Svarbu, kad malda kiltų iš viso dešimtuko, o ne liktų mano asmenine malda. Jei mano malda pasiekia draugų širdis, tuomet ji tikrai pasieks ir Kūrėją.
Jei malda nepraeina per kiekvieną širdį, iš apačios į viršų, nuo Malchut iki Jėsod, o nuo jos iki Hod, o toliau per Nėcach, Tifėret, Gvura, Chėsed, Daat, Bina, Chochma iki Kėtėr, tuomet ji nepasieks Kūrėjo. Juk Kūrėjas – tai Kėtėr.
Todėl turime dirbti ties mūsų vienybe, kad kiekvienas galėtų pasiekti Kūrėją. Juk tai įmanoma tik kreipiantis į draugų širdis, norint įsiskverbti į kiekvieno širdį. Kaip šašlyko gabaliukus suveria ant iešmo, taip mano malda praduria kiekvieną širdį, surenka jas kartu, ir visas šias širdis atnešame Kūrėjui, kad jas ištaisytų ir užpildytų.
Man atrodo, kad draugai yra išorėje, ne manyje. Tačiau iš tikrųjų nieko nėra išorėje – visa tai mano vidinės savybės, bet organizuotos taip, kad jas matau kaip išorines vienos iš savo savybių, kurią laikau savo „aš“, atžvilgiu.
Todėl turiu susijungti su šiomis tariamai išorinėmis savybėmis, kad jos visos taptų mano. Taip visus negyvuosius, augalinius, gyvūninius ir žmogaus norus surinksiu draugėn į vieną norą ir atskleisiu, kad viskas yra mano viduje.
Todėl dešimtuką turi sieti vienas, ištikimas ryšys. Negaliu kreiptis į Kūrėją, jei nesu prisijungęs prie devynių draugų, t. y., prie devynių noro dalelių, per kurias galiu kreiptis į Kūrėją ar gauti iš Jo. Be jų net nesugebu nukreipti savęs į Kūrėją: neįmanoma nukeliauti nuo Malchut į Kėtėr, nepraėjus pro visas draugų širdis.
#264447

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusivilti savo jėgomis