Pateikti įrašai su Izraelis žyme.


Mums reikia išmokti vienytis

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Krizės sprendimas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманTikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Komentarų nėra

Sunkios dienos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманPer šias sunkias dienas, kai Izraelio tauta atsidūrė didžiulėje krizėje, su sudaužyta širdimi, galime siekti tik vieno: pamiršti apie visus tarpusavio nesutarimus ir susijungti virš visų skirtumų, būtent jų nepaisydami. Ir tai atves mus į išsitaisymą.
Iki šiol galima klausytis abipusių kaltinimų, kas kaltas dėl to, kas vyksta ir kaip tai prasidėjo. Bet kaltė – visų, kiekvienas turi pajausti, kad ši katastrofa įvyko ir iki šiol tęsiasi būtent dėl jo. Kiekvienas turi taip jausti ir nekaltinti kitų, kaltinti tik save – juk kiekvienas kaltas, kad iš visų jėgų neveikė taip, kad atskleistų mūsų tarpusavio ryšį.
Todėl mums, Izraelio tautai, reikia susivienyti it vienam žmogui su viena širdimi.
Pakeisti situaciją į gerąją pusę galima tik vienu būdu – susivienijus. Galiausiai, visa žmonija turi susijungti į vieną sistemą, kuri vadinasi Adomu, „vienu žmogumi“.
Sakytum, apie kokią vienybę kalbama, kai toks priešiškumas ir nesutarimai tarp partijų, skirtingos nuomonės. Bet kiekviename žmoguje gyvena priešai, skirtingos partijos ir nuomonės. Mes visi apimame savyje visus, ir kiekvienas žmogus turi savyje visa, kas egzistuoja pasaulyje. Ir nepaisant viso to, mums visiems reikia susivienyti ir kiekvienam pasijausti atsakingam už taiką visame pasaulyje.
Galiausiai reikia pasiekti tokios būsenos, kai vienybė bus aukščiau visų ribojimų, aukščiau visų kliūčių.

#318875

Iš 2023 m. spalio 9 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimėti kare su blogiu

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Amžina nesantaika?

Komentarų nėra

Vienybė – svarbiausias gamtos dėsnis

Dvasinis darbas, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Norint pasiekt Izraelio Žemę reikia priimti laidavimo sąlygą?
Atsakymas: Sąvoka „žemė“ reiškia dvasinį pagrindą. „Izraelio žemė“ – tai ne Palestina ar Izraelio valstybė, o dvasinė savybė, kur žmonės būna abipusės meilės būsenos.
Komentaras: Kabaloje aiškinama, kad „žemė“ (ėrėc – hebr.) – tai noras, o „Izraelis“ – tai tie, kurie siekia Kūrėjo, davimo savybės.
Toroje rašoma, kad žmonėms priėjus prie Sinajaus kalno (t.y. kai tarp jų atsiskleidė neapykanta) jiems buvo iškelta sąlyga: arba jūs susivienysite, arba čia bus jūsų laidojimo vieta.
Atsakymas: Vienybė – tai pagrindinis gamtos dėsnis ir mes turime jį realizuoti. Esmė ta, kad po Didžiojo sprogimo mūsų noras susprogo į daugybę norų ir mes turime juos sujungti.
Visa gamta siekia vienybės, tik labai lėtai, laipsniškai, pagal savo dėsnius. O iš mūsų reikalaujama susivienyti tarpusavyje aukščiausiame gamtos lygmenyje – žmogaus lygmenyje.
Ir čia kyla problema: mes neįsisąmoniname, nesuprantame, nenorime to realizuoti. Bet mums vis dėlto teks atlikti tą užduotį arba geruoju, arba, kaip sakoma „per kančias į laimę“.

#283095

Iš 2021 m. gegužės 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos tendencija

Meilė – tai vienybė

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Komentarų nėra

Istorinė Izraelio misija

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip matote Izraelio likimą? Tai negali nejaudinti ir jūsų, ir visų pasaulio žmonių, nes, nepaisant nedidelės teritorijos, Izraelis daugeliu atžvilgių yra visokių konfliktų, procesų centras. Dabar visi užgniaužę kvapą stebi, kaip bus paskelbtas kitas Izraelio jurisdikcijos perėjimo į kitas teritorijas etapas ir kaip jis gali pasibaigti.
Atsakymas: Taip, aš suprantu, kad apskritai teritorijų problema yra visiškai ne vietoje ir neaktuali. Ir apskritai, kam ji skirta? Viskas yra visiškai dirbtina. Mūsų protėvių teritorijos vis dar yra daug didesnės. Jos tęsiasi nuo Nilo iki Eufrato. Visa tai aprašyta senovės knygose. Mes neketiname vytis senovės sienų.
Tačiau faktas yra tas, kad Izraelis turi savo istorinę misiją, kurią jis turi įvykdyti – stovėti žmonijos dvasinio išsitaisymo viršūnėje. Tikiuosi, kad tai prasidės mūsų amžiuje, mūsų laikais.
Tai nė kiek nesumažins jo vaidmens, priešingai, jis taps labiau matomas, amžinas. Izraelis yra Izraelis, niekur nuo to nepasislėpsi. Tai dvasinis kūrinys, kuris turi gyventi ir skelbti tiesą. Žmonės supras, priims ir sutiks.
#268203

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir daktaras Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Israel misija kūrinijoje

Komentarų nėra

Antisemitizmo teorija, II d.

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNešantys vienybės metodiką
Klausimas: Kūrėjas – davimo, gėrio savybė – sukūrė kūrinį, priešingą sau. Rašis ir dauguma kitų Toros komentatorių sako: „Žmogaus širdies polinkis blogas nuo jaunystės.“ Ką reiškia nuo „nuo jaunystės“?
Atsakymas: Nuo kūdikystės. Kiekvienas žmogus gimsta egoistas.
Komentaras: Taigi, mūsų neapykanta Kūrėjui yra natūrali, nes esame Jam priešingi. Mes mėgstame gauti, bet nemėgstame duoti. Arba mes mėgstame duoti, bet su ketinimu gauti.
Atsakymas: Ir gauti kuo daugiau.
Klausimas: Neapykanta Kūrėjui kyla iš mūsų šaknies?
Atsakymas: Taip, nuo pat pradžių mes esame priešingi Kūrėjui ir privalome tai ištaisyti – pamilti Jį. Pasaulio tautos neturi šios šaknies, todėl neturi ką taisyti. Jos tiesiog prisijungia prie mūsų, pagal tai, kaip mes taisomės. Ir jei mes neištaisome savęs, tada jie jaučia, kad mes, žydai, tarsi nešame neigiamą energiją į pasaulį.
Klausimas: Net Talmudas sako, kad jei Izraelio žmonės atgailauja, jie yra išgelbėti, o jei ne, tada „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Pasirodo, Kūrėjas išskyrė būrį žmonių iš visų tautų, prievarta juos suvienijo ir suteikė vienybės metodiką. O kas toliau?
Atsakymas: Abraomo laikais Kūrėjas kai kuriems babiloniečiams suteikė norą siekti Savęs, ir Abraomas suvienijo visus, kurie troško pasiekti Kūrėją, atsiliepdami į jo raginimą. Taip susikūrė grupė, kuri buvo pavadinta „Izraeliu“ („tiesiai pas Kūrėją“).
Komentaras: Vėliau, kai žydai susirinko Sinajaus kalno papėdėje, Kūrėjas jiems nustatė sąlygą: arba jūs priimate Torą – davimo, vienybės įstatymus, arba „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Taigi, yra tauta, kuri gavo vaistus nuo visų problemų, nes tik priartėdami prie Kūrėjo galime jas išspręsti.
Atsakymas: Šis vaistas – pakilimas virš mūsų egoizmo. O pakilti virš jo galite, jei to labai paprašysite, ir ne vienas, o kartu su kitais. Jūs surinksite daug žmonių, kurie kartu kreipsis į Kūrėją, kad Jis išlaisvintų juos nuo ego ir suteiktų meilės ir vienijimosi savybę.
#264412

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Kas kaltas, kad buvo sugriauta Šventykla?

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėn. 9 d. simbolizuoja Šventyklos sugriovimą, įvykusį dėl Izraelio tautoje tvyrojusios neapykantos be priežasties. Matome, kad per visą istoriją žydų tautoje buvo ir yra tam tikros grupės, kovojusios tarpusavyje. Tai ir yra ta neapykanta.
Žydai – tai tauta, kurią Senovės Babilone subūrė Abraomas, kai tarp žmonių kilo neapykanta. Jis mokė, kad tik viena priemonė gali padėti įveikti neapykantą: pakilti į meilę virš visos neapykantos, kuri it Babelio bokštas užaugo lig dangaus. Dalis Babilono gyventojų sekė Abraomą, jis juos išvedė iš Babilono į Knaano, Izraelio žemę. Kiti pasiliko Babilone.
Abraomas mokė savo mokinius gyventi pagal dėsnį „mylėk artimą, kaip save“. Ši svarbiausia taisyklė – „visus prasižengimus uždengs meilė“ išskyrė juos iš kitų pasaulio tautų, likusių Babilone, o paskui pasklidusių po visą Žemę.
Ėjusieji paskui Abraomą buvo visų tautų atstovai, tačiau jie įstengė susivienyti draugėn ir tapo Izraelio tauta, o tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (jašar kėl), kitaip tariant, tiesiai į vienybę, į meilę artimui. Jie kovojo už tai, kad suartėtų ir taptų broliais, ir iš dalies jiems tai pavyko.
Jie perėjo Egipto tremtį, patyrę daugybę išbandymų savo kelyje, bet tai tik sustiprino juos. Jie tapo artimi ir iš tikrųjų virto viena tauta bei pasivadino „Israel“ (tiesiai į Kūrėją), mat jie siekė vienos jėgos – meilės jėgos.
Tačiau egoizmas nenurimsta, vėl pabunda ir žadina žmogų, todėl su laiku Izraelio tautoje ima formuotis įvairios grupės, pasisakančios prieš Abraomo metodiką. Jie norėjo gyventi pagal kapitalistinį modelį, kad kiekvienas darytų, ką panorėjęs, užuot gyvenę bendruomenėje. Tarp jų kilo karai, kovos.
Per visą istoriją Izraelio tauta kovoja savo viduje, ir priežastis visad viena: „už“ ar „prieš“ vienybę. Taip buvo griūnant pirmajai ir antrajai Šventykloms. Visos griūtys tik dėl to, kad vienos grupės kvietė vienytis ir visus nusižengimus uždengti meile, o kitos priešinosi, nesutiko.
Taip vyksta ir šiandien. Todėl Izraelio tautai teko patirti tremtį, daugybę kančių ir visų pasaulio tautų nemeilę. Juk kitos tautos irgi išėjo iš Babilono, tik pamiršo apie tai.
Nūnai ir žydai, ir pasaulio tautos išsibarstę po visą žemę, ir niekas nežino, kas yra meilė artimui. Egoizmas nuo to laiko labai išaugo ir pas žydus, ir pasaulio tautose. Visuose reikia pažadinti pirminę priežastį, kad išsiaiškintume, kas vykta su pasauliu, kodėl iki šiol pasaulio tautos turi pretenzijų Izraelio tautai, kokia pastarosios misija. Tai reikia paaiškinti visiems.
Istorikai pirmosios Šventyklos griūtį priskiria Nabuchodonosorui, Babilono valdovui, o antrosios – Romos imperatoriui Titui. Tačiau žydai mano, kad prie griūčių atvedė konfliktai pačioje Izraelio tautoje. Ir iš tiesų, viso to priežastis – nepagrįsta neapykanta, atsiskyrimas. Priešindamiesi vienybei sukėlėme pirmosios ir antrosios Šventyklų griūtis. Visos mūsų nelaimės – dėl to, kad nesutariame tarpusavyje ir negalime susivienyti Izraelio tautoje.
Iš išorės atrodo, kad dėl griūčių kaltos imperatorių kariuomenės, priešai, bet iš tikrųjų mes patys per esamą ar nesamą tarpusavio ryšį nuteikiame šias imperijas prieš save ar už savo egzistavimą ir matome atitinkamą rezultatą. Svetima išorinė jėga tik įgyvendina nuosprendį, bet mes patys tai aktyvizuojame savo tautoje. Tad dėl savo kartaus likimo kaltinti galime vien save.
Ir šiandien vyksta tas pats: Persija (šiandienos Iranas) ir kitos arabų šalys nusiteikusios priešiškai mūsų atžvilgiu ir viskas dėl to, kad mūsų pačių nesieja tinkamas ryšys, ir taip skatiname nesantaiką ir neapykantą pasaulyje tarp visų.
Kitose tautose taip pat gali kilti vidinis priešiškumas, tačiau tokios neapykantos kaip Izraelio tautoje nėra nė vienoje tautoje, mat nekenčiame žydų savo pačių viduje. Vidinis žydas – tai noras, kuris reikalauja iš mūsų susivienyti aukščiau mūsų egoizmo ir parodyti visam pasauliui, kad įmanoma gyventi taikoje, ramybėje ir vienybėje, ir tai bus viso pasaulio išsitaisymas.
Taip kalba žydas, esantis mūsų viduje, tačiau nenorime jo klausyti. Tik kabalistai, studijuojantys kabalos mokslą, kuriame tai aiškiai užrašyta juodu ant balto jau prieš tūkstančius metų, žino, kad Toros pagrindas yra didi taisyklė: meilė artimui, kaip pačiam sau. Bet niekas nenori jų išgirsti.
Juk vienybė teoriškai labai gražiai skamba, tačiau kai tik žmonės bando ją realizuoti, įsitikina, kad tai tiesiog neįmanoma, mat reikalauja iš žmogaus viso jo dėmesio, viso jo gyvenimo. Žmonės tam nėra pasirengę. Tam reikia arba specialaus integralaus ugdymo, arba labai didelių kančių, kurios privers žmones atsisakyti savo egoizmo ir suartėti tarpusavyje.

#268465

Iš 2020 m. liepos 26 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neplatus takelis „tarp siaurumų“

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Gedėti, nes nėra vienybės

Komentarų nėra

Kiekvienas eina savo keliu

Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Koronaviruso vystymasis suteikia tam tikrą instrumentą priimant politinius, ekonominius ir kitus sprendimus ir Amerikoje, ir kitose šalyse. Net jei tai ir ne visada tiesiogiai susiję, tačiau panašu, kad tai yra priežastis daugybei transformacijų, kurias dabar galima atlikti pasaulyje.
Atsakymas: Žinoma. Atsiranda galimybė veikti tvirta ranka.
Klausimas: Prieš mus tarsi vaidinamas spektaklis. Užduota pradinė provokacija, ir mes visi atsidūrėme situacijoje, kai ne tik judame inertiškai nuobodžiame procese, kuris, galbūt, įgriso savo tvarka… Galbūt, tai buvo patogu, bet nepakankamai dramatiška, dinamiška, o dabar – absoliučiai visur yra intriga.
Daugelio šalių visuomenės ir vyriausybės dvejoja: ką toliau daryti? Kitaip tariant, virusas jau tampa tik fonu.
Kiek veiksmingos gali būti priemonės, kuriomis siekiama priverstinai dirbtinai skatinti senas ekonomikos šakas, užimtumą ir vartojimo paklausą? Ar tai padės išeiti iš krizės, o gal priešingai, ją pagilins? Dabar šiuo klausimu kyla aštrių ginčų.
Atsakymas: Manau, kad jei žmonija atsikratytų daugelio nereikalingų ekonomikos šakų, tai tada, žinoma, atliktume tai, kas geriausia ir žmonijai, ir gamtai, ir tam pačiam virusui, kad jis nurimtų. Bet nežinau, kiek žmonija tam yra pasiruošusi.
Dabar Amerika vis tiek eis savo keliu, o Europoje, manau, bus kitas kelias. Ten kitas požiūris į žmones. Juolab, Izraelyje. Čia vyriausybė apskritai negali elgtis su žmonėmis kaip užsimanius – „svarbiausia – ekonomika“. Čia, visų pirma, turi būti rūpestis žmonėmis. Niekas jiems neleis ko nors daryti dėl valstybės iždo ar kokio nors gerovės koeficiento.
Izraelyje ypatingas požiūris į žmogaus gyvenimą. Taip visada buvo pas žydus. Todėl, jei vyriausybė kur nors suklys ir nebrangins piliečių gyvybių, jai nebus atleista. Tauta tuoj pat sukils ir ją pakeis. Mat supratimas, kad žmogaus gyvenimas aukščiau visko, labai giliai įsišaknijęs tautoje.
Klausimas: Kitaip tariant, manote, kad Trampas šiuo atveju turi teisę imtis rizikingų ekonomikos eksperimentų, o Izraelyje tai nepavyks?
Atsakymas: Izraelyje to nė negaliu įsivaizduoti. Kiek žinau ten gyvenančius žmones, vyriausybę ir viską, kas vyksta, tai apie tai net neįmanoma galvoti.
Bet kuris valdytojas Izraelyje, bet kuri valdanti partija, net ir visi kiti, privalo nuolat kovoti: „Mes – už žmogaus gyvenimą!“ Tai yra jų kritikos vienas kitam pagrindas: „Kodėl jiems mažiau rūpi žmonės? Tik mes rūpinamės iš tikrųjų“. Kitaip tariant, viskas sukasi aplink žmogaus gyvenimo svarbą.
O Trampui – ne. Jis svarsto labai paprastai: „Konkurencija visur konkurencija“.
#264058

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Komentarų nėra

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPesachas žymi mūsų išėjimą iš egoizmo, iš žemiškos, materialios prigimties, iš mūsų „faraono“ valdžios. „Faraonas“ šimtu procentų valdo visą žmogų, išskyrus vieną mintį, vienintelį tašką širdyje, kuris mus sieja su Kūrėju.
Turime kreiptis į Kūrėją per šį tašką, kad ištrauktų mus iš „Faraono“ valdžios lyg už virvės galo.
Koronaviruso epidemija, namų karantinas, ekstremalios sąlygos, kurias šiandien patiria žmogus – tai laikotarpis prieš išeinant iš „Egipto“, kai ruošiamės išsilaisvinti iš „Egipto“ vergijos, iš mus atskiriančio noro mėgautis valdžios, į vienybę.
Kai pajaučiame vienybę, reiškia, kad išėjome iš „Egipto“ ir atkeliavome į „Izraelio žemę“, į norą, nukreiptą tiesiai į Kūrėją, Isra-el (Jašar-Kėl).
„Egiptas“ – dabartinė mūsų būsena, kai kiekvienas yra savo egoizmo viduje. Bet yra Izraelio žemė, noras, nukreiptas tiesiai į Kūrėją. Perėjimas iš Egipto į Izraelio žemę, iš vieno noro į kitą, vadinamas išėjimu iš Egipto, ir jį sudaro keletas veiksmų.
Tikėkimės, kad netrukus tai atliksime, o mūsų noras bus nukreiptas į Kūrėją indo viduje, kuris vadinamas siela. Taip nusipelnysime pamatyti, pajausti, gyventi kitame gyvenimo lygmenyje – aukščiausioje žemėje.
Kiekvienas iš mūsų nori išeiti iš Egipto, iš savo egoizmo, palikti seną požiūrį į gyvenimą, kuris verčia mąstyti ir rūpintis tik savimi. Juk tai mano prigimtis, su ja gimiau ir gyvenu. Bet bundantis taškas širdyje ragina mane atsisakyti egoizmo.
Pirmiausia noriu išeiti iš vieno pasaulio ir patekti į kitą vien tam, kad man būtų gera. Bet tada imu suprasti, kad perėjimas iš pasaulio į pasaulį, iš Egipto į Izraelio žemę – tai kilimas nuo vienos pakopos į kitą.
Egiptas reiškia rūpintis savimi, o Izraelis – rūpintis Kūrėju, teikti Jam malonumą. Ir tam, kad iš tikrųjų kreipčiausi į Kūrėją, o ne vėl išversčiau viską į savo pusę, Kūrėjas man duoda ženklą: jei galvoju apie kitus, vadinasi, siekiu Kūrėjo.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė Savo sukurtą norą į daugybę dalių, parodydamas mums, kaip kiekvienas galvojame vien apie save. Bet jeigu noriu siekti Kūrėjo, turiu galvoti apie kitus, o per mintis apie juos, prieisiu prie minties apie Kūrėją.
Ir tada tapsime lygūs su Kūrėju, panašūs: Kūrėjas šimtu procentų galvoja apie mane, ir aš, galvoju apie Jį tam tikru nuošimčiu savo norų. Tiek atsiskleidžiu Kūrėjui ir jaučiu Jį, priartėju prie Jo, susijungiu, ir tarp mūsų atsiranda ryšys.
Priklausomai nuo ryšio su žmonija, su visuomene, nukreipiu save į Kūrėją ir jaučiu Jį. Tai yra visas išėjimo iš Egipto procesas. Šiame kelyje patiriame daugybę pokyčių, kontrolės punktų, apie kuriuos kalba Tora.
Kabalos metodikos esmė – nukreipti žmogų per visas šias stadijas, pradedant nuo jo pirminio, bazinio egoizmo ir baigiant visišku panašumu į Kūrėją, tai vadinama galutiniu išsitaisymu.
Šiuo keliu jau einame. Juk pradžioje visai nesupratome, kad esame valdomi egoizmo, savo noro mėgautis. Tačiau pamažu judėjome į priekį ir šiandien jau jaučiame, kad grupė – tai priemonė Kūrėjui pasiekti, o egoizmas, vadinamas Faraonu, valdo mus.
Turime pabėgti nuo jo (tai vadinama išėjimu iš Egipto): savo egoizmą paversti į davimą pasitelkę grąžinančią į Šaltinį Šviesą, Torą.
Kai noras iš gavimo virsta į davimą – tai reiškia, kad pereinu iš Egipto į Izraelio žemę. O pakeliui yra daugybė pokyčių, tarpinių stočių.
#262411

Iš 2020 m. kovo 31 d. rytinės pamokos ,,Pesach” tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Visas kūrinio dalis sujungti į vieną sistemą

Koronavirusas keičia tikrovę III dalis

Komentarų nėra

Ypatinga dešimties prarastų genčių misija

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманDešimt Izraelio genčių pasimetė tam, kad galėtume realizuoti savo paskirtį pasaulio atžvilgiu. Izraelio tauta neegzistuoja pati sau, ji tam, kad perduotų vienybės ir Kūrėjo atskleidimo metodiką visoms tautoms.
Visos tautos bendroje Adam Rišon sieloje priskiriamos prie dvasinio parcufo kūno, ir turi galimybę užmegzti ryšį su Kūrėju tik per parcufo galvą, t.y. Izraelio tautą, per 2.5 likusias gentis.
Dešimt genčių pradingo, ištirpusios pasaulio tautose, kad paskui kiltų ryšys tarp sielos galvos ir kūno. Vėliau jos atsiskleis ne šiaip sau, o kaip pereinamoji grandis tarp galvos (Izraelio tautos) ir kūno (pasaulio tautų).
Per praėjusius tūkstantmečius jie susimaišė su kūnu, su visa žmonija, bet pagal savo rešimot, šaknis, dvasinius genus priklauso galvai. Būtinas toks susisluoksniavimas bendrame parcufe, kuris apima savyje ir galvos, ir kūno savybes.
#258567

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kas turi Kūrėjo siekimo tašką?

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašo: „Tora buvo duota Izraelio tautai tobulėjimui, tačiau Izraelio tauta čia atlieka perdavėjo vaidmenį“.
Jei kalbėsime apie dvasines savybes, tai „Israel“ – noras suvokti Kūrėją gali kilti bet kuriam žmogui: afrikiečiui, rusui, amerikiečiui ir t.t. Ir tame pačiame žmoguje yra noras, vadinamas „pasaulio tautomis“.
Lygiai taip ir su žydais: gali būti dvasingumo siekis, o gali ir nebūti. Tačiau kodėl Gamta vis tiek reikalauja iš jų būti aukštesniosios jėgos perdavėjais?
Atsakymas. Mūsų pasaulis – tai aukštesniosios sistemos atspindys. Todėl kiekvienas gimęs tame žmonių būryje, kuris išėjo iš Babilono (jis taip ir vadinasi „didelis susibūrimas“), turi tašką širdyje.
Jei žmogus Babilono išeivis, tai jis tikriausiai turi tą tašką, tik jį reikia pažadinti.
Bet kadangi per daug šimtmečių Izraelio tauta buvo pavergiama skirtingų genčių, žydai buvo priklausomi nuo daugelio ir su daugeliu susimaišė. Išeitų, kad pasaulio tautose yra daug žmonių, kurie turi žydų užuomazgas, o žyduose kitų pasaulio tautų užuomazgos. Vyko ideologinis ir fizinis maišymasis.
#256406

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ pabudimas

Israel misija kūrinijoje

Kabalistinės grupės tikslas III dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai