Klausimas: Kas pasikeičia, kai Kūrėjas atskleidžiamas protu ir jausmais? Visiškai Jį pateisinu ar ne?
Atsakymas: Savaime suprantame, kad pateisini Kūrėją. Bet esmė ta, kad atskleidžiama virš paslėpties, kuri niekur nedingsta.
Tarkime, ką nors atskleidžiu Kūrėjo veiksmuose savo atžvilgiu. Jis man pasireiškia kaip „Geras ir Kuriantis gera“, vedantis mane į tikslą. Paskui tai nuo manęs paslepiama, ir aš turiu iš visų jėgų elgtis taip, tarsi būčiau atskleidimo būsenos.
Kitaip sakant, paslėptis neatriboja manęs nuo Kūrėjo, bet, priešingai, leidžia elgtis taip, lyg būčiau Jį atskleidęs.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad pats slepiu Kūrėją?
Atsakymas: Žinoma. Mano egoizmas uždengia Jį nuo manęs. Būdamas atskleidimo būsenos nesieju savęs su savo ego ir slepiu jį nuo Kūrėjo.
Klausimas: Taigi po dviguba ir vienguba paslėptimi Kūrėjas slepia Save nuo mano egoizmo?
Atsakymas: Yra daug įvairių niuansų: arba Kūrėjas slepia Save nuo manęs, arba slepia mane nuo manęs paties.
Esmė ta, kad bet kuri būsena susideda iš keturių lygmenų ir kiekviename turime pasijausti taip, lyg būtume maksimalaus atskleidimo būsenos. Kad ir kokias būsenas patirčiau, turiu mėginti į viską, kas su manimi vyksta, žiūrėti tarsi būčiau visiško atskleidimo būsenos, kad jokia tamsa, jokia paslėptis manęs nepažemintų.

#274997

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kaip atskleisti paslaptį, slypinčią kabaloje?