Klausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.
Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite: