Klausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Klausimas: Siela – kokia tai substancija?
Atsakymas: Tai Kūrėjo dalis, kuri mumyse nuolatos keičiasi ir ją galime tobulinti. Ji netgi gali išnykti iš mūsų, o mes vis tiek liksime gyventi savo kūne.
Tarkime, dabar iš manęs išnyksta siela, t.y. nebejaučiu Kūrėjo, ir jausii tik save čia su jumis sėdintį – tai gyvūninis lygmuo.
Paskui aš atitinkamai atlikdamas veiksmus savyje vėl užmezgu kontaktą su Kūrėju. Ir ši mano santykio su Juo dalis vadinasi „siela“.

#290483

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas sielos vystymasis

Ar siela turi vietą?

Investuoti į savo sielą

Klausimas: Didis kabalistas Ari rašo, kad yra penkių rūšių norai. Dvi kategorijos – mano vidiniai norai. Jie man artimi, todėl rūpinuosi jais. Ir yra dar trys ne manyje esančių norų kategorijos, įskaitant žmones, kuriais negaliu pasirūpinti, nes jaučiu juos kaip svetimus. Ar taikydamas kabalistinę metodiką jų norus jausiu labiau nei šiandien savuosius?
Atsakymas: Taip. Kiek mirtingas, laikinas kūnas tau dabar brangus, tiek pajausi, kad jie yra tavo amžina, tobula siela ir investuosi į juos daugiau nei į save.
Komentaras: Sunku patikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Įmanoma. Tiesiog reikia pamatyti teisingą atitikimą. Kūrėjas nereikalauja nieko, ko neįstengsi atlikti. Jis siūlo pakeisti savo požiūrį, kad nuspręstum: tai, kas egzistuoja už tavo ribų, yra svarbiau už šiandienį tave.
Klausimas: O kurgi čia Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kuri viską sukūrė, viską padalijo į dvi dalis ir todėl kelia tau sąlygą: „Pamilk artimą kaip save“. Tai minimumas, bet iš tikrųjų turite pamilti artimą labiau nei save. Tada rūpinsitės savo siela, savo amžina būsena, amžinu potencialu, o ne savimi gyvūnu, kuris laikinas, mirtingas. Taip atskleisite visiškai kitokį pasaulio suvokimą.

#275017

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Investuoti į savo sielą

Eksperimentas: mylėti artimą

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Klausimas: Ar žmogus po mirties vėl griš į šį pasaulį?
Atsakymas: Jei kalbėsime tik apie gyvūninį (fizinį) kūną ir jo gyvenimą, tai tokia būsena negrįžta. Tam nėra būtinybės ir nėra ko gailėtis. Tiesiog reikia iš kiekvienos patiriamos būsenos mėginti gauti maksimalią, amžiną naudą.
Klausimas: O jei kalbėsime ne iš fizinio kūno pozicijų, o iš žmogaus sąmonės pozicijų? Kaip atrodys gyvenimas ir mirtis?
Atsakymas: Žmogaus būsena turi atvesti jį į būseną, kai jis ims jausti bendresnę sąmonę, kai pasijungs prie bendro informacijos, pripildymo lauko, ir bus tenai. Jis išvys save ir visa, kas egzistuoja viename informacijos sraute.
Klausimas: Ar gali žmogus prisiminti savo ankstesnius įsikūnijimus?
Atsakymas: Jeigu tam, kad realizuotų save, žmogui prireiks papildomos ar naujos informacijos, jis ją gaus pasijungęs prie to didžiulio debesies, kuris vadinamas Kūrėju, Gamta.

#275671

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Galbūt visos sielos yra vienas organizmas. Bet kaip galima pasakyti apie visą žmoniją, kad tai yra vienas organizmas? Kas yra šis organizmas? Kaip jis sujungtas?
Atsakymas: Mes nekalbame apie fizinius kūnus. Kalbame apie vidinę kūrinio esmę, apie tai, kur link jis juda, kokį tikslą turi, kokie motyvai jame veikia, o jie egzistuoja visuose lygmenyse.
Negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogiškasis gamtos lygmenys turi savo vidinę jėgą, vektorių. Viskas priklauso nuo to, į ką šis vektorius yra nukreiptas, net jei mes nesuprantame, kad jį turi ir mažiausia smiltelė, ir didžiausia, atokiausia Visatos dalis.
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys yra pavaldžios žmogaus lygmeniui. Jei tinkamai sąveikautume tarpusavyje, staiga pastebėtume, kaip keičiasi visa gamta, visas kosmosas, objektai tampa draugiškesni vienas kitam. Pamatytume, kad ten nėra jokių sprogimų, kurie vyksta šiaip sau, nėra padalijimo ir atsitolinimo. Mes pamatytume visko, kas vyksta mumyse, viduje, išorėje, kosmose, juodosiose skylėse, prasmę.
Visa gamta yra ne tik materija, bet ir mintis. Ir ši mintis skirtinguose lygmenyse siekia tobulumo ir įsikūnijimo. Būtent tai kabala vadina kūrinijos užmanymu. Turime stengtis, kad šis kūrinijos užmanymas būtų įgyvendintas, kad jis pasiektų savo vienintelę galutinę esmę, tipą, įsikūnytų.
#265611

2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingas už kitus

Viename energetiniame lauke

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Klausimas: Ar pripažinimas to, kad nuo ko nors priklausau, ką nors ištaisys ir kam nors padės?
Atsakymas: Žinoma, nes veikiame gamtą savo jausmais ir protu. Per juos supantį pasaulį veikiame labiau nei fiziškai.
Tad itin svarbu žinoti, kaip esame tarpusavyje susiję. Taip galėsime būti bendroje integralioje tarpusavio sąveikos sistemoje, vadinamoje „Adam“, kad mumyse atsiskleistų Pranašų kvietimas tapti vieningais, kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Bet visa tai ateityje. Gamta kelia tai kaip savo tikslą ir mus į tai atves. Ji privers mus suprasti, kad esame viena sistema.
Nepaisant to, kad egzistuojame skirtinguose egoistiniuose baltyminiuose kūnuose, privalėsime įsisąmoninti, kad egzistuojame viename vieningame energetiniame, jausminiame, dvasiniame lauke.
#265368

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Susieti vienu tinklu

Komentaras: Kalifornijos universiteto profesoriaus Robert Lasting nuomone, laimė ir pasitenkinimas iš tikrųjų nėra identiški.
„Išskyriau septynis esminius skirtumus tarp laimės ir pasitenkinimo, ir jie lengvai suprantami kiekvienam:
• Pasitenkinimas trumpalaikis – laimė ilgalaikė;
• Pasitenkinimas intuityvus – laimė dvasinė;
• Pasitenkini, kai gauni, esi laimingai – greičiau, kai duodi.
• Pasitenkinti galima vienam – laimė paprastai pasiekiame socialinėje grupėje.“
Atsakymas: Iš tikrųjų, pasitenkinimas – tai gyvūninė būsena, kai mėgaujasi mano kūnas. O laimė – amžina, tobula. Tam reikia išeiti iš savęs, pakilti virš savęs. Ji susijusi su aukštu tikslu, amžinybe, tikrais pasiekimais.
Ar galima suderinti ir vieną, ir kitą? Galima, jei visus savo pasitenkinimus pakelsiu iki laimės lygmens. Tuomet, pakilęs virš kūno, visa, kas geriausia nešiu kitiems, ir būtent čia rasiu sau tikrąjį pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
#223252

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Kildami pakopomis netenkame ryšio su mūsų pasauliu ar vis labiau jį jaučiame?
Atsakymas: Kildami dvasinėmis pakopomis, viena vertus, vis labiau ir geriau jaučiame, kaip funkcionuoja mūsų pasaulis. Tačiau, kita vertus, netenkame susidomėjimo juo, nes jame negalime naudotis tuo, kad yra priešais mus. Tai nepakankamos jėgos, objektai, apimtys.
Mūsų kūnas turi tiesiog egzistuoti, nes jis susijęs su bet kokia pakopa, kuria kyla siela. Todėl rūpintis kūnu reikia tik tiek, kiek būtina, kad jis egzistuotų: gydyti, maitinti, prausti, migdyti.
Tačiau netgi kai kūno nėra, vis tiek kylama.
#259690

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitolti, kad suartėtume

Dar kartą apie dvasines pakopas

Ryšys su aukštesniuoju pasauliu

Dešimt Izraelio genčių pasimetė tam, kad galėtume realizuoti savo paskirtį pasaulio atžvilgiu. Izraelio tauta neegzistuoja pati sau, ji tam, kad perduotų vienybės ir Kūrėjo atskleidimo metodiką visoms tautoms.
Visos tautos bendroje Adam Rišon sieloje priskiriamos prie dvasinio parcufo kūno, ir turi galimybę užmegzti ryšį su Kūrėju tik per parcufo galvą, t.y. Izraelio tautą, per 2.5 likusias gentis.
Dešimt genčių pradingo, ištirpusios pasaulio tautose, kad paskui kiltų ryšys tarp sielos galvos ir kūno. Vėliau jos atsiskleis ne šiaip sau, o kaip pereinamoji grandis tarp galvos (Izraelio tautos) ir kūno (pasaulio tautų).
Per praėjusius tūkstantmečius jie susimaišė su kūnu, su visa žmonija, bet pagal savo rešimot, šaknis, dvasinius genus priklauso galvai. Būtinas toks susisluoksniavimas bendrame parcufe, kuris apima savyje ir galvos, ir kūno savybes.
#258567

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Klausimas. Dabar moterys vyriškesnės, o vyrai – moteriškesni. Kokia to priežastis?
Atsakymas. Dabar mes esame pereinamajame procese. Bet galiausiai suprasime, kokiu būdu reikia artėti vienam prie kito, kad atskleistume Kūrėją.
Kalbant apie Kūrėjo paslėptį, turimas omenyje mūsų egzistavimo kitas lygmuo, kai mes pakylame aukščiau savo kūnų ir pradedame egzistuoti, nebebūdami susieti su materialiu gyvenimu ir mirtimi. Mes pradedame egzistuoti vadinamojoje sieloje.
Bus tęsinys…
#247521

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba