesnis tampa mus atsiskleidžiantis egoizmas. Kaip pasakyta: „Kuo aukščiau žmogus, tuo didesnis jo egoizmas“. Ir mes taisome tą egoistinį norą ir taip kylame.
Pakilti galima tik ropščiantis į kalną iš sudužusių norų, likusių mums po nusidėjimo prie Pažinimo medžio, t. y. sudužus Adam Rišon sistemai. Kūrėjas tikslingai sudaužė tą sistemą, kad duotų mums medžiagos darbui ir taisymuisi.
O jeigu kritimas nesibaigia ir tik stiprėja, vadinasi, nepakankamai jį ištaisiau. Reikia dar labiau įsijungti į dešimtuką ir kartu su kritimu, pasistengti bendromis jėgomis iš jo pakilti.

Taip einame pirmyn: krentame o paskui kylame į tą pačią aukštumą, paskui dar giliau krentame, ir dar aukščiau kylame – kol prieisime patį didžiausią kritimą ir iš jo pakilsime maksimaliai aukštai, į gaulutinai ištaisytą būseną.
Todėl mums reikia vis stipriau laikytis grupės, kad įstengtume kilti dvasiniais laiptais ir kuo mažiau sugaištume nukritę.
Jeigu padariau viską, bet taip ir neįstengiau išeiti iš kritimo būsenos, vadinas, Kūrėjas rodo man, kad čia trūksta maldos.
Yra dvi sąlygos norint pakilti:
1. Ryšys su grupe
2. Pagalba iš aukščiau.
Ir norint sulaukti pagalbos iš aukščiau, reikia iš kritimo būsenos pakelti maldą aukštyn, MAN, ir gauti iš aukščiau pagalbą, MAD. Ir tuomet turėsiu jėgų pakilti.
Visa tai reikia realizuoti grupėje. O jei žmogus nėra grupėje ir negali pakelti MAN drauge su draugais, tuomet jis nesulauks pagalbos iš aukščiau, MAD, ir nepajės pakilti. Ir tuomet jis tiesiog išeis iš šios trajektorijos ir grįš į ankstesniąją būseną. Be ryšio su grupe jis nepakils į aukštesnę pakopą.
Ir todėl jis lieka savo egoizme ir viską sveria jame, keikia mokytoją, grupę ir Kūrėją. Jis galėtų atlikti teisingą skaičiavimą, jog suprastų, kodėl su juo tai vyksta, ir kad reikia dirbti su savo egoizmu kasdien.
Kad pakiltum reikia specialaus lifto: ryšio su grupe ir kreipimosi į Kūrėją. Įeinu į liftą, t. y. įeinu į grupę, kreipiuosi į Kūrėją, ir Jis kelia net tik mane, bet mus visus kartu.
Kabala aiškina mums gamtos dėsnius. Jų nepakeisi – sutinkame su jais ar ne. Nori eiti pirmyn – išstudijuok juos ir jų laikykis. O jei netiriame gamtos dėsnių, kad jų laikytumėmės, tai niekas nepadės. Kūrėjas jų nepakeis. Mums nepavyks išmelsti Jo gailestingumo ir išprašyti pakeisti gamtos dėsnius. To niekada nebuvo ir nebus. Juk Kūrėjas – Jis pats gamta.

#287989

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Lygus pakilimų ir nuopuolių kelias

Dvasinio pakilimo šaltinis

Klausimas: Kas yra „kilimas dėl kritimo“ ir kaip tai pasireiškia veiksmais?
Atsakymas: Geriau sakyti „kritimas dėl kilimo“. Nes visi kritimai, kurie su mumis vyksta, skirti tam, kad padėtų pakilti aukščiau. Todėl kiekvienas naujas kritimas visada didesnis nei buvęs. Atitinkamai kiekvienas naujas kilimas aukštesnis už paskesnį.
Klausimas: Ką žmogus jaučia, esant kritimui? Kaip aš galiu suprasti, kad patiriu kritimą?
Atsakymas: Jis jaučia, kad jam nesvarbus dvasingumas, jis nori tik šio pasaulio malonumų, jam nėra svarbus Kūrėjas, viskas nesvarbu, kas priklauso dvasiniam kilimui. Jis nori mėgautis šiuo pasauliu, o kartais net nenori ir to, nes išgyvena bendrai nusivylimą, neviltį, beprasmiškumą. Tai yra kritimas.
Klausimas: Kuo skiriasi toks dvasinis kritimas nuo depresijos?
Atsakymas: Priežastimi: kodėl, dėl ko?
Depresija – tai bendra būsena, kai gyvenime žmogui niekas nemiela, be to, jis visiškai neturi norų ir niekuo negali jų patenkinti.
O dvasinis kritimas – kai jam specialiai suteikė naują, išvystytą egoizmą, ir šis egoizmas tempia jį žemyn. Todėl egoistinė depresija daug rimtesnė, nei įprasta depresija, nes tu jauti, kad tavęs nejaudina nei dvasingumas, nei Kūrėjas – niekas!
Viskas dingsta. Ir tu krenti dar žemiau, nei paprasta depresija sergantis žmogus šiame gyvenime. Bet visa tai labai greitai praeina, ir atsiranda kilimas. Šiame gyvenime mes visada suvokiame šviesą iš tamsos, negali būti jokių pakilimų, jei prieš tai nebuvo kritimų.
Klausimas: Kaip greitai tai praeina?
Atsakymas: Tai priklauso nuo žmogaus. Kritimas gali trukti tiesiog keletą sekundžių, akimirką.
Komentaras: Vienoje iš savo knygų jūs paminėjote, kad vienas iš XVII-XVIII a. kabalistų išgyvendavo 400 būsenų per penkias minutes.
Atsakymas: Lygiai tas pats vyksta ir mūsų XXI a.
#261111

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Besišypsanti depresija

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Klausimas. Ką daryti jaučiant pakilimą?
Atsakymas. Jausdamas pakilimą turi visiems padėti, t.y. duoti, realizuodamas šį norą kitų atžvilgiu. Jeigu pratęsi savo pakilimą, vis labiau kilsi, tai dėl to, kas sugėrei kitų norus ir galėsi virš jų pakilti.
Klausimas. Kaip likti tokios būsenos?
Atsakymas. Jei visąlaik sugeri aplinkinių norus ir trauki juos už savęs, kyli virš savęs jų noruose, tuomet imsi nuolatos kilti ir nebus jokio kritimo.
Klausimas. O jeigu žmonėms, kurie mokosi keletą metų ir yra dešimtukuose, staiga nukrenta visas dešimtukas? Ką tada daryti?
Atsakymas. Jei visas dešimtukas nukrito, reiškia, Kūrėjas tikslingai davė jiems tokią būseną. Tuomet jiems reikia ieškoti kito dešimtuko, kuris ištrauktų juos iš nuopuolio. Arba tai galima atlikti padedant vadovui, nes žmogus pats savęs niekuomet neišvaduos. Sakoma, jog įkalintasis negali savęs išlaisvinti iš kalėjimo.
#261599

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakelti kritusį draugą

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Nuo ko prasideda kelias į vienybę

Klausimas: Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje, kieno atžvilgiu krentame ar kylame?
Atsakymas: Kūrimo tikslas – visiškai atskleisti Kūrėją, o Kūrėjas atskleidžiamas tiek, kiek mūsų savybės panašios su Jo savybėmis. Todėl kilti – tai sutapti savybėmis su Juo arba pakilti pas Jį į aukštesnę pakopą kuo anksčiau, o kristi – tai nutolti nuo Jo.
Kūrėjas – tai absoliuti davimo ir meilės savybė. Jei esame arčiau Jo, kitaip tariant, įgyjame tą savybę, tai kylame prie Jo kaip į kalną. O jeigu, priešingai, mumyse kyla papildomas egoizmas, kurio dar neuždengėme davimui ir meile, tai ego veikiami leidžiamės nuo kalno.
Klausimas: Tai kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Prieš pakildamas, visada turiu nukristi. Išeitų, kad atsiskleidžia naujas egoizmo sluoksnis, ir tai yra kritimas?
Atsakymas: Taip. Nors bendrai tai ne kritimas. Kabaloje tai vadinasi „kilimas kairiąja linija“, nes be naujo egoizmo sluoksnio negali paskui pakilti.
#261108

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du mūsų santykių aukštai

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Jausti Kūrėją ir savo viduje, ir išorėje

Baal Sulamas savo laiškuose ir straipsniuose aiškina dėsningų dvasinių kritimų ir pakilimų būsenas.
Dirbdami mūsų pasaulyje, mes praktiškai nemąstome apie tai, kad geros ir blogos būsenos turi eiti pakaitomis, o visą laiką veržiamės pirmyn.
Dvasiniame pasaulyje – kitaip. Kai mes iš tikrųjų įsitraukiame į dvasinį procesą, pradedame suvokti, kad reikia atsižvelgti į kritimus ir pakilimus. Jie keičiasi paeiliui, ir kritimai ne mažiau svarbūs už pakilimus, todėl į juos turime žiūrėti taip pat rimtai, kaip ir į pakilimus.
25-ajame laiške Baal Sulamas rašo, kad kritimas, sudarantis sąlygas būsimam pakilimui, laikomas pakilimu, o ne kritimu. Taip ir yra.
Reikalas tas, kad pakeliui į tikslą egoizmas auga (mėlyna linija pav.), virš jo mes kuriame altruistinę dalį (raudona linija pav.). Po to vėl pridedama ego, ir mes vėl jį padengiame altruizmu. Taip ir kylame: kritimas-pakilimas, pakilimas-kritimas. Ir niekur nuo to nepabėgsi.
Todėl kritimus turime vertinti lygiai kaip pakilimus. Juk iš pradžių mumyse auga egoizmas, o virš jo auginame dvasinį pakilimą, antiego, padengiame egoizmą priešinga jam savybe.
Ir taip kritimai-pakilimai vyksta etapais: 1–2, vėliau 3–4 ir t. t. Todėl pakilimas neįmanomas be kritimo.
Galima tai pavaizduoti sinusoide: pakilimas–kritimas, pakilimas–kritimas. Kuo didesnis kritimas, tuo didesnis ir pakilimas. Taip jie susieti tarpusavyje: 1–2, 1–2.

Dvasiniame darbe viskas prasideda nuo kritimo, nuo nakties, tamsos. Kaip pasakyta Biblijoje: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, – diena viena“.
#248605

Iš 2019 m. kovo 31 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Prisimenant kiekvieną pakopą

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Klausimas. Kas yra kritimas ir kaip jis jaučiamas mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Kristi – tai atitolti vieniems nuo kitų, o kilti – tai suartėti vieniems su kitais. Lygiai tą patį jaučiame mūsų pasaulyje, tačiau dvasiniame pasaulyje – tai kitos savybės.
Dvasiniame pasaulyje kilimai ir kritimai vyksta virš ir nepaisant mūsų tarpusavio atskirties. Kuo labiau tolstame tarpusavyje, tuo labiau turime susijungti. Apačioje nutolimas, viršuje – suartėjimas. Tai tarsi du mūsų santykių aukštai.
Viena vertus, jaučiu, kad nuo manęs tolsta draugai, kita vertu, aš per jėgą, savo vidinį įsitempimą noriu suartėti su jais. Tos dvi jėgos (stumianti ir traukianti) – turi dirbti paraleliai ir tuomet tarp jų pajausiu aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją.
Tai reikia praeiti, sukurti savyje, jausti. Pamažu tai ateis.
#258820

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas gali duoti viską!

Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Klausimas. Ką turi jausti žmogus, kai yra teisingame kelyje?
Atsakymas. Jis jaučia, kad eina teisinga kryptimi, kad visi jo veiksmai, nors ir yra tiksliai ribojami dvasinio dėsnio, – tai absoliutus davimas, absoliuti sąveika, absoliutus ryšys tarp visų gamtos elementų.
Nors jį ir įpareigoja, jis jaučia absoliučią laisvę.
Klausimas. Kodėl jį meta į skirtingas būsenas, ir jis jaučia kritimus ir kilimus?
Atsakymas. Būtent tam, kad pajaustų, jog kaskart kyla į tą laisvę.
#256452

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ilgai gausiu išbandymus?

Pirmas žingsnis laisvės link

Kelias į nubrėžtą tikslą

Klausimas. Kaip jaučiama dvasinio kilimo būsena?
Atsakymas. Jausti dvasinį pakilimą reiškia jausti pasaulėdaros vieningumą, jausti, kad visi egzistuojantys susiję viename ryšio, abipusės meilės lauke. Šis laukas ir vadinasi „Kūrėjas“.
Žmogus aiškiai jaučia, esąs Kūrėjuje. Praktiškai visi be išimčių yra šios būsenos. Mes ir neišeiname iš jos. Tik yra žmonių, kurie tai jaučia, ir yra tie, nuo kurių tai paslėpta. Kiekvieno ir visų kartu užduotis – visiškai atskleisti Kūrėją, ir kad mes egzistuojame Jame.
Klausimas. Kaip žmogus apibrėžia, kad tai, ką jis jaučia dabar – iš Kūrėjo? Kas yra Kūrėjas šiuo atveju?
Atsakymas. Davimo ir meilės savybė, kuri ima šviesti žmogui, praeina pro jį, apsivelka į jį ir pavergia savo geru švytėjimu – tai pirmasis susitikimas su Kūrėju.
#241648

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pirmas susitikimas su Šviesa

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Egoizmas nuolatos vystosi, nes nėra grįžimo atgal, nėra puolimo, yra kilimas kairioje linijoje. Egoizmas auga, ir todėl jaučiamės nepatenkinti, susipainioję, pavargę.
Bet tai dėl to, kad atlikome dvasinį darbą vienydamiesi, ir galiausiai atsidengė dar vienas bendro sudužusio egoizmo sluoksnis, dėl kurio mums taip bloga.
Užuot puolę į neviltį, netekdami jėgų ir vilčių, turime išanalizuoti protu ir suprasti, kad tai žaidimas su mumis iš aukščiau su tikslu atvesti mus į tikrąjį dvasinį darbą. Tad užuot verkę, turime džiaugtis, kad mus kelia į naują pakopą.
Visuomet po gero darbo jaučiame puolimą, nuovargį, tarsi nusiritome atgal. Tačiau nėra grįžimo atgal, tiesiog mums prideda naują egoistinį norą.
Pasakyta: „Į šventumą kelia, o nenuleidžia iš jo.“ Visuomet einame pirmyn, tai kairia linija, tai dešine, ir mums reikia jas surišti draugėn. Pasibaigus kongresui reikia tučtuojau prisiminti, kad dabar laukia nauja ataka.
Po gerai atlikto darbo atsiskleidė naujas egoizmas, ir reikia tai priimti su džiaugsmu, dėkingumu ir dar didesne jėga įveikti kliūtis. Susibūrimas, vienybė, pasiekta kongreso metu leidžia mums dabar atskleisti naują egoizmo sluoksnį, kad pakiltume virš jo ir taip priartėtume prie tikslo. Svarbiausia nepamiršti apie tai.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Tarp dviejų pasaulių

Pasaulinės sielos uždegimo sistema