Pateikti įrašai priklausantys Biblija kategorijai.


Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Biblija, Dvasinis darbas

Ir Dievas, kreipdamasis į Mozę Moavo lygumose prie Jordano, tarė… „Kalbėkis su Izraelio sūnumis ir sakyk jiems: kai pereisite per Jordano upę į Knaano šalį, nuvykite visus šios šalies gyventojus nuo savęs ir sunaikinkite kiekvieną jų stabų atvaizdą, ir visus lietus stabus sunaikinkite, ir visus jų pakėlimus sunaikinkite. [Tora, „Skaičiai“, „Masajus“, 33:50-33:52]
Stabai – tai, ko nuolatos vaikomės mūsų pasaulyje: įvairūs pomėgiai, mada, reikalai, verslas. Visa tai atitraukia žmogų nuo būtino egzistavimo, palaikant normalų, sveiką kūno funkcionavimą, kad visą likusią energiją, mintis, viltis nukreiptume tik į dvasinį pakilimą.
Kitaip tariant, jei žmogus mūsų pasaulyje užsibrėžia tikslus, kurie aukščiau kasdieninio egzistavimo, tai vadinama „stabmeldyste“.
Klausimas. Nejaugi noras gauti „Oskarą“ ar Nobelio premiją, tapti pirmaujančiu inžinieriumi ar vadovauti įmonei irgi „stabai“?
Atsakymas. Žinoma, juk tai visiškai nereikalinga žmogui, nes atitraukia jį nuo to, ką jis turi atlikti pagal kūrimo planą.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, kam būtų verta skirti dėmesį, laiką ir jėgas, užuot užsiėmus dvasiniu kilimu, kuris dabar leidžia žmogui pajausti amžinąjį tobulą gyvenimą!
Egoistinis pasitenkinimas per meną užliūliuoja, apsvaigina žmogų, suteikia jam malonumą, pasitenkinimo savimi jausmą, tarsi pakelia jį aukščiau gyvūninio lygmens. Mūsų pasaulyje taip sureikšmino meną, kad jis kone virto religija.
Tikiuosi, kad pamažu pastebėsime: mūsų jau netraukia nei menas, nei mokslai – niekas daugiau. Visa tai nuopuolyje ir žmonės liaujasi tuo domėjęsi. O jei ir domisi, tai tik inertiškai, neturėdami nieko kito, kaip sakoma: kultivuoja, bet neaugina.
Klausimas. O kam žmogui duoti talentai?
Atsakymas. Tik tam, kad dvasiškai kiltų. Galbūt bus tarpinė būsena, kai žmogus per šokius, muziką, operą, dainas – visas kultūros apraiškas ims apdainuoti dvasinį pakilimą. Bet manau, kad mes labai greitai prašoksime šį etapą – iš karto imsime kurti šiuos dvasinius vaizdus Aukštesniame pasaulyje ir mums neprireiks jų kultūrinio sudaiktinimo.
Klausimas. Ar jūsų požiūris į atsargų kaupimą, į milijonierius, į tiksliuosius mokslus toks pat?
Atsakymas. Taip. Kai žmogui atsiskleidžia dvasinis tikslas, jis užpildo visą jo horizontą. Visa kita atrodo jam kaip apgailėtinas egzistavimas, kurį reikia tiesiog pašalinti iš savo gyvenimo.
Ir nors žinome, kad kabalistai rašė eilėraščius ir kūrė muziką, bet pradedančiam suvokti dvasinį pasaulį žmogui nereikalinga jokia kalba, nes visa tai gyvena jame.
Ir visos išorinės apraiškos, kaip piešiniai, garsai, kūno judesiai šokiuose ir t. t., niekam nereikalingi. Man nieko nereikia perduoti kitiems. Jei kartu esame vienos dvasinės būsenos, tai bendraujame tarpusavyje be žodžių, be kūno kontakto, mums to nereikia.
Todėl aš manau, kad šių pakopų mums neprireiks. Mes tiesiog peršoksime ir viduje kursime dvasines būsenas, jausime jas telepatiškai.
Klausimas. O kas nutiks su mokykla, kur tiriamas mokslas, klasikinė literatūra?
Atsakymas. Ji tiesiog išnyks! Juk mums nieko nereikia, tik tinkamai tarpusavyje susijungti ir ryšyje tarp mūsų suvokti Aukštesnįjį valdymą. Gausime aukštesniąją energiją, kuri užpildys viską. Staiga atsidursime kitame matavime, kitoje būsenoje, kai savo energetines tuštumas užpildysime betarpiškai aukštesniuoju pripildymu.
Vis mažiau jausimės egzistuoją kūne iki tiek, kad visai jo nebejausime.
Tai tokia dvasinė transformacija, kurią mūsų pasaulis turi patirti ir ji bus ne našta, o džiaugsmas.
Juk viskas, ką darome šiame pasaulyje, darome per prievartą, nenoromis, iš būtinybės. Ir nors žmogui atrodo, kad mokslai ir menai jį pripildo, pakelia, iš tikrųjų – tai nedideli egoistiniai kūriniai, nieko daugiau! Ir todėl jie nebus reikalingi.
Mokslai ir menas jau dabar išgyvena krizę. Jie neturi jokios perspektyvos.  Užuot per paveikslus, šokius, muzikinius kūrinius pripildę save ir perdavę vieni kitiems kažkokius įspūdžius, turėsime visa tai pakeisti dvasiniu malonumu. Pačiu aukščiausiu kūriniu taps tiesioginis malonumo perdavimas vieni kitiems tiesiai į sielą. Argi tai nenuostabu?!
Bet tai kitas mūsų vystymosi etapas. Jame irgi yra tos pačios kultūros, mokslai, bet jau kitu pavidalu. Mokslas – tai Kūrėjo suvokimas, kas ir yra kabala, o visos meno rūšys įeina į ją.
Taip ir sakoma, kad viskas yra kabaloje. Savybės Chėsed, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod – tai ir yra įvairiausių transformacijų, emanacijų, metamorfozių, įspūdžių dalijimosi, prisipildymo pasireiškimas.
Sakykime, opera apima muziką, dainavimą, eilėraščius, literatūrinius kūrinius, libreto, šokius ir kita. Štai toks didžiulis kūrinys ir netgi daug daugiau betarpiškai pripildys žmogų kaip dvasinė opera.
Turime praeiti visas dvasines būsenas, kai jos įspaudžiamos egoizme pačia menkiausia, žemiausia forma. Bet visa tai dabar patiria krizę, ir mes jau kylame į dvasinį lygmenį, kur tai atliksime tikrąja forma.

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ir priklausomybė

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ateities menas

Komentarų nėra

Nusikaltimus uždengti meile

Biblija, Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Siela – tai ištaisytas mūsų noras prisipildyti, kuris taip susietas su kitų žmonių norais, kad tarpusavyje nebekyla jokių kliūčių.
Tai bendras noras, mūsų jaučiamas tarsi vienas ir vadinamas sielos indu. O bendrame nore atsiskleidžiantis jausmas vadinamas sielos šviesa, sielos pripildymu.
Vis dėlto, turime rūšiuoti savo norus ir pripildymus, visą laiką sekti, kad jie būtų nukreipti į davimą vienas kitam, o toliau – į bendrą davimą Kūrėjui.
Sielos indas sudarytas taip, kad visos pirminės neigiamos savybės lieka jame, o virš jų vyksta ištaisymas. Būtent egoizmo ydų atskleidimas ir jų ištaisymas suteikia mums tarpusavio ryšio gelmės pojūtį.
Mūsų pasaulyje ir šeimoje, ir tarp draugų nuolat kyla įvairių problemų, nes esame egoistai. Ir kol mūsų egoizmas nebus ištaisytas per ginčus, prieštaravimus ir, galiausiai, pakeitimus, tol nebūsime tikri, kad esame tarpusavyje  susiję.
Todėl būtina nuosekliai atskleisti visas problemas, kad ir mes patys taip pat nuosekliai išsitaisytume susijungimui tarpusavyje.
Kartu tie, kas juda pirmyn, jaučia vis didesnes problemas ir prieštaravimus, kurių nebepajėgia suvaldyti. Šitaip bendra sistema, bendra siela moko juos rasti teisingą tarpusavio ryšį ir tikrąją jų vietą.
Taip bus iki pat pabaigos! Tik po to, kai atsiskleis visi nusikaltimai, o virš jų – vientisa nedaloma meilė, žmogus bus tikras, kad jis – „teisuolis“. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti, prieš tai savyje iki galo neatskleidus „nusikaltėlio“.
Tai žmoguje atskleidžia Kūrėjas, juk nėra nieko naujo, viskas kyla iš mūsų sielų šaltinio. Visi „nusikaltimai“ – žmogaus viduje, ir jis turi tai išsiaiškinti. Atskleidimas vyksta pakopomis, ne iš karto, pagal žmogui suteiktas savybes, galimybes, santykius su pasauliu – štai čia jam būtinas ryšys su Kūrėju, dėkingumas, viską dengianti meilė.
Žmogui neduodama to, ko jis negali pakelti. Blogis atsiskleidžia tik po to, kai Kūrėjas suteikia žmogui tam tikras vidines ir išorines sąlygas, kad jis galėtų pakilti virš blogio, įveikti jį ir padengti meile.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Kaip pamilti kitus kaip save? (video klipas rusų k.)

Tikslus nusitaikymas

Komentarų nėra

Tora kalba apie visus

Biblija, Izraelis ir pasaulio tautos

Klausimas. Sprendžiant iš jūsų pasisakymų, žydai turi išgelbėti pasaulį, Izraelis – Kūrėjo siekis, Dievas myli Izraelį ir pan. Jūs niekinate pasaulio tautas, sakydami, kad žydai ypatingi. Ar nebijote, kad jus apkaltins ekstremizmu?
Atsakymas. Tai, kad žydai ypatingi parašyta kiekviename Toros (Biblijos) puslapyje. Pasaulio tautos, krikščionys, o vėliau musulmonai neturėdami kito šaltinio, tik Kūrėjo duotą Torą, perrašė ją prisiėmę „pirmenybę“.
Žydų, krikščionių ir musulmonų – visų problema ta, kad niekas nesupranta, apie ką būtent kalba Tora. O ji kreipiasi į visus planetos žmones – ir kviečia laikytis jos pagrindinio dėsnio „Pamilk kitą, kaip save“. Ir nieko kito.
Tora tą, kuris laikosi meilės artimui sąlygos, vadina „žydu“ (jehudi kyla iš hebrajų k. žodžio ihud – vienybė). O tie, kurie nesilaiko šios sąlygos vadinasi goi, šio žodžio vertimas – „tauta“. Beje, Toroje ir žydų tauta vadinama goi.
Tora kalba tik apie visų tautų vienybę, kaip rašo pranašai. Ir tokią jie mato žmonijos ateitį. O žydai privalo parodyti kelią, „būti šviesa pasaulio tautoms“.
Taigi, problemos šaltinis – neteisingas Toros supratimas. Tora kalba apie bet kokios tautybės žmogų. Taip Abraomas kreipėsi į visus Babilono gyventojus. Ir jo religijos pagrindas – „pamilk artimą kaip save“. Apie tai Baal Sulamas rašo straipsnyje „Religijos esmė ir tikslas “.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pareiga pakilti su visu pasauliu

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Izraelis – pasaulio širdis

Komentarų nėra

Kabalisto sielvartas

Biblija, Dvasinis darbas

Klausimas. Kabalistas, kuris supranta, kad viskas yra iš Kūrėjo, visos gyvenimiškos problemos ir rūpesčiai susiveda į Jį. Bet ar jaučia jis baimę ar sielvartą?
Atsakymas. Milijardus kartų labiau, nei paprastas žmogus. Bet jis žino, iš kur tai ir dėl ko tai vyksta. – Būtent dėl to, kad tai tinkamai priimtų.
Prieš mano akis stovi mirties vaizdas Rabašo žmonos, su kuria jis kartu pragyveno 65 metus. Jie labai mylėjo vienas kitą, net ir senatvėje.
Aš pamenu, man paskambino jo anūkas, ir pasakė, kad senelė numirė, ir paprašė pabūti kartu su seneliu. Aš iš karto nuvykau. Rabašas gulėjo savo lovoje, susisukęs į kamuoliuką, veidu į sieną ir į nieką nereagavo.
Nors jis iš anksto žinojo apie šią baigtį, kadangi paskutiniuosius keletą metų jo žmona buvo paralyžiuota, bet jautėsi, kad jis išgyvena labai stiprų sukrėtimą, smūgį, kurį turi priimti. Bet ne žmogaus lygmenyje, o su visai kitomis mintimis ir tikslais. Jaučiau jo įtampa, tolimesnio išsitaisymo, likimo išskaičiavimą.
Klausimas. Vadinasi, tai vis dėlto yra smūgis?
Atsakymas. Aš pavaizdavau išorinį paveikslą. O šio paveikslo viduje… Duok Dieve, kad mes kažkada suprastume, ką išgyvena toks žmogus šioje būsenoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto atsakomybė

Matyti ateitį ir ją keisti

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Biblija paversta komiksu

Biblija, Kabala ir religija

Pranešimas. Krikščioniška leidykla Kingstone išleido adaptuotą Biblijos versiją kaip komiksą, praneša The Guardian. Prireikė maždaug septynerių metų, kad būtų sukurtas dvylikos tomų veikalas. Projekte dalyvavo 45 iliustratoriai. Komikso formatas – tekstas su paveikslėliais, tai suteikia galimybę glaustai perteikti informaciją.
Komentaras. Žmonės traktuoja Torą remdamiesi savo pasaulio suvokimu, kaip kažką vykstantį Žemėje. Sunku įsivaizduoti, kad ji kalba apie jėgų lauką ir jo poveikį mums, kaip keičiamės jo veikiami: nuo visiškai priešingo jam iki visiškai panašaus į jį.
Mus sudaro noras gauti malonumą. Šis noras iš 613 dalių. Jos taisomos iš noro gauti malonumą į norą suteikti malonumą kitiems, aukštesniajai jėgai, kuri vadinama Šviesa, pastaroji taip pat susideda iš 613 šviesų.
Bendrai tariant, ši aukštesnioji Šviesa vadinamas Tora, o norų taisymas vadinamas micva (priesakas). Tora kalba tik apie 613 norų taisymą. Juos taisydamas žmogus visa, kas jį supa, ima jausti naujomis savybėmis – tai ir yra aukštesniojo pasaulio atskleidimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Biblija – tai ne tai, ką jūs manėte…

Apie ką byloja Biblija?

Šviesos generatorius

Komentarų nėra

Šviesos generatorius

Biblija, Dvasinis darbas, Laidavimas

Norint visą žmoniją vesti pirmyn būtinos dvi jėgos: teigiama ir neigiama. Iš principo jos kyla iš vieno aukštesniojo šaltinio, ir yra paleidžiamos iš aukščiau kančių arba Šviesos keliu. Tačiau negali būti vienos be kitos.
Visą laiką iš kažkur turime semtis jėgų vystymuisi – iš trūkumų, norų, pasiekimų, atskleidimų. Tačiau mūsų egoizmui, mūsų prigimčiai jie nieko gero neatneša – priešingai. Tai kaipgi mums vystytis be išorinių niuksų, smūgių, kančių, jėga verčiančių judėti pirmyn?
Štai čia mums padeda savybė, vadinama tarpusavio laidavimu (arvut), kai tam nuteikiame vienas kitą, vaidiname vienas kitam, kartu kurstome tokius tikslus, kurių iš prigimties neturime.
Iš pradžių nesiekiame tarpusavio meilės, draugystės, brolybės, nenorime pakilti virš savęs. Tačiau atliekant tai mechaniškai, dirbtinai sukeliant savyje tokį norą su ketinimu pritraukti aukštesniąją šviesą, pagal panašumo dėsnį ji veiks mus, pakeis mūsų prigimtį ir mes eisime pirmyn.
Gyvename nuolatinės Šviesos pasaulyje. Esame Šviesoje. Kaip galėtume ją pritraukti, kad ji judėtų? Tai panašu, jei paimtume metalinės vielos ritę ir imtume ją sukti aplink magnetą.
Beperstojo judėdama ritė kirstų pastovius skirtingo intensyvumo elektros laukus ir taip joje atsirastų elektros srovė. Tokiu principu sukonstruotas paprasčiausias elektros generatorius.
Tas pats vyksta ir su mumis. Jei sužadiname save judėdami į save ir iš savęs, kitaip sakant, visą laiką patiriame pakilimus ir kritimus būdami nuolatinėje Šviesoje, tai indukuojame sau ne nuolatinį, o kintantį Šviesos poveikį, mat mes keičiamės, o ji – ne.
Patirdami būseną „arčiau vienybės – atskirtis; arčiau vienybės – atskirtis“, esame nuolatos veikiami kintančios Šviesos ir taip keičiamės patys.
Klausimas. Kaip galiu pamatuoti, pajausti, kad, tarkime, dabar labiau sužadinau Šviesą?
Atsakymas. Akimirksniu to pajausti neįmanoma, tik po kurio laiko. Pirmiausia vieni su kitais suartėjame, po to atsiranda naujas, mus skiriančio egoizmo sluoksnis; ir vėl virš jo susivienijame, o tada vėl atsiranda dar didesnis mus skiriančio egoizmo sluoksnis ir t.t.
Abi jėgos, kurias sužadiname vienydamiesi ir išsiskirdami, ir yra mūsų vystymosi jėgos. Taip sukamės Šviesos lauke ir jaučiame, esą daugiau ar mažiau panašūs į ją.
Klausimas. Kas privers žmogų judėti pirmyn, jeigu jis nejaus, kad kažko nuolat pridedama?
Atsakymas. Tik vis labiau pasireiškiantys mūsų vidiniai egoistiniai rešimot, vidiniai informaciniai genai ir mūsų vienijimasis virš jų. Jei laiku nesivienysime, jie stums mus pirmyn kančiomis. Būtent tai dabar ir vyksta su žmonija.
O mes turime atskleisti pasauliui savo vienijimosi metodiką, kurią visai paprasta ir lengva įgyvendinti, juk esame Šviesos viduje ir pritraukiame ją pagal paprasčiausią indukcijos dėsnį.
Klausimas. Ar tuo metu gerai jaučiuosi?
Atsakymas. Taip, nes bet kokiu atveju – tamsoje ar šviesoje, būdamas arčiau ar toliau nuo Šviesos, net kai man bloga, jaučiuosi gerai, nes esu su šia idėja, šiame kelyje. Man malonu nugalėti kliūtis, siekiant aukšto tikslo. Idėjos įgyvendinimas teikia malonumą.

Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Laisvas vergas

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Mokslininkai tiki Dievu

Biblija, Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Statistikos duomenimis daugiau kaip pusė mokslininkų – materialistų tiki Dievu. Be to, įvairiose pasaulio šalyse jų skaičius svyruoja nuo 54 iki 85 nuošimčių. O jūs sakėte, kad mokslininkams nėra taip paprasta tikėti Dievu.
Atsakymas. Mokslininkų broliją galima padalyti į keletą kategorijų. Tarp jų yra tokių, kurie automatiškai tiki Dievu.
Yra sakančiųjų: „Na, dėl viso pikto“. Yra abejojančiųjų: „Mes nežinome visko. Gali būti, kad yra kažkokia jėga“. Dar yra įvairių mokslininkų, kuriems artimos Hegelio, Spinozos ir pan. pasaulėžiūros.
Kitaip tariant, Dievas – tai Gamta, tam tikras aukštesnis protas. Kabalos mokslas kalba apie Dievą kalba kaip apie kolektyvų protą, pranokstantį mūsų gyvūninę prigimtį.
Kai susijungsime tarpusavyje, o tai padaryti mums pavyks, jeigu anuliuosime savo egoizmą ir pakilsime virš jo susivieniję pagal principą „pamilk savo artimą kaip save,“ – tada įgysime vieną bendrą protą, kuris ir vadinasi Kūrėju, Dievu. Štai ir viskas. Čia nėra nieko antgamtiško.
Būtų gerai, jei mokslininkai taip galvotų. Juk tokiu atveju, jie visiems patartų vienytis, kad pasiektume aukštesnį protą. O ir patys taip darytų. Tada bet kuris mokslas virstų kabala.

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Ar Dievas yra?

Ar Dievas egzistuoja?

Komentarų nėra

Dvasinio vystymosi sistema

Biblija, Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra „bausmė dvasiniame pasaulyje“?
Atsakymas. Toroje / kabaloje tokios kaip bausmės nėra, kadangi mes turime reikalą ne su žmogumi, kuriam galėtume nusibosti ir kuris pyktų ar būtų nusiminęs, o su valdymo sistema.
Todėl jei neatliekame kokios nors užduoties, tai sistema veikia alternatyviu būdu, elgiasi su mumis atitinkamai. Pavyzdžiui, jei važiuoju automobiliu ketvirtąja pavara (ant ketvirtosios pakopos) ir staiga mašina sugenda, įmetu trečiąją pavarą.
Dabar variklis dirba žymiai sunkiau, važiuoju lėčiau, jaučiuosi ne taip patogiai, bet vis tiek važiuoju. Kai sugenda dar viena detalė, vėl pereinu į kažkokį kitą režimą.
Kitaip tariant, viskas priklauso nuo mūsų įsitraukimo. Kuo intensyviau tame dalyvaujame, tuo greičiau, komfortiškiau judame, aukščiau laiko, viską įveikdami savo nedidelėmis pastangomis, gėrio, o ne kančių ir blogio keliu.
Taigi, apie jokias bausmes nėra nė kalbos, bet šnekamojoje kalboje vartojame būtent šį žodį. Be to, ir mūsų pasaulyje nėra jokių bausmių. Jei pasielgei teisingai, tai eini toliau tuo keliu. Jei neteisingai – tave pakoreguoja. Ir šią korekciją vadiname bausme. Bet tai ne bausmė, o ištaisymas.
Pati koregavimo sistema yra absoliučiai bejausmė. Mes tik apibūdiname ją, naudodamiesi įprastine kalba, pavyzdžiui, „Geras, Kuriantis gėrį“.
Panašiai jausmingai, kaip apie draugą, porininką muzikantas gali kalbėti apie savo fortepijoną. Visame ką daro, žmogus linkęs pritaikyti savo vidinį jausmą daiktams, su kuriais dirba, sakykime, kompiuteriui, nors tai – tik gelžgalis.
Lygiai taip pat mes elgiamės su Kūrėju, nors tai yra sistema, kuri neturi jokių jausmų, kaip yra pasakyta: „Daviau dėsnį ir neperženk jo“. Kūrėjas – tai gamtos dėsnis!

Iš 2015 m. balandžio 15 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Augti be lazdos

Apie bausmę

Kam save bausti?

Komentarų nėra

Kabalistinių knygų paslaptis

Biblija, Kabala

Klausimas. Jeigu dvasiniame pasaulyje nėra žodžių, kaip kabalistai perduoda savo dvasinį suvokimą vienas kitam ir rašo knygas?
Atsakymas. Kabalistai naudoja vadinamąją „šakų kalbą“. Dvasinis pasaulis – šaknis, o iš jo mes jaučiame mūsų žemiškuose suvokimo organuose tam tikrą materialų atspaudą, vadinamą „šaka“.
Todėl netgi mūsų pasaulio kalba galime aprašyti dvasinius reiškinius, nes visa, kas egzistuoja dvasiniame pasaulyje, turi savo pasekmę – „šaką“ mūsų materialiame pasaulyje.
Tarkime, mes – du kabalistai. Kaip aš galiu papasakoti tau apie dvasinį pasaulį, jeigu kiekvieno iš mūsų dvasinis suvokimas – asmeninis, skirtingas? Aš jaučiu kažkokį vaizdą, formą, didžiulį pasaulį, neaprėpiamą tikrovę, atsiveriančią man įvairiomis kryptimis. Ir tu jauti kažką. Kaip mes galėtume susisiekti tarpusavyje, dalytis savo įspūdžiais?
Gerai, kad esame čia, šiame pasaulyje, materialiuose kūnuose. Jų padedami galime bendrauti tarpusavyje, rašyti tekstus, kažką perduoti užuominomis ir netgi žvilgsniais. Todėl naudojame mūsų žmogiškąją kalbą.
Pavyzdžiui, dvasiniame pasaulyje yra jėgos, vadinamos „kėdė“, „stalas“, „stiklinė“, „oras“, „siena“, „langas“ ir pan. Vartojame mūsų pasaulio pavadinimus, tačiau galvojame apie šių žodžių esmę (prasmę) dvasiniame pasaulyje.
Tariu „langas“, tačiau galvoju apie „langą“, egzistuojantį dvasiniame pasaulyje. Ir tu supranti, apie kokį langą aš kalbu. Sakau „atidarytas langas“, ir tu supranti, apie kokį atidarytą langą dvasiniame pasaulyje aš kalbu, nors tau tai sakau žemiškais žodžiais.
Štai taip kabalistai bendrauja tarpusavyje, rašo knygas. Tai vadinama „šakų kalba“, suprantama visiems kabalistams. Šia kalba taip pat parašyta Tora, tačiau paprasti žmonės to nežino, nes kabalistai rašė ją, kad galėtų tarpusavyje kalbėtis dvasiniame pasaulyje. Žmonės mano, kad joje kalbama apie šį pasaulį, būtent tame – Toros paslaptis.
Klausimas. Vadinasi, jei nesuprantu dvigubos kabalistinių knygų žodžių reikšmės, tai jie nieko man ir nesako?
Atsakymas. Teisingai. Aš skaitau tik žodžius ir suprantu ne daugiau nei tas, kuris nemoka ivrito. Dar geriau, jei žmogus nemoka ivrito, nes jis nedarys klaidos, įsivaizduodamas, kad kalba eina apie mūsų pasaulį.

Iš 2015 m. liepos 7 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šaka ir šaknis

Sąvokos ir kalba

Žvelgiant į gyvenimo knygą

Komentarų nėra

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Biblija, Dvasinis darbas

Kairioji linija padeda mums megzti tarpusavio ryšius. Be egoizmo nesusiformuotume, todėl jis nenaikinamas. Tu tarsi dedi ant jo vario ar aukso lapą ir kali plaktuku, kol išgauni reljefą. Be to neapsieisi.
Pasakyta: kelias į pragarą gerais ketinimais grįstas. Dėl to padaromos visos nuodėmės, nes ketinimai iš tikrųjų geri. Tu įsitikinęs, kad gali dirbti su visomis savybėmis davimui, bet įvyksta trumpas sujungimas, ir viskas sudega, staiga krenti į tamsą.
Pasiruošimo metu, pereidami iš lo lišma (dėl savęs) į lišma (dėl davimo), patiriame nedidelius būsenų skirtumus, bet kadangi jie maži, tai neatveda prie didžiulių paklydimų.
Šis laikotarpis reikalingas būtent tam, kad teisingai subalansuotume savyje dvi savybes, kad šviesa ir tamsa, noras ir savybė duoti, būtų jam lygiavertės, kad žmogus suprastų, jog be jų neįmanoma. Tamsos ir šviesos savybės vienodai svarbios siekiant Kūrėjo, viena negali būti be kitos.
Žmogus turi teisingai kilti virš savo noro prasiveržti į priekį ir duoti dar daugiau. Pavyzdžiui, visi sako, koks esi puikus ir geras, nes padarei kam nors kažką gero, ir tu, paveiktas šių žodžių, entuziazmo nešamas, duodi dar daugiau… o paskui gailiesi.
Šis apgailestavimas nubloškia tave nuo visų pakopų žemyn, kaip vaikiškame žaidime su žetonais: tu eini į priekį ir staiga tave meta atgal. Kad apsisaugotume nuo šito, duodamas laikotarpis, per kurį abi jėgos turi sveikai susibalansuoti mumyse.
Gavimo savybė – tai aukštesnysis protas, nes tik dėl egoizmo suvokiame tikrąją reiškinių esmę. O dešinioji linija – tai davimas, meilė. Čia nėra jokio teismo, jokių apribojimų, kontrastų, kontrolės.
Kairioji linija jungia savyje viską. Be jos negali atsiskleisti Kūrėjo šviesa. Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas, tik prieš mus.

Iš 2014 m. gruodžio 31 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Didžiulė Kūrėjo malonė

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Gėris priešingoje šviesoje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai