Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad vienas reikalauju jausti „Nėra nieko kito tik Jis“ ir to, kad su draugais reikalaujame išvien?
Atsakymas. Pats vienas reikalauju iš Kūrėjo pajausti Jį kaip savo pirminį šaltinį, kaip „Nėra nieko kito tik Jis“, ir nuolatos, kas minutę grįžtu prie to.
Vos tik užmezgu kokį nors kontaktą su Kūrėju ir sakau: „Tai Jis išreiškia savo pojūtį, savo mintį manyje“ – priimu šį pojūtį ir mintį kaip savo. Bet tą pačią sekundę, vos tik tai įsisąmoninau ir „priskyriau“ sau, iškart nutrūksta ryšys su Kūrėju ir ateina kita akimirka.
Todėl kiekvieną kitą akimirką turiu daryti tą patį. Ir taip nuolatos kreiptis į Kūrėją, kad vėl pasiekčiau būseną, kai Jis visuomet ir visur yra pirminis šaltinis.
O jeigu tai atlieku ir per grupę, tai mano pastangos šiek tiek kitokios. Jos susiję su bendro kli (indo) kūrimu, kuriame norime rasti Kūrėją, kad Jis atsiskleistų mums ir mes iš tikrųjų galėtume suvokti Jo didybę.
Tačiau Jo didybę atskleidžiame virš savo priešingumo. Kiek jaučiamės tolimi vieni nuo kitų, kiek susiduriame su įvairiausiais nesutarimais ir tarpusavio problemomis, tiek atsiskleidus Kūrėjui jaučiame Jo didybę, Jo kilnumą virš šių problemų.
#242805

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Artimas ryšys su Kūrėju

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>