Klausimas: Meilės jausmo negalime priskirti negyvajam, augaliniam, gyvūniniam lygmenims, nes ten nėra laisvo pasirinkimo. Objektų sąveika šiuose lygmenyse sąlygojama genų, dėsnių, instinktų. Tik ten, kur yra pasirinkimo laisvė ir galimybė pakilti aukščiau egoistinės prigimties, galima kalbėti apie meilę.
Kalbant apie dievišką ar absoliučią, nesavanaudišką meilę, omenyje turima meilė davimo savybei, tai reiškia visą laiką būti šioje savybėje. Kitaip tariant, galima sakyti, kad meilė – tai mylėti davimo savybę?
Atsakymas: Taip. Tuomet taip elgiesi su kitu, kad joks jo priešingas poveikis tau negali sutrukdyti jo mylėti.
Klausimas: O davimo savybė yra manyje ar jame?
Atsakymas: Tavyje. Kitas čia niekuo dėtas.
Klausimas: Kaip nuspręsti, ar žmogaus meilė egoistinė ar altruistinė?
Atsakymas: To neįmanoma nustatyti. Tam reikia išsiaiškinti: tave myli dėl pinigų ar nesavanaudiškai. Kieno atžvilgiu nesavanaudiškai?
Kabaloje nėra tokios sąvokos „meilė“. Meilė apibrėžiama kaip malonumas. Vadinamoji meilė artimui, Kūrėjui, sau, egoistinė ar altruistinė meilė matuojama pagal tai, kaip panaudojame savo egoizmą – dėl savęs ar dėl kito. Todėl atsiribojame nuo sąvokos „meilė“.
Net minint „pamilk artimą kaip save“ turima omenyje: kaip egoistiškai elgiesi su savimi, lygiai taip turi elgtis su kitais. Kitaip sakant, kaip pripildai save, taip turi užpildyti kitą.
#275151
Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“
Daugiau šia tema skaitykite: