Pateikti įrašai su davimas žyme.


Naujos dvasinės pakopos požymis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas rodo, jog įgyta nauja dvasinė pakopa?
Atsakymas. Kai visi aplinkiniai tampa tau artimesni nei tu pats sau – tai perėjimas į kitą pakopą.
Po to iškart kyla naujas egoizmas. Jis mumyse padalytas pagal 125 pakopas ir atsiskleidžia proporcionaliai.
Klausimas. Ar suspėju pasimėgauti akimirka, kai jaučiu, kad visi man broliai, visi mylimi?
Atsakymas. Ne. Priešingai, malonumas kyla ne tada, kai pasieki tam tikrą būseną, o kai jos sieki.
Baal Sulam rašo, kad jeigu anksčiau žmogui atrodė, kad galutinis tikslas svarbus pats savaime, tai vėliau jis supranta, kad melavo sau. Būtent kančios, paieškos, veržimasis pirmyn ir yra pats didžiausias malonumas. Beje, toks didelis, kad pasiekęs galą, žmogus prašosi į pradžią. Žinoma, tai atrodo neįtikėtina, bet taip viskas vyksta. Jis sujungia pabaigą su pradžia.
Kitaip tariant, kelio pabaigoje žmogus pastebi, kad jo galutinė būsena – tai begalis davimo ir meilės siekis. Ir šis begalis siekis pats savaime nepasiekiamas, bet būtent jis jam ir yra tobulas. Tai visiškai prieštarauja mūsų logikai.
Nūnai mokslininkai mėgina sukurti dirbtinį intelektą, kad kompiuteriai modeliuotų žmogaus klaidas, nuspėtų jas, atpažintų, kada žmogus atlieka nelogišką judesį, klaidą ir ištaisytų ją. Tai itin būtina aviacijoje. Bet dvasinio taisymo veiksmų kompiuteris tikrai nesupras, mat žmogus perprogramuojamas.
Nauja programa jame subręsta iš vidaus ir jis staiga ima suprasti, ko siekia kiekvienoje pakopoje. Jis mato, kad svarbiausia – siekti, o ne pasiekti. Pasiekei – esi miręs. Sieki – gyveni.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė reanimacija

Dvasinių pakopų pajutimas

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Komentarų nėra

Tikrasis prašymas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMums atrodo, kad prašyti Kūrėjo – tai būdas ištaisyti sielos kli/indą, kol galiausiai dėl savo darbo pajausime, kad prašyti Kūrėjo – tai ir yra kli pats savaime, o ne priemonė jį taisyti.
Jeigu mano kreipimasis į Kūrėją, noras, kurį keliu Jo link, bus tikras, nuolatinis, augantis, be perstojo siekiantis Jo, tai patį šį kreipimąsi jausiu kaip visišką ištaisymą.
Kitaip tariant, kas yra ištaisymas? Noro kėlimas, o ne atsakymas į maldą jį užpildyti. Kelti norą Kūrėjo link – tai jau darbo pabaiga. Taip parodau savo santykį su Juo. Ar ką nors gaunu iš Jo? Gali būti, kad nieko. O ką turėčiau gauti kreipdamasis į Jį? Jau vien pats kreipimasis į Kūrėją pats savaime yra viskas, ko man reikia, ir nieko daugiau.
Jeigu nesu kli, kuris gauna dėl savęs, tai noriu tik prašyti Kūrėjo. Ir jeigu atsako negirdžiu, nesuprantu, nejaučiu, nematau – tegu, taip dar geriau! Ir tuomet mano siekyje, toje davimo jėgoje jaučiu, kiek esu panašus į Kūrėją.
Dar pakalbėsime apie tai.

Iš 2017 m. gruodžio 5 d. rytinės pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiekti tikrą maldą?

Melsti vidinės davimo jėgos

Prašyk visko, ko nori!

Komentarų nėra

Blogis – pasaulio pagrindas

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebooko: Kaip kabalistai veikia mūsų pasaulį? Ar jie gali sunaikinti blogį?
Atsakymas. Jokiu būdu! Blogio negalima sunaikinti. Turėjome to išmokti iš mūsų daugiatūkstantinės istorijos. Neįmanoma sunaikinti blogio!
Blogis – pasaulio pagrindas. Kaip pasakyta Biblijoje: „Sukūriau blogį, ir sukūriau Torą  jam ištaisyti“, bet ne sunaikinti. Ištaisyti reiškia, jog blogis lieka, o mes mokomės teisingai su juo dirbti. Tai kabalos mokslo esmė.
Klausimas. Sakote, kad „blogis lieka“. Žmogui tai visada sunku.
Atsakymas. Be abejonės! Bet ką padarysi? Neturime kitos išeities, mums reikia išmokti dirbti su blogiu: suprasti jį, gerbti ir tinkamai su juo elgtis, kaip su „faraonu“ (blogis tai faraonas ): mandagiai, itin pagarbiai, nes būtent jo padedami galėsime pakilti laiptais vis didesnio gėrio link.
Blogis tai tas stimulas, ta pakopa, virš kurios nuolatos galime kilti. Kiekvienoje pakopoje ji vis labiau atsiskleidžia mumyse, o mes vis labiau kylame virš jo į gėrį.
Jei nebūtų blogo visai negalėtume vystytis. Blogis lieka visu savo gražumu, tačiau viską įvyniojame į gerą apvalkalą – gėrį. Išeina nuostabus „patiekalas“: viduje – blogis, išorėje – gėris.
Juk žinome, kad į patiekalus beriami pipirai, druska, kas nors aštraus. Netgi į pyragus pilamas šlakelis konjako, antraip neišgausime tinkamo skonio.
Todėl reikia paragauti šiek tiek blogio, bet tik tam, kad iškeltum gėrį.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Komentarų nėra

Kūrėjas – Absoliutas

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl samprotaudami neatsižvelgiate į Dievo valią?
Atsakymas. Kūrėjo statusas nesikeičia – Jis nori absoliučiai mylėti, duoti, užpildyti. Tad mes laikome jį nuolatiniu teigiamu šaltiniu. Jam nei pakenksi, nei gausi iš Jo daugiau ar mažiau.
Jeigu sakome, kad Jis neva pyksta, duoda/neduoda, siunčia kokias nors problemas – visa tai mūsų atžvilgiu. Taip suvokia žmogus.
Kūrėjas – Absoliutas, todėl pagal apibrėžimą negali keistis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėjo didybę

Kas sukūrė Kūrėją?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Kabalisto suvokimo lygmenys

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalistas suvokia pasaulį dviem lygmenimis?
Atsakymas. Taip. Vienas lygmuo – materialus, kitas – dvasinis, pirmąjį žmogus suvokia savo materialiuose noruose gauti, prisipildyti, antrąjį – meilės ir davimo noruose.
Kūrėjas atsiskleidžia tarp šių dviejų savybių: gauti ir duoti, nekęsti ir mylėti.
Kitaip tariant, noras gauti malonumą – tai mūsų amžinas, prigimtinis noras. Kitas noras – tas, kurį ištaisome, kad jis duotų. Jis mėgaujausi tuo, kad užpildo ir teikia malonumą kitiems. Tarp jų ir atsiskleidžia Kūrėjas.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kas mato teisingą tikrovę?

Žmogaus, įgijusio šeštąjį pojūtį, gyvenimas

Komentarų nėra

Sukkot šventė

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманGimstame su egoistiniu noru mėgautis, tačiau netikėtai jame prabunda tam tikras naujas noras (siekti dvasingumo).
Ir galime pasitelkę aplinką ir knygas išauginti šį naują norą, kad jis nusitemptų mus paskui save į savo pasaulį.
O senasis noras sumažės, išnyks, arba priešingai, išaugs, tačiau pakilsime virš jo nore duoti.
Taip mumyse vyksta dviejų norų kova: tarp rūpesčio savimi (šio pasaulio noras) ir davimo noro, priklausančio aukštesniajam pasauliui, Kūrėjui.
O mums noro mėgautis šiame pasaulyje atžvilgiu reikia padidinti norą dvasingumui, davimo norą. Čia visas mūsų darbas ir valios laisvė.
Pasirinkimas, kas svarbiau – ką noriu laikyti svarbesnį: norą, nukreiptą į viršų, iš kurio dabar turiu tik mažą tašką, ar norą, nukreiptą žemyn, į šį pasaulį.
Sukkot šventė ir visi darbai, susiję su šia švente (specialios pastogės „sukka“ statymas), kaip tik ir parodo mums, kaip galime padidinti šį mažą norą dvasingumui, kuris vadinasi „atliekomis“, mat jį suvokiame kaip visiškai nereikalingą: kažkoks davimas, meilė artimui, draugai, vienybė… Šių gerų žodžių niekas nesuvokia rimtai.
Pakelti šių „atliekų“ svarbą virš savojo „Aš“ ir šio pasaulio, iškelti davimą aukščiau gavimo – tai simbolizuoja „sukka“, laikinas statinys.
Net jeigu nuolatos jauti tobulybę išeik į laikiną pastogę, keisk save.

Iš 2010 m. rugsėjo 21 d. iš straipsnio pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško
Kabalistinės šventės

Komentarų nėra

Altruizmo nėra!

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Altruistiniai veiksmai

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip sužinoti, ar veiksmai altruistiniai, ar ne?
Atsakymas. Kai tik žmoguje pasireiškia bent koks nors altruistinis veiksmas, jame atsiskleidžia Kūrėjas. Nes žmoguje atsiranda ketinimas duoti, kuriame iškart pagal panašumo principą ir ketinimo stiprumą atsiskleidžia dalis Kūrėjo.

Iš 2016 m. rugsėjo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžino malonumo formulė

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Komentarų nėra

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Dvasinis darbas

Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjas pats didžiausias egoistas. Jis nori mėgautis mūsų taisymusi, kad gautume dėl Jo, ir pasieks to bet kokia kaina. Mes turime pasiekti tokį altruizmo lygmenį?
Atsakymas. Kūrėjas – tai absoliutaus gėrio savybė. Šiuo atžvilgiu galima sakyti, kad Jis – pats didžiausias altruistas, arba egoistas, arba dar kažkas, bet tai viena savybė! Jis nesikeičia! Kūrėjas – tai gamta, kurioje esame.
Esame „juodame rutulyje“, kurio savybė – absoliutus egoizmas, ir turime pamažu iš jo išeiti. Todėl apie Kūrėją galima sakyti viską, ką tik norime.
Kūrėjo noras – duoti. Jis egoistinis ar ne? Negalime kelti tokio klausimo, nes be šio noro Jis daugiau nieko neturi. Jis – tik noras duoti. O visi kūriniai – tik noras gauti. Jie tikslingai sukurti tokiais, kad būtų priešingi Kūrėjui, kitaip nebūtų kūriniais, atskirtais nuo Kūrėjo.
Bet kaip jiems prilygti Kūrėjui, kad užimtų tą patį lygmenį ir būti tokiems pat laimingiems, patenkintiems? Tam reikia, kad noras gautų galėtų gauti, bet tik su ketinimui duoti. Ir tuomet jo lygmuo prilygs Kūrėjo lygmeniui, nors ir bus priešingos Jam savybės – kūrinio prigimtis gauti, o ne duoti.
Tad mūsų darbas – įgyti ketinimą. Priklausomai nuo įgyto ketinimo „duoti“ galėsime naudotis savo noru gauti kiek tinkami. Mat tokiu atveju visi mūsų veiksmai bus nukreipti į davimą, būsime panašūs į Kūrėją, lygūs Jam, suprasime Jį, kitaip tariant, būsime tokie, kaip Jis.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Melsti vidinės davimo jėgos

Keliamoji noro jėga

Panašus į Šviesą

Komentarų nėra

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Dvasinis darbas, Kabala

Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Begalinis malonumas vietoj „juodojo penktadienio“

Amžinas malonumas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai