Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo istorijoje buvo labai ilgas Šventovių periodas. Kuo ypatinga kabalistinė Kūrėjo atskleidimo metodika, lyginant su Mozės, Abraomo metodika?
Atsakymas. Skirtumo praktiškai nėra. Vienintelis dalykas yra tai, kad Pirmoji šventykla dvasiškai buvo daug aukštesnė už Antrąją.
Chronologija buvo tokia: Adomas, Abraomas, Mozė, Pirmoji Šventykla, Antroji Šventykla ir taškas, iš kurio mes judame jau finišo link.


Komentaras. Tačiau juk egzistavo Šventykla kaip vieta, kur galima buvo ateiti ir pasimelsti, atnešti auką?
Atsakymas. Visa tai buvo padaryta liaudžiai. Jeruzalės šventykla buvo nedidukas pastatas, o ne didingi rūmai. Viskas buvo labai paprasta ir kuklu.
Nors mūsų vaizduotė, girdėdama žodį Šventykla, piešia kažką didingo. Iš tiesų, turima omenyje ne materiali vieta, o dvasinis lygmuo, kuriame gyveno žmonės.
Būti Pirmosios šventyklos lygmenyje reiškia turėti tokį tarpusavio ryšį, kuriame atsiskleidžia šviesa „Chochma – mochin de chaja“.
Žmonės, nukritę iš Pirmosios šventyklos lygmens, išėję iš Babilono tremties, nusileido į kitą, žemesnį, Antrosios šventyklos, lygmenį – „mochin nešama“. Ir taip toliau.
Reikia suprasti, kad Tora kalba ne apie materialųjį pasaulį, o apie dvasinę esmę: kokiame lygmenyje gyveno žmonės. Todėl negalima pasakyti: „O, Pirmoji šventykla, – koks pastatas, koks didingumas!“ Toroje nėra nė žodžio apie tai, kaip viskas atrodė materialiai.
Klausimas. Ką žmonės veikė Šventykloje? Mokėsi?
Atsakymas. Jie mokėsi ne tik šventykloje, o visoje šalyje. Žmonės mokėsi laisvalaikiu, kai galėjo atsitraukti nuo darbo, kuris juos maitino.
Klausimas. Visi turėjo knygų?
Atsakymas. Ne, jie mokėsi klausydami. Apie tai parašyta originaliuose šaltiniuose. Kurie atskleisdavo Aukštesnįjį pasaulį, pasakodavo, kaip viskas vyksta, vesdavo pamokas, ir žmonės mokėsi ne iš knygų, o iš mokytojų žodžių. Tuo metu tokių žmonių buvo daug. Jie vadinosi „levitai“.
Tai ištisa sistema, valdoma iš Jeruzalės. Tūkstančiai mokytojų važinėdavo po visą šalį ir mokė visą liaudį, – nebuvo nė vieno neraštingo žmogaus.
Be to, Šventyklų laikotarpiu daug žmonių iš viso pasaulio atvažiuodavo į Jeruzalę ir mokėsi pagal šią metodiką. Iš to ir kilo visos filosofijos.
Net krikščioniškieji viduramžių vokiečių ir italų filosofai rašė apie tai, kad graikų filosofija atsirado iš kabalos mokslo. Nes šie žmonės mokėsi iš kabalistų ir vėliau, grįžę į savo šalis, iš kabalos išvystė filosofiją.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kuo grindžiamas kabalos mokslas

Kelias į visišką išsitaisymą

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>