Kiekvienoje pakopoje yra vidinė ir išorinė dalis, kur aukštesnės pakopos išorinė dalis susijusi su žemesnės pakopos vidine dalimi. Egzistuoja toks ryšys tarp visų pakopų, ir yra galimybė pakilti arba nusileisti iš bet kurio lygmens.
Todėl, teikiant pirmenybę vidiniams dalykams, t. y. maksimaliam davimui ir minimaliam gavimui, kaip dvasine taip ir materialia prasme, žmogus išreiškia norą pakelti aukštesnįjį, kad aukštesnioji pakopa valdytų žemesniają.
Kiekvienas žmogus šioje grandinėje iš viršaus į apačią: Izraelis (Kūrėjo darbuotuojai ir pasaulio tautos Izraelyje) ir pasaulio tautos gali kilti pakopomis, jei teikia pirmenybę vidiniams dalykams (aukštesniems), o ne išoriniams (žemesniems).
Vidinė dalis yra artimesnė dvasingumui, nes priklauso aukštesnei pakopai, ir jei žmogus jai teikia pirmenybę, tai užsitikrina pakilimą.
Todėl kiekvienas turi galimybę pakilti virš savo dabartinės pakopos, kuri duota nuo gimimo, ir pakeisti savo savybes. Pakilęs į aukštesnę pakopą, jis vėl pasirenka vidinę dalį, todėl iš pakopos, kurioje egzistuoja visa kūrinija, jis pakyla į pačią viršūnę.
Nė vieno žmogaus niekas neriboja: jis pradeda dirbti pagal savo dvasinę šaknį ir su ja dirba. Kiekvienas turi vidinę ir išorinę dalį, todėl jam suteikta valia rinktis ir lygios galimybės kilti į viršų, kad maksimaliai atiduotų Kūrėjui.
* * *
Kiek mes pakylame virš problemų ir sutelkiame dėmesį į Kūrėją, tiek pajudame į priekį. T. y. turime nuspręsti, kas mums svarbiau: aukštesnioji ar žemesnioji dalis, noras mėgautis ar ketinimas duoti.
Dvasinio vystymosi, solidarumo su Kūrėju, kūrimo planu svarba turi būti tokia didelė, kad mes tiesiog nejaustume materialių problemų ir neteiktume joms jokios reikšmės.
Viskas priklauso tik nuo to, ką renkamės kiekvieną akimirką: savo vidinę ar išorinę dalį, kur norime būti, kas mums svarbiau.
Tinkamas mūsų požiūris į krintančias raketas lemia, ar bombardavimas liausis, ar ne, nes jos mus skatina teisingiems veiksmams. Turime reikalą su aukštesniąja jėga, išskyrus ją nieko nėra, ji gera ir darantį gėrį. Ir dabar ši geroji jėga siunčia mums raketas, skatindama mus ištaisyti save. Jei tinkamai į tai sureaguosime, tai galvosime ne apie raketas, o apie savo ištaisymą, todėl bombardavimas liausis. Mūsų tikslas – ne sustabdyti raketas, o susilieti su aukštesniąja jėga.
* * *
Priimdami sprendimą, kad išorinė dalis svarbesnė už vidinę, išaukštiname ją visame pasaulyje, todėl išeina, kad aukštesnioji pakopa svarbesne laiko žemesniąją ir tuo nepaiso aukštesniojo lygmens. Dėl to išorinė pasaulio dalis pakyla, o kartu ir visi pasaulio nusidėjėliai įgauna jėgų kenkti kitiems. O galėtume juos nuraminti ir artėti prie meilės artimui, kaip pačiam sau.
Kai teikiame pirmenybę vidinei daliai, t. y. tai daliai, kuri užsiima dvasingumu, tada ji veikia žemesnes pakopas, ir jos pradeda suprasti, kad dvasingumas svarbesnis už materialumą. Viskas išaiškėja mintyje.
Nėra jokios kitos galimybės paveikti pasaulį, tik keičiant save savo viduje ir maksimaliai išaukštinant vidinius dalykus išorinių atžvilgiu.
#245766

Iš 2019 m. gegužės 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į knygą Zohar“

Klausimas. Jeigu aš – jausmų vergas ir esu man primestų norų valdžioje, kaip kabala padės man pakeisti savo suvokimą, jei jis yra tiesioginė mano norų ir jausmų pasekmė?
Atsakymas. Visus tavo norus ir jausmus lemia ta pakopa, kurioje esi, su tavo pagrindinėmis savybėmis. Dabar jos yra egoistinės.
Jei imsi rimtai studijuoti kabalą, traukti sau vadinamąją Aukštesniąją šviesą, tada ji palaipsniui pradės tave keisti ir priklausomai nuo to, savo naujose savybėse įsivaizduosi kitą pasaulį.
Pats artimiausias mums pasaulis – tas, kuriame pajausi, kad viskas yra absoliučios vienybės, integralumo, visiško tarpusavio ryšio būsenos, bet pajausi tai mažiausiu lygiu, dar nesuvoksi kiekvieno objekto ir jo sluoksnių suvokimo gylio.
Kitaip tariant, patirsi Asija pasaulio Nėfėš Šviesą– pirmąją iš 125 pakopų. Tai jau suteiks tau tam tikrą įsivaizdavimą, kad yra kažkas aukščiau, nei tai, kur šiandien esi.
Klausimas. Per savo natūralius jutimo organus suvokiu materialųjį pasaulį. O kai jungsimės su kitais žmonėmis, tai mumyse susiformuos kokybiškai naujas pojūtis – Aukštesnysis pasaulis. Tai vadinama Kūrėju?
Atsakymas. Tai jau kitas lygmuo. Gali jį vadinti „Kūrėju“, nes šis lygmuo yra aukščiau tavęs. Bet tu į jį pakyli ir tampi kaip Jis.
Kūrėju visada vadiname pakopą, kuri yra aukščiau mūsų, – kai ji atsiskleidžia, iškyla kaip dar aukštesnė.
#238824

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Pamatyti pasaulį tobulą

Keisdamiesi keičiame savo pasaulį

Negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogiškoji pakopos dvasiniame pasaulyje nusako mūsų dalyvavimo tikrovės sistemoje laipsnį. Negyvajame lygmenyje šią sistemą atskleidžiu tik pasyviai, visiškai valdomas Aukštesniosios jėgos. Aš tarsi gemalas motinos įsčiose, kurio darbas – visiškas savęs anuliavimas. Tai darbas negyvajame lygmenyje: kiek savęs anuliuosiu, tiek atskleisiu Aukštesnįjį.
O augalinėjė pakopoje aš išsaugau negyvajį lygmenį, nes iš jo viskas kyla, bet jau atlieku ypatingus veiksmus, kurie leidžia giliau atskleisti Aukštesnįjį. Tai reiškia, kad tampu augalu.
Bet mano augimas priderintas prie Aukštesniojo: kokius pokyčius atskleidžiu Jame, taip keičiuosi ir pats. Visą laiką saugau mūsų atitikimą, susiliejimą, kaip augalas, nuolat besistiebiantis į šviesą, saulę.
Vėliau pamatysime, kad visas pasaulis: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės – visi, išskyrus kabalistus, paklusniai kartoja visus Kūrėjo judesius, kitaip tariant, yra susilieję su Aukštesniąja jėga. Bet kabalistas turi susilieti su Kūrėju sąmoningai.
Dvasinio pasaulio negyvajame lygmenyje galime jungtis tik anuliuodami save. Anuliavęs save galiu patekti į kitą ir nebūti jaučiamas, tačiau tada ir komunikacija tarp mūsų neįmanoma. Tarp mūsų atsiranda ryšys, kuris kol kas nepalieka jokių pasekmių, o tik suteikia pagrindą būsimoms ryšio formoms.
Kai mes susijungiame tokia negyvąja forma, anuliuodami save vienas prieš kitą, pasiekiame kontaktą su Kūrėju, bet kol kas to nejaučiame.
Yra bendras pojūtis, kad esame valdomi kažkokios jėgos, ir viskas. Nors tai jau dvasinė būsena: bendroji šviesa Nefeš, tačiau joje yra tik labai ribotas suvokimas, supratimas – tik pojūtis, kad esi dvasinėje aplinkoje. Bet jau yra kontaktas su Aukštesniąja jėga.
Žmogaus anuliacija prieš Kūrėją vadinama negyvąja šventumo būsena. Jis tampa visiškai nebylus, priimdamas viską, ką daro Aukštesnysis. Todėl jaučia, kad yra Aukštesniojo viduje, lyg gemalas motinos įsčiose, kuris „mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko visos Toros“. Ir tai dėl to, kad jis visiškai save anuliavo savojoje pakopoje.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Toks nenuspėjamas žmogus

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Dvasinio gimimo metodika

Komentaras. 99 procentų žmogaus kūno mikrobų mokslui nežinomi. Žmogaus organizme gyvena svaiginantis kiekis mikroorganizmų – keli šimtai trilijonų, o ištirta mažiau negu vienas procentas.
Atsakymas. Bet mes juk gyvename? Galėtume nežinoti ir to vieno procento – vis tiek gyventume.
Klausimas. Tai kodėl visi šie trilijonai mumyse gyvena?
Atsakymas. Mes ir esame tie mikrobai, nes jei juos pašalintume – išnyktume. Iš tiesų esame maišas visokių mikroorganizmų. Ir šie mažutyčiai vabaliukai visą laiką ten sukasi. Tai ir esame mes.
Klausimas. Taigi, jei ištirsime vieną procentą ar daugiau, ar iš viso netirsime, – tai mums nieko neduos?
Atsakymas. Neduos. Tik padaugės rūpesčių – visą laiką galvosime: štai šiuos mikroorganizmus reikia sunaikinti, tų pridėti ir t. t. Tai neteisinga. Kišimasis į žmogaus prigimtį mums yra pragaištingas. Tuo nieko nepasieksime.
Turime pasiekti gerą, amžiną egzistavimo lygmenį kitu būdu. Ne kišdamiesi į mūsų organizmą, o įsiterpdami į aukštesnę pakopą. Mes pajėgūs pakilti ir pažinti aukštesniąją sistemą, Aukštesnįjį pasaulį. O „mažutyčiai vabaliukai“ mums padės tai įvykdyti.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad būtum sveikesnis

Kas vainikuoja kūriniją?

Dvasinis pasaulis materialus pasaulis

Klausimas. Kabalos mokslo istorijoje buvo labai ilgas Šventovių periodas. Kuo ypatinga kabalistinė Kūrėjo atskleidimo metodika, lyginant su Mozės, Abraomo metodika?
Atsakymas. Skirtumo praktiškai nėra. Vienintelis dalykas yra tai, kad Pirmoji šventykla dvasiškai buvo daug aukštesnė už Antrąją.
Chronologija buvo tokia: Adomas, Abraomas, Mozė, Pirmoji Šventykla, Antroji Šventykla ir taškas, iš kurio mes judame jau finišo link.

Komentaras. Tačiau juk egzistavo Šventykla kaip vieta, kur galima buvo ateiti ir pasimelsti, atnešti auką?
Atsakymas. Visa tai buvo padaryta liaudžiai. Jeruzalės šventykla buvo nedidukas pastatas, o ne didingi rūmai. Viskas buvo labai paprasta ir kuklu.
Nors mūsų vaizduotė, girdėdama žodį Šventykla, piešia kažką didingo. Iš tiesų, turima omenyje ne materiali vieta, o dvasinis lygmuo, kuriame gyveno žmonės.
Būti Pirmosios šventyklos lygmenyje reiškia turėti tokį tarpusavio ryšį, kuriame atsiskleidžia šviesa „Chochma – mochin de chaja“.
Žmonės, nukritę iš Pirmosios šventyklos lygmens, išėję iš Babilono tremties, nusileido į kitą, žemesnį, Antrosios šventyklos, lygmenį – „mochin nešama“. Ir taip toliau.
Reikia suprasti, kad Tora kalba ne apie materialųjį pasaulį, o apie dvasinę esmę: kokiame lygmenyje gyveno žmonės. Todėl negalima pasakyti: „O, Pirmoji šventykla, – koks pastatas, koks didingumas!“ Toroje nėra nė žodžio apie tai, kaip viskas atrodė materialiai.
Klausimas. Ką žmonės veikė Šventykloje? Mokėsi?
Atsakymas. Jie mokėsi ne tik šventykloje, o visoje šalyje. Žmonės mokėsi laisvalaikiu, kai galėjo atsitraukti nuo darbo, kuris juos maitino.
Klausimas. Visi turėjo knygų?
Atsakymas. Ne, jie mokėsi klausydami. Apie tai parašyta originaliuose šaltiniuose. Kurie atskleisdavo Aukštesnįjį pasaulį, pasakodavo, kaip viskas vyksta, vesdavo pamokas, ir žmonės mokėsi ne iš knygų, o iš mokytojų žodžių. Tuo metu tokių žmonių buvo daug. Jie vadinosi „levitai“.
Tai ištisa sistema, valdoma iš Jeruzalės. Tūkstančiai mokytojų važinėdavo po visą šalį ir mokė visą liaudį, – nebuvo nė vieno neraštingo žmogaus.
Be to, Šventyklų laikotarpiu daug žmonių iš viso pasaulio atvažiuodavo į Jeruzalę ir mokėsi pagal šią metodiką. Iš to ir kilo visos filosofijos.
Net krikščioniškieji viduramžių vokiečių ir italų filosofai rašė apie tai, kad graikų filosofija atsirado iš kabalos mokslo. Nes šie žmonės mokėsi iš kabalistų ir vėliau, grįžę į savo šalis, iš kabalos išvystė filosofiją.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kuo grindžiamas kabalos mokslas

Kelias į visišką išsitaisymą