Pateikti įrašai su pakopa žyme.


2019-ieji – „nėštumo metai“

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisinga vertinti ateinančius metus iš pozicijos, kad nėra jokių aukštesniųjų jėgų ar likimo ir viskas priklauso tik nuo manęs?
Atsakymas. Ne, neteisinga. Turėtų būti abu. Yra konkrečių metų, šimtmečio, tūkstantmečio apdangalas, interferencija, vietos, laiko poveikis, nuo ko viskas priklauso. Gamtoje viskas susiję: tai, ką mes skirstome į laikus, vietoves, laiko juostas ir kita, įskaitant sielas ir daugybę faktorių, – visa tai sudaro bendrą sistemą, bet kiekvienas faktorius turi savo reikšmę.
Klausimas. Kaip jūs jaučiate 2019 metus?
Atsakymas. Viena vertus, šie metai yra lemtingi. Jie neša savyje žmonijos likimą, kaip nėščia moteris vaisių. Jis gali gimti, ir, tikiuosi, šis veiksmas bus geras. Žmonės pajaus, kam ir kodėl jie sukurti, kaip jiems pakilti iš šios „šiukšlių duobės“, į kurią pasinėrėme ilgiems metams ir vis nesugebame susivokti, kas ir kur. Manau, mums užtenka šiandieninių problemų, kad pasistengtume ištrūkti iš šios būsenos, kurioje sukamės, ir pakilti į naują.
Klausimas. „Nėštumo metai“ reiškia visiškai kitokios pakopos gimimą?
Atsakymas. Taip, tai – gimimas. Bet leiskime jiems išsiskleisti, pagimdyti naują pakopą.
Komentaras. Turime elgtis labai atsargiai, kad neįvyktų „persileidimas“ – karai ar bėdos.
Atsakymas. Reikalas net ne karuose ar bėdose. Jų gali ir nebūti, bet būsena gali būti baisesnė už karą ir gyvenimas – baisesnis už mirtį.
Mes turime realiai žiūrėti į gyvenimą. Neįmanoma egzistuoti šiandien kaip vakar, rytoj – kaip šiandien. Mums reikia suvokti, kad mes – aktyvūs kūrinijos elementai. Tai yra svarbiausia. Nuo mūsų priklauso viskas! Taigi, jei norėsime, tai patys sukelsime gimdymą, ir jis bus sėkmingas. O jei lauksime, kaip tai vyksta gamtoje, tada bus labai blogai. Juk vystymosi programoje numatyti veiksmai, kurie vyksta veikiant negailestingiems gamtos dėsniams, jėgai, stumiančiai iš nugaros. Gamta nieko kito nežino – ji gimdo kančias, ir jos sukelia judėjimą pirmyn.
Taip viskas sutverta. Milijardus metų viskas taip vystėsi. Mes matome, kas vyksta gamtoje: vienas ryja kitą, kariaujama dėl egzistavimo, maisto, giminės pratęsimo – viskas kovoje. Kaip tarp gyvūnų, taip ir tarp žmonių – tik dar žiauriau.
Tačiau visa tai galime pakeisti žmogaus lygmenyje. Mes jau išeiname iš gyvūninio lygmens ir galime vystytis kaip žmonės. O žmonės – tai tie, kurie gali suvokti tikslą, kurio link stumia gamta, ir judėti į jį su protu, savarankiškai, aplenkiant neigiamą gamtos stūmimą iš nugaros ir savanoriškai siekiant tikslo per pozityvią jėgą, traukiančią iš priekio.
Aš tikiuosi, kad šie metai, viena vertus, suteiks mums galimybę paaiškinti tai žmonėms. Kita vertus, jie sukels interesą, poreikį siekti, kad gamta nustotų mus ginti į priekį skaudžiomis priemonėmis. O jis žmonijai ruošia labai rimtus išbandymus, tokius, kaip sakoma, kad nei gyvent, nei mirt. Ir, kaip parašyta, mes turime „Išsirinkt gyvenimą“ – rimtą, gerą gyvenimą, nukreiptą pirmyn, kuriam tu esi šeimininkas.
#243938

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Vidinė teleportacija

Kaip gyventi geriau?

Komentarų nėra

Sekant kabalistais

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali taip būti, kad kabalistų knygas skaitau greičiau nei spėju dvasiškai keistis?
Atsakymas. Tuomet tiesiog negalėsi giliau atskleisti tos knygos. Todėl kabala vadinama „slaptuoju mokslu“. Ji suvokiama tik tiek, kiek žmogus vertas ją atskleisti.
Klausimas. Sekti kabalistu reikia pėda pėdon?
Atsakymas. Viena vertus, taip, nes judėjimas diktuojamas visiems vienodų dvasinių pakopų.
Kita vertus, kiekvienas turi tam tikras savo būsenas. Praeidamas šias dvasines pakopas, kurios kyla iš individualios vidinės sielos struktūros, kiekvienas patiria jas skirtingai, ir todėl išraiška bus kitokia.
#240250

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Knygos „Zohar“ veikimo principas

Kabalos pamokos, IV dalis

Komentarų nėra

Kiek metų užtrunka įeiti į dvasinį pasaulį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakėte, kad kelias į pirmąją dvasinę pakopą užtrunką 25-30 metų. Kaip jūs pas Rabašą suspėjote per 11 metų?
Atsakymas. Norint pasiekti pirmąją dvasinę pakopą reikia bent dešimt metų. Jei žmogus rimtai studijuoja, tai užtrunka 7-8-10 metų.
Nors šiandien tie, kas ateina į mūsų grupę, kurioje žmonės jau mokosi po 10-20 metų, gali pasivyti juos per penkis metus. Jei žmogus įsijungs į draugus ir viską darys su jais, tai jis įeis į jų indą ir drauge su jais atliks dvasinius taisymus.
#238732

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio etapai

Kiekvienam savos kliūtys

Sukurti, kad valdytume Šviesą

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPradėdami dvasinį darbą, nejaučiame jokio ryšio su Kūrėju. Kartais iš Jo tikimės, kartais keliame Jam pretenzijas – psichologiniu lygmeniu.
O dar kabala moko mus, kad nuo Kūrėjo priklauso viskas. Žmogus viską gauna iš aukščiau – klausimas tik tas, kaip jis dalyvauja procese.
Apskritai mūsų dalyvavimas – tai prašymas ir dėkingumas. Ir todėl mums reikia kuo greičiau išvystyti jautrumą Kūrėjui, pajausti ryšį su Juo. Jis geras ir kuria gėrį, Jis sukūrė viską, viską pateikė, išskyrė mums tam tikrą „teritoriją“, kurioje galime veikti, formuodami savo kreipimąsi į Jį.
Sakoma, kad gerai žmogui melstis visą dieną. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas yra „malda“. Ši sąvoka kabaloje neatitinka tradicinių įsivaizdavimų.
Pagal kabalistinę terminologiją, prašymas, kurį keliame Kūrėjui, vadinasi pažodžiui „moteriški vandenys“ (mei nukvin arba MAN). Kalbama apie kūrinio (Malchut) norą, kuris nori įsijungti į aukštesniąją pakopą (Biną), turinčią „vandens“ savybes (Šviesa Chasadim).
Galiu kreiptis į Kūrėją pavydėdamas draugams, arba nusivylęs savo jėgomis. Priežasčių būna įvairiausių – malonių ir nemalonių mano egoistiniam norui. Esant galimybei tikrinu jų norą duoti, savo požiūriu į davimą, kuris man atrodo artimas ar tolimas.
Vienaip ir kitaip, žmogui verta pasikapstyti savyje: kas būtent jį judina, kas ir kaip jį nukreipia? Kam jam reikia Kūrėjo?
Jeigu suteiksime svarbą kreipimuisi į Kūrėją, tai eisime geru, greitu keliu. Kitaip raidos mechanizmai pažadins mus savo laiku griežtais metodais.
* * *
„Dvasingumui“ reikia suteikti kuo tikslesnį apibrėžimą. Tai ne šiaip kreipimasis į Kūrėją ar grupę ir net ne svarstymas apie tai, kad nėra nieko kito, tik Jis. Daug religijų, tikėjimų ir praktikų užsiima kuo nors panašiu.
Iš tikrųjų „dvasingumas“ – tai davimas virš gavimo jėgo, tikėjimas aukščiau žinojimo. Tai kai noriu, kad mane judintų artimųjų, o ne mano paties poreikiai.
Man artimo noras užima centrinę vietą visoje kūrinijoje ir įgyja didesnę svarbą. Visas mano dvasinis ieškojimas susiveda į tai: kur slypi esminis noras kūrinijoje – „taškas širdyje“? Ir kiek jis „kalba“ manyje?
Taip aš kokybiškai einu pirmyn, kreipdamasis į Kūrėją. Juk dvasiniame pasaulyje svarbiausia – kokybė, o ne kiekybė.
Šis svarbiausias, centrinis noras išreiškiamas vienybės siekiu. Jis pažadina mus pačius ir skatina paaiškinti jį kitiems taip, kad jie galėtų jį realizuoti.
Susivieniję visi atksleidžiame abipusio davimo jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“. Iš esmės, Jo ir prašome vienybės, ar tai būtų dešimtukas, ar daug dešimtukų, Izraelio tauta ar visa žmonija, prisijungusi prie altruistinio ketinimo.
#232923

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir jo aplinka

Akmeninės širdies malda

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Komentarų nėra

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausia – įeiti į pirmąją dvasinę pakopą, ir tai pats sunkiausias darbas. Juk tam žmogus turi pakeisti savo prigimtį, o paskui jis tik pridės vis daugiau tikėjimo aukščiau žinojimo.
Tačiau pirmąsyk pakilti į tikėjimą, kad jis taptų aukščiau egoistinio žinojimo, ir kad davimo jėga imtų vyrauti virš gavimo jėgos, virš noro, reikalauja itin didelių pokyčių žmoguje.
Esame arti šios būsenos ir didžiuojamės tuo, kad kuriame naują visuomenę, unikalią naują vietą, kuri dar neegzistuoja tikrovėje. Mūsų grupė siekia atskleisti ir realizuoti kabalos metodiką ir siekia ateiti į tokią ištaisytą būseną, kad taptų pasaulio dvasiniu centru, jo dvasinės raidos pavyzdžiu. Tai didelė garbė ir didžiulė atsakomybė.
#232790

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Komentarų nėra

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„Embrionas“ – tai pirmoji dvasinė pakopa, įėjimas į dvasinę erdvę, aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo pajautimas. Tai tikra revoliucija žmogui suvokiant tikrovę, jaučiant ir suprantant gyvenimą.
Žmogus pagaliau ima suprasti Kūrėjo savybes. Tačiau paties Kūrėjo negalime suvokti ir todėl tiriame Jo savybes, įspaudžiame jas savo prigimtyje.
Viena vertus, embriono būsena – sunkiausiai pasiekiama, juk įeiname į nežinomą mums tikrovę. Kita vertus, lengviausia, pati pirmutinė pakopa, kur iš mūsų be savęs anuliavimo nieko nereikalaujama. Tereikia anuliuoti save tarsi visai neegzistuoji, it vaisius motinos kūne.
Ir tada imame vystytis, patiriame daugybę būsenų per „devynis nėštumo mėnesius“, kuomet Malchut anuliuoja save devynių pirmųjų sfirų atžvilgiu, pereina per tris skirsnius: NECHI-CHAGAD-CHABAD. Žmogus vis labiau anuliuoja save tarsi nebylys neklausdamas ir visur sutikdamas su aukštesniosios pakopos valdžia. Taip eina pirmyn.
Šis procesas gali būti labai greitas, o gali būti, kad devyni nėštumo mėnesiai išsitęs į daugybę mėnesių. Svarbiausia pasistengti įsivaizduoti, ką reiškia būti dvasiniu embrionu, visur save anuliuojant.
Esu aukštesnėje pakopoje: Kūrėjas – tai viskas, „Nėra nieko kito, tik Jis“. Tai mano pirmasis aukštesniosios jėgos suvokimas, kai suprantu, kad iš tiesų be jos nieko nėra ir įsivaizduoju esąs jos viduje. Visas mano protas ir širdis, visa, kas vyksta su manimi, yra aukštesniosios jėgos rankose, o aš tik anuliuoju save.
Tai pats lengviausias dvasinis veiksmas iš visų, kuriuos vėliau teks atlikti esant „maitinimo“ (jėnika) ir „brandos“ (gadlut) būsenų. Ten prireiks mūsų aktyvaus darbo, kad taptume panašūs į Kūrėją ir imtume duoti.
Dabar tai tik savęs anuliavimas. Gal mums ir tenka įveikti kliūtis, sunkumus, išblaškančias pagundas, tačiau tik anuliuojant save, kol visiškai neanuliuosime savo egoizmo pačiu mažiausiu laipsniu.
Visose kitose pakopose jau reiks ir apribojimo, ir ekrano, ir atspindėtos Šviesos. Prasidės darbas ties noru mėgautis siekiant jį paversti noru duoti.
#232860

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas davimo veiksmas

Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis judėjimas pirmyn

Komentarų nėra

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką kabaloje reiškia dirbti su savimi?
Atsakymas. Kaip rašo Rabašas, turi rasti grupę, pamėginti į ją įeiti, įsijungti, ištirpti joje, daryti viską, ko grupė iš tavęs reikalauja, kad sukurtumėte tarpusavyje sąlygas dešimčiai sfirų, kuriose atsiskleis Kūrėjas.
Tai nėra paprasta, bet būtent to gamta reikalauja iš mūsų.
Bet kuriuo atveju niekur nuo to nepabėgsime: arba priešinsimės ir mus lenks, laužys, arba patys įsisąmoninę būtinybę taisytis imsime eiti pirmyn.
Tikėsimės, kad greitu laiku galėsime suvienyti mūsų jėgas tiek, kad jos pereis kritinę pakopą ir jų kiekybė virs kokybe.
#232160

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II dalis

Komentarų nėra

Jom kipur būsena

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманMaterialus kalendorius ir jo šventės nevisiškai atspindi, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Būsena, vadinama „jom kipur“, gali būti realizuota per Chanuką, ar per Pesachą, kitaip tariant, bet kuriuo metu galima „išeiti iš Egipto“.
Mūsų pasaulyje viską lemia bendra negyvoji sistema, tačiau dvasiniame pasaulyje viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo individualios raidos. Todėl įmanoma, kad vienas iš mūsų patiria būseną „purimas“, kitas – „pesachą“, o trečias – įprastą dieną ar Avo mėnesio 9 d.
Dvasinės būsenos priskiriamos prie žmonių vienybės, kol bus visiškai atkurta bendra pirmojo žmogaus (Adam) sistema. Ši sistema sudužo, ir mums reikia ją surinkti draugėn. Pamažu atsiskleidžia visi jos sudužę ryšiai, visas sudužimo sunkumas, prasiskverbęs iki pačių gamtos gelmių.
„Jom kipur“ – itin sunki būsena, bet itin svarbi taisymuisi, juk tądien mums atsiskleidžia, kad trūksta mūsų tarpusavio ryšio, tikėjimo, Kūrėjo jautimo. O šios dienos taisymas: „Grįžkite, Izraelio sūnūs, pas Kūrėją“, kitaip tariant, pajauskite aukštesniąją jėgą kaip save patį. Jungdamiesi tarpusavyje leidžiame Kūrėjui atsiskleisti tarp mūsų ir susiliejame su Juo.
„Jom kipur“ – tai viso noro, kuriam reikia taisytis, atskleidimas. Svarbiausia atskleisti savo blogį, o Šviesa juk ištaisys. Mūsų užduotis – įsisąmoninti savo blogį, neapkęsti jo ir panorėti iš jo išeiti. O Kūrėjas šį darbą atliks už mus.

* * *
Galima sakyti, kas visi prasižengimai vyksta dėl vienos priežasties – Kūrėjo nejautimo. Galima net sakyti, kad Kūrėjo nejautimas ir yra pagrindis prasižengimas.

* * *
Jom kipur pasninkas simbolizuoja tai, kad apribojame savo sudaužytus norus ir esame pasirengę juos išnaudoti tik dėl davimo. Jeigu norai sugadinti, tai jų taisymas prasideda nuo apribojimo, nuo sąlygos, kad nepriimame jokios Šviesos neturėdami ketinimo duoti artimui.
Galėsiu naudoti savo norą kitų labui, jei liausiuos gavęs „visą dieną“, o paskui vėl galėsiu gauti Šviesą. Tai reiškia, kad perėjau visą pakopą būdamas atsiplėšęs nuo gavimo, atlikęs apribojimą, ir dabar vėl galiu gauti Šviesą, bet jau dėl davimo. Dvasiniame pasaulyje toks veiksmas vyksta ant kiekvienos naujos pakopos.

* * *
Egzistuojame pilnoje AVAJA, penkiose sfirose: Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Jei nuo jų pašalinsime visas Malchut sfiras, tai likusius kelim galima naudoti. Todėl Teismo dieną (per Jom kipur) yra penki apribojimai Keter, Chohma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut atžvilgiu: draudimas valgyti ir gerti, turėti intymių ryšių, maudytis ir avėti odinę avalynę.
Visa kita – tai mūsų vidinės mintys ir norai, ten jau atlik išskaičiavimą, kad jie nebūtų dėl savęs.
Tai reiškia, kad atlieki apribojimą ir taip pervedi save per „teismą“. Jom kipur – tai teismo diena.
#233534

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs teisimo diena

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabalistinės šventės

Komentarų nėra

Zigzagas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu Kūrėjas tolsta nuo žmogaus, tai jam dingsta bet koks noras dirbti Kūrėjo darbą. Tai vadinama, kad Kūrėjas atsisuka į žmogų nugara. Juk „Kūrėjo veidas“ – tai noras suteikti gėrį kūriniams, o priešinga pusė – visiškai kitokia.
Kūrėjas specialiai rodo žmogui savo priešingą pusę, kad jis siektų susilieti su Kūrėju, ir netrokštų pasilikti žemiausios būsenos. Išeitų, kad išvirkščioje pusėje slepiasi Kūrėjo veidas.
Mums visąlaik reikia išvirkščią Kūrėjo pusę pakreipti į priekinę, ir taip susilieti. Aukštesnysis visada rodo mums savo atvirkščią pusę, jeigu esame pasirengę tai priimti, o mes priešingą pusę pakeliame į priekinės aukštumas ir taip prilimpame prie Kūrėjo.
Taip kylame drauge su aukštesniosios pakopos ACHAP. Aukštesnysis nuleidžia mums savo ACHAP ir mes matome Jo priešingą pusę. O jeigu stveriamės jos ir stengiamės tame išvysti aukštesniojo veidą, tai taip pakeliame save kartu su jo priešinga puse.
Taip kaskart naudojamės jo liftu: aukštesnysis nusileidžia pas mus, o mes kylame pas Jį, Jis nusileidžia, mes kylame – toks zigzaginis kilimas.

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Gėris priešingoje šviesoje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai