Pateikti įrašai su davimas žyme.


Tikėjimas virš žinojimo = siela

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra „tikėjimas virš žinojimo“?
Atsakymas. Tikėjimas virš žinojimo reiškia, kad aš pakylu virš savo prigimties ir pasiekiu būseną, kurioje yra Kūrėjas.
Kūrėjas – tai davimo, visuotinio ryšio, meilės savybė. Iš pradžių aš neturiu šios savybės. Tačiau, jei kažkokiu būdu sugebėsiu sukurti, atskleisti ją savyje, tai ji bus virš mano egoistinės prigimties ir vadinsis „tikėjimu virš žinojimo“.
Juk žinojimas yra tai, kas vyksta mano prigimtyje, egoizme, suvokime ir jausmuose. O kai aš pakylu virš to, norėdamas veikti atvirkščiai, tada būsiu savybėje, priešpastatytoje žinojimui, tikėjime virš žinojimo. „Atvirkščias“ nereiškia „priešingas“.
Apskritai, mūsų paprastame gyvenimo supratime yra tiek daug tokių prieštaravimų, kuriuos pirmiausia reikia apeiti, ir tada pabandyti pajusti, nes tikėjimas virš žinojimo yra jausmas, kad yra tokia būsena, kaip Aukštesnysis pasaulis, pakilimas virš savęs, gyvenimas dėl davimo, ir tokią savybę tu nori pasiekti.
Kai žmoguje atsiranda toks vidinis judesys, jis pradeda ruoštis išėjimui iš egoistinės vergovės. Tai įvyksta dėl konkretaus, bet ilgą laiką vykstančio poveikio jėgos, vadinamos Aukštesniąja jėga.
Šią jėgą sukelia žmogaus noras ir veiksmai siekiant pakeisti save. Ir nors jie egoistiški viduje, tačiau jų tikslas – altruistinis.
Jei žmogus gauna tokį poveikį iš savo darbo grupėje, kai praktikuoja kabalą, norėdamas įgyti papildomos jėgos, nežemišką savybę, tada jis palaipsniui pradeda vystytis, kaip vaisius įsčiose. Vėliau ši savybė – tikėjimas virš žinojimo – pradeda egzistuoti savarankiškai. Tai vadinama siela.
Kalbant kabalos mokslo kalba, žmogus prilimpa prie Binos ir tarsi atsikabina nuo Malchut. Todėl tikėjimas virš žinojimo – Binos savybė, kuri vyrauja virš Malchut. Arba galima pasakyti, kad tai – davimo savybė, kuri realizuojasi virš gavimo savybės; arba noras duoti, kuris organizuojasi virš noro gauti.
Tokiu principu sukurta bendros sielos konstrukcija. Taip mes egzistuojame dvasiniame pasaulyje. Tai mes turime savyje sukurti. O iki tol nė vienas iš mūsų sielos neturi. Yra tik fizinis kūnas, kuris kabalos moksle iš viso neminimas.
Kabalos moksle kaip „kūnas“ suprantamas egoistinis noras gauti, mėgautis, jis nesusijęs su gyvūniniu kūnu.
#242486

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Judėti labiau tikint

Komentarų nėra

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl šiame pasaulyje vidinį darbą mes galime dirbti tik grupėje, juk požiūris į kitus šio pasaulio žmones taip pat neištaisytas?
Atsakymas. Dvasinis pasaulis – tai davimo savybė, veiksmas nuo savęs, nuo savo egoizmo. Jei jūs nesate grupėje, nesate susijungę tarpusavyje ir neugdote savyje šios savybės, jūs negalite duoti. O be grupės, jūs dar turite būti susieti su Aukštesniąja šviesa, kuri jums duos šią galimybę. Todėl reikia labai rimtai dirbti su savimi, ir čia susiduriate su labai sunkiomis būsenomis, kai jums šito visai nesinori.
Žinoma, jūs galite tik studijuoti kabalos mokslą, bet nenaudoti praktiškai. Tai jums daug ką paaiškins apie pasaulį, suteiks nusiraminimą, savarankiškumą, jūs teisingai reaguosite į gyvenimo įvykius. Jūs daug ką sužinosite, net nepasiekę dvasinio pasaulio. Jums bus įdomu gyventi. Tačiau, jei jūs norite tapti aktyviu Aukštesniojo pasaulio sistemos dalyviu, jums reikia būti su draugais ir visomis jėgomis siekti davimo savybės.
#242155

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Galimybė valdyti blogį ir gėrį

Meilės ir davimo formulė

Komentarų nėra

Už ko laikytis kelyje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманBandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos

Komentarų nėra

Kūnas ir amžinybė

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu žmogus atskleidžia amžinybę, dvasinį lygmenį, tai šis materialus pasaulis lieka, koks buvęs, ar išnyksta?
Atsakymas. Viena kitam netrukdo.
Klausimas. Kitaip tariant, mes jo nepaliksime?
Atsakymas. Šį pasaulį paliksime tada, kai turėsime palikti. Nėra taip, kad mano fizinis kūnas turi numirti, nes aš pasiekiau tam tikrą dvasinės raidos pakopą, o toliau dvasinį darbą tęsiu kitaip. Ne, vienas kitam netrukdo.
Galite suvokti absoliučiai visas dvasines pakopas iki pat aukščiausio lygmens ir vis tiek liksite gyventi fiziniame kūne, nes jis leidžia mums ne tik pasiekti dvasines būsenas, bet per save praleisti Šviesą kitiems.
Ir todėl, jei mums reikia likti šiame pasaulyje – liksime, jei ne – ne. Šiuo atžvilgiu nėra jokių išskaičiavimų – tik davimas.
#246028

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada išnyks materialus pasaulis?

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Komentarų nėra

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabaloje atsikleidžia džiaugsmo sąvoka? Tarkime, tikėjimas – tai meilė ir davimas. O džiaugsmas?
Atsakymas. Džiaugsmas kyla, kai galiu atlikti davimo veiksmus. Taip ir pasakyta: „Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas.“
Kai darote gerus darbus: duodate, mylite, apsikabinate, padedate, stumiate pirmyn, tada jaučiate džiaugsmą.
#245985

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Dvasinio kilimo etapai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPirmasis dvasinio darbo etapas – įsisąmoninti darbą dešimtuke. Svarbiausia, kad kiekvienas palaikytų savo dešimtuką, ir neleistų niekam prarasti grupės, Kūrėjo, kelio didumo, mūsų ypatingo likimo kaip didžiulės dovanos svarbos.
Ir tai tikrinama per nuopuolį, kai nejaučiame pripildymo, tačiau esame pasirengę likti „duoti, kad duotum“ (Chafėc chėsėd) būsenos.
Kitaip tariant, visko netekau, „paskutinių marškinių“, tačiau nejaučiu jokio trūkumo. Nėra – tai nėra, yra – tai yra, stengiuosi laikytis tokios „dietos“, kai džiaugiuosi tuo, ką gaunu ir nereikalauju daugiau. Kaip pasakyta: „Chasidas – tas, kuris patenkintas tuo, ką turi.“ Džiaugsmas – tai Chasadim Šviesos, mažos būsenos ženklas.
Jei man niekas nešviečia ir negaunu jokio pripildymo, tai man irgi gerai. Suvokiu tai, kaip iš aukščiau duotą galimybę patikrinti dėl ko tai darau. Ar esu Chasadim, mažos būsenos? Jei esu nepatenkintas ir reikalauju pripildymo, keikiu tamsą, vadinasi, nepasiekiau mažos būsenos.
Iš tikrųjų nesu tamsoje, juk Šviesa užpildo visą pasaulių sistemą. Aukštesnioji Šviesa – tai gailestingumas, Chasadim, ir tik aš jos nejaučiu. Todėl visas darbas prasideda pasiekus būseną Chafėc chėsėd. Tai jau tikėjimas, kas kad nevisiškas, kur bus Chochma švytėjimas, o kol kas tik Chasadim.
Ir tikrinama ji tuo metu, kai Šviesa išeina, ir jaučiame tamsą savo gaunančiuose noruose. Ar galime sutikti su tuo, kad daugiau mums nieko nereikia – tik likti kelyje, prilipti prie draugų ir Kūrėjo nepaisant tamsos?
Kitaip tariant, dirbame „naktį“, išrenkame teisingą kryptį, kad „padarytume sau Ravą ir nusipirktume draugą“, kasdien būtume pamokose. Toks santykis į visas būsenas, per kurias mus veda Kūrėjas, bus teisingas savo darbo patikrinimas.

* * *
Pirmiausia pasiekiame mažą būseną Chafėc chėsėd, davimas dėl davimo, Chasadim. O paskui šios Chasadim Šviesos viduje gauname Chochma švytėjimą, kad perduotume ją kitiems. Norint duoti kitiems, mums reikia išjudinti savo pačių ACHAP.
Kitiems perduodame Chasadim, taisydami juose duodančiuosius norus, tačiau tam mums būtina išnaudoti savo gaunančius norus. Mūsų ACHAP viduje atsiskleidžia Chochma Šviesa, o iš jo žemesniosios pakopos GE viduje perduodame Šviesą Chasadim. Tai reiškia, kad „kraujas virsta pienu“.

* * *
Visas savo jėgas turiu perduoti dešimtukui, kad atvesčiau draugus į vienybę. Iš jų imu jų norus, Kūrėjo didumą, tikslo didumą, kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui.“ Niekas negali padėti pats sau. Kiekvienas pavieniui gali pasiekti Chafėc chėsėd būsenos, davimą dėl davimo tik viename taške ir ne daugiau.
O toliau jis turi vystyti save dešimtuko atžvilgiu, atvesdamas juos į būseną, kai draugai neturi jokių trūkumų. Mes susiję tarpusavyje tik dėl tarpusavio davimo. Nieko nenoriu sau, tačiau turiu duoti kitam, ir todėl atveriu savo gaunančiuosius norus dėl davimo ir leidžiu draugui duoti man.
Pavyzdžiui, kai atvažiuodavau pas mamą jos aplankyti, visuomet sakydavau, kad esu alkanas, kad ji galėtų mane pavaišinti ir gauti malonumą. Man tai ne gavimas, juk žinojau, kad ji nori mane pavaišinti labiau nei aš noriu valgyti, ir turiu jai suteikti tokią galimybę.
Taip ir tarp draugų, juk kitaip mes neišvystysime vienas kito. Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vienas iš kito.“ Niekas negali uždirbti pats už savęs.
#240080

Iš 2019 m. sausio 24 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Pasidaryk sau Ravą ir nusipirk sau draugą“

 

Komentarų nėra

Kabalisto pakopos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką gali paskutinės pakopos kabalistas ir ko negali vidurinės ar žemesnės pakopos kabalistas?
Atsakymas. Duoti. Viskas įvertinama ir matuojama tik pagal galimybę duoti. Kuo didesnis žmogaus egoizmas, tuo labiau jis duoda, vadinasi, jo pakopa aukštesnė. Taip jis labiau atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją ir savo būseną Kūrėjo lygmenyje.
Klausimas. Kaip apibrėžti mano egoizmo jėgą?
Atsakymas. Dabar kol kas negali išmatuoti savo egoizmo jėgos. Ją galima apibrėžti, tik būnant trijose linijose: dešinėje, kairėje ir vidurinėje. Tuomet mes gausime galimybę, vieną pusę pasverti kitos atžvilgiu ir pagal tai atsiras dvasinės pakopos. Taip ir matuojamas egoizmas.
#242792

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Linkstu duoti

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Kaip jaučiamas dvasinis kilimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip jaučiama dvasinio kilimo būsena?
Atsakymas. Jausti dvasinį pakilimą reiškia jausti pasaulėdaros vieningumą, jausti, kad visi egzistuojantys susiję viename ryšio, abipusės meilės lauke. Šis laukas ir vadinasi „Kūrėjas“.
Žmogus aiškiai jaučia, esąs Kūrėjuje. Praktiškai visi be išimčių yra šios būsenos. Mes ir neišeiname iš jos. Tik yra žmonių, kurie tai jaučia, ir yra tie, nuo kurių tai paslėpta. Kiekvieno ir visų kartu užduotis – visiškai atskleisti Kūrėją, ir kad mes egzistuojame Jame.
Klausimas. Kaip žmogus apibrėžia, kad tai, ką jis jaučia dabar – iš Kūrėjo? Kas yra Kūrėjas šiuo atveju?
Atsakymas. Davimo ir meilės savybė, kuri ima šviesti žmogui, praeina pro jį, apsivelka į jį ir pavergia savo geru švytėjimu – tai pirmasis susitikimas su Kūrėju.
#241648

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pirmas susitikimas su Šviesa

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Komentarų nėra

Kai užklumpa tamsa

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKai užklumpa tamsa dalis žmonių pabėga. O kitai daliai pavyksta tinkamai iššifruoti būseną ir suprasti, kad tamsa kyla dėl to, kad neturi noro duoti.
Kitaip tariant, siekiu ne žinoti, suprasti, jausti, atskleisti, o suvokti tuštumą ir tamsą kaip galimybę paprašyti davimo savybės. Būtent kai nieko neturiu, noriu tik duoti, nes tai pati paprasčiausia būsena, visiškas nulis.
Man nereikia įveikti savo didžiulių norų mėgautis, juk juose nėra jokio užpildymo: tik tuštuma ir tamsa. Nėra ko atsisakyti. Kūrėjas man davė galimybę, kuri vadinasi „tamsa“, kai nieko nejaučiu, nieko nenoriu, nieko nesiekiu. Būtent būnant tokios būsenos man paprasčiausiai paprašyti davimo norų.
Nėra geresnės ir lengvesnės būsenos prašyti davimo. Juk aš nieko neturiu! Net jei esu pasirengęs duoti dėl gavimo, kad įgyčiau gyvenimo jėgą, tai jau judėjimas prie davimo sąvokos.
Negaliu gyventi tuščiuose, tamsiuose noruose mėgautis, aimanuojančiuose iš nusivylimo, nusiminimo, todėl prašau leisti man gyventi noruose duoti. Tam reikia itin vertinti tamsą, kaip pasakyta: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – viena diena.“ Jeigu prašome davimo savybės, Chasadim Šviesos, kad ji mums taptų dienos šviesa ir užpildytų mus, tai po vakaro išaušta rytas kaip viena diena.
Reikia sujungti visą tamsą, visas naktis draugėn ir pareikalauti joms davimo Šviesos, galimybės pakilti virš savęs. Nenoriu keisti pačios būsenos, tegu lieka naktis, bet noriu būti aukščiau jos, davimo Šviesoje. Juk tuomet nebebūsiu tamsoje ir galėsiu duoti, veikti. Po nakties taisymų ateina rytas, dienos šviesa, įvilkta į Chasadim Šviesą.
Šviesos pirmenybė atsiskleidžia iš tamsos. Dienos šviesa neišsklaido tamsos, o įsivelka į Chasadim Šviesą, ir tuomet tamsa šviečia kaip šviesa.
#240534

Iš 2019 m. vasario 3 d. rytinės pamokos ruošiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti gyvenimą!

Dvasingumą kuri tu!

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Komentarų nėra

Pakelti kritusį draugą

Dvasinis darbas

Iš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Jei vieną draugą išmetė iš balno, kaip kiti gali jam padėti? Paprasti įkalbinėjimai ir bandymai jį įkvėpti – dar ne dvasinis darbas, – taip palaiko nusilpusį materialiame gyvenime. O dvasinė jėga – tai tikėjimas aukščiau žinojimo, davimas aukščiau gavimo, Bina aukščiau Malchut – potencialų skirtumas tarp dviejų taškų.
Kritimo metu šie du taškai sutampa, ir dingsta potencialų skirtumas – nėra viršaus ir apačios, viskas pilka.
Kai draugas nukritęs, mes jį palaikome ir pradedame veikti iš potencialų skirtumo tarp mūsų bendrų dvasinio ir materialaus polių, egzistuojančių mumyse. Mes pasakojame, kaip įsivaizduojame dvasinę aukštumą, jos unikalumą ir didingumą, lyginant su materialiuoju poliumi.
Dėl to mums, visų pirma, reikia pasiekti bendrą susitarimą, susijungimą, supratimą. Ir tada iš savo devynių Binos taškų ir devynių Malchut taškų paveikiame draugą ir atgaiviname jį. Šiuo potencialų skirtingumu pritraukiame Šviesą, grąžinančią į šaltinį, ir nukreipiame į draugą: jis prisijungia prie mūsų, ir mes visi kartu pakylame į naują pakopą.
Tai kuris kurį išgelbėjo? Dvasinis pakilimas visada vyksta tokiu būdu. Kūrėjas pagal bendrą sistemą renkasi, kam šią akimirką suteikti kritimą, kad per jį pasistūmėtų pirmyn visa grupė.
Nukritęs draugas pats negali pasikelti, jis tarsi numirė arba buvo įkalintas, sukaustytas savo egoizmo grandinėmis. Bet ateina draugai ir jį išgelbsti. Nėra taip svarbūs net patys žodžiai, svarbiausia – sujungti kartu mūsų taškus, kur juntama Kūrėjo, grupės didybė, ir tuos, kuriuose suprantamas noro mėgautis niekingumas.
Jei yra toks sutarimas tarp devynių draugų, tai dešimtasis nedelsiant pabus. Jis niekaip negali išvengti pabudimo, juk jie – pirmos devynios sfiros, o jis – Malchut. Jei jis dabar gavo kritimą, tai pats nieko negali padaryti, o jie – priešingai, gali padaryti viską, ko panorės. Ir tada jie išnaudos kritusįjį kaip svirtį, juk šią akimirką jis yra nauja grupės Malchut.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai