Klausimas: Dauguma žmonių vaikystėje klausia „Kas aš? Kodėl aš? Kas aplink mane?“ – neranda atsakymo ir pamiršta šiuos klausimus. Bet praėjus tam tikram laikui jie vėl kyla mums su didesne jėga.
Ir tuomet žmogus ima ieškoti, pats nežinodamas ko. Jis ryja informaciją internete. Bet kad ir kiek skaitytų, bet kokia informacija palieka jam vis didesnį alkį. Ko jis ieško?
Atsakymas: Iš principo mus visuomet traukia tik viena – gyvenimo šaltinis. Iš ten išėjome ir ten turime grįžti. Tame kelyje turime mažą kilpą, kur užsukome – šį pasaulį. Aplankėme šį pasaulį ir greitai jį paliksime. Todėl mums įdomu, iš kur mes ir kur einame.
Šiame pasaulyje nematome pernelyg daug džiaugsmo. Ir todėl kyla didelis klausimas: „Kas iki jo ir kas po jo?“
Žmogus ieško, ir jeigu jam pavyks (o mūsų laikais sekasi daugumai) – ras kabalos mokslą.

#278032

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti gyvenimo prasmę

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Klausimas: Moralinių normų šaltiniais gali būti papročiai, tradicijos, visuomenės nuomonė, tokie autoritetai, kaip Buda ar Sokratas ir, galiausiai, pats žmogus. Jis pats irgi gali apibrėžti tam tikras moralės normas, gautas iš visuomenės. Jūsų nuomone, ar svarbu iš kur kilo vienas ar kitas moralinis elgesys?
Atsakymas: Esmė ta, kad egzistuojame tam tikroje jėgų sistemoje. Neapibrėžiame egoistinių savybių kiekvieno individumo viduje, todėl negalime užsakyti ir apibrėžti santykių tarp mūsų. Bėgant laikui jie keičiasi mums vystantis.
Todėl mūsų moralė remiasi tomis sąlygomis, kuriomis esame priversti egzistuoti. Ji – mūsų istorinės raidos pasekmė.
Klausimas: O kas yra jos šaltinis? Iš kur kyla žmogaus moraliniai principai?
Atsakymas: Jie kyla iš jo egoizmo, kai žmogus supranta, kad taip nevalia, kad reikia gyventi kitaip. Geriau taip, o ne kitaip, ir pan. Egoizmas komanduoja mums, ir apibrėžia mūsų moralę.

#274189

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsirado moralė?

Kabala, moralė ir etika

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Klausimas: Ar visuomet turime kelti sau principo „Nėra nieko kito, tik Jis“ svarbą?
Atsakymas: Jeigu draugai grupėje galvos apie tai, kad niekas iš jų nepamirštų apibrėžti Kūrėją kaip savo būsenų pirminę priežastį, tada taip tikrai padėsime vieni kitiems.
Šis etapas vadinasi „laidavimu“ ir prasideda nuo to, kad tiesiog mechaniškai norime padėti vieni kitiems išlaikyti savyje mintį, kad „Nėra nieko kito tik Jis“. Taip kiekvienas iš mūsų galvoja apie kitą.
Kai visi drauge taip galvojame vieni apie kitus, „įjungiame“ tarpusavio laidavimą ir jis veikia. Tokiu atveju kiekvienas grupės narys dažniau prisimena, kad Kūrėjas yra jo minčių ir jausmų šaltinis, ir jie ima susidėti, susijungia tarpusavyje į vieną tinklą.
Nuolatos padėdami draugams prisiminti, kad esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus ir pasijungę prie Kūrėjo, stengiamės apibrėžti Kūrėją kaip mūsų bendrą šaltinį. Ir tuomet kiekvienas iš mūsų susijungia su kitais taip, kad per kiekvieną pereina signalas iš Kūrėjo visiems kitiems. Tai jau kitas ryšio lygmuo.
#243008

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Klausimas. Kaip laimės pojūtis susijęs su „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Kai imame jausti, kad be Kūrėjo nėra nieko, tuomet ir pajaučiame tikrąją laimę. Juk jaučiamės esą jos Šaltinyje, ir todėl visos problemos išnyksta.
Mes tampame savo būties šeimininkai per visus amžius per visas būsenas. Taip „nėra nieko kito, tik Jis“ atveda žmogų prie Absoliuto suvokimo.
#258823

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kas ten, už laimės viršūnės?

Į laimę vienu šuoliu

Klausimas. Kad noru užsikabinčiau už Kūrėjo, reikia netgi egoistiškai įsivaizduoti Jį kaip geriausią malonumo šaltinį ir visų problemų sprendimą?
Atsakymas. Jums reikia Jį įsivaizduoti kaip vienintelį šaltinį. Netgi tai, apie ką dabar galvojate, sprendžiate, jaučiatės egzistuojantis – viskas išeina iš Kūrėjo.
Klausimas. O blogi dalykai (žudymai, karai) irgi išeina iš Kūrėjo?
Atsakymas. Absoliučiai viskas! O kad mums atrodo, jog šitai kokie nors pikti, kenksmingi, siaubingi veiksmai, tai tik dėl to, kad neištaisėme to, kaip matome šiuos veiksmus.
Jei imsime juos vertingi kitaip – davimo savybėje, tai išvysime juos kaip duodančius, gerus.
#257575

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Visų būsenų šaltinis

Kūrėjas – visko šaltinis

Klausimas. Koks kabalos mokymosi tikslas?
Atsakymas. Baal Sulamas grynai kabalistiškai apibrėžia kabalos mokymosi tikslą: Kūrėjo atskleidimas mūsų pasaulyje. Kiekvienos pamokos tikslas priklauso nuo studijuojamos medžiagos. Pati medžiaga nuteikia žmogų priartėti prie Kūrėjo, nukreipti save į tikslą. Kaip prieš grojimą derinamas muzikos instrumentas, taip ir žmogus turi sufokusuoti save, kad suvoktų Kūrėją.
Klausimas. Tai labiau priklauso nuo pačio žmogaus, ar nuo to, apie ką kalbama vienoje ar kitoje knygoje? Ar yra kabalistinėse knygose kažkokia stebuklinga jėga?
Atsakymas. Yra stebuklinga jėga, bet stebuklingi ne knygos puslapiai ar raidės, o teksto poveikis žmogui. Esmė ta, kad kabalistai, rašydami knygas, išreikšdavo savo vidinius pasiekimus. Kalbama apie žmones, kurie jautė Aukštesnįjį pasaulį / Kūrėją, ir viskas, ką jie išdėstė popieriuje, susiję su jų dvasiniais pasiekimais. Todėl, kai mes skaitome jų tekstus, norime to ar nenorime, jie mus veikia. Tiksliau, mus pradeda veikti Šviesa, ir Ji palaipsniui keičia mus.
Komentaras. Bet kai aš skaitau kokį dramatišką pasakojimą, jis irgi veikia mane, net pradedu verkti ar juoktis.
Atsakymas. Taip. Bet jis tave veikia grynai psichologiškai. O čia tu gali skaityti nieko nesuprasdamas, bet tekstas vis tiek veikia tave, ir tu pradedi palaipsniui jausti, kad tavyje kažkas darosi. Tu jauti, kad šiame tekste ir tavyje egzistuoja kažkokios vidinės jėgos, vidinės „povandeninės srovės“, kurios tave kažkur traukia, derina ypatingu būdu tavo mintis ir jausmus. Tu staiga tampi truputį kitoks, galbūt įvairiapusiškesnis, tikslingesnis. Būtent taip pasireiškia kabalistinių šaltinių poveikis žmogui.
#244616

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Kabalistinių knygų efektas

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Klausimas. Iš kokios medžiagos sudaryta mintis?
Atsakymas. Iš jėgos. Mes, žinoma, galime matyti minčių poveikį oscilogramose ir pan., tačiau tai ne mintis, o jos sužadinamų procesų pasekmė.
Pati mintis visiškai nemateriali. Tai aukštesnioji jėga – teigiama, neigiama, bet tai aukštesnioji jėga. Išeidama iš Kūrėjo, ji pereina per visus penkis pasaulius ir įsivelka į mus. Ir blogos, ir geros mintys kyla mumyse tik iš aukštesniojo šaltinio.
Klausimas. Ar gyvūnai mąsto?
Atsakymas. Žinoma, kad mąsto. Negyvoji gamta, augalija, gyvūnija irgi paklūsta toms pačios taisyklėms, tik savo lygmenyse.
Mes egzistuojame bendroje erdvėje, kur niekas nepradingsta, viskas bendrai juda tik į nubrėžtą tikslą: būti visiškai susijusiems viename, idealiame, integraliame paveiksle.
#246146

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga, I dalis

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Ar mes atsakingi už savo mintis?

Klausimas. Jei malonumas – tai Šviesos atmaina, o vienintelis Šviesos šaltinis – Kūrėjas, kaip tada malonumo gavimas gali atitrūkti nuo Šaltinio?
Atsakymas. Tai taip ir vadinasi: „Malonumas, atitrūkęs nuo Šaltinio“, kitaip tariant, malonumas ne duodant, bet gaunant. Mūsų pasaulyje visi malonumai tokie.
Klausimas. Kitaip tariant, jei tai malonumas duodant, tai jis neatitrūkęs nuo Šaltinio, o su juo susijęs? Ir tuomet visi pasaldinimai nusileidžia iš ten?
Atsakymas. Taip. Maistas, seksas, šeima, turtas, garbė, žinios – visa tai mūsų pasaulio malonumai, kuriuos gauname atitrūkę nuo Kūrėjo. Todėl jie visi praeinantys, nepasilieka, negali būti amžini, ir visi jie – su bloga pabaiga.
#245960

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Dvasiniai ir materialieji norai

Kam Kūrėjui malonumas?

Tiesa atsiskleis tuo, kad tas, kuris gailisi pats pareikš apie savo jausmus. Ir nėra būtinybės kitaip pareikšti, ir negalima paslėpti ir sulaikyti savo gailėjimosi. Bet jaučiu, kad jūs visi šiandieną pakeičiate rytdiena, ir vietoj „dabar“ sakote „paskui“.
Ir to niekaip neišgydysi, tik reikia stengtis įsisąmoninti šią baisią painiavą ir suprasti, kad išsigelbėjimas ateina iš Kūrėjo, tik jeigu mums reikia šiandien, o kas gali laukti rytojaus, tas savo klaidą supras tik besibaigiant savo metams.
Baal Sulamas 13 laiškas
Jokiu būdu negalima iki rytdienos atidėti jokių pojūčių, minčių, apibrėžimų, norų. Reikia juos apibendrinti, nukreipti į Kūrėją, susieti su Juo.
Tarkime, dabar mano galvoje sukasi visokios mintys, ir visas jas turiu susieti su Kūrėju, prilipdyti prie Jo, suprantant, kad Jis jų šaltinis ir jausmuose, ir prote.
Jei visąlaik būsiu su Juo susijęs, tai pamažu tarp manęs ir Kūrėjo ims atsirasti teisinga ryšio sistema. Iš pradžių Kūrėjas atsiskleidžia kaip visko, kas vyksta su manimi, manyje ir supančiame pasaulyje pirminis šaltinis. O paskui matau, kad nėra jokio supančio pasaulio, visa tai – ką Jis kuria aplink mane mano pojūčiuose ir tarsi yra mano pojūčių projektorius.
Svarbiausia, mėginti nuolatos susieti save su Kūrėju, kaip su visų mano pojūčių pirminiu šaltiniu. Todėl Baal Sulamas rašo, kad tas, kas tai palieka, taps protingesnis bėgant metams, t.y. neaišku, kada.
Jei žmogus to vengia, tai jį atstumia nuo dvasinio darbo, ir pats jis jau negali grįžti atgal. O kai ateis kitas jo gyvenimo ratas, o tai kaip Žemės orbita aplink saulę, tai iš tikrųjų gali praeiti metai.
#243117

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa ims staiga pati skleistis

Prašyti ateičiai

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Klausimas. Ką reiškia galvoti ir mąstyti? Turiu tiesiog sėdėti ir galvoti, kad noriu pasiekti dvasinį pasaulį? Ar omenyje turimi mano veiksmai draugų atžvilgiu?
Atsakymas. Veiksmas – labai paprastas: visos mano mintys ir jausmai turi turėti vieną pagrindą – Kūrėją. Jis duoda pradžią, suteikia gyvastį ir įdeda į mane tai, ką galvoju ir jaučiu. Kad ir kas su manimi nutiktų, kad ir kas manyje atsiskleistų – viską daro Kūrėjas.
Todėl pageidautina nuolatos išlaikyti mintį, kad „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir jeigu veržiuosi prie draugų tokių pačių minčių bei jausmų, ir stengiuosi sujungti visas mūsų širdis ir protą, tai tuomet mes suvienijame visas mūsų pastangas tarpusavyje ir išeina didžiulė bendra pastanga, viena didelė širdis, viena didelė galva, kur norime pajausti Kūrėją kaip Šaltinį, kaip mūsų jausmų ir proto pirminę priežastį.
Jeigu taip atkakliai reikalaujame, kad Jis atsiskleistų mums kaip mūsų minčių ir jausmų priežastis, tai labai greitai prieiname būseną, kai pasitelkęs Šviesą Kūrėjas ima atsiskleisti mumyse.
#242802

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.