Klausimas. Yra žmonių, kurie jau daug metų mokosi kabalos ir pašvenčia tam visą savo gyvenimą, tačiau jiems nepavyksta pasiekti tikslo ir pereiti visus 125 laiptelius. Iki visiško išsitaisymo termino liko tik 250 metų. Kas bus su žmonija, jeigu nespės visiškai išsitaisyti laiku? Šiame kontekste visiškas išsitaisymas atrodo sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas.
Atsakymas. Ne, jūs neteisus. Esmė ta, kad šiandien visuomenė vystosi su dideliu pagreičiu. Pažiūrėkite, kas įvyko, pavyzdžiui, su europine bendruomene, vadinamąja susivienijusia Europa. Per 20 metų beveik nieko iš jos neliko! O juk tai – labiausiai išsivysčiusi, išsilavinusi, pažangiausia pasaulio dalis.
Europa – ne Amerika, ir netgi ne Rusija. Ar suprantate, kas darosi tokiame nedideliame kontinente? Kas atsitiko su šiuo istoriniu, kultūriniu, technologiniu regionu, kuriame sukoncentruota viskas: dailė, muzika, mokslas, išsilavinimas! Visa tai – Europa!
Kas yra Amerika? Kiek jai metų? Dar prieš 150 metų ten plėšė skalpus. Mums tik atrodo, kad tai buvo labai seniai. Iš tiesų – visai neseniai, – mes tiesiog labai greitai vystomės.
Arba, kas yra Rusija? Vos prieš 100 metų ten žemę ardavo arkliais ir mirdavo iš bado!
Europa – vis dėl to – Europa! Ir kas su ja atsitiko per 20 metų? Ką tik bandė susivienyti, o jau viskas griūna. Pažiūrėkite, ką su ja daro liberalizmas ir demokratija, kaip greitai jie žlugdo Europą!
Tai įvyko per 20 metų, o mes dar turime, sakykim, 200 metų. Taigi, spėsime pasiekti išsitaisymą. Aš tuo visiškai įsitikinęs.
Gamta viską paruošė taip, kad būtent paskutiniuose etapuose pagreitis tapo kokybinis, o ne kiekybinis. Dar tai pamatysime, kaip kiekvienais metais mus tiesiog išsvies į priekį. Mes spėsime!
#244975

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kiek liko iki taisymosi pabaigos?

Klausimas. Skaičiau, kad didis kabalistas Ari matė savo mokinių ankstesniuosius įsikūnijimus. Kaip jis galėjo matyti tai, kas tarsi neegzistuoja?
Atsakymas. Čia nėra nieko sunkaus, nes laikas – tai itin subjektyvi mūsų pasaulio sąvoka.
Žmogus, kuris įgyja davimo savybę, t. y. jau nebepriklauso savo ateityje nuo to, ar gaus arba ar turi kam nors duotis, pradingsta baimės būsena, būtinybė būti susijusiam su kitais, visi kiti įsipareigojimai. Jei visa tai jame dingsta, jis pakyla virš laiko būsenos.
Jis nekreipia dėmesio į laiką. O kam? Aš niekam nieko neskolingas. Su niekuo nesusijęs. Aš visąlaik tik duodu. Tarsi skrisčiau virš materialaus pasaulio. Ir tuomet žmogus nejaučia laiko, nėra susijęs nei su mūsų pasauliu, nei su mirtimi, nei su šiuo gyvenimu. Turime pasiekti tokią būseną.
Kitaip tarint, įgyjus Binos savybę, ryšys su šiuo pasauliu tampa visiškai kitoks – tam, kad pakiltum dar aukščiau.
#246296

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Pajusti amžinybės alsavimą

Klausimas. Kas yra laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje?
Atsakymas. Viskas kyla iš šaknies ir jos pasekmės. Dvasiniame pasaulyje laikas netiksi. Tai veiksmai, būtini norint pakeisti tam tikrą sielos parametrą. Jeigu šis parametras nepakito – laikas nepraėjo.
O jei pasikeitė, tai priklausomai nuo pokyčių dažnumo, galima kalbėti apie laiką. Kitaip tariant, laikas pats savaime neegzistuoja, bet jį apibrėžia besikeičiantis objektas. Objekto kaitos dažnumas nulemia laiką.
Klausimas. Vadinasi, jei nesikeičiame, tai dvasiniame pasaulyje laikas neina?
Atsakymas. Ne dvasiniame pasaulyje, o tavyje. Jeigu žmogus nesikeičia – jis negyvena. Kitaip tariant, jis egzistuoja tik savo gyvūniniame kūne, ir viskas matuojama pagal jo gyvūninį laiką.
Dvasiniame pasaulyje tai vadinama gyvenimu. Dvasinis gyvenimas – ne pokyčių kiekis per tam tikrą laiką, o pokyčių kiekis, kuris ir yra laikas.
#243042

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Klausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, kas tada tiesus kelias? Jis trumpesnis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Tai neturi jokio ryšio su mūsų pasauliu. Iki taisymosi pabaigos atmatuota 6000 metų. Dabar 5779 metai. Vadinasi, iki galutinio išsitaisymo liko 221 metai.
Tačiau mes galime išsitaisyti ir anksčiau. Bet iš esmės tai, apie ką kalbama kabalos moksle, išsipildė valandų tikslumu. Po galutinio išsitaisymo visas pasaulis pakils į aukštesniojo pasaulio lygmenį.
#241261

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

6000 metų arba kaip pagreitinti laiką

Kelias, kurio nepakeisi

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Klausimas. Kada žmonės ateina į kabalą, juos gąsdina, kad įsigilinimo procesas trunka ilgai, daug metų. Ar kada nors tai užims mažiau laiko? Galbūt po kurio laiko žmonės greičiau praeis tas būsenas, kurias praeiname mes?
Atsakymas. Tarkime, gavote diplomą, pakabinsite jį ant sienos. O ką darysite toliau?
Komentaras. Tikriausiai gyvensiu amžinai.
Atsakymas. Kitaip tariant, norite greičiau patekti į amžiną gyvenimą?
Tačiau amžinas gyvenimas reiškia, kad jūs siekiate davimo ir meilės savybės, galvojate tik apie kitus.
Žmogus, ateinantis studijuoti kabalos, supranta, kad dabar jam atsiskleidžia nauja būsena, naujas požiūris į gyvenimą, nauja žmonija, nauja sąveikos tarp žmonių sistema. Juk tai ne šiaip jis atėjo, šiek tiek pasimokė, atsižymėjo dienyne, jam įteikė popierius ir jis gali juos pasikabinti ant sienos.
Jis ateina tam, kad pasikeistų, kad įeitų į dvasinį pasaulį ir egzistuotų jame. Tai kur kas daugiau nei jūsų laikinas požiūris į kabalą.
Kabalos mokslas pakelia žmogų į kitą pasaulėdaros lygmenį, ir jis išvysta, iš kur kyla visos valdančios jėgos, ir su kuo jis turi reikalų.
#243106

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti dvasinę erdvę

Kas yra kabalistas?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Klausimas. Sakėte, kad kelias į pirmąją dvasinę pakopą užtrunką 25-30 metų. Kaip jūs pas Rabašą suspėjote per 11 metų?
Atsakymas. Norint pasiekti pirmąją dvasinę pakopą reikia bent dešimt metų. Jei žmogus rimtai studijuoja, tai užtrunka 7-8-10 metų.
Nors šiandien tie, kas ateina į mūsų grupę, kurioje žmonės jau mokosi po 10-20 metų, gali pasivyti juos per penkis metus. Jei žmogus įsijungs į draugus ir viską darys su jais, tai jis įeis į jų indą ir drauge su jais atliks dvasinius taisymus.
#238732

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio etapai

Kiekvienam savos kliūtys

Sukurti, kad valdytume Šviesą

Klausimas. Ar iš tikrųjų visos mano būsimos būsenos iki pat vystymosi pabaigos jau egzistuoja?
Atsakymas. Žinoma, juk laiko nėra. Tu gali tiktai spręsti, ar nori būti šioje būsenoje, ar ne, ir judėti būsenų ašimi. Ir tada tavo laikas gali eiti atgal arba į priekį – kaip užsimanysi.
Klausimas. O kuo tada mano esama būsena skiriasi nuo visų būsimų?
Atsakymas. Jeigu judi laiko, tiksliau, būsenų, ašimi, tai vis geriau išsiaiškini, kad turi reikalą su Aukštesniąja šviesa, su Kūrėju. Tu pradedi jausti Jį, tai yra tą jėgą, kuri valdo tave ir visą tavo tikrovę. Tai davimo ir meilės jėga, kuri nori tave išvystyti, kad tu galėtum ją suvokti ir pakilti iki jos lygio.
Klausimas. O kaip tai susiję su mano ateitimi?
Atsakymas. Tai ir yra tavo ateitis! Nori ar ne, bet prie to turi prieiti. Yra davimo ir meilės jėga, „Kūrėjas“, kuris sukūrė mus iš „nieko“ ir duoda pajausti visas būsenas, kol pajausime Jį ir patys pradėsime veikti taip, kaip ši jėga. Kūrėjas padeda mums vystytis iki Jo laiptelio – tai ir yra mūsų ateitis: „Tapti panašiems į Kūrėją, pažinusiems gėrį ir blogį“. Vadinasi, mes privalome tapti panašūs į jį savo savybėmis: tokie pat duodantys ir mylintys.
Klausimas. O kaip mes persikeliame laike?
Atsakymas. Mes persikeliame laike, kai norime tapti tokie, kaip Aukštesnioji jėga. Mes pasistumiame, „apšviečiame laikus“, tai yra patys norime vystytis pagal būsenų, laiko, ašį.
Klausimas. Išeitų, kad ne ateitis artėja į mane, o aš einu į ateitį? Kaip aš tai darau?
Atsakymas. Tu įsivaizduoji sau būsimą būseną laiko ašyje ir keiti save taip, kad tiksliai ją atitiktum. Taip pasistūmėji į priekį.
Klausimas. Ateities būsenos žinomos iš anksto ar jos turi kažkokių alternatyvų?
Atsakymas. Jokių alternatyvų! Visa vystymosi ašis jau užduota ir reikia pereiti pagal ją visas būsenas. Tačiau galima pereiti nuo būsenos prie būsenos savo noru, o galima – per prievartą, kančių keliu.
Mes turime tik dvi galimybes. Vystomės iki kitos būsenos teisingu, geru keliu, žinodami būsimą būseną ir dirbdami su savimi, kad greičiau į ją patektume. Arba nenorime to daryti, kadangi tai bjauru egoizmui, tingime, bet tada sistema vis tiek vysto mus, duodama įvairių problemų – smūgių.
Klausimas. Ar galima gyventi nejaučiant laiko?
Atsakymas. Galima. Jeigu paimsime savo vystymąsi į savo rankas, tai eisime aukščiau laiko ir suteiksime svarbą tiktai mūsų išgyvenamoms būsenoms. O kada tai bus? Ne laike. Aš galiu dabar pereiti daugybę būsenų su kokiu pageidauju greičiu ir pastumti save į tobulybės būseną.
Klausimas. Ir kas gi laukia manęs šioje tobuloje būsenoje?
Atsakymas. Absoliutus gėris – toks, kad neįmanoma įsivaizduoti. Taip vaikas negali įsivaizduoti, kas laukia jo suaugus.
#220165

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Laiko nėra. Būsenų pokyčiai mumyse suteikia mums laiko pojūtį. Jei būsena nekistų, aš nejausčiau laiko. Laikas – tai kiekis pokyčių, kuriuos pastebime.
Laikas gali lėtai tęstis, o gali bėgti – viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jaučia vykstančius jame pasikeitimus. O kai tik pokyčių nėra – laikas išnyksta.
Mano viduje sukasi mechanizmas, visą laiką budinantis manyje naujas savybes, kuriose aš jaučiu tarsi mane supantis pasaulis keičiasi. Iš tikrųjų pasaulis nekintamas – keičiuosi aš. Sprogsta žvaigždės, zuja žmonės, gyvenimas verda aplinkui, bet tai manyje keičiasi savybės, per kurias aš suvokiu pasaulį.
Žmonės manė, kad laikas nuo mūsų nepriklauso. Bet štai atėjo Einšteinas ir pareiškė, kad laikas reliatyvus. Jei aš judu greičiu, artimu šviesos greičiui, tai laikas gali greitėti ir lėtėti, netgi sustoti, nes laikas nėra numatytas iš aukščiau – jis priklauso nuo stebėtojo.
Kabala sako, kad laikas – tai skaičius veiksmų, kurie vyksta mano nore mėgautis. Aš galiu pagreitinti laiką, galiu sulėtinti. Viskas priklauso nuo manęs, nuo mano subjektyvaus suvokimo. Kabalistas yra iš karto dviejuose tikrovės suvokimo lygiuose: materialiame lygmenyje, pro penkis fizinius jutimo organus, ir dvasiniame lygmenyje. Todėl jis gyvena dviejose tikrovėse, kol galutinai save ištaisys.
Laikas – tai pokytis nuo neištaisytos būsenos iki ištaisytos. Todėl jei bandome kiekvienoje būsenoje susivienyti, vadinasi, greitiname laiką. Laikas skaičiuojamas ne pagal sekundžių kiekį, o pagal pasikeitimą iš vienos būsenos į kitą. Todėl laiko matavimo vienetu gali būti minutė, valanda arba metai – bet tai vienas ir tas pats vienetas: nuo kritimo iki pakilimo.
Ryšių pasikeitimas tarp mūsų daro įtaką išoriniam pasauliui ir suteikia jam formą. Išorinis pasaulis – tai mūsų pokyčių projekcija, jis atspindi mūsų dešimtuko būseną. Kuo labiau mes jungiamės dešimtuke, tuo artimesnis, geresnis, draugiškesnis tampa mums išorinis pasaulis. O kai mes pykstamės tarpusavyje, išorinis pasaulis tampa mums tolimas ir grėsmingas.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Laukimo laikas baigėsi

Klausimas. Jeigu visas pasaulis manyje, vadinasi laikas taip pat manyje. Ar galima paaiškinti, kaip savyje valdyti laiką?
Atsakymas. Įsivaizduok, kad laiko nėra. Nėra kitos akimirkos, kaip sakoma „sustok, akimirka žavinga!“
Taip ir veik: laiko nėra, yra tik mano visiško ryšio su Kūrėju akimirka.
Laikas psichologinis reiškinys. Kabaloje laikas – dvasinių būsenų kaitos dažnumas, o ne tiksintis laikas. Kuo greičiau keičiasi būsenos, tuo greičiau eina laikas.
Klausimas. Išeitų, kad jeigu kažką darau ir laukiu, kad po mėnesio ar metų gausiu atlygį, tai pats laukimas ir yra laikas? O jei iš karto gaunu atlygį veikdamas, tai laikas tarsi išnyksta?
Atsakymas. Jei atlygis veiksme, kitaip tariant, veiksmas ir yra užmokestis, atlygis, tuomet laiko nėra. Tai ir yra žavingoji akimirka.
Klausimas. Vadinasi, ta sekundė – pati geriausia kabalisto gyvenime? Jis visiškai negalvoja apie ateitį?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistas vienu metu patiria ir savo asmeninę, ir bendrą būseną. Jis turi galvoti apie bendrą pasaulio ištaisymą. Jam veiksmai vardan visuotinio ištaisymo – atlygis. Jeigu Kūrėjas suteikia jam galimybę – taip jį apdovanoja.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Kas yra laikas?

Dvasingumas – greičiau už šviesą

Iki šiol pasaulis tebando išsisukti, apsisaugoti nuo būsimų gamtos smūgių. Bet smūgiai nesibaigia. Kelkime klausimą, kaip pasipriešinti šiam smūgiui savyje. Tokiu atveju būtų įmanoma pasiekti, kad net nepajaustume, jog gavome smūgį, jog buvo cunamis.
Jeigu mums pavyks valdyti savo vidinį pasaulį, pamatysime visai kitą tikrovę, kuri, kaip dabar atrodo, egzistuoja ne mumyse. Tada suprasime, kad iš tiesų išorėje niekas nekinta: visi cunamiai ir žemės drebėjimai vyksta mumyse, tik mūsų suvokime.
Ateitis – tai dėsnis, egzistuojantis mumyse, kurį įgalina bendra gamtos jėga, kurioje esame. Ši jėga pastovi ir nekintanti, o mes visą laiką keičiamės joje, todėl mums atrodo, kad pasaulis keičiasi. Bet tikrovėje yra ne taip: keičiamės tik mes.
Tokiu atveju mes galime nukreipti dėmesį į savo pokyčius ir pasistengti juos kontroliuoti, kad lemtume savo ateitį: ne tik, ar bus cunamis, bet, apskritai, gyvensime ar mirsime.
Mes galime paversti savo gyvenimą puikiu ir patogiu, ir tam neprireiks nei kondicionierių, nei šildymo – mes jausime tai, ką norėsime. Nesijaus nė mažiausio nepatogumo ir nemalonumo, galėsime susikurti tiesiog rojų.
Klausimas. O kas apskritai yra „laikas“?
Atsakymas. Tam, kad pradėtume teisingai suvokti tikrovę ir išmoktume valdyti laiko suvokimą, tai yra savo pokyčius, mes patalpinti į dvi sistemas: davimo ir gavimo. Esame tai vienoje sistemoje, tai kitoje, gerojoje ir blogojoje: altruistinėje davimo ir meilėje sistemoje ir egosistinėje – gavimo ir neapykantos.
Šį persikėlimą paeiliui iš vienos sistemos į kitą mes jaučiame kaip laiko tėkmę. Tai lemia laiko sąvokos buvimą šiame pasaulyje.
Laikas – tai mūsų pojūtis, o ne sukimasis saulės, mėnulio, žemės rutulio, kuris taip pat vyksta mumyse.
Klausimas. Saulės sistema taip pat egzistuoja mumyse?
Atsakymas. Žinoma, juk nieko nėra be žmogaus, kuris įsivaizduoja pasaulį.
Aš esu valdomas tai altruistinės davimo sistemos, tai egoistinės gavimo, ir šie svyravimai tarp dviejų sistemų tartum švytuoklė: tik-tak, tik-tak – duoda laiko pojūtį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-osios TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų