Pateikti įrašai su davimas žyme.


Požiūris į tikrovę – iš dviejų lygmenų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas aukščiau žinojimo remiasi pojūčiais, tačiau jie mums tarsi nėra natūralūs. Natūralus pojūtis, gautas gimus, vadinamas racionaliu žinojimu.
Tačiau dabar prašau papildomo požiūrio į tikrovę, kad sukurčiau jos naują lygmenį, vadinamą „davimu“, Bina, tikėjimu, kuris nesiremia materialiu žinojimu.
Remiuosi vien gavimu, nes mano pagrindas – egoizmas. Tačiau prašau man duoti tokį požiūrį į tikrovę, tarsi joje jausčiau Kūrėją, tarsi Jo davimo jėga atsiskleidė visame pasaulyje, ir visi meilėje, duoda, ir aš noriu toks būti.
Suprantu, kaip mano noras nutolęs nuo tikrovės, tačiau trokštu taip save sukurti, kad į ją žvelgčiau iš dviejų lygmenų – gavimo jėgos ir davimo jėgos. Viena vertus, kaip teisėjas vadovaujuosi tik tuo, ką mato mano akys, ir regiu realų pasaulį. Kita vertus, pasaulį suvokiu kaip ištaisytą, kurioje viešpatauja tik viena Kūrėjo jėga ir be jos nėra nieko daugiau.
* * *
Jeigu Kūrėjas įsivilktų į mane ir perduotų man savo davimo ir meilės jėgą, pakeisdamas egoistinę gavimo jėgą, kuri mane valdė anksčiau, tapčiau angelu. Tik duočiau ir visus mylėčiau, taip pat nesąmoningai, kaip dabar noriu iš visų gauti. Manyje viena prigimtis pasikeistų kita.
Tačiau to niekada nebus. Tikslas tas, kad likdamas tuo pačiu kūriniu, koks esu, prilygčiau Kūrėjui, kitaip tariant, apimčiau savyje du lygmenis.
Ir todėl po daugybės metų nusivylimų nesėkmingai bandant įgyti davimo jėgą, pajausti meilę, dvasinį pasaulį, pagaliau suprantu, kad to visiškai nenoriu. Man nereikia davimo jėgos, kuri visa užvaldys mane, kaip kad dabar valdo egoizmas – tai nieko neduos. Tikrasis davimas – likus su gavimo jėga įgyti gebėjimą davimo jėga pakilti virš jo.
Ko nors nekęsdamas gaunu gebėjimą gerai su juo elgtis. Nenoriu tapti angelu ir visų mylėti. Lieku tuo pačiu egoistu, kokiu mane sukūrė Kūrėjas, nesunaikinu savo noro mėgautis, tačiau virš jo, atlikęs apribojimą, turėdamas ekraną ir atspindėtą Šviesą, kuriu savo davimo santykį virš gavimo.
Nereikalauju jokio atlygio ar kompensacijos, tiesiog noriu su visais elgtis taip, kaip su jais elgiasi Kūrėjas. Kitaip tariant, mano ketinimai sąlygiškai nesavanaudiški.
* * *
Turime atskleisti visą savo blogį ir virš jo įgyti davimo, Binos jėgą. Negalime tapti Kūrėjais, galime tik prilygti Jam. Todėl mūsų davimo jėga gali egzistuoti tik virš gavimo jėgos, tarsi duotume.
Davimo jėga – tai Kūrėjo jėga. Tegalime ją atspausti savyje, ir todėl vadinamės „žmogumi“, Adam, kitaip tariant, panašiais į Kūrėją (adam hebrajiškai iš žodžio domė – panašus). Savo norą mėgautis paauksuojame. Po auksu liekia visa statula, visas mūsų egoizmo blogis. Tai vadinama noro „avijut“ ir ekranu virš jo.
#235390

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos, tema – „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Geras įprotis – siekis duoti

Žmogus ir jo aplinka

Komentarų nėra

Egoizme skirtingi, duodami vienodi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu siela tai mes visi, vadinasi, ji turi skirtingas savybes, juk mes visi skirtingi, išeitų, kad ji visuomet yra, mums tereikia išvysti jos daugiapusiškumą?
Atsakymas. Mes visi labai skirtingi ir visi vienodi. Mes skiriamės savo egoizme, nes kiekvienas nori truputį sau, kaip jam lengviau, kaip paprasčiau.
O jei kalbame apie davimo ir meilės savybę, tai viskas tampa kur kas paprasčiau, nes turiu įimti į save kito norus, savybes, rūpesčius ir pasistengti juos užpildyti dėl kito, o ne dėl savo naudos.
Tuomet išeina, kad naudojuosi visomis savo jėgomis ir galimybėmis, įsijungiu į jį taip, kaip mama nori įsijungti į savo mažylį ir atiduoti visą save.
#235055

