2024-10-25
Klausimas: Kokio malonumo prašome kildami pas Kūrėją?
Atsakymas: Prašome, kad Kūrėjas užpildytų mus Šviesa, kuri ištaisytų mus, priartintų prie Kūrėjo tiek, kad pasijaustume esą įjungti į Jį ir, remdamiesi mūsų ryšiu su Kūrėju, priliptume prie Jo ir jaustume tai, ką jaučia Jis.
Klausimas: Kaip galima pajausti, ką jaučia Jis?
Atsakymas: Prašykite. Kaip Jis tai padarys, negalime žinoti. Vėliau galbūt sužinosime, bet dabar kol kas prašykite.
Klausimas: Bet ar kabalistas iš tiesų įsijungia į Kūrėją ir jaučia Jo nuotaiką, Jo pojūčius?
Atsakymas: Taip.
#335877
Iš 2024 m. spalio 15 d. pamokos pagal Rabašo užrašus
Daugiau šia tema skaitykite:
Užmegzti ryšį su Kūrėju
Kaip priartėti prie Kūrėjo
Prašyti Kūrėjo pagalbos
2023-04-10
Komentaras: Pradėjęs studijuoti kabalą žmogus dažniausiai ima ignoruoti tai, kas yra materialiame pasaulyje. Jis tarsi atsiriboja, nenori būti susijęs su šiuo pasauliu. Sakytum, kad atskleidė ką nors naujo, o galiausiai išeina priešingai…
Atsakymas: Galiausiai žmoguje atsiskleidžia didesnis egoizmas, nes jis turi pakilti į kitą pakopą. Bet žmogus tam priešinasi, nedirba su augančiu ego, lieka jame. Todėl materialus pasaulis ima traukti vis labiau, ir žmogus vėl pasineria į naują egoizmą.
Įvairiausi ankstesni pomėgiai, prisipildymai, malonumai, pasiekimai staiga ima atrodyti malonesni nei kadaise. Anksčiau žmogus jų atsisakydavo, o dabar vėl jį traukią, nes egoizmas tikslingai išaugo, kad žmogus virš jo pakiltų! Bet jis to nedaro, ir lieka egoizme.
Klausimas: Ir tai praeina kiekvienas?
Atsakymas: Žinoma! Paprastai 90% studijuojančių kabalą žmonių ties tuo susikerta ir vėl grįžta į tą gyvenimą, į tą išaugusį egoizmą. Pridėjo sau šiek tiek egoizmo studijuodami kabalą, neįstengė pakilti ir vėl ėmėsi pasaulietinių reikalų: kas paveikslų piešti, kas panyra į verslą, kas dar kuo užsiima.
O jeigu žmogus rimtai įsijungtų į grupę, tai pakiltų virš ego ir eitų toliau. Štai šioje kryžkelėje ir keliauja žemyn.
#311138
Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Ko tikėtis iš kabalos?“
2023-04-9
Klausimas: Kaip naudotis savo egoizmu, kad ne jis valdytų tave, o tu jį?
Atsakymas: Pasakyta, kad Kūrėjas sukūrė viską labai paprastai, o žmogus susipainiojo ir viską sau apsunkino.
Tai mes viską darome, mums tai tampa nesuprantama, nes nuolatos norime išsipainioti, eiti netiesiu keliu.
Noras-malonumas, noras-malonumas – viskas itin paprasta, daugiau gamtoje nieko nėra! O mes imame sukti, išgalvoti, kaip galima be to ar vietoj to ir pan., ir galiausiai apvagiame save. Apvogdami save ir nuolatos susidurdami su problemomis iš esmės ir prisidarome sunkumų.
Gamta sukurta pagal paprasto egoizmo principą – mes tokios pat būtybės kaip gyvūnai. Tačiau mūsų egoizmas susijęs dar su tuo, kad mokomės iš kitų, kuo mėgautis. Ir čia sunkumas.
Jeigu veikčiau vien pagal savo poreikius, man būtų labai paprasta, ramiai dirbčiau ties tuo, kaip gauti maksimalų malonumą minimaliai stengiantis. Tai paprasta egoistinio pripildymo formulė. Taip sudaryta visa gamta. Tokiu atveju neturėčiau jokių problemų.
Tačiau kuomet vietoj viso to imu jausti kitų poreikius, nesutampančius su mano, ir stengiuosi juos paversti savais, čia jau kyla problema, nes nesu sukurtas, kad gaučiau kitų pripildymą. Todėl ir paniojuosi.
#311115
Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip išnaudoti kitus žmones?“
Daugiau šia tema skaitykite:
Su kokiais norais dirbame?
Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?
Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?
2023-03-4
Ateityje žmogus gyvens tik tam, kad pasiektų dvasinį pasaulį, dvasinį gyvenimą, kurį atskleis čia ir dabar.
Dėl viso kito neverta gyventi. Kokia tokio egzistavimo prasmė? Pagalvokite, kiek žmogus kenčia, kad gautų malonumą šiame pasaulyje?
Suveskite balansą ir pasakykite, ar verta gyventi, kai kiekvieną minutę kovoji dėl patogaus buvimo, visa tai pergyveni, per dieną gauni vos kelias akimirkas įkvėpimo, malonumo, o visą kitą laiką švaistai tam, kad kaip nors išvengtum kančių.
Ar verta taip gyventi? Tai juk visiškai neracionalu! Iš šalies pažvelkite į mūsų pasaulį, į mūsų būtį – knibžda kruta aštuoni milijardai žmogiukų, kurie vis dėlto turi protą. Bet ką jie daro su savo protu, su savo prigimtimi, kabindamiesi už šio baisaus gyvenimo, jei tai galima pavadinti gyvenimu!
Tad, kai žmogui ims pamažu vertis akys, jis atliks išskaičiavimą ir pareikš: „Toks egzistavimas visiškai neturi prasmės. Čionai mane išlaiko vien mirties baimė. Bet prarysiu tabletę ir liausiuos bijojęs, tik duokite ją man.“
O kokia prasmė? Nejau rytoj bus geriau nei šiandien?! O priešakyje dar senatvė, dar didesnė kankynė – kai vienas, paliktas, niekam nereikalingas pamažu merdėsi šaltuose senelių namuose.
Todėl žmonės, kurie atliks teisingą išskaičiavimą su šiuo pasauliu, gyvens tik dėl to, kad pasiektų Aukštesnįjį pasaulį.
#306561
Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip išsaugoti meilę“
Daugiau šia tema skaitykite:
Vienintelė vertybė gyvenime
Atskleisti gyvenimo prasmę
Noras suprasti prasmę
2021-03-9
Klausimas: Meilės jausmo negalime priskirti negyvajam, augaliniam, gyvūniniam lygmenims, nes ten nėra laisvo pasirinkimo. Objektų sąveika šiuose lygmenyse sąlygojama genų, dėsnių, instinktų. Tik ten, kur yra pasirinkimo laisvė ir galimybė pakilti aukščiau egoistinės prigimties, galima kalbėti apie meilę.
Kalbant apie dievišką ar absoliučią, nesavanaudišką meilę, omenyje turima meilė davimo savybei, tai reiškia visą laiką būti šioje savybėje. Kitaip tariant, galima sakyti, kad meilė – tai mylėti davimo savybę?
Atsakymas: Taip. Tuomet taip elgiesi su kitu, kad joks jo priešingas poveikis tau negali sutrukdyti jo mylėti.
Klausimas: O davimo savybė yra manyje ar jame?
Atsakymas: Tavyje. Kitas čia niekuo dėtas.
Klausimas: Kaip nuspręsti, ar žmogaus meilė egoistinė ar altruistinė?
Atsakymas: To neįmanoma nustatyti. Tam reikia išsiaiškinti: tave myli dėl pinigų ar nesavanaudiškai. Kieno atžvilgiu nesavanaudiškai?
Kabaloje nėra tokios sąvokos „meilė“. Meilė apibrėžiama kaip malonumas. Vadinamoji meilė artimui, Kūrėjui, sau, egoistinė ar altruistinė meilė matuojama pagal tai, kaip panaudojame savo egoizmą – dėl savęs ar dėl kito. Todėl atsiribojame nuo sąvokos „meilė“.
Net minint „pamilk artimą kaip save“ turima omenyje: kaip egoistiškai elgiesi su savimi, lygiai taip turi elgtis su kitais. Kitaip sakant, kaip pripildai save, taip turi užpildyti kitą.
#275151
Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“
Daugiau šia tema skaitykite:
Paleisti meilės mechanizmą
Pakilti į absoliučią meilę
Ar yra meilė?
2021-02-2
Kūrinys turi atlikti keletą veiksmų, kad realizuotų kūrimo sumanymą, priartėtų prie Kūrėjo, Jį atskleistų ir būtų drauge su Juo sutardamas, susiliejęs.
Pirmas – įsisąmoninti, kad egzistavimas paprastame egoizme, kai iš Kūrėjo gauname tik ką nors mažo, žemiško, riboja mus. Tai menki malonumai iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, žinių. Ir viskas.
Dėl žmogaus, visuomeninės evoliucijos pasiekėme būseną, kai šie pripildymai mūsų jau nebetenkina. Ir tuomet imame ilgėti ko nors didesnio, siekiame įsisąmoninti, dėl ko esame sukurti.
Būtent tada, kai negalime daugiau prisipildyti ir mėgautis žemiškais egoistiniais malonumais, pradedame klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė? Dėl ko egzistuoju?“ Mūsų laikais dauguma žmonių kelia šiuos klausimus. Tad dabar tokia paplitusi depresija.
Tačiau iš principo, tai verčia mus susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę ir suprasti, kad ji neapsiriboja vien mėgavimusi gyvenime. Yra šis tas daugiau.
Tas noras kam nors didesniam kyla mums po to, kai pereiname visus raidos periodus mūsų pasaulyje ir priartėjame prie savo žemiškojo vystymosi pabaigos.
#275899
Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“
Daugiau šia tema skaitykite:
Kaip gimsta dvasinis gyvenimas
Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link
Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?
2021-02-1
Žmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.
#275851
Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“
Daugiau šia tema skaitykite:
Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas
Mėgautis meile kitiems
Mėgautis vienybe
2021-01-28
Klausimas: Kada žmogus patiria didesnį džiaugsmą: jausdamas praeities, dabarties ar ateities malonumus?
Atsakymas: Iš principo praeities malonumai, kad ir kokie jie būtų, visuomet riboti, nes liko praeityje. Tie jausmai sutelkti, suformuoti, išreikšti tam tikrais tiksliais pojūčiais.
Dabartiniai pojūčiai gali būti itin džiaugsmingi, bet žmogus šiuo metu patiria juos, ir negali tinkamai įvertinti, juk jie teikia malonumą, kontroliuoja jį, užvaldo.
O tie džiaugsmai, kuriuos žmogus gali patirti ateityje, praktiškai neribojami. Būtų gerai, kad žmogus siektų būsimų džiaugsmingų būsenų.
Klausimas: Kitaip tariant, pats didžiausias džiaugsmas – dėl būsimo malonumo, pasitenkinimo būsenos?
Atsakymas: Taip. Nes jis priešakyje, ir niekuo neribojamas.
#275955
Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“
Daugiau šia tema skaitykite:
Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas
Laimingo gyvenimo patentas
Kad rūpesčiai virstų džiaugsmu
2021-01-26
Klausimas: Viena iš mūsų teigiamų emocijų – džiaugsmas. Pasitenkinimas suvalgius sumuštinį, bičiuliaujantis su draugais, laimėjus medalį olimpiadoje ir t. t. vienu žodžiu įvardijamas kaip džiaugsmas. Kas džiugina kabalistą?
Atsakymas: Kabalistas džiaugiasi, kai gali prilygti Kūrėjui per tai, kad per žmones teigiamai Jį veikia, atlieka gerą veiksmą.
Paprastai tai atliekama šitaip: kuo labiau žmonės susijungia tarpusavyje, tuo didesnė galimybė gauti Šviesą, aukštesnįjį jautimą, atskleisti Kūrėją tarpusavio vienybėje. Ir tuomet jiems kyla džiaugsmas, nes savo ryšyje jaučia Kūrėją, jaučia, kaip tuomet teikia malonumą ir džiugina Jį.
Kitaip tariant, kabalisto džiaugsmas kyla iš to, kad jis džiugina Kūrėją.
Kūrėjas – tai aukštesnioji teigiama gamtos jėga, kuriai iš principo nieko iš mūsų nereikia. Tai mes taip jaučiame, kad ji džiaugiasi. Tiesiog vienijamės tam, kad suteiktume tai jėgai galimybę mus užpildyti.
#275791
Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“
Daugiau šia tema skaitykite:
Būdas pradžiuginti Kūrėją
Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“?
Kas suteikia malonumą Kūrėjui?
2020-10-8
Komentaras: Materialiame pasaulyje egzistuoja daugybė norų, poreikių, dėl kurių reikia nuolat ieškoti malonumų. Dvasiniame pasaulyje, priešingai, yra nuolatinė gausa ir tau nereikia ieškoti, ko tau trūksta.
Atsakymas: Taip. Kad suteiktume Kūrėjui malonumą, man reikia nuolatos norėti gauti iš Jo.
Klausimas: Vadinasi, šiame pasaulyje mes visą laiką ieškome malonumų, o dvasiniame pasaulyje jų begalės, bet nėra norų. Kur juos paimti?
Atsakymas: Tam yra sprendimas. Mūsų pasaulyje sprendimas yra perėjimas prie dvasinio gavimo lygmens, kitaip tariant, dėl davimo. O dvasiniame pasaulyje tu turi absoliučiai neribotas galimybes gauti dėl davimo. Žinoma, tu turi tai kurti aukščiau savo egoizmo, bet tai pasiteisina.
Komentaras: Materialiame pasaulyje mes jaučiame malonumą tik keletą sekundžių. Su kiekviena akimirka jis blėsta, o paskui reikia laukti, kol vėl kils kažkoks noras. O dvasiniame pasaulyje, kaip sako kabalistai, mėgavimasis yra begalinis. Man net sunku tai įsivaizduoti.
Atsakymas: Ne. Dvasiniame pasaulyje yra nuolatinis siekis formuoti davimo norą, ir atitinkamai tam yra galimybė jį įgyvendinti.
Komentaras: Žymus anglų rašytojas Oskaras Vaildas sako: „Mūsų gyvenime įmanomos tik dvi tragedijos: viena – kai negauni to, ko nori, o kita – kai gauni. Ir antroji daug blogesnė“.
Atsakymas: Kai gauni, tai nusivili, nes dingsta malonumo pojūtis. Malonumas jaučiamas tik tarp noro ir pripildymo susijungimo. Jei jau nėra šio kontakto, tai pripildymas tampa atgrasus, nes vietoj malonumo jis suteikia kančias.
Todėl kabalos mokslas kalba apie tai, kaip teisingai gauti. Žmogus gauna tik ketindamas atiduoti. Čia kartu egzistuoja du priešingi elementai: noras gauti su ketinimu duoti.
Ir jei žmogus kuria teisingą santykį tarp jų, kuris vadinamas parcufu, tada jis turi galimybę begalinio malonumo, beribio ir laike, ir pagal kiekį, ir pagal kokybę.
#264785
Iš 2020 m. birželio 10 d. TV programos „Kabalos pagrindai“
Daugiau šia tema skaitykite:
Kuo skiriasi įvairūs malonumai?
Atitrūkus nuo Kūrėjo
Kliūtys malonumo pavidalu