Turime įsisąmoninti, kad nepasiekę tarpusavio laidavimo neįstengsime būtu susiję draugėn. O tarpusavio ryšys būtinas, kad sukurtume dvasinį kli, kuriame pajausime Šviesą, Kūrėją.
Todėl, nustatę save taip, tarsi gyventume tikėjimu aukščiau žinojimo, turime pagalvoti, kaip mums veikti, kad iš tikrųjų būtume davimo aukščiau gavimo pakopoje, tarytum jau esame dvasiniame pasaulyje, jaučiame dvasinius ryšius, davimo savybę bei palaikymą.
To neįmanoma pasiekti be tarpusavio palaikymo. Tai ir yra „arvut“ – tarpusavio laidavimo savybė.

#292949

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 6

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įjungti“ tarpusavio laidavimą

Laidavimo dėsnis

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Tikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Klausimas: Tyrimai rodo, kad nedidelė (nuo dešimties iki keturiasdešimties) žmonių grupė gali rasti tikras žinias, kai sprendžiami sudėtingi klausimai. Bet neverta aklai tikėti minios išmintimi, mat yra tokių klausimų, kuriems spręsti būtini specialistai.
Kokiu atveju sprendžiant problemas galima pasitelkti minios išmintį, o kokiu – kolektyvinį intelektą? Kodėl, kai pasikliaujama išmintimi, ji išveda į naują lygmenį? Ir vis dėlto jos nepakanka, reikia dar ir žinių?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kokius klausimus sprendi. Negali surinkti milijono žmonių, nieko nesuprantančių, sakykime, apie statybas, ir laukti, kad jie pastatytų daugiaaukštį pastatą. Jiems nieko neišeis. O jeigu subursi keletą specialistų, rezultatas bus teigiamas.
Todėl būtina konkrečiai pažvelgti į tai, kokį uždavinį nori išspręsti. Arba eini žinodamas, arba eini tikėjimu aukščiau žinojimo. Jei eini remdamasis žinojimu, turi surinkti specialistus. Jei priešais tave užduotis, kuri praktiškai yra mūsų nesuvokiamoje srityje, pavyzdžiui, susidoroti su koronavirusu, specialistai nepadės.
Matome, kad ši epidemijos forma vienu metu paliečia visus pasaulyje. Ji vis labiau valdo, išplisdama po visa planetą. Nemanau, kad galėsime kaip nors ją apriboti ,sustabdyti, užkirsti kelią.
Štai tada turėsime atkreipti dėmesį į minios išmintį. Kaip rasti sprendimą? O jis – labai paprastas. Jei daugybę žmonių subursime neuždarydami įstaigoje, kur būtų išnaudojamas jų protas ir žinios, o pamėginsime pakelti juos į aukštesnį nei dabartinis lygmenį (kad jie dirbtų vienybės labui), tai rezultatas bus – vienybė, jie pakils virš asmeninio egoizmo. Tuomet įstengs apibrėžti, kur slypi problema.

#273918

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du būdai priimti sprendimus

Kaip išminčiai priiminėjo sprendimus

Minties jėga ir problemų sprendimas

Malda – tai darbas širdyje, nes protas jam priešinasi, ir reikia eiti prieš jį. Kitaip tariant, prašau Kūrėjo to, kam priešinasi visa mano esybė, ir todėl kiekvienam maldai reikia ypatingo darbo širdyje, juk noriu eiti prieš savo protą, įrodinėjantį man visiškai priešingus dalykus.
Tačiau nenoriu suprasti protu, kad verta dirbti dėl Kūrėjo, noriu dirbti būtent tikėjimu aukščiau žinojimo.
Įdomu, kaip tai veikia, juk jaučiu, kad visa manyje tam priešinasi: nenoriu vienybės, mokytis, altruistinių veiksmų, platinimo, ryšio su draugais. Nenoriu pasitelkti jokių priemonių, kurios priartins mane prie Kūrėjo.
Ir šis vidinis priešinimasis kasdien vis akivaizdesnis, tačiau kaskart turiu elgtis priešingai. Matau tą nenorą viduje ir tiksliai įsivaizduoju, kur jis mano egoizme, bet iš išorės turiu daryti visiškai priešingai.
Niekas manęs į tai netraukia ir neįpareigoja, niekas neverčia, tačiau pats stengiuosi rasti jėgų tam, kad ką nors atlikčiau dėl davimo aukščiau savo proto. Būtent taip pereiname iš žinojimo į būseną „aukščiau žinojimo“, aukščiau noro. Tai ir yra perėjimas iš materialaus pasaulio į dvasinį. Visas dvasinis pasaulis sukurtas virš žinojimo, virš mano įprastinio noro.

#274374

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdyje slapta auganti malda

Vidinis darbas

Malda – pokalbis su Kūrėju

Klausimas: Jei paskolinau grupės, dešimtuko draugui 1000 dolerių, o jis man grąžino 1 dolerį, ar turėčiau laikyti, kad jis man grąžino visą 1000?
Atsakymas: Tu aiškiai matai, kad tai – 1 doleris, bet nori jį priimti kaip visą sumą, nes sieki pateisinti savo draugą ir pakilti tikėjime aukščiau žinojimo, juk tavo santykiai su juo – dvasiniai. Jei taip veiki, kitaip tariant, duodi draugui, tai kuri savyje davimo savybę – tikėjimą aukščiau žinojimo. Tu įgyji dvasinę savybę.
Klausimas: Vadinasi, neturiu klausti: „O kur likusi suma?“, nes man tiek svarbus ryšys su Kūrėju, o dešimtuko draugas – kaip šio ryšio įrankis, kad aš esu pasiruošęs paaukoti šiuos pinigus?
Atsakymas: Tu ne aukoji, o įgyji: gauni galimybę pakilti į dvasinį lygmenį per tikėjimą aukščiau žinojimo. Iš esmės, tu nereikalauji pinigų, nes manai, kad duodamas draugui, tu jau gavai. Žinoma, kalbame tik apie tokį atvejį, kai tarp jūsų egzistuoja dvasiniai santykiai.
Klausimas: O iš kur gauti jėgų taip elgtis su draugu? Kaip to pasiekiu?
Atsakymas: Pasieki, kai pajunti, kad būdamas su draugu tame pačiame dvasiniame kūne neduodi ir negauni, o visa tai – viena. Tuo, kad tu davei draugui, tu įnešei į jūsų bendrą dvasinį kūną didelę prasmę, naudą, indėlį. Esi labai laimingas, kad pajėgei tai padaryti.
Klausimas: Ar kartu aš nebijau būti apgautas? Juk kyla tokių minčių?
Atsakymas: Jei jūs iš tikrųjų esate dešimtuke, grupėje ir bandote kartu suvokti Kūrėją, pasiekti Jo lygmenį, tai galimybė duoti draugui įkvepia tave. Kas gali būti geriau?
#263472

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Tikėjimas aukščiau žinojimo: priimti draugo nuomonę

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Geras pavyzdys, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo, pateiktas Baal Šem Tovo mokinio Dovydo Lakeso pasakojime. Mokinys pasakoja, kad jie su mokytoju vakarieniavo vėlų šeštadienio vakarą, ir nė vienas neturėjo nė cento kišenėje, nes buvo labai neturtingi.
Staiga mokytojas jam pasakė: „Dovydai, duok man pinigų midui nusipirkti“. Mokinys įkišo ranką į kišenę, ištraukė auksinę monetą ir atidavė ją. Kaip gi tai įmanoma, jei mokinys aiškiai žinojo, kad jo kišenė – tuščia? Kadangi aukštesnysis liepė duoti jam pinigų, jis nedvejodamas įlindo į kišenę ir ištraukė monetą. Ir tai ne pasaka, o tikra istorija.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Mokinys žinojo, kad kišenėje nieko nėra, bet kai dvasinis mokytojas pasakė jam ištraukti pinigą iš kišenės, tai jis neabejojo, kad ten turi būti tai, ką įvardijo mokytojas, juk tai – kita tikrovės pakopa. Todėl mokinys įkišo ranką į kišenę ir ištraukė monetą.
Mes negalime vertinti dvasinio pasaulio, stovėdami ant šio pasaulio pakopos, arba vertinti šio pasaulio iš Aukštesniojo pasaulio lygmens. Tai lygiai tas pats, kaip su mažais vaikais: jei nori suprasti, kodėl mažylis verkia, turi nusileisti į jo lygį ir jo būseną. Tada sužinosi, ką jis jaučia, ką mato ir kodėl verkia. Negalime iš savo lygmens aukštumų suprasti priežasties, matome tik pasekmes.
Kabalos mokslas moko, kaip įsikūnyti į aukštesniojo būseną ir sugebėti atskleisti jį, suprasti ir pajausti, iš kur gauname tuos įsakymus, kuriais esame valdomi.
Štai ir dabar, kai aš kalbu jums apie šią auksinę monetą, apie dvasinę būseną, kurią mums teks atskleisti, ar galėsite jūs eiti paskui mokytoją aukščiau žinojimo ir ištraukti auksinį iš kišenės?
Aš jums sakau, kad jūs esate išsitaisymo pabaigoje – tai tikra būsena, sukurta jau pasaulio kūrimo pradžioje, ir tik jūs jos nejaučiate! O iš tikrųjų mūsų būsena tobula, ir todėl įkišk ranką į kišenę ir ištrauk galutinį išsitaisymą!
Mokytojas kabaloje – tai dvasinio kelio vedlys, ir paskui jį reikia eiti užmerktomis akimis.
#263665

Iš 2020 m. balandžio 23 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Du ryšio su dvasiniu pasauliu šaltiniai

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Klausimas: Jei aš matau, kad neturiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, ką turiu daryti?
Atsakymas: Prašyti, kad turėtum jėgų.
Komentaras: Taip, bet ne visada gaunu atsakymą. Juk tai – taip pat sistema.
Atsakymas: Nesvarbu. Visą laiką prašyti.
Klausimas: Išnagrinėkime konkrečią situaciją: draugas atneša man voką, kuriame vietoj 1000 dolerių įdėta vienas. Ką man daryti? Prašyti, kad man grąžintų 999 dolerius? Ar kitaip?
Atsakymas: Tai – tavo reikalas.
Klausimas: Aišku, jei aš paprašysiu Kūrėjo ir gausiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, tada viskas pagal planą. O jei ne?
Atsakymas: Kol negausi atsakymo iš Kūrėjo, nieko nebus.
Klausimas: Vadinasi, viskas veikia taip: kol Kūrėjas nesuteiks man jėgų, tol aš negalėsiu to priimti?
Atsakymas: O kas tau grąžino vieną dolerį?
Klausimas: Jei nėra nieko išskyrus Jį, tai – Kūrėjas. Vadinasi, iš esmės, šis žaidimas su Kūrėju? Bet juk tai dar reikia pamatyti.
Atsakymas: Jei pamatysi, dings visas efektas. Pamatyti – tai jau žinojimas, o ne tikėjimas aukščiau žinojimo.
Klausimas: Iš tikrųjų, tai jau tikėjimas žinojime. Kitaip tariant, aš tyčia nenoriu to matyti?
Atsakymas: Žinoma.
Komentaras: Taip, bet mes juk neužsiimame tokiais pratimais.
Atsakymas: Kiekvienas tiek, kiek jam yra suteikiama iš aukščiau.
Klausimas: Labai sunku dienos bėgyje atrasti, kad turi tokių galimybių. Aš paėmiau konkretų pavyzdį, kuris daugmaž aiškus. Bet kai tu esi pamokoje, ten nėra panašių situacijų. Po mokslų tu eini į darbą. Kur ieškoti tokių pratimų?
Atsakymas: Labai svarbus platinimas. Jei žmogus platina šias žinias bet kokiame lygyje, tai sutampa su jo dvasiniu darbu. Juo pasirūpins Kūrėjas.
Svarbiausia – kad žmogus platina Kūrėjo vardą pasaulyje, tikrą požiūrį į Jį.
Klausimas: Kaip tai susiję su mano dvasine būsena? Sakykime, kad po poros valandų aš skaitysiu paskaitą. Žinoma, aš papasakosiu studentams, kas yra Kūrėjas, norų vystymosi istoriją ir t.t.
Atsakymas: Jei tu jiems pasakoji iš visos širdies, kad skleistum Kūrėjo vardą pasaulyje, tai sutampa su tavo asmeniniu dvasiniu darbu. O juo pasirūpins Kūrėjas. Tu pasirūpinsi Juo, o Jis – tavimi.
#263534

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas: Ar galima tikėjimu aukščiau žinojimo pavadinti draugo nuomonės priėmimą, nors ji ir priešinga tavajai? Jei taip, kaip tai atlikti neatsisakant savosios?
Atsakymas: „Tikėjimas aukščiau žinojimo“ reiškia nepaisyti savo nuomonės, kai priimu draugo nuomonę ir ja vadovaujuosi 100%. Mėginu atlikti taip, kad jo nuomonė, nors ir priešinga manajai, taptų mano. Tai reikia patirti pačiam, ir pamažu suprasite, kas tai.
„Tikėjimas aukščiau žinojimo“ – tai dvasinės pasaulėžiūros sistema, kai imate matyti dvasinį pasaulį aukščiau mūsų pasaulio ir per jį. Tai nėra paprasta. Reikia išeikvoti daug laiko ir pastangų, kol imsite taip viską suvokti.
Tai visiškai kita pasaulėdaros sistema, tarsi turėtumėte visai kitą protą, kitus jausmus ir mintis.
#266309

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Visas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo