Klausimas: Kabala sako, kad egzistuoja viena teigiama gamtos jėga, o visas neigiamas jėgas žmogus pažadina pats. Išeitų, kad įvairūs neigiami reiškiniai tėra mano sielos jėgos, ir jos tarsi iš ten išeina. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Žmogus turi sielos jėgas, kurios nuo jo paslėptos, bet jis gali išvystyti jas tiek, kiek stengsis suartėti su kitais ir darys kitiems gera.
Žmogaus siela – tai noras mėgautis. Jeigu žmogus ištaiso šį norą, kitaip tariant, užuot mėgavęsis pats, suteikia malonumą kitiems, tai tiek ima jausti aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną. Prie to turime prieiti.
Daugiau mums nieko nereikia, tik siekti įgyti aukštesniąją būseną: gerus ryšius su kitais, gerai visus veikti. Ir tuomet tarpusavio vienybėje pajausime Kūrėją – aukštesniąją gamtos jėgą. Jos padedami įstengsime viską atlikti.

#294374

Iš 2022 m. vasario 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

Atskleiskime, kas yra siela

Apie sielą

Kūrinys turi atlikti keletą veiksmų, kad realizuotų kūrimo sumanymą, priartėtų prie Kūrėjo, Jį atskleistų ir būtų drauge su Juo sutardamas, susiliejęs.
Pirmas – įsisąmoninti, kad egzistavimas paprastame egoizme, kai iš Kūrėjo gauname tik ką nors mažo, žemiško, riboja mus. Tai menki malonumai iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, žinių. Ir viskas.
Dėl žmogaus, visuomeninės evoliucijos pasiekėme būseną, kai šie pripildymai mūsų jau nebetenkina. Ir tuomet imame ilgėti ko nors didesnio, siekiame įsisąmoninti, dėl ko esame sukurti.
Būtent tada, kai negalime daugiau prisipildyti ir mėgautis žemiškais egoistiniais malonumais, pradedame klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė? Dėl ko egzistuoju?“ Mūsų laikais dauguma žmonių kelia šiuos klausimus. Tad dabar tokia paplitusi depresija.
Tačiau iš principo, tai verčia mus susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę ir suprasti, kad ji neapsiriboja vien mėgavimusi gyvenime. Yra šis tas daugiau.
Tas noras kam nors didesniam kyla mums po to, kai pereiname visus raidos periodus mūsų pasaulyje ir priartėjame prie savo žemiškojo vystymosi pabaigos.

#275899

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Žmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.

#275851

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas

Mėgautis meile kitiems

Mėgautis vienybe

Klausimas. Kiek valandų per dieną žmogus turi studijuoti kabalą?
Atsakymas. Visą laisvalaikį. O kam dar jam duotas šis gyvenimas?
Komentaras. Kūrimo tikslas – mėgautis. Nepasakyčiau, kad mokytis toks jau didelis malonumas.
Atsakymas. Omenyje turima, mėgautis Kūrėjo didumu, tuo, ką jis sukūrė, kaip būtiną sistemą, kurią pasitelkę pasiekiame Jo lygmenį.
Klausimas. Žmogus pats turi nuspręsti kiek laiko skirti mokymuisi? Galbūt yra minimalus valandų skaičius?
Atsakymas. Ne. Tiesiog kalbama apie tai, kad svarbiausia – apibrėžti savo laisvą laiką. Kažkiek valandų privalau miegoti, tam tikrą laiką dirbti (kabala įpareigoja dirbti), valgyti, rūpintis savimi, susitvarkyti ir t.t.
O ką daryti su likusiu laiku? Jo atžvilgiu yra tikslus išskaičiavimas: skirti jį tik Kūrėjo suvokimui.
Kūrėjas sukūrė mane kaip gyvūną, todėl turiu egzistuoti žemiškuose rėmuose: dirbti, maitintis, rūpintis šeima ir pan. Bet drauge Jis iš manęs padarė žmogų. Todėl laisvu laiku užsiimu „žmogumi“ savyje.
#257543

Iš 2019 m. kovo 4 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Jei kūrimo tikslas – suteikti malonumą Kūrėjui, tai kodėl mėgaudamasis nerealizuoju kūrimo tikslo?
Atsakymas. Kūrimo tikslas ne mėgautis. Juk mėgaudamiesi patenkinate savo gyvūninį egoizmą – ne daugiau. Tai ne malonumas. Mes kaip maži vaikai, kuriems atrodo, kad jiems gerai, kai jie valgo ką nors saldaus.
Tikrasis malonumas tada, kai jūs absoliutūs, amžini, tobuli, ištirpę, išsitęsę per visus pasaulius ir jums nėra jokių ribų – niekaip ir niekur. Būtent tai ir yra absoliutaus užpildymo būsena. Tokią būseną turime pasiekti.
O tam mums reikia ne šiaip mėgautis savo mažais laikinais kūneliais, o pakilti į ryšio su kitais lygmenį, kai jus visus drauge užpildo Kūrėjas.
#248670

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nepulti į mėgavimąsi dėl savęs

Amžinas malonumas ir žemiškasis gyvenimas

Amžinas malonumas

Klausimas. Kaip nepulti mėgautis tuo, kad esu toks protingas, svarbus ir galvoju apie gyvenimo prasmę? Kaip pasiekti realų rezultatą?
Atsakymas. Gerai, kad jaučiatės didelis, didis, protingas. Bet reikia turėti omenyje, kad už tai turite dėkoti Kūrėjui. Iš kur tas jūsų didumas, žinios ir t. t.? Iš Jo. Tai pirma.
Antra, ką gi iš tikrųjų turite, ką gavote ir tuo didžiuojatės? Mažas vaikas, gavęs naują žaislą irgi yra euforijoje, jis gal net labiau užpildytas nei jūs.
Viskas priklauso nuo noro didumo. Jei jis mažas, jį lengva pripildyti, o jūs jausitės sėkmės viršūnėje. O jeigu norai dideli, juos užpildyti gerokai sunkiau, ir jausite tuštumą. Todėl viskas matuojama jūsų noro atžvilgiu – koks jis didelis. O kol kas jūsų norai dar labai maži.
Žinoma, pageidautina būti geros būsenos, bet tuo pat metu suprasti, nuo ko ji priklauso: todėl, kad Kūrėjas šviečia mums, o ne todėl, kad kažko patys pasiekėte.
#241080

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Dvasinių būsenų tikslingumas

Dvasinė išdidumo ir puikybės šaknis

Klausimas. Ką reiškia nesimėgauti kitų sąskaita?
Atsakymas. Nesimėgauti kitų sąskaita galima, tik ėmus galvoti apie juos, užuot galvojus apie save. Tai įmanoma tik grupėje, kai pritraukiame galinčią mus ištaisyti Šviesą. Matome, kaip keičiamės, kaip svarbu mums galvoti apie kitus, nes taip priartėjame prie Kūrėjo būsenos.
Noriu pasiekti Jo lygmenį. Šis lygmuo – visiškas davimas, visiška meilė, absoliutus kitų užpildymas taip, kaip Kūrėjas viską emanuoja mūsų atžvilgiu. Tačiau drauge suvokiu amžinybę, tobulybę, išeinu į naują erdvę. Ir tai visiškai aiškiai yra priešais mane.
#237683

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti kitų norus

Aukščiausias malonumas

Koks malonumas džiuginti kitus!

Klausimas. Kodėl turiu tiesiog egzistuoti, užuot mėgavęsis šiuo pasauliu, Kūrėjo sukurtu, kad kūrinys patirtų malonumą?
Atsakymas. Eik ir mėgaukis. Kodėl nesi patenkintas? Mat Kūrėjas jau duoda tau tokius norus, kurie reikalauja kitokio pobūdžio malonumų.
Kūrimo tikslas – pripildyti kūrinius pačia aukščiausia būsena. Mums tereikia įsisąmoninti, kokia būsena aukščiausia. Tai ne savęs ribojimas, ne atsiskyrimas vienutėje, ne lankstymasis meldžiantis. Kūrėjas iš mūsų tenori vieno – kad pasiektume Jo lygmenį!
Įsivaizduojate, apie ką kalbama? Tobula, beribė, amžina jėga nori, kad mes čia, būdami šios būsenos, kaip esame dabar, taptume tokie, kaip Jis. Prašom mėgaukitės! Kitų malonumų nėra.
Be to, egzistuoja kūrimo programa, ir todėl tau neleis mėgautis, kuo užsimanysi, vys iš būsenos į būseną, iš vietos į vietą, kol nerasi, kaip realizuoti save kūrinijos programoje.
#235058

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Amžinas malonumas

Kaip mėgautis amžinai?

Klausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Klausimas. Naujos gyvybės užuomazga yra paslaptis, dėl kurios kyla daug klausimų. Kodėl naujos gyvybės sukūrimui reikia būtent dviejų, o ne vieno ar trijų tėvų?
Atsakymas. Gyvybė gyvūniniame lygmenyje susiformavo dėl dvasinės ir materialios evoliucijos. Kuriant naują gyvybę privalo dalyvauti du: šviesa ir indas arba noras duoti ir noras mėgautis. Noras duoti sukūrė norą mėgautis ir veikia jį, kurdamas jame skirtingas formas, kurios lemia naujos gyvybės atsiradimą.
Iš pat pradžių kalbame tik apie vieną jėgą: davimo ir meilės jėgą, t. y. Kūrėją. Parodydama savo meilę, ši jėga sukūrė dar vieną jėgą – norą mėgautis, kad galėtų jai duoti, teikti malonumą. Dėl to visa kūrinija susideda iš dviejų jėgų.
Klausimas. Kai susijungia dvi jėgos, kas kyla iš jų sąveikos?
Atsakymas. Dėl šios sąveikos keičiasi noras mėgautis, kūrinys. Kūrinį veikia Kūrėjas, davimo ir meilės jėga, formuojanti jame naujas formas, skatinančias sukurti naują gyvybę.
Klausimas. Kodėl naujai gyvybei sukurti būtinas moteriškos ir vyriškos jėgos susijungimas?
Atsakymas. Vyriškos bei moteriškos jėgos šaknis kaip tik ir yra noras duoti ir noras mėgautis. Kūrėjas, noras duoti, sukūrė kūrinį, norą mėgautis, ir veikia jį taip, kad jų abiejų sąjunga gimdo naują gyvybę. Noras mėgautis keičiasi veikiamas noro duoti, o šie pokyčiai lemia naujos gyvybės, naujų savybių gimimą.
Sklisdamos ir tapusios grubesnėmis šios jėgos pasiekia mūsų pasaulio materiją. Šis pasaulis gimsta dėl Didžiojo sprogimo ir pradeda plisti ir vystytis pagal tuos pačius dėsnius, kurie veikė prieš jam atsirandant, visose dvasinių pasaulių pakopose, kai dvi priešingos jėgos sklinda iš viršaus į apačią.
Noras duoti visada siekia suteikti malonumą norui mėgautis, ir tai lemia negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmonių raidą. Kai raida ant „kalbančiojo“ pakopos baigiasi, žmogus supranta, kad noras mėgautis atvedė jį į akligatvį ir ima dvasiškai vystytis, grįždamas į vieną jėgą, kuri buvo pačioje pradžioje.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, I dalis

Begalinio pripildymo metodika