Pateikti įrašai su kritimai žyme.


Grupė – energijos kaupiklis

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakykime, žmogus kol kas nerado grupės ir studijuoja kabalą vienas. Kaip jam pasireiškia kritimai? Tai kažkoks atitrūkimas, nenoras skaityti knygas, klausyti mokytojo?
Atsakymas: Taip. Jis jaučia nuovargį, atitolimą, mato, kad nieko nepasiekia. Taip Kūrėjas stumia jį pirmyn, kad jis, nepaisant kritimo, depresijos, tęstų paieškas. Iš esmės, šiandieninė depresinė pasaulio būsena rodo, kad žmonija gauna impulsus iš Kūrėjo tam, kad priartėtų prie Jo.
Klausimas: O kaip žmogui grupėje pasireiškia kritimas?
Atsakymas: Grupėje žmogus tobulina jį vystančią teigiamą jėgą. Tai vienintelis judėjimo pirmyn metodas. Juk, kai tu pradedi jungtis su visa grupe, tai stumia tave pirmyn, tu vystai davimo, palaikymo savybę, susijungi su kitais, naudojiesi jų jėgomis, kad nuolat judėtum.
Klausimas: Vadinasi, grupėje kritimai pasireiškia, kai žmogus neturi jėgų arba energijos įsilieti į grupę?
Atsakymas: Taip, bet ne tik. Kai tu turi norą mokytis, kur tu juo naudojiesi? – Taip pat grupėje. Todėl grupė pasireiškia kaip kaupiklis: tu jai atiduodi, kai turi energijos perteklių, ir gauni iš jos, kai tau trūksta energijos.
Klausimas: Vadinasi, grupė yra tam tikras sukauptos energijos bankas. Kai žmogus kyla, jis atiduoda savo energiją į grupę, bando rūpintis, kad visi turėtų tikslo svarbą, o kai jis leidžiasi, tai gauna iš sukauptos energijos banko ir praktiškai nejaučia šio kritimo?
Atsakymas: Taip. Tai ir yra rezonansinis kontūras, su kuriuo mes patys generuojame bangas arba jas gauname.
Jei aš investuoju į grupę, kiek įmanoma negalvodamas apie save, tai kritimas gali tetrukti keletą sekundžių, kitaip tariant, kritimai būtini, bet yra praktiškai nejuntami.
Svarbiausia – suprasti: jei aš esu teisingoje grupėje, teisingoje visuomenėje, moksle, tada visa tai tempia mane pirmyn, palaiko, amortizuoja mano kritimus, paverčia juos kilimais, kompensuoja ir išlygina, tad aš einu pirmyn ne duobėtu, o daugmaž lygiu keliu.
Žinoma, kelias taip pat turi būti su įvairiausiais pokyčiais – pliusas-minusas, aukštyn-žemyn, – bet ne tokiais ryškiais, kaip žmogui, kuris nėra susijęs su kabala.
Klausimas: Jei žmogus apskritai nejaučia kritimų, ką tai rodo?
Atsakymas: Vadinasi, jis nepakankamai dirba su savimi. Paprastai toks laikotarpis būna pradedantiesiems, kai jie dar nėra pripratę, neįsitraukė į mokslus. O paskui jiems prasideda kritimai, ir daugelis išeina iš grupės, bet po kurio laiko grįžta, juk niekur nedingsi.
#261759

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę?

Komentarų nėra

Vienintelė mus valdanti jėga III d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTarp dviejų ugnių
Tik iš tikro įveikdamas visas kliūtis, kurios visąlaik mane išmuša, išveda iš teisingo kelio, tikėjimu aukščiau žinojimo (kai nepaisydamas to, ką matau, vis tiek visus įvykius ir visų poveikių man šaltinius susieju su Kūrėju, suprasdamas, kad tai Jis įsivelka į įvairius žmones, įvairias jėgas, įvykius), galiu stengtis taisyti savo pojūčius pasaulyje ir ieškoti Kūrėjo.
Tačiau ne visada turiu jėgų įveikti visas šias abejones, primestas kliūtis ir įsikibti į Kūrėją. Ne visada galiu tikėjimu aukščiau žinojimo, kitaip tariant, savo pastangomis, nepaisydamas to, ką matau, per visus poveikio man šaltinius įžvelgti Kūrėją. Nors šie poveikiai būna labai rimti, labai grėsmingi, vis tiek per juos turiu matyti Kūrėją.
Toks ieškojimas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“, kai siekiu Jo nepaisydamas to, ką jaučiu. Jeigu negaliu išsilaikyti tokiame siekyje, tai krentu į mūsų pasaulio jautimą ir matau tik jį.
Todėl dvasinio kelio pradžios esmė – nustatyti Kūrėją visuose veiksmuose, kuriuos jaučiame savimi ne tik tame, kas vyksta aplink mus, bet ir savyje – kaip reaguoju į tai, kad Kūrėjas žaidžia su manimi per įvairiausias išorines figūras.
Čia taip pat reaguoju ne aš, vėlgi ne pats, nieko neturiu savarankiško, tai irgi Kūrėjas. Išeitų, kad esu per vidurį tarp to, kaip Kūrėjas veikia mane iš išorės ir kaip Kūrėjas iš mano vidaus veikia išorinį pasaulį. Būtent tarp šių dviejų tinkamo ketinimo šaltinių, kad nėra nieko išskyrus Jį, turiu rasti savo tikslią būseną.
Baal Sulamas rašo, kad šiame ieškojime žmogus patiria daugiau kritimų nei pakilimų. Jis visada patiria daugiau nesėkmių bandydamas aptikti Kūrėją, įsitvirtinti Jame, nukreipti save į Jį, matyti Kūrėją kiekviename veiksme.
Tokių būsenų itin mažai. Žymiai daugiau kitokių, kai krentu ir matau tik išorinį pasaulį ir save jame – ne Kūrėją iš savęs ir Jį savo išorėje, o save ir išorinį pasaulį. Tai, galima sakyti, ir yra mūsų tragedija.
Būsena, kai jaučiu „save ir išorinį pasaulį“, vadinama kritimu, o būsena, kai jaučiu, kad ir mano viduje, ir mano išorėje yra Kūrėjas, vadinama pakilimu.
Ką reiškia Kūrėjas yra manyje? Tai, kad jaučiu, kaip Jis mane valdo. Jis neleidžia netgi mano vidine pastanga tiesiai siekti Jo ir matyti šį pasaulį kaip Jo kūrinį.
Čia išties esu tarp dviejų ugnių – iš vidaus mane visąlaik apgaudinėja, iš išorės irgi. Toks dvigubas nusistatymas „ir manyje, ir išorėje“ vadinamas „nusistatymu į Kūrėją“, į tai, kad nėra nieko, išskyrus Jį – ir manęs nėra, ir išorinio pasaulio, o egzistuoja tik vienas Kūrėjas.
O kas gi esu aš? Aš – tai taškas, kuris yra tarp dviejų poveikių – vidinio ir išorinio.
Bus tęsinys…
#256641

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė mus valdanti jėga I d.

Vienintelė mus valdanti jėga II d.

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMums reikia nuolatos kreipti dėmesį į kritimus. Jokiu būdu nereikia sėdėti juose ir verkti, bet labai rimtai, blaiviai žvelgti į juos suprantant, dėkojant už tai, kad Kūrėjas atskleidė juos savo šviesa.
Iš tikrųjų tai ne kritimas, taip atskleidžiama dar viena, kita neištaisyta vieta, kurią man duoda ir taip suteikia galimybę ištaisyti bendrą indą.
Čia turiu tiksliai susijungti su savo draugais, ir taip kiekvienas iš mūsų atskleidžia asmenines, o paskui bendras būsenas, kai drauge jausime nuopuolius ir pakilimus, įvairiausius šuolius ir kartu juos taisysime.
Jausdami asmeninius ar bendrus nuopuolius, turime iš karto siekti centro, dešimtuko, ir būtinai mėginti laikytis kits už kito. Tik dar labiau susitelkę tarpusavyje, galėsime ištaisyti šiuos nuopuolius, šią tamsą, šiuos nesusipratimus.
Visi jie ištaisomi vienu vieninteliu judėjimų – į vienybę. Daugiau nieko! Tai gali būti įvairiausi nesusiderinimai, nepatogumai, rietenos, nesusipratimai, nutolimas vieni nuo kitų – asmeniniai ar bendri – nesvarbu kas. Visa tai kyla dėl to, kad mūsų vienybė nepakankama, ir todėl galime jas ištaisyti tik drauge susivieniję.
Vos tik imame siekti vienybės, mums tučtuojau reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis „suklijuotų“ mus, nes be Jo neįstengsime susivienyti, neturime kitų „klijų“, kurie sulipdytų mus vienas prie kito.
Pirmiausia mums reikia apriboti kiekvieno egoizmą, kad juo nesinaudotume, paskui kiekvieno egoizmui ekranas ir atspindėta Šviesa, nukreipta viena į kitą ir paskui į Kūrėją. Visa tai turime gauti iš aukščiau.
Kaip Kūrėjas atskleidžia mumyse dabar kitą mūsų sudužimo lygmenį, taip Jis turi jį ištaisyti. O mes turime tik tiksliai susieti tai su Juo. Kaip paprastai sugedusį daiktą nešame į taisyklą, kur jį sutaisys, suklijuos, ištaisys – toks ir yra mūsų darbas: nurodyti Meistrą, kuris visa tai atliks.
Kūrėjas nori, kad pripažintume Jame Meistrą iš didžiosios raidės.
#251262

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks mūsų taisymasis?

Perėjimas į kitą matavimą

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Komentarų nėra

Išeiti, kad grįžtum

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPastangų kiekis matuojamas „įėjimų“ ir „išėjimų“ (pakilimų ir kritimų) skaičiumi, apie tai sakoma: „Tora išeis iš Ciono“ (iš kritimų – „jėciot“). Kūrėjas mėto žmogų, o šis atkakliai grįžta prie darbo ir jį tęsia. Iš tų kritimų, „išėjimų“ susideda visas jo ėjimas pirmyn.
Juk kritimas reiškia, kad Kūrėjas pridėjo žmogui noro mėgautis ir numetė jį nuo kelio. O žmogus su tuo nauju egoistiniu noru vis dėlto grįžta į kelią, neturėdamas pasirinkimo, užmerkęs akis, „kaip pakinkytas jautis ir asilas su nešuliais“.
Taip jis galiausiai sukaupia pakankamą kiekį norų ir pastangų mokydamasis ir jungdamasis su grupe, kad pajaustų, kur esąs, su Kuo turįs reikalų, ir kaip galima įsijungti į šį procesą.
Jis ima įsisąmoninti, ką jam duoda egoizmas, nustūmimai nuo kelio, ir kaip jis, nepaisydamas visko, laikosi už mokymosi, grupės. Nors tai nėra paprastos būsenos, kai žmogus jaučiasi neturįs jausmų ir supratimo, tačiau jis pamažu susigrąžina sąmoningumą ir patiria naują įkvėpimą. O paskui vėl ateina širdies apsunkinimas.
Taip iš visų šitų „išėjimų“ išeina Tora. Žmogus ima suprasti, kad toks turi būti procesas, ir kad svarbiausia, likti susiliejus su Kūrėju, o tam reikia prilipti prie grupės.
Visas šis procesas detaliai aprašytas pasakojime apie Pesachą, išėjimą iš Egipto. Tora nepasakoja istorijos ar geografijos, tik tai, kaip žmogus praeina svarbius dvasinio vystymosi etapus: pereina iš noro mėgautis valdžios, pirminės egoistinės prigimties į kitą prigimtį, norą duoti. Tai reiškia tikrąjį gimimą su nauja savybe – dvasiniame pasaulyje.
Po to kelias jau neturi tokių kritinių atnaujinimų. Pats didžiausias perversmas – išėjimas iš egoistinio ketinimo į davimo ketinimą.
#223569

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį „Eime pas Faraoną“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulėti – kylant pakopomis

Kada baigsis tavo kritimai ir kilimai

Pesachas – taisymosi pradžios šventė

Komentarų nėra

Jausti Kūrėją ir savo viduje, ir išorėje

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daug kalbame apie kilimus ir kritimus. Kritimai – tai aš ir išorinis pasaulis, kilimas – aš Kūrėjuje, Kūrėjas manyje. Šios būsenos turi būti tolygios ar taip, kaip yra duodamos? Ar galima palengvinti šį kelią, ir ar tai priklauso nuo mūsų?
Atsakymas. Visuomet turime siekti, kad būtume tokios būsenos, kai jaučiame Kūrėją tiek savo išorėje, tiek viduje.
Visą pasaulį, įskaitant mane, užpildantis Kūrėjo jautimas, – tai pati tobuliausia būsena. O visos kitos Kūrėjo duodamos būsenos yra tam, kad dar labiau siektume Jį jausti savyje ir išorėje.
„Nėra nieko kito tik Jis“ reiškia būtent tokį Kūrėjo jautimą, kai be Jo iš tiesų nėra nieko kito. O kas gi aš? O aš tik tas, kuris konstatuoja faktą: „Taip, iš tiesų jaučiu, kad be Kūrėjo nėra nieko kito!“
Lieka tik šis taškas. Jis yra mūsų sielos centras. O visa kita – Kūrėjas.
Klausimas. Ar priklauso nuo mūsų, kad kuo ilgiau būtume pakilę, visą laiką su Kūrėju, Jame, o Jis mumyse?
Atsakymas. Be problemų. Organizuokite grupę taip, kad ji visąlaik tuo užsiimtų. Ir tuomet ji jus laikys.
#257090

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo glėbys

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Komentarų nėra

Kūrėjo apskaičiuotas judėjimas

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda būtinai turi būti grupėje, kitaip Kūrėjas jos neišgirs. Tai studijuojame iš dešimties sfirų struktūros, iš viso mūsų dvasinio darbo.
Kūrėjas – tai kėtėr (karūna), virš kurios yra vadinamasis „kuco šėl jud“ – aukščiausias kėtėr (aukščiausios sfiros) taškas. Ten yra kontaktas su Juo.
Tik po to, kai „pagaunu“ visus savo draugus, esu pasirengęs juos visus įjungti į save, viską jiems daryti, ko tik reikia, kad jie sutiktų susivienyti, esu pasirengęs būti pats žemiausias, pats mažiausias jų atžvilgiu – tokiu atveju galiu tikėtis, kad jie atsakys man tuo pačiu ir susiformuos grupė, kitaip tariant, struktūra, kurioje atsiskleis davimo savybė, Kūrėjas.
Šiame judėjime nesvarbu, kiek krisiu, nes eiti pirmyn be pertrūkio neįmanoma. Tai nuolatinis start-stop, kaip švytuoklė laikrodyje. Negalime praryti didžiulio egoizmo ir pakilti virš jo, vėl gauti didelį egoizmą ir pakilti virš jo. Mes galime dirbti su mili-, mikrosekundėmis. Tokiomis mikro dozėmis judame pirmyn.
Todėl tiek, kiek turime tarpusavio laidavimo (arvut), grupės palaikymo, tiek galime gauti iš Kūrėjo daugiau kritimų ir atitinkamai aukštai pakilti.
Mūsų kritimai ateina iš Kūrėjo. Jie visi iš anksto Jo apskaičiuoti, kad galėtume pakilti, beje, patys, sąmoningai. Jis neduoda mums tokių kritimų, kad sužlugtume nežinodami, kur suklupę.
Jie visuomet kaip santykiuose tarp mamos ir vaiko yra apskaičiuoti, tiksliai sugraduoti taip, kad galime šiek tiek susibūrę draugėn po kritimo, rasti savyje tam tikrų jėgų ir vėl imti kilti.
Tad nereikia galvoti, kad Kūrėjas nori mus sudaužyti. Jis nori tik šiek tiek mus nuleisti, kad pamatytume kitą mūsų iš anksto sudaužyto egoizmo lygmenį ir imtume jį kelti. Kaip semiame vandendį iš šulinio – dar šiek tiek ir dar keliame į viršį – taip dirbame.
Ir tai, kad neva netenkame aukštesnės pakopos – tai ne netektis, o būtent pirmoji pakilimo pakopa, kairioji dalis. Ėjimas pirmyn prasideda nuo kairiosios kojos, nuo blogo atskleidimo, kurį Kūrėjas iš anksto sukūrė. O po to būna kompensacija dešiniąja linija. Taip einame pirmyn.
Todėl Baal Sulamas sako, kad vos tik pabundame ryte, iš karto turime imtis darbo – vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. Būtent nuo šios akimirkos. Tai itin svarbu! Visąlaik laikau šią mintį savyje, ir tuomet pavyksta greitai ir lengvai.
#254251

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Pažadinti Kūrėją

Komentarų nėra

Naujos būsenos pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерTikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė

Komentarų nėra