Dvasiniame kelyje visuomet siekiame priartėti prie būsenos, kurios dar nežinome, nejaučiame. Tam neturime jokių duomenų, jokių rešimot.
Pasauliams leidžiantis iš viršaus į apačią buvo rešimot, ir visi parcufai bei pakopos leidosi tolygiai, pagal tuos duomenis. Tačiau kylant iš apačios į viršų mums neaišku, kur einame.
Todėl mums reikia anuliuoti save ir susijungti su draugais, kad pakeltume maldą ir pritrauktume Šviesą, grąžinančią į šaltinį, kuri atves mus į naują būseną. Mes patys nekuriame pakopų, mums tereikia žinoti, kaip anuliuoti save kitos pakopos atžvilgiu ir tuomet ji įsivilks į mus.

#289696

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip iš tikrųjų išsižadėti egoizmo?

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Ant kitos pakopos slenksčio

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Klausimas: Ar užteks gyvenimo, kad pakiltum dvasinėmis pasaulio pakopomis?
Atsakymas: Nesijaudink, tai nėra tavo užduotis. Tavo pareiga pakilti arba geru, arba nelabai geru keliu. Kelio pasirinkimas priklauso nuo tavęs.
Jeigu pasistengsi, imsi kilti greitai ir kiekvieną savo gyvenimo akimirką skirsi kilimui. O jeigu tingėsi, tada, žinoma, tave pradės stumti, arba apskritai paliks ramybėje, o vėliau tau teks vytis kitus.
Kalbant bendrai, čia yra įvairių galimybių. Kad nesusipainiotumėte, pasakysiu tik vieną: sistemingi užsiėmimai, dalyvavimas grupėje, mūsų bendruose renginiuose – būtinas minimumas normaliam, sklandžiam, sėkmingam kilimui. Norite greičiau – tam yra papildomų užsiėmimų, kursų ir pan. Norite dar greičiau – yra ir kitų galimybių.
Klausimas: Jeigu panorėsiu sustoti, sakydamas: „Man užtenka pirmos pakopos, man čia jau gerai. Jūs galite eiti į priekį, o aš pastovėsiu“?
Atsakymas: Kiekvienas žmogus privalės pasiekti savo dvasinę šaknį. Tai nepriklauso nuo jo. Niekas jo apie tai neklausia. Jam suteikiama tik siaura sritis, kurioje jis gali spręsti, kaip pakilti: savo pastangomis ar stumiamas už nugaros.
Egzistuoja labai įdomi mašina. Jos darbo principas yra paprastas, panašus į santykius su vergais: jei gerai dirbi, tavęs nemuša, bet jei tik sudvejoji, tuoj pat ima smūgiuoti.
Klausimas: Vadinasi negalima sustoti kažkur kelio viduryje?
Atsakymas: Galima, bet jus muš. Tad čia negali būti jokių atsikalbinėjimų. Susiduriame su gamtos dėsniais. Todėl jokie prašymai nepadės. Jeigu tau duodamos tam tikros sąlygos, turi jas vykdyti.
#259517

2020 m. sausio 5 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Eikime geruoju keliu

Sekundė iki išsitaisymo

Siela nekuriama savo noru, tarsi būtų statomas pastatas, reikia laukti, kad Kūrėjas ją pastatytų. Teisingas kreipimasis eina susivienijus dešimtuke pas Kūrėją.
Aš tik užsakau statybas ir netgi tiksliai nežinau, kaip Kūrėjas ją pastatys, kokia forma. Ir man tai visiškai nesvarbu!
Noriu, kad tai ateitų iš aukščiau, ypač mūsų laikais, kai statome Trečiąją Šventyklą savyje. Pasakyta, kad ji visa nusileidžia iš aukščiau, ir yra priešinga visoms ankstesnėms pakopoms, Pirmajai ir Antrajai Šventykloms.
#270138

Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Klausimas: Kildami pakopomis netenkame ryšio su mūsų pasauliu ar vis labiau jį jaučiame?
Atsakymas: Kildami dvasinėmis pakopomis, viena vertus, vis labiau ir geriau jaučiame, kaip funkcionuoja mūsų pasaulis. Tačiau, kita vertus, netenkame susidomėjimo juo, nes jame negalime naudotis tuo, kad yra priešais mus. Tai nepakankamos jėgos, objektai, apimtys.
Mūsų kūnas turi tiesiog egzistuoti, nes jis susijęs su bet kokia pakopa, kuria kyla siela. Todėl rūpintis kūnu reikia tik tiek, kiek būtina, kad jis egzistuotų: gydyti, maitinti, prausti, migdyti.
Tačiau netgi kai kūno nėra, vis tiek kylama.
#259690

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitolti, kad suartėtume

Dar kartą apie dvasines pakopas

Ryšys su aukštesniuoju pasauliu

Klausimas. Kaip galime pasiekti aukščiausią egzistavimo lygmenį?
Atsakymas. Pamažu. Pradedant mūsų pasauliu, per 125 dvasines pakopas.
Nuo Begalybės pasaulio iki mūsų pasaulio nusileidžia penki pasauliai, kurių kiekviename yra penki parcufai, o kiekviename parcufe – penkios pakopos, iš viso 125 pakopos.
Jomis ir kilsime, kol pasieksime Begalybės pasaulį.
Kiekvienoje pakopoje turime perdaryti savo egoizmą į priešingą ir taip kilti. Kitaip tariant, visos pakopos – tai mūsų vidiniai pokyčiai savyje: kas kart vis aukščiau virš savęs, egoisto.
Klausimas. Nuo kur prasideda atskaitos taškas?
Atsakymas. Atskaitos taškas prasideda nuo nulio. Kai įeinate į grupę ir imate anuliuoti save grupės atžvilgiu, tuomet imate viską pagal tai matuoti. Tai nulinė pakopa.
Drauge tiksliai žinote, kur esąs: aukščiau, žemiau, pakilimai, kritimai, įvairios fluktuacijos kelyje. Ir taip tęsite.
#254352

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

125 pakopos iki tobulybės

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Klausimas. Jūs sakėte, kad šiame pasaulyje vardai suteikiami chaotiškai, priklausomai nuo mados ar kitų priežasčių. Kaip teisingai parinkti vardą vaikui, kad jis atspindėtų Kūrėjo savybes jame?
Atsakymas. Aš to nedaryčiau. Suteikite vaikui normalų paprastą vardą, kuris populiarus tautoje, tada ji jam netrukdys, jo nežemins, nesityčios mokykloje ir kieme. Antra, negalvokite, kad jei parinkote vaikui kažkokį ypatingą vardą, tai pakeis jo likimą. Pasakyta: „Keičiantis vietą, keičia sėkmę“, tačiau turima omenyje vieta ant dvasinių pakopų. Tada jūs natūraliai keičiate savo sėkmę.
Tas pats su vardu. Kuo aukščiau mes kylame dvasinėmis pakopomis, tuo aukštesni mūsų vardai. O tai, kokį mes parinksime vardą žmogui, visiškai nieko nesako. Nustokite tikėti šiais talismanais.
Klausimas. Žmogus, kylantis dvasinėmis pakopomis, automatiškai gauna vardą?
Atsakymas. Priklausomai nuo to, kokioje dvasinėje pakopoje jis yra, taip jis ir vadinasi. Todėl vieną kartą jis gali vadintis taip, kitą kartą kitaip.
Apie tai kalbama Toroje, kurioje pasakojama tariamai apie žmones: Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Faraonas, jo dukra Batja ir kiti. Tačiau tai ne personažai, o vienos sielos dalys!
Ir žmogus, atskleisdamas dvasinį pasaulį, pereina šias būsenas. Vieną kartą kaip Faraonas, antrą kartą kaip Abraomas, trečią kaip karalius Dovydas ir t. t. Taigi, pereikite jas greičiau. Tai svarbiausia.
#247562

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Jeigu žmogus atskleidžia amžinybę, dvasinį lygmenį, tai šis materialus pasaulis lieka, koks buvęs, ar išnyksta?
Atsakymas. Viena kitam netrukdo.
Klausimas. Kitaip tariant, mes jo nepaliksime?
Atsakymas. Šį pasaulį paliksime tada, kai turėsime palikti. Nėra taip, kad mano fizinis kūnas turi numirti, nes aš pasiekiau tam tikrą dvasinės raidos pakopą, o toliau dvasinį darbą tęsiu kitaip. Ne, vienas kitam netrukdo.
Galite suvokti absoliučiai visas dvasines pakopas iki pat aukščiausio lygmens ir vis tiek liksite gyventi fiziniame kūne, nes jis leidžia mums ne tik pasiekti dvasines būsenas, bet per save praleisti Šviesą kitiems.
Ir todėl, jei mums reikia likti šiame pasaulyje – liksime, jei ne – ne. Šiuo atžvilgiu nėra jokių išskaičiavimų – tik davimas.
#246028

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada išnyks materialus pasaulis?

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Ką gali paskutinės pakopos kabalistas ir ko negali vidurinės ar žemesnės pakopos kabalistas?
Atsakymas. Duoti. Viskas įvertinama ir matuojama tik pagal galimybę duoti. Kuo didesnis žmogaus egoizmas, tuo labiau jis duoda, vadinasi, jo pakopa aukštesnė. Taip jis labiau atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją ir savo būseną Kūrėjo lygmenyje.
Klausimas. Kaip apibrėžti mano egoizmo jėgą?
Atsakymas. Dabar kol kas negali išmatuoti savo egoizmo jėgos. Ją galima apibrėžti, tik būnant trijose linijose: dešinėje, kairėje ir vidurinėje. Tuomet mes gausime galimybę, vieną pusę pasverti kitos atžvilgiu ir pagal tai atsiras dvasinės pakopos. Taip ir matuojamas egoizmas.
#242792

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Linkstu duoti

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Klausimas. Ar kabaloje yra sąvoka „kaltės išpirkimas“? Kieno kaltė, jei viską valdo Kūrėjas ir žmogus yra visiškai Jo kontroliuojamas? Kas sprendžia, kiek metų žmogui teks praleisti atstumtųjų mieste už vieną ar kitą nusikaltimą?
Atsakymas. Esmė ta, kad viskas, apie ką rašoma Toroje, knygoje „Zohar“ kabalistinėse knygose nurodo tik į aukštesnįjį pasaulį.
Kai mokiausi pas Rabašą, perpasakojau jam kažkurią Babilono Talmudo dalį ir jis paaiškino man iš dvasinių pozicijų, ką turėjo omenyje jį rašę žmonės. Buvo labai įdomu, juk viskas atrodo visiškai kitaip: jie rašė mūsų pasaulio šakų kalba, o turėjo omenyje aukštesniuosius šaltinius.
Sakykime, prasikaltusius žmonės šešeriems metams nusiųsdavo į miestą-prieglaudą. Nors mūsų pasaulis tarsi atplėštas nuo dvasinio pasaulio, bet šešeri metai – tai šešios sfiros XaGaT NeChI, kurias turi praeiti žmogus, kad septintaisiais metais pereitų iš Malchut į Biną – ir tie šešeri metai turi atspindį mūsų pasaulyje.
Nors tai ne materialaus pasaulio metai, bet vis tiek žmogų izoliuoja šešeriems metams, ir jis dirbdamas su savimi, praeina šešias dvasinio pasaulio pakopas. Tai vadinama „išsitaisymu“.
#237686

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.