Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Dvasinis darbas, Platinimas

Klausimas. Ar mumyse lieka dvasinis nueito kelio įrašas?
Atsakymas. Mumyse lieka absoliučiai visa dvasinė informacija to, ką patyrėme istorijos eigoje. Ir dabar turime palaipsniui tai savyje atgaivinti ir realizuoti.
Todėl kabalistinių žinių platinimas turi sklisti iš tų, kurie jaučiasi tiesiogiai su jomis susiję.
Klausimas. Ką galvojate apie dešimt prarastųjų genčių, kurios, neaišku kur yra?
Atsakymas. Tai ne mano reikalas. Mano darbas užsiiminėti tais, kurie nori eiti į priekį. Po truputį mes visur išbarstome žinių sėklas, kad visi, kurie nori atskleisti dvasingumą, pasiekti gyvenimo tikslą, „įeiti į Izraelio žemę“, į tikrąją kūriniją, galėtų tai realizuoti dabar, šiame gyvenime.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad jūsų ne žydų kilmės mokiniai kažkokiu būdu priklauso toms prarastosioms gentims?
Atsakymas. Dabar tai neturi reikšmės. Jeigu žmogus turi norą, vadinasi, jis pasiruošęs atskleisti dvasinį pasaulį.
Į mūsų kongresus atvažiuoja žmonių iš viso pasaulio, skiria pinigus ir laiką, kad kelias dienas pabūtų kartu su mumis. Tai toks stiprus ir aukštas noras! Mums reikia juos gerbti, mylėti, dievinti, – ne išorinį jų apvalkalą, o norą priartėti prie Kūrėjo, kurį Kūrėjas juose ir atgaivina.
Klausimas. Kai jūs sakote, kad mylite žmogų, jūs mylite būtent šį tašką jame?
Atsakymas. Būtent tai! Daugiau nieko! Visa kita – tai gyvūnas, kuris šiandien gyvena, o rytoj mirs.
Klausimas. Ar jūs turite tokią maldą, kad šis siekis gyventų žmoguje, ir jis galėtų įsikabinti į jį dantimis?
Atsakymas. Aš laikau savyje nuolatinę maldą už visus savo mokinius, kiek tai priklauso nuo manęs. Visa kita priklauso nuo jų. Valios laisvė duota kiekvienam, ir kiekvienas ją turi realizuoti. O mes tikėsimės, kad tai atsitiks visiems pasaulyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką žmogus atsakingas?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Dvasiniai ir materialieji norai

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.