Kuo grindžiamas kabalos mokslas

Kabala, Kabala ir religija, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Aš jau seniai savęs klausiu: kaip suprasti prieštaravimą (matyt, tik regimą) tarp sąvokos „tikėjimas aukščiau žinojimo“ ir dažnai Jūsų kartojamo tvirtinimo, kad kabala grindžiama ne tikėjimu, o pojūčiais ir tiksliomis žiniomis?
Ar teisingai suprantu, jog „tikėjimas aukščiau žinojimo“ – tai ne aklas tikėjimas tuo, ką man sako, o priešingai, – kelias, leidžiantis netikint įsitikinti teiginio teisingumu ar „neteisingumu“?
Atsakymas: Pirmasis Kūrėją pajautęs žmogus buvo Adomas. Nuo tos dienos – nulinių metų „Tišrei“ mėnesio pirmosios dienos (prieš 5768 metus) pradėtas žydiškas kalendorius. Po 20-ties kartų po Adomo, kuriose jau taip pat buvo suvokiančiųjų Kūrėją, senovės Babilone prieš 4000 metų kabala įgavo savo dabartinį pavidalą – babiloniečių žynys Abraomas atskleidė ją ir aprašė pagrindinius jos dėsnius „Sukūrimo knygoje“. Taip pat jis surinko mokinius ir sukūrė su jais pirmąją kabalistinę grupę. Jo sekėjai, jo fiziniai ir dvasiniai sūnūs (praeityje visi vadindavosi genties, giminės vadovo vardu) pratęsė savo dvasinį vystymąsi. Taip tęsėsi iki nupuolimo nuo Kūrėjo jautimo iki tik mūsų pasaulio jautimo (to pasekmė – antrosios Šventyklos sugriovimas prieš 2000 metų).
Po nuopuolio iš dvasinio pasaulio jautimo į mūsų pasaulį, visos prieš tai buvusios sąvokos, pavadinimai, apskritai visa jų kalba (hebrajų) „nukrito“ iš dvasinio lygio į žemiškąjį: tie patys žodžiai ėmė reikšti tai, ką jie pradėjo matyti, girdėti, suprasti, – tai yra įgavo žemišką prasmę vietoje to, kad anksčiau reikšdavo jų pojūčius. Nuo to laiko kabalistiniai tekstai parašyti tomis pačiomis raidėmis ir žodžiais, bet yra skirtumas, kas juos skaito, – esantysis dvasiniame lygyje, kaip ir jų autorius, ar tik žemiškajame.
„Tikėjimas aukščiau žinojimo“ – pavyzdžiui, kabaloje reiškia sąlygą: noras (savybė) atiduoti („bina“, „chafec hesed“, šviesa „chasadim“) yra aukščiau noro gauti, vadinamo „žinojimas“, nes jis gauna šviesą „chochma“, žinojimo šviesą.
Apie tą tikėjimą, kurį turi omenyje nejaučiantieji Aukštesniojo pasaulio, tikėjimą tuo, kas galbūt egzistuoja, apie ką tik kalbama, bet nejaučiama, – apie tai kabala apskritai nekalba, nes ji, anot apibūdinimo, siekia žmogui atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje! (žr. Baal Sulamo straipsnį „Kabalos mokslo esmė“).
Todėl norintysis suprasti tiesą skaitydamas tekstus privalo tai, ką skaito, „išversti“ iš žemiškojo lygmens į dvasinį – tuomet nesuklys, kaip kad visi tikintieji, skaitantys kabalistinius tekstus (Bibliją, Talmudą, Maldaknygę ir kt.) ir traktuojantys juos žemiškame lygmenyje. Tai ir lemia, kad žmonės negali suprasti Kūrėjo.
(Straipsnyje „Išminties pasiekimo paslaptis“ skyriuje „Išminties pasiekimo paslaptis“ Baal Sulamas rašo: „Adomas atskleidė visą kūrinijos pilnatvę, jos gylį ir dalių tarpusavio ryšius.“ – todėl mes vadiname jį „Pirmuoju žmogumi“ – juk jis pirmasis pasiekė lygį „
Žmogus“ – Adomas (hebrajų kalba), kas reiškia „panašus į Kūrėją“).

„Sukūrimo knyga“ RU, EN

Baal Sulamas „Kabalos mokslo esmė“ RU, EN

Michaelis Laitmanas „Kabalos mokslo esmė“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>