Pateikti įrašai priklausantys Biblija kategorijai.


Kas yra Tora?

Biblija, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra Tora?
Atsakymas. Tora – tai aukštesnioji Šviesa, kuri nusileidžia žmogui tiek, kiek jis siekia duoti ir mylėti artimą.
Klausimas. O kas tada Toros knyga?
Atsakymas. Šioje knygoje ypatingu kodu aprašytos dvasinės pakopos, kurias turi praeiti žmogus, kad išsitaisytų tapdamas panašus į Šviesą.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Iššifruoti Penkiaknygę

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra

Iššifruoti Penkiaknygę

Biblija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, kad kabala atsiskleidžia pasaulyje, jeigu pagrindinė kabalistinė knyga, Mozės „Penkiaknygė“, išleista milijardų egzempliorių tiražu?
Atsakymas. O ar Tora (Biblija) atskleista? Jos esmė taip ir lieka paslėpta.
O juk ši knyga parašyta prieš tris tūkstantmečius. Jos atsiradimas – neeilinis įvykis. Pažvelkite, kaip ji išdėstyta, kokia kalba!
Esmė ta, kad tikrosios Toros esmės niekas nesupranta, ir ją reikia atskleisti.
Po Toros ateis „Pranašai“ (Neviim) ir „Raštai“ (Ktuvim). Visa tai – didžios knygos, bet jos parašytos tokia kalba, kurią būtina iššifruoti.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Tikrieji kabalos šaltiniai

Skirtumas tarp Biblijos ir Toros

Komentarų nėra

Kada pasiekiama Izraelio Žemė?

Biblija, Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl išėjusi iš Egipto Izraelio tauta nuolatos niurnėjo, jiems netiko jų ėjimas pirmyn?
Atsakymas. Taip dabartis vertinama praeities atžvilgiu, iš dviejų būsenų renkamasi valios laisvė.
Taip nutinka ant kiekvienos pakopos, kiekviename žingsnyje, nes egoizmas visąlaik auga ir reikia virš jo pakilti. Didelis egoizmas – didelis pakilimas. Ir taip tol, kol neįeisime į „Izraelio Žemę“. Po keturiasdešimtiems klajojimo po dykumą metų visi kylame į „Sinajaus kalną“.
Anksčiau kilo vienas Mozė, o dabar visus traukiame paskui save. Tai ir reiškia, kad jis veda tautą per dykumą.
Kilti į „Sinajaus kalną“, kitaip tariant, kilti virš neapykantos, yra žmogaus gyvenimo tikslas. Čia jau prasideda ir davimas, ir meilė, ir tarpusavio ryšys, visi susilieja į vieną visumą, ir tiek, kiek susilieja, – atskleidžia Kūrėją.
„Izraelio Žemė“ pasiekiame galiausiai, pasiekę meilę. O visas kilimas – pakilti virš egoizmo. Tai reiškia „turėti Chasadim savybę“.
Chėsėd ­– gailestingumas, kai jaudiniesi dėl kitų taip, kaip jie jaudinasi dėl savęs.
Tuomet, kaskart ant esamo lygmens savo poreikiai yra nuslopinami iš naujo įvertinant kitų poreikius, matant juos vertesniais, reikalingesniais. Kaip motina rūpinasi kūdikiu, kurio poreikiai svarbiau visko, tai ir mes elgiamės kitų atžvilgiu.
Tarsi įleidi kitą žmogų į save, visiškai atlaisvini jam vietą toje pakopoje. Tai atlikai ir akimirksniu tavyje kyla kitos pakopos egoizmas, toks stiprus, kad net nepastebi to žmogaus, o jeigu jis papuola į tavo akis, tai erzina, atrodo tau priešingas. Ir vėl imi ties tuo dirbti, kol jis tau netampa artimesnis net už save patį.
Tai reiškia, kad išėjai į naują pakopą. Ir taip kartojas vėl ir vėl.

Iš 2015 m. kovo 25 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš neapykantos kalno

Priešingybių vienybė

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Komentarų nėra

Tora ir kabala

Biblija, Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistai ima tekstus iš Toros, aiškina juos, komentuoja, o paskui sako, kad tai ir yra kabala. Ar yra skirtumas tarp Toros ir kabalos?
Atsakymas. Tora ir yra kabala. Kabala hebrajų kalba vadinama „torat ėmėt“, t.y. „tikroji Tora“. Ji pasakoja vidinį prasmę to, apie ką Toroje rašoma pasakojamąja kalba.
„Įvade į Mokymą apie dešimt sfirų“ Baal Sulamas rašo, kad kabalistai neturėjo kitos išeities ir teko paaiškinti aukštesniojo pasaulio sandarą žemiškąja kalba.
Iš tikrųjų Toroje nekalbama apie mūsų pasaulį, tik apie jėgų sąveiką ir dvasinio pasaulio savybes.
Klausimas. Kas buvo pirmiau – kabala ar Tora? Koks jų skirtumas?
Atsakymas. Tora parašyta maždaug prieš 3000 metų, o kabala (mokslas apie valdančią mūsų pasaulį sistemą) atsirado kur kas anksčiau.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora kalba apie visus

Slaptoji Toros prasmė

Mitų apie kabalą priežastis

Komentarų nėra

Gyvenimas už gyvenimą, akis už akį…

Biblija, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIr nebūk nuolaidus: gyvenimas už gyvenimą, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją. (Tora, Dvarim, Šoftim, 19:21)
Žmogus turi naikinti priešus – savo egoistinius norus, kuriuos jis privalo ištaisyti su Aukštesniosios šviesos pagalba arba į norą duoti, arba į davimo veiksmą. Negali būti jokių nuolaidžiavimų.
Kiekvienas turi iki galo perdaryti visą savo egoizmą, be to aiškiai, realiai jausdamas jį savyje ir stengdamasis iš visų jėgų. Be to, žmogus neturi skaitytis su savo egoistinėmis silpnybėmis.
Pasakyta: ,,gyvenimas už gyvenimą, akis už akį“. Tai reiškia, kad privalai visus norus perversti į priešingus ir vietoje egoistinio įgyti dvasinį gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad su juo išsiskiri, paprasčiausiai jis pereina į kitą fazę, dėl kito idealo. O tu toliau egzistuoji materialiame pasaulyje.
Dauguma žmonių mano, kad tai darydami jie privalo numirti, išnykti iš šio pasaulio. Ne! Taip ir pasakyta: ,,Savo pasaulį pasiek dar gyvendamas šiame pasaulyje“. Juk turime pridėti prie materialinio gyvenimo pojūčio Aukštesniojo pasaulio pojūtį.
Klausimas. Kodėl sakoma ,,gyvenimas už gyvenimą, akis už akį, dantis už dantį, koja už koją“? Dėl ko minimos būtent šios dalys?
Atsakymas. Dėl to, kad tai pagrindinės dvasinio „parcufo“, vadinamo ,,siela“, dalys.
Siela dalijama į tris dalis: galvą, kūną ir galūnes. Kiekviena iš jų susideda iš dalių. Dalis galvos yra kiekviename kūno organe ir analogiškai kiekvienas kūno organas susijęs su galvos dalimi.
Akis – tai organas, su kuriuo tu matai, tyrinėji, egzistuoji, atskleidi. Dantys, kaip girnos, permala visus į tave patenkančius duomenis, visus tavo norus. Ranka – taip pat atskleidimas, tiktai kitame lygmenyje negu ,,akis“. Koja simbolizuoja judėjimą pirmyn.
Tai pačios svarbiausios dalys mūsų sielos, kuri turi tokią pačią struktūrą (sandarą), kaip ir fizinis kūnas.

Komentarų nėra

Slaptoji Toros prasmė

Biblija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar pagal kabalos mokslą Toroje aprašytos Dievo paliepimu vykdytos žmogžudystės ir siaubas turi slaptą prasmę?
Atsakymas. Žinoma. Kai minima „žmogžudystė“, turima omenyje, jog reikia „nužudyti“ egoistines savybes savyje. Kalbama būtent apie tai, o ne apie mūsų pasaulio žmones. Toroje rašoma tik apie tai, ką žmogus turi savyje keisti : ir gera, ir bloga. Todėl kabalos mokslas  vadinamas vidine Toros dalimi.

Iš 2016 m. rugsėjo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Skirtumas tarp Biblijos ir Toros

Tora kalba apie visus

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Komentarų nėra

Skirtumas tarp Biblijos ir Toros

Biblija

Klausimas. Koks skirtumas tarp Biblijos, Toros, Penkiaknygės?
Atsakymas. Tora buvo parašyta maždaug prieš 3100 metų kelyje iš Egipto į Izraelio žemę. Keturiasdešimt metų truko žydų kelionė dykuma, ir visus keturiasdešimt metų buvo rašoma kanoninė Tora – vienintelis ir nepamainomas egzempliorius, pagrindinė kabalos knyga.
Tai, kas vadinama Biblija (nuo žodžio „bablos“ – „papirusas”), ir panašios knygos kitokiais pavadinimais, sukurtos Toros pagrindu, buvo perleistos per tam tikrą korekcijos sistemą, naudingą tam tikriems žmonėms. Tai vyko prieš 2500 metų tarp žydų Senovės Izraelyje ir žlugus Izraeliui prieš 2000 metų, ir vėliau.
Dėl laisvo atskirų fragmentų vertimo į Tora buvo įvesta papildomų personažų, ištaisyti, atšaukti, paredaguoti jos įstatymai ir reikalavimai. Žodžiu, iš jos padarė Bibliją, o iš Biblijos – laisvą skaitinį.
Šiandien visi Biblijos istoriniai ir archeologiniai įrodymai patvirtina tik jos originalų tekstą, pavyzdžiui, Kumrano radiniai.
Mums labai svarbu išsaugoti autentiškumą tikrosios knygos, kuri yra svarbiausia žmonijos knyga, iš kurios išvesti visi juridiniai, ekonominiai, visuomeniniai, šeimos įstatymai, auklėjimas ir t. t.
Dar daugiau, kai kabalistai skaito Torą, jie supranta, kodėl kiekvienas ženklas, kiekviena raidė, žodis išreiškiami būtent taip, kodėl jie surašyti vienas po kito būtent tokia seka ir pan. Juk Tora yra ne raidžių seka, o kodas.
Kaip kompiuterio programos kalba užrašyta tam tikrais ženklais, taip ženklais parašyta ir Tora. Ir nieko joje negalima pakeisti, kitaip viskas bus prarasta, likęs procesas išsimuš iš vėžių.
Tai, kas parašyta Toroje, visiškai tiksliai perduoda Aukštesniosios šviesos nusileidimą į norą, kurį Ji sukūrė, ir seką, pagal kurią Šviesa atveda norą iki panašumo į save. Būtent apie tai ši knyga!

Iš 2016 m. rugsėjo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora kalba apie visus!

Apie ką byloja Biblija?

Biblija – tai ne tai, ką jūs manėte…

Komentarų nėra

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Biblija, Dvasinis darbas

Visos mano pastangos turi būti skirtos ketinimui keisti. Tai vadinama dvasiniu darbu – Kūrėjo darbu, dėl to, kad žmogus leidžia Kūrėjui dirbti, t. y. nepajėgus nieko padaryti pats, išskyrus – paprašyti. Mano dalis dvasiniame darbe – prašymas.
Savo prašymais ir visokiais veiksmais pasiruošiu dirvą, kad Kūrėjas paveiktų Supančiąja šviesa, kuri vadinama „Tora“, ir ištaisytų mano ketinimą iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“ ir per juos – „dėl Kūrėjo“. Taip tampu panašus į Kūrėją. Jis visą Savo gėrį nukreipia į mane, o aš visus savo norus į Jį, ir taip mes susijungiame.
Tai ir yra mūsų darbas. Mes turime jį gerbti, vertinti ir artėti prie jo, tai realizuodami kuo plačiau ir intensyviau. Viso pasaulio išsitaisymo esmė – prie jo prieiti. Tikiuosi, kad mano mokiniai visuose pasaulio kraštuose, esantys šiame kelyje, pradeda jau rimtai tai realizuoti savo gyvenime.
Rezultatas turi būti paprastas: matau Kūrėjo veiksmus, stebiu, kaip Jis tai daro, aš esu Jo partneris, mėgaujuosi Jo darbu, ir stengiuosi tapti dar aktyvesniu Jo pagalbininku.
Jeigu mes to siekiame, ypač kartu, tai viskas palaipsniui išsipildo. Ir kelias visai netolimas, nes viską galima visiškai aiškiai išspręsti šiame gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Ketinimas, nešantis sėkmę

Komentarų nėra

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Biblija, Dvasinis darbas

Ir Dievas, kreipdamasis į Mozę Moavo lygumose prie Jordano, tarė… „Kalbėkis su Izraelio sūnumis ir sakyk jiems: kai pereisite per Jordano upę į Knaano šalį, nuvykite visus šios šalies gyventojus nuo savęs ir sunaikinkite kiekvieną jų stabų atvaizdą, ir visus lietus stabus sunaikinkite, ir visus jų pakėlimus sunaikinkite. [Tora, „Skaičiai“, „Masajus“, 33:50-33:52]
Stabai – tai, ko nuolatos vaikomės mūsų pasaulyje: įvairūs pomėgiai, mada, reikalai, verslas. Visa tai atitraukia žmogų nuo būtino egzistavimo, palaikant normalų, sveiką kūno funkcionavimą, kad visą likusią energiją, mintis, viltis nukreiptume tik į dvasinį pakilimą.
Kitaip tariant, jei žmogus mūsų pasaulyje užsibrėžia tikslus, kurie aukščiau kasdieninio egzistavimo, tai vadinama „stabmeldyste“.
Klausimas. Nejaugi noras gauti „Oskarą“ ar Nobelio premiją, tapti pirmaujančiu inžinieriumi ar vadovauti įmonei irgi „stabai“?
Atsakymas. Žinoma, juk tai visiškai nereikalinga žmogui, nes atitraukia jį nuo to, ką jis turi atlikti pagal kūrimo planą.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, kam būtų verta skirti dėmesį, laiką ir jėgas, užuot užsiėmus dvasiniu kilimu, kuris dabar leidžia žmogui pajausti amžinąjį tobulą gyvenimą!
Egoistinis pasitenkinimas per meną užliūliuoja, apsvaigina žmogų, suteikia jam malonumą, pasitenkinimo savimi jausmą, tarsi pakelia jį aukščiau gyvūninio lygmens. Mūsų pasaulyje taip sureikšmino meną, kad jis kone virto religija.
Tikiuosi, kad pamažu pastebėsime: mūsų jau netraukia nei menas, nei mokslai – niekas daugiau. Visa tai nuopuolyje ir žmonės liaujasi tuo domėjęsi. O jei ir domisi, tai tik inertiškai, neturėdami nieko kito, kaip sakoma: kultivuoja, bet neaugina.
Klausimas. O kam žmogui duoti talentai?
Atsakymas. Tik tam, kad dvasiškai kiltų. Galbūt bus tarpinė būsena, kai žmogus per šokius, muziką, operą, dainas – visas kultūros apraiškas ims apdainuoti dvasinį pakilimą. Bet manau, kad mes labai greitai prašoksime šį etapą – iš karto imsime kurti šiuos dvasinius vaizdus Aukštesniame pasaulyje ir mums neprireiks jų kultūrinio sudaiktinimo.
Klausimas. Ar jūsų požiūris į atsargų kaupimą, į milijonierius, į tiksliuosius mokslus toks pat?
Atsakymas. Taip. Kai žmogui atsiskleidžia dvasinis tikslas, jis užpildo visą jo horizontą. Visa kita atrodo jam kaip apgailėtinas egzistavimas, kurį reikia tiesiog pašalinti iš savo gyvenimo.
Ir nors žinome, kad kabalistai rašė eilėraščius ir kūrė muziką, bet pradedančiam suvokti dvasinį pasaulį žmogui nereikalinga jokia kalba, nes visa tai gyvena jame.
Ir visos išorinės apraiškos, kaip piešiniai, garsai, kūno judesiai šokiuose ir t. t., niekam nereikalingi. Man nieko nereikia perduoti kitiems. Jei kartu esame vienos dvasinės būsenos, tai bendraujame tarpusavyje be žodžių, be kūno kontakto, mums to nereikia.
Todėl aš manau, kad šių pakopų mums neprireiks. Mes tiesiog peršoksime ir viduje kursime dvasines būsenas, jausime jas telepatiškai.
Klausimas. O kas nutiks su mokykla, kur tiriamas mokslas, klasikinė literatūra?
Atsakymas. Ji tiesiog išnyks! Juk mums nieko nereikia, tik tinkamai tarpusavyje susijungti ir ryšyje tarp mūsų suvokti Aukštesnįjį valdymą. Gausime aukštesniąją energiją, kuri užpildys viską. Staiga atsidursime kitame matavime, kitoje būsenoje, kai savo energetines tuštumas užpildysime betarpiškai aukštesniuoju pripildymu.
Vis mažiau jausimės egzistuoją kūne iki tiek, kad visai jo nebejausime.
Tai tokia dvasinė transformacija, kurią mūsų pasaulis turi patirti ir ji bus ne našta, o džiaugsmas.
Juk viskas, ką darome šiame pasaulyje, darome per prievartą, nenoromis, iš būtinybės. Ir nors žmogui atrodo, kad mokslai ir menai jį pripildo, pakelia, iš tikrųjų – tai nedideli egoistiniai kūriniai, nieko daugiau! Ir todėl jie nebus reikalingi.
Mokslai ir menas jau dabar išgyvena krizę. Jie neturi jokios perspektyvos.  Užuot per paveikslus, šokius, muzikinius kūrinius pripildę save ir perdavę vieni kitiems kažkokius įspūdžius, turėsime visa tai pakeisti dvasiniu malonumu. Pačiu aukščiausiu kūriniu taps tiesioginis malonumo perdavimas vieni kitiems tiesiai į sielą. Argi tai nenuostabu?!
Bet tai kitas mūsų vystymosi etapas. Jame irgi yra tos pačios kultūros, mokslai, bet jau kitu pavidalu. Mokslas – tai Kūrėjo suvokimas, kas ir yra kabala, o visos meno rūšys įeina į ją.
Taip ir sakoma, kad viskas yra kabaloje. Savybės Chėsed, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod – tai ir yra įvairiausių transformacijų, emanacijų, metamorfozių, įspūdžių dalijimosi, prisipildymo pasireiškimas.
Sakykime, opera apima muziką, dainavimą, eilėraščius, literatūrinius kūrinius, libreto, šokius ir kita. Štai toks didžiulis kūrinys ir netgi daug daugiau betarpiškai pripildys žmogų kaip dvasinė opera.
Turime praeiti visas dvasines būsenas, kai jos įspaudžiamos egoizme pačia menkiausia, žemiausia forma. Bet visa tai dabar patiria krizę, ir mes jau kylame į dvasinį lygmenį, kur tai atliksime tikrąja forma.

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ir priklausomybė

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ateities menas

Komentarų nėra

Nusikaltimus uždengti meile

Biblija, Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Siela – tai ištaisytas mūsų noras prisipildyti, kuris taip susietas su kitų žmonių norais, kad tarpusavyje nebekyla jokių kliūčių.
Tai bendras noras, mūsų jaučiamas tarsi vienas ir vadinamas sielos indu. O bendrame nore atsiskleidžiantis jausmas vadinamas sielos šviesa, sielos pripildymu.
Vis dėlto, turime rūšiuoti savo norus ir pripildymus, visą laiką sekti, kad jie būtų nukreipti į davimą vienas kitam, o toliau – į bendrą davimą Kūrėjui.
Sielos indas sudarytas taip, kad visos pirminės neigiamos savybės lieka jame, o virš jų vyksta ištaisymas. Būtent egoizmo ydų atskleidimas ir jų ištaisymas suteikia mums tarpusavio ryšio gelmės pojūtį.
Mūsų pasaulyje ir šeimoje, ir tarp draugų nuolat kyla įvairių problemų, nes esame egoistai. Ir kol mūsų egoizmas nebus ištaisytas per ginčus, prieštaravimus ir, galiausiai, pakeitimus, tol nebūsime tikri, kad esame tarpusavyje  susiję.
Todėl būtina nuosekliai atskleisti visas problemas, kad ir mes patys taip pat nuosekliai išsitaisytume susijungimui tarpusavyje.
Kartu tie, kas juda pirmyn, jaučia vis didesnes problemas ir prieštaravimus, kurių nebepajėgia suvaldyti. Šitaip bendra sistema, bendra siela moko juos rasti teisingą tarpusavio ryšį ir tikrąją jų vietą.
Taip bus iki pat pabaigos! Tik po to, kai atsiskleis visi nusikaltimai, o virš jų – vientisa nedaloma meilė, žmogus bus tikras, kad jis – „teisuolis“. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti, prieš tai savyje iki galo neatskleidus „nusikaltėlio“.
Tai žmoguje atskleidžia Kūrėjas, juk nėra nieko naujo, viskas kyla iš mūsų sielų šaltinio. Visi „nusikaltimai“ – žmogaus viduje, ir jis turi tai išsiaiškinti. Atskleidimas vyksta pakopomis, ne iš karto, pagal žmogui suteiktas savybes, galimybes, santykius su pasauliu – štai čia jam būtinas ryšys su Kūrėju, dėkingumas, viską dengianti meilė.
Žmogui neduodama to, ko jis negali pakelti. Blogis atsiskleidžia tik po to, kai Kūrėjas suteikia žmogui tam tikras vidines ir išorines sąlygas, kad jis galėtų pakilti virš blogio, įveikti jį ir padengti meile.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Kaip pamilti kitus kaip save? (video klipas rusų k.)

Tikslus nusitaikymas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai