Atitolti, kad suartėtume

Dvasinis darbas

Klausimas: Kabalistai kalba apie pakopas. Kurioje pakopoje mes tampame savarankiškais savo likimo šeimininkais? Kada Kūrėjas perduoda mums valdymo vadžias?
Atsakymas: Kilimas dvasinėmis pakopomis vyksta etapais. Kaip ir mūsų gyvenime: kiekvienais metais vaikai tampa vis savarankiškesni, jie patys mokosi vaikščioti, valgyti, rengtis, pirkti, eiti į mokyklą, darbą, tuoktis, gimdyti – tai jau savarankiškas žmogus.
Rabašas kartą pateikė tokį pavyzdį. Vaikai žaidžia kieme, ir staiga vienas išeina. „Kur eini?“ – klausia jo. „Namo, pavalgyti“, – sako jis.
Namuose jis atsidaro šaldytuvą, neranda ko nori ir pradeda priekaištauti mamai: „Kodėl nenupirkai, ko prašiau!?“ Jis jaučiasi tėvų nuosavybe ir todėl tuo išreiškia ne savarankiškumą, o atvirkščiai, priklausomybę.
Bet praeina keletas metų, į kiemą užsuka jaunuolis. „Kaip reikalai? – klausia jo bičiuliai. – Kur eini?“ „Mes su žmona einame pas tėvus, jie šiandien mus pakvietė vakarienės“. Tai jau savarankiškumas: žmogus nesijaučia šeimininku, bet kartu jis nepriklausomas.
Tokiu būdu nepriklausomai nuo Kūrėjo svarbūs du faktoriai: gebėjimas savarankiškai veikti ir atsiskyrimas. Viena vertus, tu nuolatos atitolsti, kita vertus, tampi panašus, artimas Jam.

Iš 2010 m. spalio 1 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti kūriniu

Pasirinkimas be užuominų

Nieko naujo po saule…

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.