Klausimas: Ar užteks gyvenimo, kad pakiltum dvasinėmis pasaulio pakopomis?
Atsakymas: Nesijaudink, tai nėra tavo užduotis. Tavo pareiga pakilti arba geru, arba nelabai geru keliu. Kelio pasirinkimas priklauso nuo tavęs.
Jeigu pasistengsi, imsi kilti greitai ir kiekvieną savo gyvenimo akimirką skirsi kilimui. O jeigu tingėsi, tada, žinoma, tave pradės stumti, arba apskritai paliks ramybėje, o vėliau tau teks vytis kitus.
Kalbant bendrai, čia yra įvairių galimybių. Kad nesusipainiotumėte, pasakysiu tik vieną: sistemingi užsiėmimai, dalyvavimas grupėje, mūsų bendruose renginiuose – būtinas minimumas normaliam, sklandžiam, sėkmingam kilimui. Norite greičiau – tam yra papildomų užsiėmimų, kursų ir pan. Norite dar greičiau – yra ir kitų galimybių.
Klausimas: Jeigu panorėsiu sustoti, sakydamas: „Man užtenka pirmos pakopos, man čia jau gerai. Jūs galite eiti į priekį, o aš pastovėsiu“?
Atsakymas: Kiekvienas žmogus privalės pasiekti savo dvasinę šaknį. Tai nepriklauso nuo jo. Niekas jo apie tai neklausia. Jam suteikiama tik siaura sritis, kurioje jis gali spręsti, kaip pakilti: savo pastangomis ar stumiamas už nugaros.
Egzistuoja labai įdomi mašina. Jos darbo principas yra paprastas, panašus į santykius su vergais: jei gerai dirbi, tavęs nemuša, bet jei tik sudvejoji, tuoj pat ima smūgiuoti.
Klausimas: Vadinasi negalima sustoti kažkur kelio viduryje?
Atsakymas: Galima, bet jus muš. Tad čia negali būti jokių atsikalbinėjimų. Susiduriame su gamtos dėsniais. Todėl jokie prašymai nepadės. Jeigu tau duodamos tam tikros sąlygos, turi jas vykdyti.
#259517

2020 m. sausio 5 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Eikime geruoju keliu

Sekundė iki išsitaisymo