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiausios lygybės principas

Kas yra lygybė

Kiekvienas turi išvystyti savo sielą

Komentarų nėra

Dvasinio darbo pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo. Tikėjimu tai vadinama dėl to, kad jo nepateisina mano dabartinės, materialios juslės, tame nore, su kuriuo gimiau.
Tačiau iš viršaus gaunu tokį švytėjimą, kuris išlaiko mane vadinamosios „tikėjimo“ būsenos ir leidžia dirbti nepaisant to, kad nejaučiu aukštesnės pakopos.
Aš ir pats nenoriu jos jausti, nenoriu dirbti dėl savo malonių pojūčių, tapdamas jų vergu, bet siekiu pakilti virš jų, aukščiau savo prigimties. Ir todėl prašau duoti man tikėjimo jėgą.
Nepaisant to, kad nematau, negirdžiu, nesuprantu, kaip veikia davimo jėga, tačiau noriu veikti pagal jos dėsnius, kad ji įsivilktų į mane.
Šio pasaulio žmonės yra visur vedami gavimo jėgos, nukreipiami savo noro mėgautis ir nesąmoningai paklūsta jam kaip lėlės, užmautos ant lėlininko rankos. O aš noriu apsirengti kitą Jo ranką, kuri vadinasi tikėjimu, kad ji imtų mane valdyti, apimtų visą mano protą ir širdį.
Tačiau taip darydamas nepalieku savo ankstesniosios prigimties. Noriu jausti ją ir palyginti, kaip viena prigimtis skiriasi nuo kitos, kad dirbčiau tikėjimu aukščiau žinojimo. Turėsiu protą ir tikėjimą, jis bus aukščiau proto, kitaip tariant, davimo jėga valdys gavimo jėgą. Žinosiu ir suprasiu, kaip veikia davimas ir imsiu pats jį nukreipti. Kontroliuosi jį.
Tikėjimu tai vadinama todėl, kad nereikalauju žinoti, kaip veikia davimo jėga, tenoriu, kad ji pranoktų gavimo jėgą.
Todėl visas dvasinis darbas prasideda nuo to, kad įgyju tikėjimo jėgą, davimo jėgą virš gavimo jėgos, kuri vadinasi žinojimu. Tuo pat metu lieku protingu žmogumi, neskraidau padebesiuose tarsi eičiau vien tikėjimu ir būčiau pasirengęs bet ką atiduoti. Niekam nesu pasirengęs, visiškai realiai žiūriu į daiktus. Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi realia jėga, dar galingesne nei gavimo jėga.
Dirbu su pilnai įjungęs jausmus ir protą, su savo aplinka, su visu pasauliu, tačiau pagal naują metodą, keisdamas darbo stilių. Taip prasideda dvasinis darbas.
#235385

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Davimo mokslas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Ar galima visus padaryti laimingais?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš kur kabalistas žino, kad yra visuotinis gėris? Tai kvepia komunizmu ir noru visus padaryti laimingais be jų noro.
Atsakymas. Ne, taip negali būti. Negalima žmogaus padaryti laimingo, jei jis pats to nenori.
Egzistuoja aukštesnioji gausa, kurios šaltinis – Kūrėjas. O mes turime vystyti savo teisingus norus, kad būtume užpildyti. Todėl kabala vadinama „mokslu gauti“.
Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos. Turime patys norėti, paprašyti, įtikinti save ir savo draugus, kad būtent gavimas dėl davimo yra tobulas, nes jis begalinis, neribotas.
Gaudamas tam, kad perduočiau kitiems, tampu laidininku, kaip vamzdis, per kurį teka užpildymas. Bet, kadangi viskas pereina pro mane, tai viskas mano, ir visa tai perduodamas toliau tiek pat atlaisvinu vietos naujam gavimui.
#233809

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam ir ką duoda kabalistas?

Kur yra dvasinis pasaulis?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Komentarų nėra

Amžinas gyvenimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra amžinas gyvenimas?
Atsakymas. Amžinas gyvenimas – tai būsena, kai to, ko nori, dabar turi, ir tuo pat metu priešais tave atsiveria kitos, tobulesnės būsenos.
Mūsų pasaulyje nesuprantame, ką reiškia tobulybė, jeigu ji keičiasi, mat tobulybė turi būti nuolatinė. O dvasiniame pasaulyje tobulybė visąlaik keičiasi, nes ji grįsta ne davimu, o gavimu. Būtent čia slypi nesibaigiantis, nepraeinantis judėjimas tobulybės link.
#233394

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įgyti amžiną gyvenimą

Harmoningo gyvenimo priemonė

Tobulybė

Komentarų nėra

Tarp dviejų pasaulių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis pasaulis priešingas mūsų pasauliui. Viskas, kas mūsų pasaulyje teigiama, ten neigiama, ir atvirkščiai. Šį priešingumą reikia išauginti savyje ir tuomet jis taps lygus mūsų pasauliui kaip dvi linijos: kairė ir dešinė.
Kairioji linija – tai mūsų pasaulis, egoizmas, kuris vis labiau augs ir vystysis, o mums bus aišku, kaip jį tinkamai išnaudoti dėl altruistinio pasaulio. Juk altruistiniame pasaulyje vystomasi tik remiantis mūsų egoizmu, iš šio pasaulio.
Puoselėdami savyje aukštesniojo pasaulio savybę, drauge vystome savyje mūsų pasaulį tiek, kad imame geriau suprasti jo prigimtį, pagrindą, jo būtinumą, ir todėl egzistuojame dviejuose pasauliuose. Niekur neišeiname iš šio pasaulio, nenuplaukiame į jokias išgalvotas būsenas – priešingai, labai tvirtai stovime ant žemės ir galva „siekiame dangaus“, tačiau būtina vienu metu būti dviejuose pasauliuose. Kaip pasakyta: „Vienas priešais kitą sukūrė Kūrėjas.“
Egzistuojame tarp dviejų savybių: davimo ir gavimo. Be to, gavimo savybė mumyse prigimtinė, o davimo savybę kuriame patys aukščiau gavimo.
Gryna davimo savybė – tai Kūrėjas. Mes tarsi iš gavimo sukuriame davimą, keičiame jį pasitelkę ketinimą. Tačiau noras lieka egoistiniu noru, o ketinimas keičia jo kryptį, jo esmę.
#232989

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ – tarp dviejų magnetų

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Dviejų jėgų pasaulis

Komentarų nėra

Kam ir ką duoda kabalistas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint duoti, reikia turėti kam ir ką duoti. Kaip kabalistas sprendžia šią problemą? Kam ir ką jis duoda?
Atsakymas. Kai kabalistui atsiranda galimybė duoti, jis mato, kad ši galimybė egzistuoja tik Kūrėjo atžvilgiu. O kur Kūrėjas? Pasirodo, kad viskas aplink jį – tai Kūrėjas. Tad nėra problemų duoti.
Kūrėjas tikslingai parodo žmogui, kur ir kaip reikia duoti, veikti, tęsti Jo norą toliau. Žmogus tampa „Kūrėjo ranka“.
Duoti Kūrėjui – tai duoti žmonėms. Pirmiausia – tai metodikos, kaip priartėti prie Kūrėjo platinimas – geriausia, ką galima daryti ir žmonėms, ir Kūrėjui. Taip įduodi jiems į ranką galimybę gauti aukštesniąją Šviesą, gausą, užpildyti save ir Kūrėją.
Klausimas. Tačiau tokią galimybę turi tik vienetai. O jeigu žmogus nedėsto kabalos, ir šalia jo nėra draugų, su kuriais galėtų realizuoti metodiką, ką jam duoti?
Atsakymas. Tada jis neturi galimybės niekur judėti. Žmogus turi šalia turi turėti bendraminčių, geriausia – dešimtuką.
Klausimas. Sakykime, aplink mane yra keletas žmonių ir aš jiems pasakoju apie Kūrėją. Tai reiškia, kad jiems duodu?
Atsakymas. Ne, greta tavęs turi būti žmonės, su kuriais drauge realizuoji metodiką. Padėsite kits kitam kurti bendrą tinklą, kurį Kūrėjas ims užpildyti. O jūs, priimdami iš Jo, imsite Jį užpildyti.
Klausimas. Vadinasi, draugų grupėje vienybė ir yra davimas?
Atsakymas. Žinoma. Mes kartu sukuriame dvasinį indą, kuri užpildo Kūrėjas, o jūs į jį gausite pripildymą, su ketinimu duoti Kūrėjui.
#233738

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gauti, kad galėtum duoti

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Užpildyti vienam kito norus

Komentarų nėra

Atskleisti Kūrėjo lauką

Dvasinis darbas, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip rate pasiekti jausminį bendravimą, be žodžių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes egzistuojame tam tikroje erdvėję – lauke, kuris vadinamas „Kūrėju“. Kad jį pajaustume, mums reikia atitinkamai sukurti savyje tolygias savybes, atitinkančias šį lauką: davimą, ryšį, meilę, emanaciją.
Mumyse šių savybių nėra. Mes iš anksto sukurti priešingi Kūrėjo laukui, kitaip tariant, egoistiški, gaunantys, ignoruojantys kitus, atskirti nuo kitų ir t.t.
Taip sukurta dėl to, kad patys sukurtume savybes, panašias į aukštesniojo lauko, kurios pasiekiamos, kai mes teisingai jungiamės tarpusavyje. Todėl mes bandome susivienyti tarpusavyje būsenose, kurių pagrindas – mūsų egoizmas, kai mes neigiame vienas kitą, laikomės tam tikru atstumu vienas nuo kito.
Mes specialiai sukurti kaip egoistai, kad galėtume pakilti aukščiau ego ir sukurti savyje sąlygas, kai bendras laukas užpildytų mus, ir mes galėtume užfiksuoti jį mūsų sukurtame naujame jutimo organe, kuris vadinamas „abipusiu bendravimu“.
Jei mes sukūrėme šią sąlygą, tai atskleisime savyje Aukštesniąją jėga – Kūrėją, Jo programą, Jo jėgą, Jo planus mūsų ir visų kitų atžvilgiu. Mums taps aišku, kaip geriau veikti, ką daryti. Mes pajausime, kad egzistuojame šiame lauke amžinybės ir tobulumo būsenoje.
Kad suvoktume aukštesniojo lauko savybes ir pajaustume jį pagal panašumo dėsnį, turime sukurti tarpusavyje tamprų ryšį. Todėl visi mūsų mokymai turi būti tokie, kad atvestų mus į būseną, kai kildami aukščiau egoizmo, ne naikindami, o nepaisydami jo, susijungiame tarpusavyje.
Tai labai sudėtinga, ilgalaikė praktika, bet šiandien ji kiekvienam prieinama – kas nori, gali ją įvaldyti. Ir tada žmogus atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri užpildo mūsų pasaulį. Jis žinos, dėl ko ir kaip viskas vyksta su juo ir kitais. Jo akys atsivers į viską, kas vyksta šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir į tai, kas išorėje.
#220574

Iš 2017 m. spalio 22 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Pakilti virš egoizmo

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Rinkis pats: gimti ar mirti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?

Komentarų nėra

Kyšių pasaulis

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kasmetinis kyšių kiekis pasaulyje sudaro vieną trilijoną dolerių. Tuo tarpu pasaulinė ekonomika praranda dar du ir penkias dešimtąsias trilijono dolerių dėl korupcijos.
JT teigimu, besivystančiose šalyse su korupcija susiję nuostoliai dešimt kartų viršija oficialios vystymosi
pagalbos sumą.
Kokiame pasaulyje mes gyvename?
Atsakymas. Mes gyvename egoistiniame pasaulyje, kuris negali būti kitoks.
Jei žmogus valdomas egoizmo ir negavo kito auklėjimo, tai jis galvoja tik apie tai, kaip jam maksimaliai pasinaudoti savo pareigomis ir padėtimi visuomenėje. Tai– natūralus egoizmo poreikis.
Mes taip sukurti, tai– mūsų prigimtis. Kaip žmogus gali save apriboti, neimti, nevogti, nesinaudoti savo pareigomis? Jis būtinai tai darys.
Teigiamų veiksmų koeficientas žmonijoje nulinis. Viskas išvagiama!
Klausimas. Taigi, praktiškai kiekvienas žmogus šiame pasaulyje – kyšininkas?
Atsakymas. Žinoma. Argi jis kuria viską, ko reikalauja visuomenė? O jei jis atiduoda nepakankamai savo jėgų, žinių ar dar kažko – tai jau vagystė. Mes nieko negalime pakeisti, jei neauklėjame žmogaus.
Klausimas. Kokiu atveju žmogus nevogs ir neims kyšių?
Atsakymas. Kai jis gaus aukščiausią apdovanojimą. Jis viską atiduos žmonėms, nes norės gauti apdovanojimą – ryšį su Kūrėju.
Jei žmogus elgsis su visais taip, kaip su savimi, tai tokiuose santykiuose jis ras slaptas duris, kaip pas tėtę Karlą už nupiešto židinio – išėjimą į rojaus sodą, į dvasinį pasaulį.
Ten viskas egzistuoja pagal kitus – davimo ir meilės– įstatymus. Būtent tai mums reikia pasiekti. Šiandien mes turime tokią galimybę, ir todėl viskas, ką atskleisime šiame pasaulyje – tai, kad toks kaip dabar jis yra nepakenčiamas. Ir taip
priartėsime prie šios galimybės.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai