Klausimas: Ar visuomet turime kelti sau principo „Nėra nieko kito, tik Jis“ svarbą?
Atsakymas: Jeigu draugai grupėje galvos apie tai, kad niekas iš jų nepamirštų apibrėžti Kūrėją kaip savo būsenų pirminę priežastį, tada taip tikrai padėsime vieni kitiems.
Šis etapas vadinasi „laidavimu“ ir prasideda nuo to, kad tiesiog mechaniškai norime padėti vieni kitiems išlaikyti savyje mintį, kad „Nėra nieko kito tik Jis“. Taip kiekvienas iš mūsų galvoja apie kitą.
Kai visi drauge taip galvojame vieni apie kitus, „įjungiame“ tarpusavio laidavimą ir jis veikia. Tokiu atveju kiekvienas grupės narys dažniau prisimena, kad Kūrėjas yra jo minčių ir jausmų šaltinis, ir jie ima susidėti, susijungia tarpusavyje į vieną tinklą.
Nuolatos padėdami draugams prisiminti, kad esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus ir pasijungę prie Kūrėjo, stengiamės apibrėžti Kūrėją kaip mūsų bendrą šaltinį. Ir tuomet kiekvienas iš mūsų susijungia su kitais taip, kad per kiekvieną pereina signalas iš Kūrėjo visiems kitiems. Tai jau kitas ryšio lygmuo.
#243008

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis