Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Realybės suvokimas

Klausimas: Kaip mes jaučiame dvasingumą?
Atsakymas: Dvasingumas jaučiamas kaip pasaulis be jokių apribojimų. Juk mes save nuolat ribojame trokšdami gauti, o dvasingumas jaučiamas duodant, t.y. judėjime į išorę. Tuomet mūsų indas/kli neturi ribų. Ir mes nejaučiame nei gyvenimo pradžios, nei gyvenimo pabaigos.
Kildami į dvasingumą, mes nebejaučiame nei laiko (juk laikas apibrėžiamas tuo, kad kažkas prasideda ir baigiasi), nei erdvės (nes erdvė taip pat yra apribota), nei judėjimo ( nes jo elementai keičiasi, tai reiškia –  yra apriboti).
Dvasingumas jaučiamas kaip ramybė ir tobulumas. Bet čia taip pat slypi trūkumas: aš pasiekiau savo dvasingumą, esu visiškai pripildytas – ir nieko daugiau nebenoriu – man gera! Aš kaip kūdikis ant mamos  rankų – man gera, ir aš nenoriu toliau augti. Bet kūdikyje prabunda gamtos jėga, verčianti augti.
Taip ir mumyse: kol mes neišaugame iki galutinio dvasinio lygmens visų 125 laiptelių, mes kylame nuo laiptelio ant laiptelio skatinami jėgos, kuri mus įpareigoja augti, atskleisdama net ir geros būsenos trūkumus.
Ir visgi kiekviena dvasinė būsena tobula.

Iš 2011 m. balandžio mėn. 3 d. kongreso „WE!“ Naujajame Džersyje, 8-osios pamokos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleiskite meilės jėgą!

Šildanti meilės Šviesa

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>