Pateikti įrašai su laikas žyme.


Laikas priklauso nuo mūsų

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманLaiko nėra. Būsenų pokyčiai mumyse suteikia mums laiko pojūtį. Jei būsena nekistų, aš nejausčiau laiko. Laikas – tai kiekis pokyčių, kuriuos pastebime.
Laikas gali lėtai tęstis, o gali bėgti – viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jaučia vykstančius jame pasikeitimus. O kai tik pokyčių nėra – laikas išnyksta.
Mano viduje sukasi mechanizmas, visą laiką budinantis manyje naujas savybes, kuriose aš jaučiu tarsi mane supantis pasaulis keičiasi. Iš tikrųjų pasaulis nekintamas – keičiuosi aš. Sprogsta žvaigždės, zuja žmonės, gyvenimas verda aplinkui, bet tai manyje keičiasi savybės, per kurias aš suvokiu pasaulį.
Žmonės manė, kad laikas nuo mūsų nepriklauso. Bet štai atėjo Einšteinas ir pareiškė, kad laikas reliatyvus. Jei aš judu greičiu, artimu šviesos greičiui, tai laikas gali greitėti ir lėtėti, netgi sustoti, nes laikas nėra numatytas iš aukščiau – jis priklauso nuo stebėtojo.
Kabala sako, kad laikas – tai skaičius veiksmų, kurie vyksta mano nore mėgautis. Aš galiu pagreitinti laiką, galiu sulėtinti. Viskas priklauso nuo manęs, nuo mano subjektyvaus suvokimo. Kabalistas yra iš karto dviejuose tikrovės suvokimo lygiuose: materialiame lygmenyje, pro penkis fizinius jutimo organus, ir dvasiniame lygmenyje. Todėl jis gyvena dviejose tikrovėse, kol galutinai save ištaisys.
Laikas – tai pokytis nuo neištaisytos būsenos iki ištaisytos. Todėl jei bandome kiekvienoje būsenoje susivienyti, vadinasi, greitiname laiką. Laikas skaičiuojamas ne pagal sekundžių kiekį, o pagal pasikeitimą iš vienos būsenos į kitą. Todėl laiko matavimo vienetu gali būti minutė, valanda arba metai – bet tai vienas ir tas pats vienetas: nuo kritimo iki pakilimo.
Ryšių pasikeitimas tarp mūsų daro įtaką išoriniam pasauliui ir suteikia jam formą. Išorinis pasaulis – tai mūsų pokyčių projekcija, jis atspindi mūsų dešimtuko būseną. Kuo labiau mes jungiamės dešimtuke, tuo artimesnis, geresnis, draugiškesnis tampa mums išorinis pasaulis. O kai mes pykstamės tarpusavyje, išorinis pasaulis tampa mums tolimas ir grėsmingas.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Laukimo laikas baigėsi

Komentarų nėra

Veiksmas ir yra atlygis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu visas pasaulis manyje, vadinasi laikas taip pat manyje. Ar galima paaiškinti, kaip savyje valdyti laiką?
Atsakymas. Įsivaizduok, kad laiko nėra. Nėra kitos akimirkos, kaip sakoma „sustok, akimirka žavinga!“
Taip ir veik: laiko nėra, yra tik mano visiško ryšio su Kūrėju akimirka.
Laikas psichologinis reiškinys. Kabaloje laikas – dvasinių būsenų kaitos dažnumas, o ne tiksintis laikas. Kuo greičiau keičiasi būsenos, tuo greičiau eina laikas.
Klausimas. Išeitų, kad jeigu kažką darau ir laukiu, kad po mėnesio ar metų gausiu atlygį, tai pats laukimas ir yra laikas? O jei iš karto gaunu atlygį veikdamas, tai laikas tarsi išnyksta?
Atsakymas. Jei atlygis veiksme, kitaip tariant, veiksmas ir yra užmokestis, atlygis, tuomet laiko nėra. Tai ir yra žavingoji akimirka.
Klausimas. Vadinasi, ta sekundė – pati geriausia kabalisto gyvenime? Jis visiškai negalvoja apie ateitį?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistas vienu metu patiria ir savo asmeninę, ir bendrą būseną. Jis turi galvoti apie bendrą pasaulio ištaisymą. Jam veiksmai vardan visuotinio ištaisymo – atlygis. Jeigu Kūrėjas suteikia jam galimybę – taip jį apdovanoja.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Kas yra laikas?

Dvasingumas – greičiau už šviesą

Komentarų nėra

Ateitis kuriama dabartyje, II d.

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманIki šiol pasaulis tebando išsisukti, apsisaugoti nuo būsimų gamtos smūgių. Bet smūgiai nesibaigia. Kelkime klausimą, kaip pasipriešinti šiam smūgiui savyje. Tokiu atveju būtų įmanoma pasiekti, kad net nepajaustume, jog gavome smūgį, jog buvo cunamis.
Jeigu mums pavyks valdyti savo vidinį pasaulį, pamatysime visai kitą tikrovę, kuri, kaip dabar atrodo, egzistuoja ne mumyse. Tada suprasime, kad iš tiesų išorėje niekas nekinta: visi cunamiai ir žemės drebėjimai vyksta mumyse, tik mūsų suvokime.
Ateitis – tai dėsnis, egzistuojantis mumyse, kurį įgalina bendra gamtos jėga, kurioje esame. Ši jėga pastovi ir nekintanti, o mes visą laiką keičiamės joje, todėl mums atrodo, kad pasaulis keičiasi. Bet tikrovėje yra ne taip: keičiamės tik mes.
Tokiu atveju mes galime nukreipti dėmesį į savo pokyčius ir pasistengti juos kontroliuoti, kad lemtume savo ateitį: ne tik, ar bus cunamis, bet, apskritai, gyvensime ar mirsime.
Mes galime paversti savo gyvenimą puikiu ir patogiu, ir tam neprireiks nei kondicionierių, nei šildymo – mes jausime tai, ką norėsime. Nesijaus nė mažiausio nepatogumo ir nemalonumo, galėsime susikurti tiesiog rojų.
Klausimas. O kas apskritai yra „laikas“?
Atsakymas. Tam, kad pradėtume teisingai suvokti tikrovę ir išmoktume valdyti laiko suvokimą, tai yra savo pokyčius, mes patalpinti į dvi sistemas: davimo ir gavimo. Esame tai vienoje sistemoje, tai kitoje, gerojoje ir blogojoje: altruistinėje davimo ir meilėje sistemoje ir egosistinėje – gavimo ir neapykantos.
Šį persikėlimą paeiliui iš vienos sistemos į kitą mes jaučiame kaip laiko tėkmę. Tai lemia laiko sąvokos buvimą šiame pasaulyje.
Laikas – tai mūsų pojūtis, o ne sukimasis saulės, mėnulio, žemės rutulio, kuris taip pat vyksta mumyse.
Klausimas. Saulės sistema taip pat egzistuoja mumyse?
Atsakymas. Žinoma, juk nieko nėra be žmogaus, kuris įsivaizduoja pasaulį.
Aš esu valdomas tai altruistinės davimo sistemos, tai egoistinės gavimo, ir šie svyravimai tarp dviejų sistemų tartum švytuoklė: tik-tak, tik-tak – duoda laiko pojūtį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-osios TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

 

Komentarų nėra

Mėgautis darbu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Komentarų nėra

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo senų senovės žmogus norėjo žinoti, kas jo laukia ateityje. Buvo pranašų, aiškiaregių, orakulų… Ir šiandien žmones labai jaudina jų ateitis. Kas yra „ateitis“?
Atsakymas. Ateitis yra tai, ką mes kuriame dabartyje. Supratimas „praeitis-dabartis-ateitis“ egzistuoja tiktai mūsų suvokime. Sunku paaiškinti laiko sąvoką paprastam žmogui mūsų pasaulyje, nes tam reikia pakilti virš laiko, judėjimo ir erdvės.
Viską reikia ištirti žmogaus atžvilgiu, t. y. suprasti, kad tiriame tai, kas vyksta ne pasaulyje, o mūsų pasaulio suvokime. Tai yra žmogus jaučia pasikeitimus tik dėl to, kad jis pats keičiasi, o ne dėl to, kas vyksta aplink jį. Jeigu matau uraganą, lietų, sausrą, žiemą, vasarą, tiksliau būtų manyti, kad jaučiu tokias būsenas savyje.
Suvokiu savyje visą pasaulį: akmenis, gyvūnus, augalus, žmones – tuos, kas buvo, yra ir bus. Visa tai egzistuoja mano suvokime.
Dėl to man reikia ištirti, kodėl mano pojūčiai skirstomi į tokias tris kategorijas: praeitis, dabartis, ateitis. Žinodamas tai, galiu teisingai reaguoti į tikrovę. Išeina, kad tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo manęs, o nustatoma pagal mano suvokimą.
Kabalos mokslas sako, kad mano išorėje niekas nesikeičia – viskas vyksta tiktai viduje, mano suvokime, kuris kinta kasdien, kiekvieną akimirką.
Tai viską keičia. Juk jeigu pasaulis būtų ne mumyse, mūsų galimybės paveikti pasaulį būtų labai ribotos. Suprantama, jeigu numatome sausrą, potvynį, žemės drebėjimą, tai padeda mums apsiginti nuo išorinių pavojų: pastatyti pylimus arba pasitraukti iš pavojingos vietos, tačiau nepanaikina paties smūgio.
Jeigu suprantu, kad potvynis vyksta ne išorėje, o mano vidiniame suvokime, tai galiu save organizuoti taip, kad cunamis visai neateitų. Galiu savyje susikurti visai kitą pasaulį, kur šviečia saulutė, ir viskas nuostabu. O, galbūt, save jausiu kitoje dimensijoje, kitame pasaulyje. Jeigu viskas priklauso nuo mano suvokimo, man tik reikia žinoti, kaip valdyti savo pojūčius, kaip sukurti gerą išorinį pasaulį. T. y. tai aš skirstau pasaulį į vidinį ir išorinį, ir sakau, kad galiu pakeisti tiktai savo vidinį pasaulį, savo pojūčius, o išorinio pasaulio – ne. Čia svarbiausia, ką priimti kaip konstantą, o ką – kaip kintamąjį, kurį galima keisti. Jei save laikome pastoviais, o išorinį pasaulį kintančiu, tuomet mums reikia nuo jo gintis.
O jei mes suvokiame išorinį pasaulį kaip pastovų, nekintantį, kaip sako kabalos mokslas, kad Aukštesnioji šviesa yra absoliučioje ramybėje, o visi pokyčiai ir išsitaisymas vyksta žmogaus viduje, tuomet išeina, kad galime pakeisti save ir gauti tokią tikrovę, kokią tik norime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Išeiti už laiko ribų

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra

Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „Dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta. Visos mūsų pastangos, mintys, troškimai, siekiai – viskas, kas susiję su egoizmu (neigiama jėga) ir mūsų bandymais dirbti su juo, pasitelkus teigiamą jėgą, įrašoma į pačią materiją (norą), todėl noras visada išlaiko savo pavidalą ir persitvarko toliau.
Tad dvasiniame pasaulyje negali būti jokių dingimų. Mūsų pasaulyje taip pat – tiesiog to nematome. Čia tik pereinama iš vienos būsenos į kitą, į kurias galima grįžti keliaujant laiko ašimi. Visi priežasties ir pasekmės ryšiai yra fiksuoti ir išlieka.
Klausimas. Ar pasekmė gali daryti įtaką priežasčiai?
Atsakymas. Taip. Egzistuoja atvirkštinis teigiamas ir neigiamas ryšys. Absoliučiai viskas, kaip ir kibernetikoje – valdymo moksle.
Klausimas. Jūs sakote, kad suvokę dvasinį pasaulį, galėsime keliauti laiko ašimi, grįžti į skirtingas būsenas. Į ateities būseną taip pat?
Atsakymas. Į bet kurias praeities ir ateities būsenas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tik būsenos. Todėl galėsite „plaukioti“ laikuose – iš kartos į kartą, iš pasaulio į pasaulį.
Kitaip tariant, mūsų jausmuose, savybėse, noruose, mintyse, galime būti visiškai skirtingų būsenų, bet pakaitomis. Tai neturi nieko bendra su mūsų kūnais. Žmogus gali ramiai sėdėti vietoje.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas apie realybės suvokimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Dvasinių pakopų pajutimas

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio koordinatės – subjektyvios

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas negalvoja apie ateitį, tik apie dabartį?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek jis atitinka Kūrėją. Jei aš visiškai susilieju su Kūrėju, man dingsta laiko kaip kažkokio faktoriaus samprata, ir apskritai viskas, kas egzistuoja. Aš nesikeičiu, tiesiog visą laiką esu susiliejęs su Kūrėju.
Klausimas. Paprastas žmogus vis galvoja, kas bus po minutės, dienos, metų ir t. t., kuria kažkokius planus. Kabalistas visai apie tai negalvoja?
Atsakymas. Normaliam žmogui reikia „gydytis“, ir tada jis supras, kad laiko, erdvės ir judėjimo koordinatės grynai subjektyvios, ir reikia suvokti jų subjektyvumą, o vėliau – ištaisyti.
Klausimas. Kai kurie mūsų gyvenimo procesai vis tik susiję su laiku: pavyzdžiui, vaikui vieneri metai, ir kol nepraeis keturi metai, jam nesukaks penkeri.
Atsakymas. Žinoma, laikas egzistuoja mūsų koordinatėse, nepriklausomai nuo mūsų. Ir tai tik todėl, kad tu egzistuoji savo gyvūniniame kūne ir tose koordinatėse, kuriose pokyčiai vyksta tam tikra tvarka: vakar, šiandien, rytoj ir t. t.
Todėl neįmanoma grįžti į praeitį, ateitį galima priartinti ir t. t., ir tai todėl, kad mes egzistuojame šio pasaulio rėmuose. Kai tik pakylame virš jo, pradedame visiškai kitaip suvokti laiką, judėjimą, erdvę.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Kas yra amžinybė?

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?

Komentarų nėra

Kas yra amžinybė?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tai kas yra amžinybė?
Atsakymas. Amžinybė – tai nekintama noro būsena, kurią jis pasiekia po galutinio ištaisymo, po visiškos realizacijos. Tada laikas išnyksta.
Klausimas. Jei nėra laiko, tada nėra ir mirties?
Atsakymas. Iš tiesų, mirties iš viso nėra. Juk kas yra mirtis? Tai noro išnykimas iš dabartinės būsenos ir perėjimas į kitą būseną. Tu gali pasakyti, kad tai buvusio noro mirtis, tačiau tai ne mirtis, o perėjimas į naują būseną.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Egzistavimas virš laiko

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, I dalis

Komentarų nėra

Kaip pakilti virš laiko?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pakilti virš laiko?
Atsakymas. Kad pakiltum virš laiko, turi pasakyti sau, kad neturi kitos akimirkos – viskas šią akimirką. Ir taip gyvenk – tik viena akimirka. Kiekvieną akimirką tu neperkeli savęs į kitą, o ši akimirka prasideda ir baigiasi tarsi iš tikrųjų baigtųsi gyvenimas.
Ir tuomet staiga pajunti, kad pati akimirka ima plėstis, ir joje yra daugybė veiksmų, minčių, poelgių, tačiau laikas išnyksta.
Juk laiko nėra, tai subjektyvus pojūtis.
Klausimas. O kas tada yra ateitis?
Atsakymas. Ateitis visiškai nesusijusi su laiku. Ateitis – tai, kas vyksta po veiksmo, kurį dabar atlieku. Kalbama apie kitą matavimą, kur neegzistuoja laiko ašis. Juk laiko ašis reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar esu, ar ne, darau kažką ar ne, – laikas eina pats sau nepriklausomai nuo manęs.
Kabalos mokslas teigia, kad nėra taip, turi palikti tokį požiūrį į gyvenimą ir teigti, kad tik tu kuri savo būsenas. O jei nekuri, tai laikas nejuda, niekas nevyksta pats savaime, nuo vieno akimirksnio iki kito. Akimirksnis – jei tu kažką tą akimirką atlikai. Ir taip kaskart.
Gyvename pasaulyje, kuris pagal kabalos mokslą yra išgalvotas, įsivaizduotas. Ir didžiausias melas, kuriame gyvename, – kad egzistuojame laike.
Todėl A. Einšteinas iš tikrųjų atliko revoliuciją, pareikšdamas, kad laikas – subjektyvi sąvoka, jis nėra absoliutus, kad tekėtų žmogui esant ar nesant. Laikas – tai vidinis žmogaus pojūtis. Jei pakilsime virš savo egoizmo, laiko nebeliks.

Iš 2018 m. vasario 5 d. pokalbio apie laiką

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas egzistuoja tik galvoje

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?

Išeiti už laiko ribų

Komentarų nėra

Mokslas apie dvasinio pasaulio dėsnius

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Teigiate, kad kabala nekalba apie šį pasaulį. Ką gi tada reiškia, kad ji realizuojama visuomenėje?
Atsakymas. Kabala nekalba apie mūsų pasaulį, netiria jo dėsnių, o tiesiog pasakoja apie juos, kaip apie duotybę. Ji tiria – kaip pakilti į kitą dėsnių lygmenį, kur dėsniai, grindžiami davimo savybe.
Mūsų pasaulio dėsniai remiasi gavimu, o dvasinio – davimu. Tai du priešingi pasauliai. Todėl negalime būdami mūsų pasaulyje, turėdami materialias jusles jausti aukštesniojo pasaulio, aukštesnės erdvės, juk ji jaučiama davimo savybe.
Kol kas šios savybės neturime. Jos atsiradimas vadinamas „siela“. Kitaip tariant, šiame pasaulyje gyvename kūne, o dvasiniame – sieloje.
Tačiau iš principo yra dvi valdymo sistemos: arba dėl savęs – mūsų pasaulyje, arba dėl davimo – aukštesniajame pasaulyje. Todėl, kai suvoki dvasinį pasaulį, dingsta laiko pojūtis, mat išeini „iš savęs“, užmezgi išorinius santykius.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabalos suvokimo etapai

Kur yra dvasinis pasaulis?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai