Pateikti įrašai su raidės žyme.


Rašytinė ir žodinė informacija

Biblija, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp rašytinės ir žodinės informacijos?
Atsakymas. Raštas – tai didžiulis žmonijos pasiekimas, kuris išplaukia iš vidinių savybių suvokimo.
32 jėgos, nusileidusios į mūsų pasaulį, sudaro 22 raides – tai yra savybes, kurias galime atkurti piešinio forma, kai taškas, tiesi linija, apskritimas, atitinkamai išdėstyti tarp tiesių linijų, suteikia galimybę užrašyti visas dvasines jėgas. Vadinasi, kad užrašytume visas dvasines jėgas, pakanka 22 taško ir tiesios linijos junginių. Taip buvo sukurta abėcėlė. Kitaip tariant, raidės – tai ne dirbtinis kūrinys, o įkūnijimas, įgyvendinimas gamtos aukštesniųjų jėgų jų grafiniame vaizde.
Klausimas. Ar galima žodžiu perduoti aukštesnę, slaptesnę nei rašytinė informaciją?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kokiame tarpusavio ryšio su kitu kabalistu lygyje esi, kadangi kabalistai dažniausiai naudojasi raštu. Tačiau raštas, kurį jie taiko, – ne tas, kuriuo naudojasi paprastas žmogus. Kabalistui raidės, kableliai, brūkšneliai, tiesios linijos, taškai – tai jausmai, tai jo aukštesniosios šviesos suvokimo dydis, kurį jis taip vaizduoja. Jei pažvelgsi į muzikantų natas, nesuprasi, apie ką kalbama, o jiems tai – didžiuliai jausmai.
Klausimas. Koks skirtumas tarp rašytinės ir žodinės Toros?
Atsakymas. Tai yra atskira plati tema. Rašytinė ir žodinė Tora skiriasi lygiu, kuriuo ją galima suprasti ir atkurti. Tai yra dviejų tipų informacijos įrašymo ir atkūrimo būdai, kitaip tariant, sudaiktinimas, jei galima taip pasakyti, arba įgyvendinimas, Aukštesniosios šviesos kopijavimas mūsų pasaulyje.
#244339

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Iki susipažindamas su kabala aš 9 metus gyvenau Izraelyje ir visą šį laiką nesupratau bei nekalbėjau ivritu. Ir tik poreikis prasiskverbti į pirminius šaltinius paskatino mokytis šios kalbos.
Atsakymas. Taip. Tik tas, kas studijuoja kabalą, būtinai perlaužia save, nes pradeda suprasti, kad ivritas – tai kodas, per kurį galima labai daug sužinoti ir patekti į dvasinį pasaulį.
Komentaras. Ir svarbiausia, kad ivritas nuolat plečiasi. Kiek mes skaitome šaltinius, ir kiekvienąkart skamba kitaip! Viskas tarsi persilieja.
Atsakymas. Žinoma, jei jūs pradėsite kiekviename žodyje matyti, kaip jungiasi raidės tarpusavyje, jūs staiga pajausite melodiją, kuri ir perduoda jums vidinę šio žodžio prasmę.
Klausimas. Ko jūs palinkėtumėte mokiniams 2019 metais?
Atsakymas. Visų pirma, aš palinkėčiau jiems gerų metų! Nes 2019 metai – labai sunkūs. Žmonija nesitiki nieko ypatingai gero. Imkime laikytis vienas už kito, ir per raides, per mūsų širdingą bendravimą, patrauksime į save Aukštesniąją šviesą. Kad Ji mus apgaubtų ir mums visiems būtų aišku visa tai, net ir be raidžių, ir be žodžių, ką turime suprasti apie mūsų amžinąjį egzistavimą. Ir tada amžinai plauksime didingoje Aukštesniojoje šviesoje, kuri palaipsniui atsiskleis mums per šias didžias raides.
#245554

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Pati realiausia kalba

Kabalistų kalba – su ja sunku, be jos neįmanoma

Komentarų nėra

Raidės – dvasinio indo atspindys

Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip buvo sukurtos 22 hebrajų k. raidės?
Atsakymas. Raidė – tai dvasinio indo atspindys, tai noras, kuris kaip nors gali būti panašus į Šviesą. Kitaip tariant, raidė – tai mano noras, mano „aš“, kuris iš savo savybių daro formą, panašią į Kūrėją. Todėl kiekviena raidė – tai tam tikras panašumas į Kūrėją.
Raidžių derinys hebrajų kalboje – tai mano savyje atliekamų pokyčių, kad suvokčiau Kūrėją, seka. Žodis – tai tam tikra mano vidinių veiksmų tvarka.
Jei juos atlieku nuo žodžio pradžios iki pabaigos, tai galiausiai gaunu tam tikrą žinią, tam tikrą ryšį su Kūrėju. Ir tuomet suprantu, koks mano ryšys su Juo. Viena raidė nieko negali atlikti, turi būti bent dvi.
Jei būtume susiję drauge vienu jausmu, tai mums nereikėtų kalbos. Mes tiesiog būtume vienas kitame, tarpusavyje vienas kitam perduotume jausmus, užpildymą, t. y. egzistuotume vienoje plotmėje.
Kartais taip būna tarp žmonių: kai jie itin susiję – jaučia vienas kitą. Tas pats ir kabaloje, bet tik tiek, kiek žmonės susiję tarpusavyje ir su Kūrėju.
Klausimas. Dienų pabaigoje, kai visa žmonija išsitaisys, mums reikės kalbos?
Atsakymas. Ne. Visi kalbės viena kalba – vidinio jausmo kalba. Nebus nei kūno, nei jokių organų, skirtų kalbėti ar atpažinti kalbai. Visos būsenos bus jaučiamos vienoje širdyje.
#244076

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra