Komentaras: Dar prieš tūkstantmetį buvo aprašyti keletas visuomenės elgesio modelių. Pavyzdžiui, kai kurios visuomenės gyvena pagal principą „mano – mano, tavo – tavo“. Tokia savotiška amerikietiška svajonė.
Atsakymas: Tai pats blogiausias bruožas – Sodomos bruožas. Blogiau nebūna.
Toks kelias pasmerktas, nes Kūrėjas (gamta) nesutinka su tuo ir naikina tokį judėjimą. Jei amerikiečiai liks „mano – mano, tavo – tavo“ lygmenyje, jie prieis akligatvį.
Netgi būsena „mano – mano, tavo – mano“, kuri laikoma nusikaltėlio būsena, kur kas geriau nei pirmoji, nes neanuliuoja komunikacijos tarp žmonių: aš atimu iš tavęs, tu atimi iš manęs, bet vis tiek lieka tam tikras ryšys.
Dar yra būsena „mano – tavo, tavo – tavo“ – tai visiško davimo dėsnis. Tai absoliutaus teisuolio būsena, kai jis daro viską dėl kitų. Jis pasirengęs būti teisingos visuomenės nariu ir rodyti gerą pavyzdį kitiems.
Ateityje žmonių visuomenė turi pasiekti būtent to.

#273878

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vartojimo visuomenės žlugimo priežastys

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Būti integralia visuomenės dalimi

Protas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Kabalistas džiaugiasi blogais dalykais kaip gerais. Bet tai nereiškia būti mazochistu, nes kabalistas kančių nepriskiria sau, o tik Kūrėjo sukurtam egoizmui. Ir egoizmą suvokia ne kaip savo norą mėgautis, o kaip jėgą, ateinančią iš Kūrėjo.
Jis į savo gyvūninį kūną žiūri kaip tyrėjas. Gyvūniniame kūne atsiskleidžia gavimo jėga, egoizmas, tačiau kabalistas nori, kad jame atsiskleistų davimo jėga. O save suvokia kaip visiškai neutralų tyrėją, nepriklausantį nei gavimui, nei davimui.

#274021

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo prigimties

Norint suprasti, reikia patirti

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Klausimas: Kodėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju?
Atsakymas: Mes jį vadiname aukštesniuoju, nes jis egzistuoja virš mūsų savybių. Mūsų savybės – tai gavimo savybės, todėl esame labai priklausomi nuo savo egoistinių norų ir jų išsipildymo. O Aukštesnysis pasaulis – tai savybės, kylančios iš noro duoti, užpildyti, pamilti, prisotinti kitus. Ir kadangi jos kokybiškai nepriklausomos, laisvos, todėl vadinamos aukštesniosiomis. Tokios savybės yra arčiau Kūrėjo, kuris yra davimas ir meilė. Todėl viską, kas yra arčiau Jo, mes apibūdiname kaip „virš mūsų“, t. y. arčiau pirmapradžio šaltinio.
Klausimas: Kalbėdami apie Aukštesnįjį pasaulį, dažnai jį vadiname dvasiniu. Ką reiškia žodis „dvasinis“?
Atsakymas: Aukštesnysis pasaulis vadinamas dvasiniu, nes jis nėra materialus.
Klausimas: Ar yra skirtumas tarp terminų „dvasinis pasaulis“ ir „Aukštesnysis pasaulis“?
Atsakymas: Ne, tai yra bendrieji, nepatikslinti pavadinimai.
Klausimas: Kas yra dvasinis atskleidimas?
Atsakymas: Gamtos atskleidimas davimo savybėje, lygus Kūrėjui, vadinamas dvasiniu.
#264544

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Kodėl buvo neįmanoma iškart perduoti metodikos visoms tautoms, jei Kūrėjas / Gamta gali viską?
Atsakymas: Ne, tai daroma ne pagal kokį nors Kūrėjo norą. Mes manome, kad Kūrėjas yra aukščiausia būtybė, kuri pasirenka ir kuria pagal savo norą ar nenorą, bet ne. Kūrėjas yra aukščiausia gamtos jėga, kuriai būdingas davimas, ryšys ir meilė, ji sukuria sau visiškai priešingą formą – materiją, kuriai būdingas gavimas, sumišimas ir neapykanta. Sujungus šias dvi savybes – atrandant jų priešingumą ir sujungiant jas – kūriniai galės atskleisti Kūrėją.
Viskas išplaukia iš gavimo ir davimo savybių. Pradėdamos jungtis tarpusavyje, jos sukuria milžinišką viena kitai priešingą ir esančią pusiausvyroje ryšio sistemą. Štai, ką mes turime.
Klausimas: Ar kalbant šiuolaikine kalba, vyksta natūrali atranka?
Atsakymas: Nesakyčiau, kad tai yra atranka, nes čia niekas nepasirinkta ir niekas neatstumta: tiesiog palaipsniui derinamos dvi priešingos savybės – davimas ir gavimas, o daugiau nėra nieko.
Komentaras: Istorikai teigia, kad prieš kelis šimtus tūkstančių metų Žemės planetoje vienu metu egzistavo apie 20 žmonių tipų. Vienas iš jų – Homo sapiens („protingasis žmogus“) – išgyveno. Gamta padarė taip, kad jie turėjo galimybę bendradarbiauti.
Atsakymas: Visa grindžiama vidiniais norais, kurie yra negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus būsenos. Žmogui ar kokiai nors grupei pasireiškia noras, todėl jie atitinkamai elgiasi. Mes juk matome, kad žmonės kažkaip elgiasi, tik turėdami tam tikrus vidinius motyvus.
#264613

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II dalis

Antisemitizmo teorija, III dalis

Komentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Esame sukurti, kad gautume ir duotume. Viskas turi būti su saiku? Ne tik duoti be egoizmo?
Atsakymas: Žinoma, ne. Pirma, egoizmas niekur nedingsta. Nuolatos naudojamės juo. Antra, gavimas ir davimas turi būti subalansuoti. Tik tuomet bus dinamiška pusiausvyra sistemoje.
Reikia ir duoti, ir gauti. Vienas priešais kitą: dalis gauna, dalis duoda. Kaip ir kiekviename žmoguje, taip ir visuomenėje, visoje sistemoje apskritai. To turime mokytis.
#266879

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?

Klausimas: Kas yra AVAJA?
Atsakymas: AVAJA – tai keturraidis („jud-kei-vav-kei“) Kūrėjo vardas, apimantis visą kūrinį. Viskas, kas sukurta ir egzistuoja pasaulyje, priklauso keturioms šviesos plitimo stadijoms, kurios yra vadinamos „AVAJA“, arba Kūrėjo vardais.
Aukštesnioji šviesa, eidama per keturias stadijas, ir kuria visą visatą, išryškina Kūrėjo esmę, Kūrėjo santykį su kūriniu.
Klausimas: Pavyzdžiui, jei paimtume kokią nors mūsų pasaulio materiją, pvz., stalą ar žmogų, tai bet kokio noro struktūra būtų AVAJA?
Atsakymas: Taip, bet mes to nematome, nepastebime, nejaučiame. Koks bebūtų pasaulis – didelis, mažas – nesvarbu, kaip į tai bežiūrėtume, jame visada galima matyti AVAJA.
Komentaras: Dar kabaloje nuolat sutinkamas terminas „Adomas Rišonas“. Koks jo ryšys su AVAJA?
Atsakymas: Esmė ta, kad viskas, kas sukurta visatoje, viena vertus, laikoma „AVAJA“, o kita vertus, ji laikoma struktūra, kuri vadinama „Adomu“.
Kaip „Adomas“ turimas omenyje ne mūsų pasaulio žmogus, o sistema, į kurią įeina viskas. Kūrėjas sukūrė kūrinį taip, kad jis galiausiai suprastų Jį – Kūrėją. Todėl kūrinys praeina vystymosi stadijas, kol pasiekia „Adomo“ pakopą („Adam“ nuo žodžio „edome“ – panašus į Kūrėją). Ir todėl viskas, kas sukurta, gali vadintis „Adomu“.
Be to, Adomas Rišonas – tai pirminė forma kūrinio, kuris paskui patiria įvairiausių transformacijų, kol pasiekia savo galutinį tikslą.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir Adomo Rišono?
Atsakymas: Adomas Rišonas sudarytas iš AVAJA, bet kai kalbame apie AVAJA, kaip ši struktūra reaguoja į Kūrėją, norėdama tapti panašia į Kūrėją, ji vadinama „Adomu“.
Klausimas: Kitaip tariant, visi šie dalykai tarsi yra potencialūs, kaip mūsų pasaulyje DNR slypi visa informacija apie žmogaus kūno vystymąsi, jo charakterio savybes ir t. t., ir žmogus juos atskleidžia savo pojūčiais?
Atsakymas: Taip. Vėliau tai atsiskleidžia.
Klausimas: Kas yra „dešimt sfirų“?
Atsakymas: Dešimt sfirų – tai dešimt dalių, iš kurių sudarytas bet kuris baigtinis, teisingas davimo noras.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir dešimties sfirų?
Atsakymas: Tai yra tas pats. Nors AVAJA sudaryta iš keturių raidžių ir dar raidės „jud“ galūnės („kuco šel jud“), bet tai vis tiek – dešimt dalių.
#264355

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?