Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad Šviesa buvo apribota tam, kad kūriniams būtų suteikta vieta vystytis. O mes studijavome, kad Šviesa susitraukė dėl kūrinio pajaustos gėdos. Tai kam gi iš tikrųjų įvyko susitraukimas?
Atsakymas: Iš tiesų, Šviesa paslėpta tam, kad, viena vertus, kūriniui būtų suteikta laisvė, nespaudžiant jo iš aukščiau, o kita vertus, kad kūrinys galėtų, pagal savo sprendimą, priartėti prie Kūrėjo.

#347184

Iš 2025 m. rugpjūčio 15 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Viena mintimi buvo sukurta viskas, ir viena mintis apima viską – nuo kūrimo pradžios iki jo pabaigos. Ten slypi viskas, kas kyla iš ten, bet dėl mūsų neišsitaisymo mums atrodo, kaip suskaidyta į dalis, prieštaraujančias tarpusavyje iki kraštutinumo.
Tačiau visas šis susiskaldymas, atskyrimas ir visas „priešiškumas“, kuris išskaido šias dalis ir padaro jas priešingas – egzistuoja tik mumyse, mūsų suvokime. Mums tiesiog trūksta vienybės, kad išvystume viską kaip vieną visumą, kur kiekviena dalis papildo kitą.
Jeigu ištaisysime savo norą, apginkluodami jį ketinimu „duoti“, šie du poliai (kairysis ir dešinysis) susiglaus draugėn ir susijungs vidurio linijoje. Tuomet mums viskas susijungs į viena – ir Kūrėjo jėga, ir kūrinijos jėga. Ir taip suprasime, kad visos skiriančios jėgos, kurios mus plėšė į dalis, buvo reikalingos tik tam, kad atskleistume mūsų vienybę. Priešingu atveju, jos nepasiektume! Juk šviesos viršenybė pažįstama iš tamsos.
Šviesos (vienybės, davimo, meilės) pranašumas suvokiams iš tamsos –  iš priešingų būsenų. Kitaip  šito nesuvoksiu, nesuprasiu ir nepajausiu susiliejimo skonio. Žmogus viską suvokia tik iš priešybių kontrasto.
Todėl kūrimo sumanyme yra tik viena savybė, bet kūrinyje egzistuoja dvi priešybės, kad jis galėtų pats save ištaisyti ir jas sujungti į vieną. Tada jis taps panašus į Kūrėją.
Kūrėjo tobulumas – viena Jo savybė, davimas. O kūrinys yra tobulas, jeigu jame egzistuoja dvi savybės: noras gauti, bet tam, kad duotų. Kūrinio ketinimas – duoti, bet jis jungia ir priešybę, – norą gauti pripildymą. Ir iš jų skirtumo kūrinys pasiekia vienybę.
Todėl sakoma: „Kuo didesnis žmogus – tuo didesnis jo egoizmas.“  O didžiausias skirtumas ir susipriešinimas pasireiškia prieš pat pasiekiant Begalybę. Ten žmogus jaučia begalinį atotrūkį tarp gavimo ir davimo – jų nesujungiamumą ir tarpusavio nesuderinamumą.
Būtent taip jis jaučiasi prieš atlikdamas savo paskutinįjį išsitaisymą.

#43098

Iš pamokos pagal „Dešimties sfirų mokymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Svarbiausia kabalos mintis

Veiksmas – mintis – noras

Klausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos

Klausimas: Viskas, ką matome mūsų pasaulyje, – tai „esančio iš nieko“ pasireiškimo formos, arba tai noro gauti formos, arba tai Kūrėjo formos?
Atsakymas: Tai noro gauti pasireiškimo formos Kūrėjo noro duoti, užpildyti, mylėti fone.
Bendrai tariant, mes tarsi matome du, vienas kitu užpildytus paveikslus. Iš vienos pusės, tobulas Kūrėjo noras mūsų atžvilgiu – pripildyti, išauginti, priartinti prie Savęs, kad taptume į Jį panašūs.
Iš kitos pusės, tarp mūsų ir Jo matome tokią baisią savybę – egoistinę jėgą, kurią galime priskirti tik sau.
Kūrėjas tikslingai sukūrė egoizmą, kad jį surastume ir pamėgintume jo atsikratyti, bet įsitikinę, kad patys negalime su juo susitvarkyti, paprašytume Kūrėjo tai atlikti už mus.
Tai ir yra visas mūsų darbas materialiame pasaulyje – įsisąmoninti mūsų prigimties blogį ir paprašyti Kūrėjo pakeisti ją į priešingą.

#289536

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Prijaukinti egoizmą

Egoizmas: liga ar pagalba?

Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Klausimas: Prie kur atvedė Kūrėjo ir kūrinio savybių taisymas?
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu kūrinys tik gavo, o paskui Kūrėjo altruistinės savybės susimaišė su kūrinio egoistinėmis savybėmis, o tai ir sukėlė sudužimą.
Kitaip tariant, noras gavęs dėl kitų, kad perleistų per save visą aukštesnįjį malonumą, ėmė gauti dėl savęs, neperduodamas to kitiems.
Mūsų pasaulyje sudužimas atsiskleidžia taip: nūnai kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir duoti – tik su egoistiniu ketinimu.
Tačiau dėl šito tarp mūsų egzistuoja ryšys. Jei kiekvienas tik gautų, tarp žmonių visai nebūtų ryšio, kaip tarp mažų vaikų, nesuprantančių ir nejaučiančių vienas kito. Norint ką nors imti arba duoti reikia jausti kitą.

#285615

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Sujungiant dvi savybes

Žmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.

#275851

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas

Mėgautis meile kitiems

Mėgautis vienybe

Kūrėjas turi didžiulę problemą – Jis tobulas. Kaip Jam sukurti ką nors tobulo ne Savyje? Dar daugiau, jei Jis tobulas, tai, kaip gali būti kas nors be Jo? O jeigu ir yra kas nors, ir tas kas nors turi būti kaip Kūrėjas, tai kaipgi tada su Jo tobulumu?
Čia kyla dilema. Iš mūsų požiūrio taško, Kūrėjas tarsi nesupranta, kas apskritai vyksta? Ką jam daryti su kūriniu?
Pasirodo, jog norint, kad kūrinys būtų tobulas, jį reikia sukurti priešingą Kūrėjui, idant tas priešingumas būtų prilygintas Jam. Ir nors nuo pat pradžių kūrinys priešingas, t. y. visiškai netobulas, tačiau savo transformacijos pabaigoje prilygs Kūrėjui.
Kūrinys turi perimti iš Kūrėjo Jo tobulumą ir įsivilkti į jį. Tuomet abu išoriškai bus lygūs ir tai atves juos į visišką susiliejimą, supanašėjimą, į visišką abipusę meilę.
Tačiau kūrinyje vis tiek lieka visiškai priešingas Kūrėjui taškas – noras mėgautis, galvoti ir rūpintis tik savimi. Ir tuo kūrinys skirsis nuo Kūrėjo.
Todėl Kūrėjo tobulumas – Jo kupina meilės ir davimo prigimtis. O kūrinio tobulumas atsiskleis, kai jis taps panašus į Kūrėją.

#275736

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo ir jo kūrinių beribiškumas

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Netobulumo nėra!

Reikia visuomet prisiminti, kad priklausome vienai sielai, vienam norui (nors jis ir sudužo dėl Adomo prasižengimo), ir esame valdomi vienos jėgos, vadinamos „Kūrėju“. Nėra nieko, tik tai: vien Kūrėjas ir kūrinys – dvi viena priešais kitą esančios jėgos.
Kūrinys skilo į daugybę dalių ir dabar yra žmogus, jo šeima, tauta, šalis, materialus ir dvasinis gyvenimas, tačiau reikia pasistengti tai sujungti draugėn. Juk Kūrėjo atžvilgiu viskas viena, Kūrėjas veda visą kūriniją iš atsiskyrimo į vienybę. Analizuodami ir sintezuodami daugybę priešingų norų ir minčių, siekdami išsiaiškinti ir sujungti juos kartu galime atskleisti Kūrėją, suprasti Jo mintis ir norus.
Todėl žmogaus vystymasis, kuris iki šiol buvo asmeninis, individualus, mūsų laikais virsta integraliu procesu. Žmonija jaučia savo visišką tarpusavio ryšį ir negebėjimą vieniems nuo kitų atsiskirti. Pasaulis juda galutinio išsitaisymo link, ir šios būsenos neįmanoma pasiekti nedidele grupe ar šalimi, o tik su visu pasauliu išvien. Prie to mus veda Kūrėjas ir tokią mūsų ateitį nori matyti.
Bnei Baruch grupė egzistuoja tik tam, kad padėtų Kūrėjui realizuoti šį taisymą visame pasaulyje ir atskleistų Jį visiems, perduodama žmonėms metodiką ir taisymosi galią.

#274173

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Padėti žmonijai pakilti

Jeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda